Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (32.42‑31‑1)RM‑23268 bei 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (32.42-31-1)RM-26372 (toliau – ir VMI sprendimai); 2) įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėjo 8 454,30 Eur pajamas, įgytas mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pardavus gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas), neapmokestinamosiomis pajamomis; 3) įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui patikslinti mokestinio laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. deklaraciją.Paaiškino, kad jis kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2011 m. rugsėjo 7 d. įsigijo ginčo butą. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 4 d. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, o 2014 m. sausio 17 d. perleido nuosavybės teises į butą. Už gautas lėšas pareiškėjas bei jo sutuoktinė įsigijo kitą gyvenamąją patalpą.Nurodė, kad keletą kartų žodžiu kreipėsi konsultacijos į mokesčių administratorių dėl gautų lėšų už parduotą butą. Vėliau gavo pranešimą iš VMI, kad apskaitos data yra 2015 m. rugpjūčio 25 d., taip pat nurodytas 8 454,30 Eur dydžio nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2015 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus AVMI) su raštišku prašymu pripažinti ginčo pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą neapmokestinamosiomis pajamomis, taip pat leisti patikslinti pateiktą deklaraciją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau nesulaukė jokio atsakymo.Pareiškėjas 2015 m. spalio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus AVMI su analogišku prašymu. Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 28 d. informavo pareiškėją, jog siekiant pajamas, įgytas mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pardavus ginčo butą, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą pripažinti neapmokestinamosiomis pajamomis, pareiškėjas turėjo būti deklaravęs gyvenamąją vietą parduoto nekilnojamojo turto adresu. Tačiau nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota minėtu adresu, todėl Vilniaus AVMI nurodė, jog pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybę, kad jo faktinė gyvenamoji vieta buvo būtent šiuo adresu.Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su pakartotiniu prašymu ir, be kita ko, pateikė papildomus įrodymus, jog jis su šeima faktiškai gyveno ginčo bute ir jis buvo naudojamas šeimos reikmėms.Vilniaus AVMI 2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui pateikė atsakymą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo fakto, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta buto adresu. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių dėl Vilniaus AVMI 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo atsisakyti pripažinti jo įgytas pajamas neapmokestinamosiomis pajamomis. VMI pateikė pareiškėjui 2016 m. vasario 5 d. atsakymą, kad laikosi nuomonės, jog GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata jo atveju negali būti taikoma, nes neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytų sąlygų.Pareiškėjo nuomone, Vilniaus AVMI neaptarė jo pateiktų dokumentų ar kitų įrodymų, nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių pateikti įrodymai nėra pakankamas pagrindas gautas pajamas, pardavus gyvenamąjį būstą, pripažinti neapmokestinamosiomis pajamomis. Taip pat nenurodė, kokius papildomus dokumentus reikėtų pateikti pareiškėjui, norint neabejotinai įrodyti, kad, nors jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ginčo buto adresu, tačiau faktiškai jis ten gyveno.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.14 straipsnio 1 dalį nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Faktas, kad mažametės dukros gyvenamoji vieta buvo įregistruota buto adresu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas taip pat gyveno bute kartu su savo šeima, t. y. sutuoktine bei mažamete dukra. CK 2.16 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, t. y. asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras. Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos buto adresu, nekeičia faktinių aplinkybių, jog jis nuo pat buto įsigijimo faktiškai gyveno šiame bute, ir butas buvo naudojamas šeimos reikmėms. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-6757-905/2014 nustatyta, kad ginčo butas yra pareiškėjo šeimos turtas. Platesnis tyrimas turėjo būti atliekamas ir taikant turinio viršenybės prieš formą principą.Pareiškėjo nuomone, GPMĮ 17 straipsnyje 1 dalies 54 punkte nurodytos lengvatos taikymas nepagrįstai siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimu, lengvatos taikymo galimybė turėtų būti vertinama kur kas plačiau, t. y. ar gyventojas nuosavybės teise turi kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos pardavęs galėtų pasinaudoti minėta lengvata.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes neatitinka esminių GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytų sąlygų, t. y. pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gyventojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad ginčo butas sutuoktinių buvo įsigytas 2011 m. rugsėjo 7 d. bendrąja jungtinės nuosavybės teise, kito asmens nuosavybėn parduotas 2014 m. sausio 17 d. Pagal turimus duomenis pareiškėjas 2014 m. metinę pajamų deklaraciją pateikė 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė patikslintą 2014 m. GPM308 metinę pajamų deklaraciją, kurios GPM308T priede deklaravo turto pardavimo pajamas. Nuo skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainų buvo apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateiktos patikslintos metinės pajamų deklaracijos GPM308T priede pareiškėjas deklaravo 335 000 Lt buto pardavimo pajamų ir 129 407,5 Lt su turto pardavimu susijusių išlaidų. Pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą deklaraciją buvo apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma, kuri nebuvo sumokėta, todėl atsirado mokestinė nepriemoka. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. prašė skundą tenkinti remdamasi iš esmės analogiškais motyvais kaip ir pareiškėjas.