- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-166-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03806-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Procentas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos centras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Procentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17286-494/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Procentras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Procentras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Medicinos centras“ 47 131,64 Eur skolą, 10 687,77 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio pateikimo dienos, 12,25 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad šalys ilgą laiką bendradarbiavo, ieškovė atsakovei teikė įvairias paslaugas, pardavė prekes, atliko darbus, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir pagal 2022 m. vasario 25 d. skolų suderinimo aktą 2021 m. gruodžio 31 d. liko skolinga 48 599,53 Eur. Po akto pasirašymo bendradarbiavimas tarp šalių vyko ir toliau, tačiau atsakovė geranoriškai skolos ieškovei nesumoka ir ieškinio pateikimo dienai yra skolinga 47 131,64 Eur.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –nepranešus atsakovei areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises 57 819,41 Eur ieškinio sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ir (ar) trečiuosius asmenis, o nesant pakankamai lėšų ar turtinių teisių, areštuoti kitą atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai.
4. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovės turimais finansiniais sunkumais ir galimu jos nemokumu. Todėl, anot ieškovės, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali veikti nesąžiningai ir mažinti savo mokumą, perleisti kitiems asmenims jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Procentras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Todėl padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
7. Vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas.
8. Iš UAB „Medicinos centras“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. teismas nustatė, kad atsakovė per nurodytą laikotarpį turėjo turto už 91 934,00 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 400 273,00 Eur, įmonė patyrė 69 720,00 Eur nuostolius. Remiantis balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovė per nurodytą laikotarpį turėjo turto už 185 027,00 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 385 400,00 Eur, įmonė patyrė 9 384,00 Eur nuostolius. Iš išrašo apie atsakovės UAB „Medicinos centras“ apyvartą, pateiktą iš Rekvizitai.lt, teismas nustatė, kad atsakovė veikia nuostolingai, tačiau nuostoliai yra mažėjantys: 2020 m. nuostoliai sudarė 166 031,00 Eur, 2021 m. – 73 823,00 Eur, 2022 m. – 69 720,00 Eur, o 2023 m. – 9 384,00 Eur.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra pakankamai didelė, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016).
10. Vertindamas ieškovės teiginius, kad atsakovė tvarko apskaitos dokumentus nesąžiningai, neskaidriai, nuslėpdama realius veiklos vykdymo rezultatus, teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikta analizė dėl atsakovės metinių finansinių ataskaitų yra grindžiama vien subjektyviomis įžvalgomis. Atsakovės patirtus nuostolius galėjo sąlygoti ne tik gamybinės sąnaudos, bet ir nuostoliai, patirti ilgalaikio turto įsigijimui (žr. 2022 m. balanso 4 eilutę ir 2023 m. balanso 4 eilutę), bei kt. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktos metinės finansinės ataskaitos neatitinka tikrovės ar tvarkomos nesąžiningai.
11. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad UAB „Medicinos centras“ vadovas ir visų akcijų turėtojas O. S. kartu yra ir UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ vadovas, turintis didžiąją dalį įmonės akcijų, kad jai (ieškovei) yra žinoma, jog iš UAB „Medicinos centras“ sąskaitų yra pervedamos nemažos piniginės sumos į UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ sąskaitas ir kad šios įmonės savo veiklą vykdo tose pačiose patalpose, o įmonėse dirba tie patys darbuotojai ir yra identiški įmonių veiklos vykdymo adresai bei kontaktinis telefono numeris, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo pripažinti esant kokius nors nesąžiningus atsakovės veiksmus ar ketinimą atlikti tokius veiksmus. Anot teismo, nors ieškovė teigė, kad jai yra žinoma, jog iš UAB „Medicinos centras“ sąskaitos yra pervedamos nemažos piniginės sumos į UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ sąskaitas, tačiau nenurodė tokios informacijos šaltinių, nepateikė jokių įrodymų. Be to, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad yra atliekami nesąžiningi veiksmai ar tokius veiksmus yra ketinama atlikti: įmones gali sieti įvairios iki ieškinio padavimo sudarytos bendradarbiavimo, paskolos ir kitokios sutartys, kurių pagrindu gali vykti atitinkami piniginiai mokėjimai.
12. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad nors atsakovės finansinė padėtis yra sunki, tačiau teismas nenustatė atsakovės nesąžiningų veiksmų ar ketinimo atlikti tokius veiksmus, taip siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir dėl to ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Procentas“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovės pateikta analizė dėl atsakovės metinių finansinių ataskaitų yra grindžiama vien subjektyviomis ieškovės įžvalgomis. Anot apeliantės, 2022 m. ir 2023 m. atsakovės balansų 4 eilutė kalba apie kito ilgalaikio turto įsigijimą (suma tik 6 000 Eur). Metinė atsakovės apyvarta 2023 metais sudarė 88 986 Eur, o įvertinus veiklos sąnaudas (darbo santykiai, nuoma, komunaliniai patarnavimai, kitos veiklos išlaidos) – metinis veiklos rezultatas yra neigiamas, t. y. 9 384 Eur nuostolis, todėl net teoriškai neįmanomas papildomo turto įsigijimas už 100 000 Eur. Šie skaičiai ne subjektyvi ieškovo nuomonė, o faktai, kurie aiškiai patvirtina, kad atsakovė manipuliuoja skaičiais, veikia nesąžiningai ir dirbtinai didina savo turto vertę, o tai yra požymis, kad atsakovė galimai netinkamai tvarko buhalterinę apskaitą, vengia bankroto ir vadovo atsakomybės dėl įmonės nemokumo bei savalaikio atsiskaitymo su kreditoriais.
13.2. Ieškovės pateikta informacija apie atsakovės apskaitos tvarkymo „spekuliacijas“ turi būti vertinama kartu su faktais, kad atsakovė vykdo identišką veiklą su susijusia įmone – UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ tose pačiose patalpose, kur yra tas pats sandėlis, identiškos prekės, identiška veikla, tie patys darbuotojai, adresai, kontaktai, el. paštas, internetinis puslapis ir pan. Todėl yra rimtos prielaidos įtarti, kad gali būti imtasi veiksmų dėl turto/pinigų perleidimo, slėpimo, užskaitymo, prekių perdavimo ir pan. Dėl to, teismo išvados yra nepagrįstos, nes bylos duomenys įvertinti atsietai ir nekompleksiškai.
13.3. Sutiktina su teismo išvada, kad skolos dydis pats savaime nėra pagrindas taikyti turto areštą, tačiau iš pateiktos informacijos apie atsakovę Rekvizitai.lt, matoma, kad nuo 2021 m. įmonės metinė apyvarta (pajamos) vidutiniškai sudaro apie 100 000 Eur, tačiau ieškovei buvo apmokėta tik 1 000 Eur suma. Tai reiškia, kad atsakovė nenoriai vykdo savo įsipareigojimus ir nesiekia atsiskaityti su kreditoriais. Nors teismas nurodė, kad atsakovės finansinė situacija gerėja, tačiau ji neatsiskaito su savo kreditoriais, taigi veikia nesąžiningai. Be to, atsakovė vengia bendradarbiavimo ir piktybiškai nenori sumokėti skolą ieškovei. Iš pateiktų į bylą duomenų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė veikia nesąžiningai, todėl įmonės sunki finansinė situacija turi būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
19. Ieškovė ieškinį grindžia argumentais, kad šalys ilgą laiką bendradarbiavo, ieškovė atsakovei teikė įvairias paslaugas, pardavė prekes, atliko darbus, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir pagal 2022 m. vasario 25 d. skolų suderinimo aktą 2021 m. gruodžio 321 d. liko skolinga ieškovei 48 599,53 Eur. Po akto pasirašymo bendradarbiavimas tarp šalių vyko ir toliau, tačiau atsakovė geranoriškai skolos nemoka ir ieškinio pateikimo dienai skolinga ieškovei 47 131,64 Eur.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas).
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos manymu pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, todėl sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas, ir kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
22. Tuo atveju, jeigu teismas nustato pirmąją sąlygą, jis turi įvertinti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).
23. Apeliantės nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei yra didelė ne tik ieškinio suma, bet dėl sunkios finansinės padėties ji galimai yra nemoki ir todėl gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims, taip dar labiau sumažindama turimo turto masę. Be to, atsakovės į jos balansą įrašyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingai, nepagrįstai padidinantys turto vertę, kas leidžia manyti, kad atsakovė yra nesąžiningumą.
24. CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
25. Kaip minėta, apeliantė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones grindžia didele ieškinio suma, bloga atsakovės turtine padėtimi bei vengimu įvykdyti prievolę, galimai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į savo finansinės apskaitos dokumentus.
26. Minėta, kad atsakovo turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tačiau šis kriterijus nėra pakankamas konstatuoti, kad dėl to egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kitokiam jo apsunkinimui. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nelemia absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas).
27. Iš teismui pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2022 metais atsakovės UAB „Medicinos centras“ turimo turto vertė buvo 91 934 Eur, o įsipareigojimai – 400 273 Eur. Tais metais atsakovės nuostoliai siekė 69 720 Eur. 2023 metais atsakovės turtas sudarė 185 027 Eur, o įsipareigojimai – 385 400 Eur, 2023 metus atsakovė taip pat baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 9 384 Eur. Nurodyti duomenys patvirtinta, kad, lyginant su 2022 metais, atsakovės turtas 2023 metais padidėjo, įsipareigojimai sumažėjo, nuostoliai taip pat ženkliai sumažėjo. Netikėti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais teismas neturi pagrindo, nes tokie duomenys yra pateikti Juridinių asmenų registrui. Aptarti įmonės balanso duomenys taip pat rodo, kad atsakovė turi ilgalaikio materialaus turto, kuris 2023 metais gerokai išaugo ir jo vertė siekė 123 989 Eur. Nors ieškovė skunde nurodo, kad atsakovė galimai yra nemoki, tačiau teismuose nėra iškelta bylų dėl atsakovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo). Priešingai, aptarti finansinės atskaitomybės dokumentai teikia pagrindo manyti, kad atsakovės finansinė padėtis gerėja.
28. Minėta, kad siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalu įrodyti atsakovo nesąžiningumą, jo norą ir ketinimus apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
29. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, pavyzdžiui, turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Šis nesąžiningais laikomų asmens veiksmų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis. Be to, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-64-577/2024; 2024 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovės veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, t. y. apie atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, ieškovė nepateikė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
31. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu tiek iki sutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose, bus nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakanka vien ieškovės vertinimo, kad atsakovės atitinkami veiksmai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-912/2024).
32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti objektyviai pagrįstos išvados, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovės atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šių priemonių taikymą, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.