- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- eI-2493-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01101-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. N.
- Advokatai
- Aistė Medelienė, Monika Bielskienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo J. N. atstovėms advokatei Aistei Medelienei ir advokato padėjėjai Monikai Bielskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. N.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. S-48 (7-17/2018) ir pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 331C-7579 negrąžinti J. N. 15 129 Eur gyventojų pajamų mokesčių (toliau – GPM) permokos į sprendimą grąžinti J. N. 15129 Eur GPM permoką; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t ., b. l. 1-8).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius (toliau – ir ginčo butas, būstas). Butą įsigijo su daline apdaila, todėl prieš įsikraustydamas gyventi, jį įsirengė. Nuo 2016 m. balandžio 20 d. būstą įregistravo kaip šeimos turtą. Pradėjus gyventi, išaiškėjo nenumatyti trūkumai – didelis triukšmas, kuris esminiai įtakojo šeimos gyvenimo kokybę, todėl nusprendė ginčo butą parduoti. Buto pirkėją pavyko rasti greitai. Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2016 m. gruodžio 1 d. Ginčo bute gyvenamosios vietos nedeklaravo, nes jame gyveno trumpai. Už parduotą ginčo butą gautas lėšas panaudojo kitam šeimos gyvenamajam būstui – butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti (pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. sausio 17 d.). Šiuo adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) deklaruota tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės ir vaikų gyvenamoji vieta.
Teigia, kad visas ginčo buto pardavimo pajamas (750 000 Eur) deklaravo Metinės pajamų deklaracijos už 2016 m. T priede, kaip ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamąsias pajamas. Nuo jų (skirtumo tarp ginčo buto įsigijimo ir pardavimo pajamų) apskaičiavo, deklaravo ir į biudžetą sumokėjo 15 129 Eur GPM. Jo sutuoktinė D. N. Metinėje pajamų deklaracijoje už 2016 m. ginčo buto pardavimo pajamų nedeklaravo. VMI 2017 m. birželio 26 d. pranešimu Nr. 9.51-467-95259 informavo pareiškėjo sutuoktinę, kad jos Metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2016 m. turi trūkumų, nes joje nedeklaruotos turto pardavimo pajamos. Atsižvelgęs į šį pranešimą, kartu su sutuoktine dar kartą peržiūrėjo ginčo buto pardavimo pajamų deklaravimo ir apmokestinimo teisingumą ir padarė išvadą, kad jų atveju taikytina Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte numatyta lengvata gyvenamojo būsto pardavimo pajamoms, per vienerius metus panaudotoms kitam gyvenamajam būstui įsigyti, t. y. 750 000 Eur ginčo buto pardavimo pajamos turėtų būti priskirtos GPM neapmokestinamosioms pajamoms. Todėl pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2017 m. liepos 13 d. pateikė patikslintas pajamų deklaracijas už 2016 m., kuriose ginčo buto pardavimo pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias. Kartu su patikslintomis deklaracijomis pareiškėjas pateikė VMI paaiškinimą, kuriame pagrindė lengvatos taikymo priežastis bei pateikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. VMI 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 9.51467-143752 jį informavo apie patikslintos pajamų deklaracijos trūkumus. Pranešimą apie pajamų deklaracijos trūkumus gavo ir jo sutuoktinė. Pranešimuose buvo nurodyta, kad lengvata negali būti taikoma, kadangi per pastaruosius dvejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn parduotame gyvenamajame būste gyventojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Skunde pažymi, kad nei jis, nei jo sutuoktinė pajamų deklaracijų už 2016 metus pakartotinai netikslino. 2017 m. lapkričio 17 d. VMI pateikė prašymą grąžinti susidariusią 15 129 Eur GPM permoką. VMI prašymo netenkino. Pareiškėjas teigia, kad toks VMI sprendimas yra nepagrįstas, nes pajamos, gautos už parduotą ginčo butą, atitinka visas materialiąsias lengvatos taikymo sąlygas, t. y. pareiškėjas pardavė būstą, kuriame faktiškai gyveno, ir šias pardavimo pajamas panaudojo naujam būstui, kuriame deklaravo gyvenamąją vietą, įsigyti. Todėl vien tai, kad parduotame būste formaliai nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, pareiškėjo manymu, nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti taikyti GPM lengvatą. Mano, jog jis pateikė MGK įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo bute buvo faktinė jo gyvenamoji vieta, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.
Pareiškėjas nesutinka su MGK pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu. Mano, kad faktas, jog jis neišpildė lengvatos taikymo formaliosios sąlygos (nedeklaravo gyvenamosios vietos ginčo), lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (pareiškėjas įgyja pareigą pagristi faktinę gyvenamąją vietą), tačiau negali būti pagrindas apskritai atsisakyti taikyti lengvatą. Atitinkamai, pareiškėjui įrodžius, kad parduotas ginčo butas buvo jo faktinė gyvenamoji vieta, su kuria jis buvo labiausiai susijęs, ginčo buto pardavimo pajamos turi būti laikomos GPM neapmokestinamosiomis pajamomis.
Pasak pareiškėjo, faktą, kad jis gyveno bute iki jo pardavimo, patvirtina šie tiesioginiai įrodymai: elektros suvartojimo duomenys; televizijos ir interneto naudojimą patvirtinantis šių paslaugų užsakymas ir įrangos priėmimo-perdavimo aktas; pareiškėjo sutuoktinės pirkimo internetu patvirtinimai, kuriuose parduoto buto adresas nurodytas kaip pristatymo adresas; pareiškėjo su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys, kuriose ginčo butas nurodytas kaip jo gyvenamosios vietos adresas; nuotraukos ir vaizdo įrašas, iš kurių matyti realus pareiškėjo šeimos gyvenimas ginčo bute. Pažymi, kad ginčo butą buvo deklaravęs kaip šeimos turtą Nekilnojamojo turto registre, o šeimos turtui pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali būti priskirta tik vienintelė vieta, kur šeima gyvena. Bute, kuriame buvo formaliai deklaravęs gyvenamąją vietą, jis su šeima negyveno, jis buvo išnuomotas.
Pareiškėjas sutinka su MGK aiškinimu, kad lengvata neturi būti aiškinama plečiamai, tačiau pažymi, kad jos taikymo sritis neturi būti susiaurinta taip, kad net ir esant įrodymų, jog išpildytos visos materialiosios lengvatos taikymo sąlygos, lengvatos taikymas būtų apribotas konstatavimu, jog nesilaikyta formalių lengvatos reikalavimų. Remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu byloje A C-33111.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant lengvatos taikymo klausimą turėtų būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas ir turi būti vertinamas mokestinių teisinių santykių dalyvių tikrasis turinys.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 65-69). Nurodo, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą, gyvenamojo būsto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, esant šioms objektyvioms aplinkybėms: 1) parduotame būste buvo deklaruota gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka (mažiau nei 24 mėnesius); 2) gautos pardavimo pajamos per vienerius metus panaudojamos kito gyvenamojo būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, įsigijimui. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-614-556/2018, kurioje buvo nagrinėjama GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto (atitinkama tos pačios redakcijos jo norma) taikymo galimybė, VMI nurodo, kad visos analizuojamoje teisės normoje įtvirtintos pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis sąlygos yra būtinosios, todėl, neišpildžius nors vienos iš sąlygų, nėra pagrindo pripažinti pajamas neapmokestinamomis.
VMI teigimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali sąlyga, kad parduotame gyvenamajame būste turėjo būti ir gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas parduoto ginčo buto adresu savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs. Todėl, VMI tvirtinimu, nesant vienos iš būtinųjų pajamų pripažinimo neapmokestinamomis sąlygos, taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą nėra pagrindo. VMI nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo ir visos šeimos faktinės gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini) g. priešingos išvados nesuponuoja, nes, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas imperatyviai reikalauja, kad parduotame gyvenamajame būste būtų ir gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi turinio viršenybės prieš formą principu, VMI taip pat remiasi minėtoje LVAT nutartyje pateiktu aiškinimu, nurodydama, kad šiuo atveju tarp šalių joks ginčas dėl bylos faktinių aplinkybių nekyla, santykių veiklos turinys yra aiškus ir niekaip nepaneigia imperatyvios GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos sąlygos (parduotame gyvenamajame būste turėjo būti gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) taikymo būtinybės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepime į skundą sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais (I t., b. l. 61). Nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini) g., pareiškėjo ir jos šeima pragyveno beveik 2 mėnesius ir tai buvo vieninteliai šeimos namai. Todėl mano, kad jos sutuoktinio skundas, kuriame jis teigia, kad faktiškai gyveno bute (duomenys neskelbtini) g., ir buvo su juo labiausiai susijęs, yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo pajamų nepripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą.
Nustatyta, kad pareiškėjas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, įsigijo 2015 m. gruodžio 15 d. Ginčo butas nuo 2016 m. balandžio 20 d. Nekilnojamo turto registre registruotas kaip pareiškėjo šeimos turtas (MGK byla, b. l. 35).
Pareiškėjas kartu su sutuoktine D. N. 2016 m. gruodžio 1 d. ginčo butą pardavė (MGK byla, b. l. 6-10).
Pareiškėjas ginčo buto pardavimo pajamas deklaravo Metinėje pajamų deklaracijoje už 2016 metus, kaip turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 15 129 Eur GPM (MGK byla, b. l. 19-22).
Pareiškėjas 2017 m. sausio 17 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (MGK byla, b. l. 14-17).
Pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. N. 2017 m. liepos 3 d. deklaravo savo gyvenamąsias vietas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (MGK byla, b. l. 18).
Pareiškėjas kartu su sutuoktine 2017 m. liepos 13 d. pateikė patikslintas Metines pajamų deklaracijas už 2016 metus, kuriose lygiomis dalimis (po 375 000 Eur) deklaravo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, pardavimo pajamas kaip neapmokestinamąsias pajamas (MGK byla, b. l. 25-29).
Pareiškėjas ir jo sutuoktinė per EDS sistemą 2017 m. liepos 13 d. pateikė VMI paaiškinimą apie ginčo buto pardavimo pajamų priskyrimą neapmokestinamosioms pajamoms bei kitų dokumentų kopijas, ir prašė pajamas, gautas už parduotą ginčo turtą priskirti GPM neapmokestinamosioms pajamoms (MGK byla, b. l. 30-31).
VMI 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui išsiuntė Pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (forma FR1025) Nr. 9.51-467-143752, kuriame nurodė 2017 m. liepos 13 d. pateiktos patikslintos 2016 m. mokestinio laikotarpio Metinės pajamų deklaracijos trūkumus: „apmokestinamosios pajamos deklaruotos kaip neapmokestinamosios. Turto pardavimo pajamos“, ir pasiūlė ne vėliau kaip per 10 dienų pašalinti nurodytą trūkumą ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą (MGK byla, b. l. 32).
VMI 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo sutuoktinei D. N. taip pat išsiuntė Pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (forma FR1025) Nr. 9.51-467-143719, kuriame nurodė teikto dokumento trūkumus: 1) apmokestinamosios pajamos deklaruotos kaip neapmokestinamosios. Turto nuosavybės teisių, neišlaikius turto 10 metų, sandorio pajamos deklaruojamos deklaracijos T priedo I dalyje 17 kodu; 2) GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punktas negali būti taikomas, kadangi per pastaruosius dvejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn parduotame gyvenamajame būste gyventojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. VMI taip pat pasiūlė mokesčių mokėtojai ne vėliau kaip per 10 dienų pašalinti nurodytą trūkumą ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą (MGK byla, b. l. 33).
Pareiškėjas patikslintos Metinės pajamų deklaracijos už 2016 m. trūkumų VMI pranešime nurodytu būdu nepašalino, o 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką už 2016 m. mokestinį laikotarpį, t. y. 15 129 Eur (MGK byla, b. l. 34).
VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą), ginčijamu 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 331C-7579 nusprendė negrąžinti prašomos grąžinti 15 129 Eur GPM sumos (MGK byla, b. l. 44). Kaip matyti iš ginčijamo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 331C-7579, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, VMI vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 ir 111 straipsniais bei Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186, ir šį atsisakymą motyvavo tuo, jog nėra pateiktos visos privalomos ir pareikalautos pateikti deklaracijos.
Pareiškėjas VMI 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 331C-7579 2018 m. sausio 16 d. apskundė MGK (MGK byla, b. l. 1-4). MGK 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. S-48(7-17/2018) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (MGK byla, b. l. 74-78). MGK ginčijamame sprendime nurodė, kad pačiam mokesčių mokėtojui tenka pareiga įrodyti, jog jo gautos pajamos atitinka įstatyme nustatytos lengvatos apibrėžtas sąlygas. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendime padarė išvadą, kad jie nepagrindžia pajamų, gautų iš ginčo buto pardavimo, atitikimo GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintoms neapmokestinimo sąlygoms. Komisija rėmėsi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir sprendime nurodė, kad pareiškėjo faktinių aplinkybių visuma ir pareiškėjo paaiškinimai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog ginčo butas buvo vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyveno ir su kuria labiausiai buvo susijęs.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia pasinaudoti GPMĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodyta lengvata ir susigrąžinti GPM permoką. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Visos nurodytoje teisės normoje įtvirtintos pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis sąlygos yra būtinosios, todėl, neišpildžius nors vienos iš sąlygų, nėra pagrindo pripažinti pajamas neapmokestinamomis.
Taigi reikalavimas, kad parduotame gyvenamajame būste turėjo būti ir gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, yra imperatyvus.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas parduoto ginčo buto adresu savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs, nėra. Nesant vienos iš būtinųjų pajamų pripažinimo neapmokestinamomis sąlygos, mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui nurodė, jog pagrindo taikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą nėra.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu („Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“), nes šiuo atveju tarp šalių joks ginčas dėl bylos faktinių aplinkybių nekyla, santykių veiklos turinys yra aiškus ir niekaip nepaneigia imperatyvios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos sąlygos (parduotame gyvenamajame būste turėjo būti gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) taikymo būtinybės. Todėl, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, kuriais jis siekia įrodyti, jog ginčo butas buvo vieta, kurioje jis su šeima faktiškai dažniausiai gyveno ir su kuria labiausiai buvo susijęs, nėra reikšmingi ir teismo nevertinami. Šiuo aspektu nėra reikšmingi ir MGK sprendimo motyvai.
MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu.
Pagal Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186, 16 punktą (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo padavimo metu), mokesčių mokėtojas siekdamas susigrąžinti mokesčio permoką, turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius VMI administruojamo mokesčio permokos susidarymą.
MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Bylos duomenis rodo, kad šiuo atveju, VMI, nustačiusi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių GPM permokos susidarymą (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas pareiškėjui netaikytinas, patikslintos deklaracijos pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. VMI pranešimą pareiškėjas nepatikslino), pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl GPM permokos grąžinimo, todėl nėra pagrindo panaikinti 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 331C-7579.
Remiantis tais pačiais motyvais, nėra pagrindo panaikinti ir MGK 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. S-48 (7-17/2018).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. N. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.