- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-403-654/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33029-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aleno Piesliako, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir L. Ž. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutine bausme L. Ž. paskirtas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Iš L. Ž. priteista 4682,74 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, 192 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti A. T. naudai bei 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti A. M. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
L. Ž. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
L. Ž., 2016 m. liepos 14 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje – prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo pažeidė viešąją tvarką – tyčia sudavė A. M. smūgį koja į galvą, beisbolo lazda sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaktikaulio, akiduobių ir nosies kaulų lūžių, muštinės žaizdos pakaušyje, poodinių kraujosruvų dešinės akies viršutiniame voke, kaktoje, bandančiai paskambinti policijai A. T. išmušė iš rankos mobilaus ryšio telefoną „LG D3S“ ir jį kojomis sutrypė, padarydamas 192 eurų žalą, sugriebė ją už kaklo ir smaugė, sukeldamas fizinį skausmą.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Ž. prašo pakeisti 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti paskirtas bausmes bei tenkinus civilinius ieškinius priteistas sumas.Apeliantas nurodo, kad teismas nepritaikė BK 61 straipsnio 2 dalies ir neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad L. Ž. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas neatsižvelgė ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirtos bausmės per griežtos ir subendrinus turėtų būti paskirtos švelnesnės bausmės.Nesutinka su 4682,74 eurų civiliniu ieškiniu, priteistu Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. Apelianto manymu teismas neatsižvelgė į tai, kad pateiktame gydymo paslaugų apskaitos išraše matyti, jog A. M. į medikus kreipėsi 2016 m. liepos 14 d., bet išraše nurodytas kaukolės pamato lūžis atsirado tik 2016 m. liepos 17 d. Taip pat kaukolės pamato lūžis neminimas ir 2016 m. liepos 14 d. Lazdynų RVUL slaugytojos pateiktoje informacijoje. Kaukolės pamato lūžis galėjo atsirasti jau po sumušimo, o pateikta medžiaga neįrodo, kad pamatinis kaukolės lūžis atsidaro dėl L. Ž. veiksmų. Be to, teismo nuosprendyje kaukolės pamato lūžis nėra minimas ir apeliantas dėl to nėra kaltinamas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turėtų būti atmestas arba atitinkamai sumažintas.Pabrėžia, kad teismas priteisdamas neturtinę žalą A. T. ir A. M. neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į teismų praktiką panašiose bylose. Teismų sprendimuose neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai – nuo 231 eurų iki 3000 eurų. Apeliantas pažymi, kad uždirba minimalią algą, išlaiko du mažamečius vaikus, iš valstybės paramos negauna, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį civiliniai ieškiniai A. T. ir A. M. naudai turėtų būti mažinami.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. T. ir A. M. atstovas Arvydas Balčius (toliau – pareiškėjas) prašo apelianto L. Ž. skundą atmesti ir pranešti prokurorui dėl ankstesnių nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, o motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas pilnai tenkindamas reikalavimus civiliniuose ieškiniuose objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, todėl teismo nuosprendžio naikinti dėl apelianto deklaratyvių prielaidų nėra pagrindo. Pareiškėjas pažymi, kad buvo siekta nesunkinti nuteistojo padėties ir nesamdyti brangių advokatų, nereikštas prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris siekia 3000 eurų, neprašyta prokuroro prijungti dar vieną nuteistojo nusikaltimą, padarytą prieš dvi savaites iki nusikaltimo. Atsižvelgiant į nuteistojo nesąžiningumą, siekimą išvengti atlyginti padarytą žalą, būtina pranešti prokurorui, apie nuteistojo L. Ž. nusikalstamus veiksmus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bausmės skyrimo
Apeliantas neginčija jam parinktos laisvės apribojimo bausmės rūšies, tačiau ginčija jam paskirtą laisvės apribojimo bausmės terminą.Paskirdamas didesnį laisvės apribojimo bausmės terminą nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis ir nemotyvavęs tokio savo sprendimo apylinkės teismas pažeidė BK 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies nuostatas. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą nuteistajam paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri yra 1 mėnesiu mažesnė nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis. Tačiau už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri yra 3 mėnesiais didesnė nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis. Kadangi galutinė bausmė skiriama apimant paskirtas bausmes, galutinei bausmei esminę reikšmę turi didesnis už atskirą nusikalstamą veiką paskirtas laisvės apribojimo bausmės terminas. Bausmių skyrimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BK VIII skyrius. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai ir jose nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).BK 61 straipsnis nustato bausmių skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taisykles. Šioje byloje svarbios BK 61 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys:BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės terminą apylinkės teismas nesilaikė BK 61 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų ir paskyrė šioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį ir aiškiai per didelį laisvės apribojimo bausmės terminą. BK 48 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.Nustatant bausmės terminą visų pirma reikia nustatyti parinktos rūšies bausmės įstatyme ar sankcijoje nustatytą bausmės termino vidurkį. Tai atliekama vadovaujantis BK 61 straipsnio 3 dalimi. Laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 13 mėnesių. Tolimesniam bausmės termino nustatymui yra svarbios atsakomybę lengvinančios ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Parinkdamas bausmės terminą apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad nuteistasis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Apylinkės teismas nurodė atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančių aplinkybių būvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau tai tik dalis aplinkybių, į kurias pagal BK 61 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 2 dalį turi atsižvelgti teismas paskirdamas bausmę. Vykdydama šias įstatymo nuostatas ir nustatydama nuteistajam skirtiną laisvės apribojimo bausmės terminą, kolegija atsižvelgia į tai, kad L. Ž. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų, nusikalstamos veikos baigtos. Nustatydama galutinį laisvės apribojimo bausmės terminą kolegija įvertina, kad įstatyme nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 13 mėnesių, yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, tai reiškia, kad nuteistajam skirtinas mažesnis bausmės terminas nei įstatyme nustatytas bausmės vidurkis. Be to, nuteistojo asmenybė vertintina iš esmės teigiamai, nes jis dirba, anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pakankamai jauno amžiaus. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja didelis administracinių nuobaudų skaičius, tarp kurių yra labai pavojingų pažeidimų – vairavimas esant neblaiviam, nustatyto greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti. Vertinant L. Ž. padarytą nusikalstamą veiką svarbu tai, kad jo veiksmai buvo pakankamai pavojingi, nes jis mušė nukentėjusįjį beisbolo lazda į gyvybiškai pavojingą vietą, į galvą. Įvykis nukentėjusiajam galėjo baigtis sunkesnėmis pasekmėmis. Kolegija į tai irgi atsižvelgia nustatydama bausmės terminą ir tai daro įtaka paskiriant didesnį terminą.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pagrįstumo
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo visą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytą sumą, nes kaukolės pamato lūžis, jo nuomone, galėjo atsirasti jau po jo veiksmų. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti ir paneigti byloje esančiai įrodymais.Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 4682,72 eurų civilinį ieškinį. Ši suma yra susidariusi dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo po to, kai jis buvo sumuštas L. Ž.. Prie civilinio ieškinio yra pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame didžiausią – 3111,76 eurų, sumą sudaro kaukolės gydymo procedūros, kai yra sunkių komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų. Iš išraše esančių duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje A. M. buvo diagnozuotas kaukolės skliauto lūžis, o 2016 m. liepos 17 d. diagnozuotas kaukolės pamato lūžis. Kolegijos nuomone tai yra susiję sužalojimai, kadangi savo veiksmais L. Ž. sužalojo nukentėjusiojo galvą, nuo įvykio iki kaukolės pamato lūžio praėjo nedidelis laiko tarpas, kai kurie simptomai išryškėja praėjus laikui po sužalojimo arba medicininiais tyrimais patikrinus, ar nėra sunkesnių sužalojimų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų susižalojęs ar sužalotas kitomis aplinkybėmis.
Dėl neturtinės žalos
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisė 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas motyvavo, kad A. M. be pagrindo buvo sumuštas, patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas, gydomas ligoninėje, dėl galvos kaulų lūžių buvo operuotas, jautė ir jaučia nepatogumus, todėl nuteistasis privalo atlyginti neturtinę žalą.Nuteistasis neginčija, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajam neturtinę žalą, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė jo paties analizės duomenis. Išanalizavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus jis padarė išvadą, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta nuo 231 eurų iki 3000 eurų. Nuteistasis nurodo 2017 metais apylinkės teismų priimtus nuosprendžius ir 2007-2010 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtas bylas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).Vienas iš šaltinių neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-21-942/2016 buvo analizuoti teismų priteisti neturtinės žalos dydžiai, kuomet neturtinė žala buvo padaryta dėl nesunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad tokiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų (500 Lt) iki 7240,50 eurų (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 eurų (10 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Atsižvelgiant į tai kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvai neveda prie priteisto neturtinės žalos dydžio ir apylinkės teismas priteisė aiškiai per didelį neturtinės žalos dydį. Nustatydama neturtinės žalos dydį kolegija įvertina tai, kad nuteistasis idealiosios sutapties sąlygomis padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas. Jo veiksmai pasižymėjo didesniu pavojingumu, kadangi sužalojimai buvo padaryti beisbolo lazda smūgiuojant į galvą ir tokie veiksmai galėjo sukelti labai sunkias pasekmes. Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam buvo sulaužytas kaukolės skliautas ir kaukolės pamatas. Savo veiksmais nukentėjusysis padarė turtinės žalos nukentėjusiajai A. T., taip pat dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo padarė žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas ir dirba, yra nevedęs. Kolegija mano, kad nukentėjusiajam A. M. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 4 punktu kolegija
nusprendžia:
Pakeisti 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
L. Ž., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 5:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
L. Ž., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirti 7 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 5:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti L. Ž. 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 5:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Ž. 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 5:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Priteisti iš L. Ž. 3000 eurų nukentėjusiajam A. M. jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.