Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 3K-3-683/2013

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
3K-3-683/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė, Birutė Janavičiūtė, Antanas Simniškis
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Civilinė byla Nr. 3K-3-683/2013 (S)Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01048-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių deliktinę valstybės atsakomybę už žalą, padarytą į kelią išbėgusio ir eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvūno, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 12 900 Lt turtinės žalos, 370 Lt išlaidų, patirtų dėl apgadinto automobilio vertinimo darbų, 121 Lt išlaidų, patirtų dėl antstolio paslaugų apmokėjimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 4.30 val. magistralinio kelio Vilnius- Kaunas-Klaipėda 50 kilometre dėl staiga į važiuojamąją dalį išbėgusio briedžio pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Ieškovas bei kartu su juo automobiliu važiavę artimieji įvykio metu nukentėjo nestipriai. Pagal Elektrėnų Policijos komisariato vyresniojo patrulio E. B. 2011 m. rugpjūčio 28 d. surašytą pažymą, eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinė dalis, dešinė pusė ir stogas. Tai patvirtina ir UAB „Nepriklausomų ekspertų biuro” 2011 m. rugsėjo 7 d. apžiūros metu padarytos nuotraukos. Žalą automobiliui sudaro 12 900 Lt, o apgadintos transporto priemonės atkūrimas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai nenaudingas. Elektrėnų PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarime pažymėta, kad P. K., vairuodamas automobilį, neturėjo galimybės staigiai ir saugiai sustabdyti transporto priemonės dėl staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio gyvūno, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto administracinės teisės normų. Kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ nebuvo, kaip ir apsauginės tvoros. Ženklas „Laukiniai žvėrys“ šioje pavojingoje kelio atkarpoje atsirado tik po įvykio.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su pareikštu ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad vairuotojo P. K. veiksmai turi būti vertinami ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos aspektu, bet jam taip pat taikytinos ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, Kelių eismo taisyklės, bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaryta žalos pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį. Atsakovas paaiškino, kad ieškovui neįrodinėjant, jog briedžių populiacija valdoma ir reguliuojama nepakankamai ar netinkamai, valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, negali kilti atsakomybės dėl nepakankamo ar visiško briedžių populiacijos nekontroliavimo. Valstybės pareiga įrengti atitvarus ir įspėjamuosius kelio ženklus negali būti aiškinama atskirai – valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, juolab aiškinti tai atskirai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti budriems bei atsargiems. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko valstybė, t. y. neįrodė būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.