Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., V. S., trečiasis asmuo byloje notarė Inga Balionytė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. J. ir V. J. susituokė (duomenys neskelbtini). V. J. iš pirmos santuokos turėjo vaikus: R. G. ir V. S.. J. J. turėjo vienintelį vaiką – V. G.. V. J. mirė (duomenys neskelbtini), J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre J. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) 1 kambario butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamoji patalpa - Garažo boksas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 0,0591 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – Sodo pastatu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl palikėją V. J. pergyvenusio sutuoktinio J. J. teisės paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėja V. G. teigia, jog jos tėvas J. J. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės V. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys R. G. ir V. S. su pareiškimu nesutinka.

Kaip minėta, CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

Pareiškėjos teigimu, jos tėvas iš karto po sutuoktinės mirties pradėjo valdyti paliktą turtą, t. y. naudojosi juo, rūpinosi jo stoviu, atliko buto remontą, garažo vidaus rekonstrukciją, mokėjo mokesčius, garaže laikė transporto priemonę, sode rūpinosi vasarnamiu, dirbo žemę, savo poreikiams augino daržoves. Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų (2023-02-06 CBP-917, priedas – pareiškimo VG priedai) matyti, kad pareiškėjos tėvas J. J. savo gyvenamąją vietą visą laiką iki mirties deklaravo ir faktiškai gyveno bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos UAB „Mano Būstas Alytus“, Sodininkų bendrijos „Nemunas“ pažymos (2023-02-17 DOK-7389) patvirtina, kad J. J. už butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą bei sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos byloje nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. J. iš karto po jo sutuoktinės V. J. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti paliktą turtą, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti sutuoktinės palikimą ir to siekė. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys R. G. ir V. S., prieštaraudami pareiškimui, pateikė trumpą, visiškai neargumentuotą nuomonę, į teismo posėdį neatvyko, pareiškėjos nurodytų aplinkybių byloje nepaneigė. Be to, iš 2023 m. vasario 2 d. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. J. mirties jos turto paveldėtojai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti į notarą nesikreipė, kadangi paveldėjimo byla dėl mirusiosios palikimo neužvesta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad J. J. turi teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turtą pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis), todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės V. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti, priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur ir jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Priteisti iš pareiškėjos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.