Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. parodė, kad po motinos mirties 2021 m. lapkričio mėnesį pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Pradėjo tvarkytis nuosavybės teises VĮ Registrų centre, padarė turto inventorizaciją. Viską darė dėl nuosavybės įteisinimo, dalis pastatų buvo neįteisinti. Pastatai nebuvo registruoti motinos vardu. Padarė inventorizaciją, kadangi jis nėra savininkas. Pastatai buvo statyti 1993-1999 m. Juos statė motina. Jis statybos leidimų neturi, bet pamena, kad prieš pradedant statyti, mama liepė tvarkyti dokumentus. Jis pats nedalyvavo pastatų statyme, bet žino, kad mama pradėjo tvarkyti dokumentus, bet iki galo nesutvarkė. Jam atrodo, kad dokumentai buvo tvarkomi prieš statybas, jam tų dokumentų mama nepateikė. Buvo kalba, kad reikia tvarkyti dokumentus. Pareiškime nurodytus pastatus patys statė savo rankomis. Jis nėra matęs planų ir leidimų statyti. Statinius padėjo statyti giminės. Pastatai buvo statomi 1993-1999 m. Dokumentai turėjo būti, bet jam jų niekas neperdavė. Į archyvą kreipėsi, bet dokumentų dar negavo, dar neatsiuntė. Mano, kad statyba buvo teisėta. Palikimą jis priėmė, t. y. namą ir turtą, kuris buvo registruotas VĮ Registrų centre. Mama tikrai negalėjo statyti be dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nėra įregistruoti VĮ Registrų centre (b. l. 6-25). Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius atmetė A. B. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad bylų duomenimis nekilnojamieji daiktai pastatyti 1993/1999 m., o žemės sklypą ir jame esančius statinius kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sandėliai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas valdo nuo 2022 m., todėl jis negali būti nekilnojamųjų daiktų statytojas (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 8 d. pateiktame rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statybos leidimų išdavimo registracijos knygose už 1993-1999 metus, adresu (duomenys neskelbtini), statybos leidimo išduoto V. B. vardu nėra užregistruota.

7. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

9. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240) 16 straipsnio 1 dalimi statinio projektas rengiamas: vadovaujantis teritorijų planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais specialių reikalavimų dokumentais; vadovaujantis detaliu teritorijos planu; vadovaujantis statybos sklypo įregistravimo dokumentais; laikantis statinio projektavimo techninių ir specialių sąlygų; laikantis statytojo (užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų; vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant statinio (jo patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenimis. 2 straipsnyje įtvirtinta, kad statinių projektų rengimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.

11. Iš įstatyminio reglamentavimo matyti, kad pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali būti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali būti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Iš pareiškėjo teismui pateiktų papildomų dokumentų teismas negali daryti išvados, kad pareiškime nurodyti pastatai yra pastatyti teisėtai ir gali būti civilinėje apyvartoje bei privačios nuosavybės objektu. Teismui nėra pateikta statybą leidžiančio dokumento, statinių projektų. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išsakyta nuomonė, kad statinių teisėtą statybą rodo tai, kad statiniai jau ilgą laiką stovėjo pareiškėjo tėvų sklype ir jokiai institucijai neužkliuvo, vertintini tik kaip siekis įteisinti šių pastatų teisėtumą. Jų nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai duomenys, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad dėl pastatų statybos buvo derinta su valstybinėmis institucijomis, gauti statybą leidžiantys dokumentai, rengti statinio projektai, sąmatos. Tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nustatė reikalavimus gyvenamojo namo ir negyvenamųjų statinių statybai parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, sąmatas ir kt. Teismas nesutinka, su pareiškėjo išsakyta nuomone, kad dokumentai galėjo neišlikti. Manytina, kad tokie svarbūs dokumentai, kaip statinio statybos leidimai, projektai visuomet yra ypač atidžiai ir rūpestingai saugomi. Tai, kad nebuvo gauti statybai reikiami dokumentai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 8 d. raštas, kuriame pareiškėjas informuotas, kad 1993-1999 m. laikotarpiu jo motinai nebuvo išduoti jokie statybą leidžiantys dokumentai.

12. Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu sąlyga yra visą daikto valdymo įgijimo laikotarpį jo valdymas teisėtai. Vadinasi tik teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdant nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimties metų laikotarpį galima spręsti dėl daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas neturi likusių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškime nurodytų pastatų statybos teisėtumą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pareiškėjo pareiškimą, pareiškėjo ir jo atstovo parodymus, duotus teismo posėdžio metu ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Pareiškėjo motina V. B. pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes negali būti pripažinta sąžininga nekilnojamojo daikto valdytoja, nes teismui nebuvo pateikti jokie šį jos valdymą patvirtinantys dokumentai t. y. nėra pateikta įrodymų, kad statiniai buvo sukurti, pastatyti laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo žodžių nepatvirtino nei vienas liudytojas, kuris būtų matęs, kad būtent pareiškėjo mama yra prašomo pripažinti įgyjamosios senaties būdu daikto teisėta valdytoja. CK 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymų nežinojimo ar netinkamo jų nuostatų suvokimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumams dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos arba teisinės situacijos asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas veikia savo rizika. Teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, o būtent, kad asmuo sąžiningai įgijo daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, ir nepertraukiamai kaip savą valdo daugiau nei 10 metų. Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl jo motinos V. B. nuosavybės teisės į šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.