- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- e2-6216-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01942-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Via Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (atsakovės atstovai patikslinti teismo 2024 m. vasario 5 d. rezoliucija), 4 659 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2023 m. spalio 19 d. apie 20.42 val. ieškovui važiuojant magistraliniu keliu Vilnius-Varėna-Gardinas, jo 17,2 km į važiuojamąją kelio dalį staiga išbėgo laukinis žvėris – briedis, dėl ko įvyko eismo įvykis (toliau – ginčo eismo įvykis), kurio metu briedis buvo stipriai sužalotas ir nusviestas į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko atitinkamai įvyko antrasis eismo įvykis, t. y. su šiuo briedžiu susidūrė priešpriešais atvažiuojantis automobilis. Ieškovo teigimu, eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas jo vairuojamas automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su ieškovu važiavę keleiviai eismo įvykio metu nenukentėjo.
3. Ieškovas akcentuoja, kad jis yra statutinis pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu. Nurodo, kad eismo įvykio dieną tarnybą ieškovas baigė 20.00 val., o eismo įvykis įvyko ieškovui po tarnybos vykstant namo į (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškina, kad kadangi jo darbo vieta yra nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos, eismo įvykio metu praradęs turimą automobilį, ieškovas patyrė didelių nuostolių. Pabrėžia, kad jo turimas automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės savanoriškuoju draudimu (KASKO), o privalomasis transporto priemonės draudimas nekompensuoja jo patirtų nuostolių. Pasak ieškovo, jis kreipėsi į turto vertintoją J. P., siekdamas išsiaiškinti, kokio dydžio žala buvo padaryta eismo įvykio metu; turto vertintojas pateikė ieškovui 2023 m. lapkričio 6 d. vertinimo ataskaitą Nr. 23-103, vadovaujantis kuria eismo įvykio metu jo automobiliui buvo padaryta 4 509 Eur žala. Be to, ieškovas, jo teigimu, sumokėjo 150 Eur už minėtos išvados parengimą, todėl iš viso dėl šio eismo įvykio jis patyrė 4 659 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodo, kad 2023 m. gruodžio 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių, siekdamas išsiaiškinti avaringumo statistiką dėl laukinių žvėrių kaltės ir gavo atsakymą, jog ginčui aktualiame kelio ruože 5 metų laikotarpyje įvyko 12 eismo įvykių dėl laukinių žvėrių kaltės. Ieškovas paaiškina, kad 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį akcinę bendrovę (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (dabar – AB „Via Lietuva“) su paklausimu, kodėl magistraliniame kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas, 17 km, nėra imtasi jokių saugumo priemonių, siekiant apsaugoti eismo dalyvius nuo laukinių žvėrių. Teigia, kad trečiasis asmuo pateiktame atsakyme, be kita ko, nurodė, jog naujų kelio ženklų įrengimas pavojinguose kelių ruožuose nėra taikomas, nes tai nekeičia situacijos esmės. Ieškovas akcentuoja, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, yra vienas pavojingiausių Lietuvos Respublikoje (užima 22 poziciją iš 331 pagal pavojingumą), tačiau apie laukinius gyvūnus įspėjantys kelio ženklai šiame ruože iki šiol nėra įrengti, o vairuotojai nėra įspėjami apie pavojus šiame kelio ruože. Ieškovo nuomone, valstybė privalo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, nes dėl kelio ženklo nebuvimo ieškovas nesiėmė būtinų atsargumo priemonių (judėjimo greičio sumažinimas), todėl jam nepavyko išvengti susidūrimo su laukiniu žvėrimi.
Atsiliepimas
5. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) pateiktame atsiliepime prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
6. Aplinkos ministerija aiškina, kad siekiant pripažinti valstybės, kaip laukinio gyvūno savininkės, civilinę atsakomybę dėl ginčo eismo įvykio, reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, konstatuoti kaltės buvimą. Atsakovės atstovė akcentuoja, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, jog vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta į nuosavybės objekto ypatumus; be to, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybės priimti teisės aktai rodo, jog valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuodama laukinę gyvūniją ir nustatydama reikalavimus eismo dalyviams.
7. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovas niekaip nepagrindė, kad ginčo kelio ruože privalėjo būti pastatytas įspėjamasis kelio ženklas. Anot atsakovės, ginčo kelio ruožas nėra laikomas juodąja dėme, kaip ši sąvoka yra apibrėžta teisės aktuose, nes ginčo kelio 17 kilometre, spinduliu 125 m į abi puses, neįvyko nei vieno įskaitinio eismo įvykio per 5 metus. Dėl šių priežasčių, atsakovės atstovės manymu, negalima konstatuoti esant valstybės neteisėtus veiksmus, todėl nėra būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti. Atsakovės atstovė taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl būtina įvertinti ar ieškovas savo veiksmais neprisidėjo prie patirtos žalos. Atsakovės atstovė taip pat nurodo, kad ieškinyje niekaip nemotyvuota kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė atsakovės atstovių veiksmų solidarumas.
Atsiliepimas
8. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
9. Susisiekimo ministerija nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo kelio ruože nebuvo objektyvios būtinybės statyti kelio ženklą, įspėjantį apie laukinių gyvūnų pavojų, todėl negalima konstatuoti esant valstybės veiksmų neteisėtumą. Aiškina, kad Transporto kompetencijų agentūra, vertindama laikotarpį nuo 2019 m. iki 2022 m., nenustatė, jog ginčo kelio ruožas įtrauktinas į valstybinės reikšmės kelių, kuriuose nustatytos juodosios dėmės, sąrašą. Be to, anot atsakovės atstovės, Transporto kompetencijų agentūra yra pasisakiusi, kad įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, remiantis pripažintais informacijos šaltiniais, laikytinas neveiksminga susidūrimų su laukiniais gyvūnais prevencijos priemone, nes masiškai naudojamas kelio ženklas bendruoju atveju neatkreipia vairuotojų dėmesio.
10. Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad į ginčo kelio ruože įvykusių eismo įvykių skaičių ieškovo eismo įvykis yra įskaičiuotas du kartus, o kitų eismo įvykių skaičius (10) nėra didelis, vertinant, kad jie įvyko per 5 metų laikotarpį. Atsakovės atstovė taip pat nurodo argumentus, susijusius su ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybės ypatumais, ir laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės teisės objekto, ypatumais, kurie yra iš esmės tapatūs atsakovės atstovės Aplinkos ministerijos argumentams.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo AB „Via Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Trečiasis asmuo remiasi argumentais, kad ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, neteisėtų veiksmų, neįrodė, jog kelio ženklo nebuvimas ginčo kelio ruože pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pasak trečiojo asmens, ieškovo pozicija grindžiama vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Be to, trečiasis asmuo įrodinėja, kad ginčo kelio ruožas nepatenka į juodų dėmių sąrašą, taip pat argumentuoja, jog ieškovas savo veiksmas galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo, akcentuoja laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, ypatumus. Šie trečiojo asmens argumentai plačiau neaprašomi, nes iš esmės sutampa su atsakovės atstovių argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. balandžio 3 d. 9.00 val.; byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta iki 2024 m. kovo 27 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus.
14. Per nurodytą terminą ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose jis nesutinka su trečiojo asmens pozicija dėl ginčo kelio ruože įvykusių eismo įvykių skaičiaus. Ieškovas teigia, kad ginčo eismo įvykis nėra užfiksuotas du kartus – tuo pačiu metu toje pačioje vietoje dėl laukinio gyvūno išbėgimo į kelią įvyko du eismo įvykiai. Taip pat ieškovas nurodo, kad trečiasis asmuo klaidingai nurodo avaringumo koeficientą ginčo kelio ruože – iš tikrųjų jis yra ne 0,0001, o 0,23. Ieškovas teigia sutinkantis, kad ginčo kelio ruože maksimalus leistinas greitis yra per didelis – dėl to suformulavo prašymą ginčo kelio ruože įrengti kelio ženklus, mažinančius leistiną maksimalų greitį nuo 90 km/h iki 70 km/h; taip pat nurodo, kad šis kelio ruožas yra užmiestyje, jame nėra daug kelio ženklų, todėl įspėjamojo kelio ženklo pastatymas jame neblaškytų vairuotojų dėmesio.
15. Iki šio sprendimo priėmimo jokių kitų papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
17. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė (valstybė) privalo atlyginti ieškovui eismo įvykio, įvykusio dėl laukinio gyvūno išbėgimo į važiuojamą kelio dalį, metu padarytą žalą. Šalys skirtingai vertina valstybės įsipareigojimų eismo saugumo srityje apimtį ir šiuo pagrindu skirtingai interpretuoja ar nagrinėjamu atveju žala kilo būtent dėl valstybės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos nuostatomis.
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. spalio 19 d. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 17,2 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo M. P. vairuojamas automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su laukiniu gyvūnu, t. y. briedžiu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilio priekinis bamperis, priekinis stiklas, stogas, variklio dangtis ir radiatoriaus grotelės. Taip pat nustatyta, kad įvykį tyrę pareigūnai nenustatė ieškovo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl Administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nebuvo pradėta.
19. Teismui yra pateikta 2023 m. lapkričio 6 d. transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. 23-103, parengta vertintojo J. P., kurioje nurodyta, kad dėl anksčiau nurodyto eismo įvykio ieškovui padaryta 4 509 Eur turtinė žala, kuri pasireiškia kaip ieškovui priklausančio automobilio rinkos vertės iki eismo įvykio (5 980 Eur) ir jos vertės po eismo įvykio (1 471 Eur) skirtumas. Ieškovas už nurodytos pažymos parengimą sumokėjo 150 Eur sumą. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta 2023 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita faktūra ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitas. Taip pat iš į bylą pateiktos ieškovui priklausančio automobilio remonto sąmatos, apskaičiuotos AUDATEX programa, duomenų matyti, kad automobilio remontas yra netikslingas, nes remonto suma (8 015,31 Eur) viršija ieškovui priklausančio automobilio rinkos vertę iki ginčo eismo įvykio.
20. Ieškovas į bylą taip pat yra pateikęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. raštą dėl informacijos suteikimo, iš kurio duomenų nustatyta, kad vadovaujantis Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. magistralinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 16-19 km registruoti 12 eismo įvykių, susijusių su užvažiavimu ant gyvūno. Iš pateikto rašto duomenų matyti, kad į bendrą eismo įvykių skaičių kaip du atskiri eismo įvykiai yra įtraukti ieškovo patirtas 2023 m. spalio 19 d. eismo įvykis ir tą pačią dieną (tuo pačiu metu) kito asmens patirtas eismo įvykis. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra – ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad ginčo eismo įvykio metu žala buvo padaryta ne tik jo vairuojamam automobiliui, bet ir kito asmens vairuojamam automobiliui, nes ieškovo partrenktas briedis nuskriejo į priešpriešinio eismo juostą ir apgadino priešinga kryptimi judantį automobilį (CPK 182, 187 straipsniai).
21. Taip pat teismui yra pateiktas AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos (dabartinis pavadinimas – AB „Via Lietuva“) parengtas dokumentas „Planavimo veiklos vadovas. Apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimo valstybinės reikšmės keliuose prioritetinė eilė“, patvirtinta AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. VE-177 (toliau – Planavimo veiklos vadovas), atvaizduojantis lentelę, kurios 22 pozicijoje yra įrašytas kelio A4 ruožas nuo 15,564 iki 43,13 ir nurodyta, kad avaringumo koeficientas šiame kelio ruože siekia 0,23, bendras įvykių skaičius per metus – 88, o įskaitinių įvykių skaičius – 2. Remdamasis šiais duomenimis, ieškovas įrodinėja, kad ginčo kelio ruože turėjo būti įrengti įspėjamieji ženklai.
22. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės atlyginimą turtinės žalos, padarytos laukinio žvėries veiksmais. Vadovaujantis CK 6.267 straipsnio 2 dalimi, laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal to paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktą, eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma CPK nustatyta tvarka. Taigi, tam, kad iš valstybės, kaip laukinio gyvūno savininkės, būtų priteistas žalos atlyginimas už laukinio gyvūno eismo įvykio metu asmeniui ar jo turtui padarytą žalą, būtina nustatyti, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, nurodytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir valstybės neteisėtų veiksmų, bei kaltė.
23. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma atsakomybė be kaltės, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nepakanka įrodyti tik žalą, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t. y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013). Taigi, būtinybė statyti įspėjamąjį kelio ženklą ,,Laukiniai gyvūnai“ turėtų būti konstatuota tuo atveju, jeigu būtų nustatyta didelė gyvūnų migracijos per kelią tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo išskirtinumą šiuo požiūriu, inter alia, gyvūnų sukeltų avarijų intensyvumą.
25. Šiuo atveju ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą sieja su ta aplinkybe, kad kelio ruože, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, nebuvo pastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Kaip matyti, teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, kad tik objektyvios pareigos pastatyti tokį kelio ženklą ginčo kelio ruože pažeidimas sąlygoja valstybės veiksmų neteisėtumą.
26. Vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 73 punktu, ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti laukiniai gyvūnai. Pažymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra apibrėžta, kokios aplinkybės sąlygoja, kad laukinio gyvūno išėjimo į kelią tikimybė yra didelė.
27. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „VIA Lietuva“). Trečiasis asmuo AB „VIA Lietuva“ parengė Planavimo veiklos vadovą, minėtą šio sprendimo 21 punkte, kuriame nurodė, kad sudarydamas apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, jis vertino šiuos kriterijus: bendras eismo intensyvumas, eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais, įskaitiniai eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais (kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus), avaringumo koeficientas (visų eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius, tenkantis 1 milijonui automobilių, pravažiuojančių 1 kilometro ilgio kelio ruožu per 4 metus). Kaip minėta, ginčo kelio atkarpą trečiasis asmuo įtraukė į prioritetinę eilę, įrašydamas šį kelio ruožą 22 eilės numeriu. Šie įrodymai patvirtina, kad valstybė, veikdama per savo atstovus, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti ginčo kelio ruožo avaringumą.
28. Pažymėtina, kad pateiktame Planavimo veiklos vadove yra nurodytas ne konkretus kelio ruožas, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, bet gana ilgas kelio A4 ruožas, kurio ilgis – 27,566 km (nuo 15,564 km iki 43,13 km). Tai reiškia, kad ne visi Planavimo veiklos vadove nurodyti eismo įvykiai yra aktualūs ginčo kelio ruožui. Iš ieškovo pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos duomenų matyti, kad ginčui aktualiame kelio ruože 5 metų laikotarpiu įvyko 10 eismo įvykių, kas, teismo vertinimu, nėra laikytina itin dideliu eismo įvykių skaičiumi (2 eismo įvykiai per metus). Sutiktina su atsakovių atsiliepimuose nurodyta pozicija, kad 2023 m. spalio 19 d. eismo įvykiai (2 – ieškovo vairuojamo automobilio ir kito asmens vairuojamo automobilio, kuris tuo pat metu važiavo priešpriešinio eismo juosta) neturėtų būti įtraukti į statistiką šioje byloje, nes atsakovė turėjo įvertinti ginčo kelio ruože buvusią situaciją iki ginčo eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieškovo ir kito asmens transporto priemonėms, o ne retrospektyviai (minėti eismo įvykiai nėra susiję su ginčo kelio ruožo avaringumu iki 2023 m. spalio 19 d.). Taip pat pažymėtina, kad Transporto kompetencijų agentūra, vadovaudamasi Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-51, nenustatė, kad ginčo kelio ruožas yra įtrauktinas į sąrašą valstybinės reikšmės kelių, kuriuose nustatytos juodos dėmės (https://ktti.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=95bc878f23ac442daba2fecff03726fd), kas taip pat patvirtina, kad šis kelio ruožas nelaikytinas itin avaringu. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo eismo įvykio vietoje iki įvykio briedžių (ar kitų laukinių gyvūnų) populiacija buvo išaugusi iki tokio lygio, kuris galėtų būti vertinamas kaip pagrindas valstybei kaip laukinės gyvūnijos savininkei imtis kažkokių veiksmų jai mažinti ar kitokiu įstatymo leistinu būdu šią populiacija reguliuoti.
29. Taip pat pažymėtina, kad apsauginio ženklo įrengimas savaime nereiškia, kad ieškovui pavyktų išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu. Šią aplinkybę patvirtina atsakovę atstovaujančios Susisiekimo ministerijos pateiktas Transporto kompetencijų agentūros raštas „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“, remiantis pripažintais informacijos šaltiniais, laikytinas neveiksminga susidūrimų su laukiniais gyvūnais prevencijos priemone, nes masiškai naudojamas kelio ženklas bendruoju atveju vairuotojų dėmesio neatkreipia. Pabrėžtina, kad ieškovo teiginys, jog įspėjamasis kelio ženklas ginčo kelio ruože atkreiptų jo dėmesį yra spekuliatyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio (jo negalima patikrinti), ir atitinkamai nepaneigia viešosios įstaigos, kuriai teisės aktai nustatė uždavinį užtikrinti eismo saugumo priemonių įgyvendinimą valstybinės reikšmės keliuose, išvados. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė pats ieškovas, jam kelio ruožas buvo žinomas, jis dažnai juo važinėjo į/iš darbo, taigi darytina išvada, jog ieškovas žinojo/turėjo žinoti apie galinčias atsirasti eismo kliūtis, todėl papildomo įspėjamojo ženklo pastatymas jo veiksmams būtų galėjęs turėti tik minimalią įtaką.
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog žala jo turtui buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neteisėto neveikimo). Nesant įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima, todėl ieškinys atmestinas. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti šiame sprendime netikslinga.
31. Teismas atskirai nepasisako dėl ieškovo pateiktuose papildomuose paaiškinimuose išreikšto prašymo įrengti ginčo kelio ruože kelio ženklus, mažinančius leistiną maksimalų greitį, nes toks prašymas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų (žalos atlyginimo klausimas dėl konkretaus eismo įvykio); be to, jis buvo pareikštas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).
32. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
33. Ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos; atsakovės atstovės ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Via Lietuva“, atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.