Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-24 · Civilinė byla Nr. e2S-2685-852/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
e2S-2685-852/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20164-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
J. T.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2685-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20164-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. T. pareikštu ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ prašo teismo: 1) Pripažinti, kad ieškovas J. T. atleistas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini) pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtai; 2) Negrąžinti ieškovo į darbą ir laikyti, kad darbo santykiai nutraukti teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. T. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. T. naudai kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; 5) Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. T. naudai neturtinės žalos atlyginimui 1000 Eur; 6) Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. T. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, o nuo (duomenys neskelbtini) užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla) darbo sutartis su ieškovu J. T. buvo nutraukta. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu darbdavio sprendimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir išieškoti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 7500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau ieškovo prašymas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. Ieškovo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir ieškovas buvo nepagrįstai atleistas iš užimamų pareigų. Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo J. T. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė priimti.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami teismuose, išvardinti DK 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisiją, kuri veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovei (buvusiai darbdavei) kildina iš darbo sutarties, reikalaudamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei prašo kompensacijos už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesilaikant teisės normomis nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantas (ieškovas) J. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai neįsigilinus į ieškinyje pateiktus faktus. Ieškovas ieškinio 4 punkte nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir išieškoti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Komisijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymas buvo atmestas. Taigi ieškovas šiuo punktu informavo teismą apie įstatymo reikalavimo įvykdymą dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – kreipimosi į Darbo ginčų komisiją.

6.2. Ieškovas teikdamas ieškinį teismui laikėsi teisės normomis nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas (ieškovas) J. T. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovo J. T. prašymas atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo.

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus rašytinius įrodymus bei tai, jog nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, yra nedidelės apimties, jais yra siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, o apie jų buvimą apeliantas (ieškovas) buvo nurodęs pareikštame ieškinyje, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos ir jie bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau ieškovas nebuvo pasinaudojęs ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl, nenustačius kitų pagrindų priimti ieškinį, apelianto (ieškovo) ieškinį buvo atsisakyta priimti. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas) laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi teikdamas ieškinį teismui laikėsi nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir minėtas aplinkybes nurodė ieškinyje.

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (lot. – savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

17. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, tačiau tik tada, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, tai yra jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

20. Vadovaujantis CPK 412 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinyje reikalavimus priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad apeliantas (ieškovas) pareikštame ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir išieškoti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Minėtas ieškovo prašymas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas. Nors pirmosios instancijos teismui pareikštame ieškinyje ieškovas pareiškė papildomus reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti teikiant prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie yra tarpusavyje susiję su reikalavimu dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 24 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bylos priskyrimo teismui prioritetiškumo, atsižvelgiant į tai, kad dėl reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu jau buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas, reiškiamų kartu su reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priskirtinumo teismams, yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).

23. Taigi vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad, taikant CPK 24 straipsnio 1 dalį, visi jie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą bei aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas arba tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra pagrindas teigti, kad ieškovo pakartotinis kreipimasis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su reikalavimais priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, būtų formalaus pobūdžio ir tarp šalių kilęs ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, o apeliantas (ieškovas) vėl turėtų iš naujo inicijuoti ginčą teisme su tapačiais reikalavimais, atsižvelgiant į tai, jog papildomi reikalavimai tiesiogiai kildinami iš teisinių padarinių, kurie kiltų tuo atveju, jeigu apelianto (ieškovo) atleidimas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą būtų pripažintas neteisėtu. Todėl teigtina, kad tarp apelianto (ieškovo) pareikštų reikalavimų egzistuoja sąsajumas ir jie visi gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, kadangi išsprendus pagrindinį reikalavimą dėl atleidimo pripažinimo (ne)teisėtu, atsakovei, kaip apelianto (ieškovo) buvusiai darbdavei, galėtų kilti atitinkamos teisinės sankcijos (šiuo atveju – piniginių kompensacijų išmokėjimas). Teismo vertinimu, toks nagrinėjimas, be kita ko, atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), bei taip pasiekiamas greitesnis teisinės taikos atkūrimas (CPK 2 straipsnis), nes, kuriai nors šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, nebereikia inicijuoti dar vieno teismo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).

24. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde, be kito ko, prašė išspręsti ir ieškinio priėmimo klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (ieškovo) J. T. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas