Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-89-233/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-14
Bylos Nr.: e2-89-233/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00760-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stulgienė
Ieškovas: R. Ž.
Atsakovas: V. M., S. M., UAB “Geo optimus“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Rima Adomonienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr.e2-89-233/2020Teisminio proceso Nr.2-37-3-00760-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.4.2.5; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė,dalyvaujant posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei,ieškovei R. Ž. ir jos atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,atsakovams: V. M., S. M. ir jų atstovui adv. Mindaugui Beinaravičiui,atsakovo , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei R. S.,atsakovo UAB “Geo optimus“ direktoriui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla dėl kadastrinių matavimų ir administracinių teisės aktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinimo pagal ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį, atsakovams: V. M., S. M., UAB “Geo optimus“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: R. B. žemėtvarkos įmonė, VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu 2019-07-08 prašo teismą:

1) atnaujinti ieškovei R. Ž. dėl svarbių priežasčių praleistą vieno mėnesio terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo sprendimus: 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 25VĮ- (14.25.2.)-l503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“;

2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovams V. M. ir S. M. nuosavybės teise priklausančio 9,9560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą 2012-06-15 Nr. 1, žemės sklypo kadastro duomenis 2012-06-15 Nr.255; žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą; žemės sklypo rinkos kainos nustatymą; žemės sklypo planą);

3) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo sprendimus: 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 25VĮ- (14.25.2.)-l503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“;

4) priteisti iš atsakovų V. M. ir S. M. ieškovei R. Ž. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad jai, R. Ž., nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 4,8000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Ieškovė su trečiuoju asmeniu R. B. žemėtvarkos darbų įmone 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė kadastrinių matavimų paslaugų teikimo sutartį Nr. 100 žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylos parengimui. Matininkui J. K., pradėjus rengti žemės sklypui kadastrinius matavimus ir sudarius žemės sklypo situacijos brėžinį, paaiškėjo, kad pagal riboženklių vietas vietovėje jos žemės sklypo plotas yra 3,9978 ha, kai VĮ Registrų centro įregistruotas 4,8000 ha. Plotų skirtumas 0,8022 ha, kai leistina paklaida ±0,2190 ha, ploto skirtumas viršija leistiną paklaidą 0,5832 ha. Aiškinantis susidariusį žemės sklypo ploto skirtumą, paaiškėjo, kad besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovams V. M. ir S. M., ribos suderintos ir vietovėje paženklintos, nepranešus ir nedalyvaujant gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei - ieškovei, o UAB „Geo optimus“ parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 1 jos parašas yra akivaizdžiai suklastotas.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus (toliau-NŽT) vedėjo sprendimu 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemė sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. NŽT vedėjo įsakymu 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“ nustatyta, kad piliečiai S. M. ir V. M. kompensavo valstybei pinigais 691 litą už faktiškai naudojamo 9,9560 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr.9-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), 04560 ha žemės sklypo ploto skirtumą. Šių sprendimų bei UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtos žemė sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012-11-05 įregistruoti atsakovams V. M. ir S. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie kadastro duomenų tikslinimą.

Ieškovė kreipėsi į atsakovą V. M., norėdama išsiaiškinti dėl kokių aplinkybių, ji nebuvo pakviesta, atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimus ir kas galėjo už ją pasirašyti 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, atsakovas pripažino, kad jis pasirašė už ieškovę ir pažadėjo suderinęs su matininkais, atliktus neteisėtus kadastrinius matavimus ištaisyti geruoju, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė. Ieškovė 2018-11-15 pateikė pareiškimą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai (Rokiškis) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, suklastojant jos parašą 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. 2018-11-19 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56486-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas V. M. 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte mėlynu rašikliu parašė: „R. Ž. ir prie šios pavardės pasirašė. Aktą su R. Ž. padarytu parašu nuvežė matininkui R. V.. Prokuroras Gediminas Stočkus 2019-04-25 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-56486-18 ir tyrimą įtariamojo V. M. atžvilgiu nutraukė dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, padaręs išvadą, jog V. M., suklastojus R. Ž. parašą iš esmės nebuvo padaryta žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams, o R. Ž., turint pretenzijų V. M., pretenzijos gali būti sprendžiamos teisme civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog nėra ginčo, kad 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ieškovės parašas suklastotas, atsakovas tai pripažįsta. Atsakovas V. M., užsakydamas atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suklastojąs 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ieškovės parašą, pakeitė ieškovės žemės sklypo ribą jos nenaudai. Ieškovės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas VĮ Registrų centre įregistruotas 4,8000 ha. Pagal R. B. žemėtvarkos darbų įmonės matininko J. K. parengtą ieškovės žemės sklypo schemą, sklypo ribą atidėjus pagal abrise nurodytus metrus (linija pažymėta mėlyna spalva) plotas būtų 4,2953 ha. Sklypo ribą sutapatinus su geodezija (pažymėta raudona spalva), t.y. pagal atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis 2012 m. lapkričio 2 d. įregistruotus Nekilnojamo turto kadastre, ieškovės žemės sklypas būtų 3,9978 ha ploto. Dėl atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų neteisėtų kadastrinių matavimų ieškovės žemės sklypas sumažėjo 0,2975 ha. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padidėjo 0,4560 ha, preliminariais matavimais buvo nustatyta 9,5000 ha, o atlikus kadastrinius matavimus nustatyta 9,9560 ha. Tokiu būdu atsakovai neteisėtai užvaldė ir naudojasi ieškovei priklausančiu 0,2975 ha žemės sklypo plotu.

Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau-Kadastro nuostatų) 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, kuriems kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (Kadastro nuostatų 32.1.1.2. p.) . Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011).

Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. R. N. , V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014; 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2012).

Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą aktualų nagrinėjamam ginčui teisinį reglamentavimą bei remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, kadangi UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengto ir 2012 m. lapkričio 2 d. įregistruoto Nekilnojamo turto kadastre atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų pažeidimai yra esminiai, nes atlikti nedalyvaujant ieškovei ir suklastojus jos parašą 2012-06-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, o šių kadastrinių matavimų duomenų įregistravimas sukėlė teisines pasekmes ieškovei - ji neteko 0,2975 ha žemės sklypo ploto, dėl ko ieškovė kreipiasi į teismą , su teikiamais reikalavimais. Nurodo, jog ieškovė apie tai, kad neteisėtai atlikti kadastriniai matavimai ir dėl to sumažintas jos žemės sklypo plotas sužinojo 2018 m. vasarą, su atsakovu bandė kilusį ginčą išspręsti geruoju. Vėliau, nepavykus, nuo 2018-11-19 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio PK vyko ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, kuris 2019-04-25 nutarimu įtariamojo V. M. atžvilgiu nutrauktas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Ieškovė ieškinį į teismą pateikė 2019-05-16. Atsakovai ginčijamą kadastrinių matavimų bylą kartu su ginčijamais administraciniais aktais teismui pateikė su atsiliepimu 2019-05-22. Apie tai, kad NŽT nesutinka panaikinti ginčijamų administracinių teisės aktų, kaip neteisėtų, ieškovė sužinojo, gavusi NŽT atsiliepimą 2019-06-10, įteikus atsiliepimą ieškovės atstovei. Ieškovė prašo teismo, šias nurodytas priežastis laikyti svarbiomis ir atnaujinti praleistą apskundimo terminą patikslintame ieškinyje nurodytiems NŽT sprendimams ginčyti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė R. Ž. 2019-10-29 teismo posėdyje paaiškino, kad jai priklausantį žemės sklypą ji paveldėjo po jos tėvo S. M. mirties, kuriam 1993 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Nurodė, kad jos tėtis S. M. nuomojo žemės sklypą atsakovui V. M., todėl po tėvo mirties ji pratęsinėjo tas sutartis su atsakovu toliau. Nurodė, jog į jos tėvui, o vėliau jai priklausiusį žemės sklypą nebuvo nuvykusi, ar ten buvo išlikusių riboženklių nežino. V. M. atsisakius žemės sklypo nuomos, ji išnuomojo žemę kitam nuomininkui , kuris norėdamas deklaruoti nuomojamą žemės sklypą jai pasakė, kad neatitinka išnuomoto žemės sklypo plotas, tai buvo 2018 m. vasarą. Tuomet ji kreipėsi į NŽT , kad išsiaiškintų dėl esamų neatitikimų, kur jai paaiškino, kad yra atlikti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, parodė ribų paženklinimo aktą, nurodė, kad jame yra ir jos parašas. Susipažinusi su ribų paženklinimo aktu ji pasakė, kad parašas yra ne jos, apie atliktus matavimus ji nieko nežinojo, jai buvo patarta atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl kurių atlikimo ji kreipėsi į R. B. žemėtvarkos darbų įmonę.

Žemesnės instancijos teismas

Atliekant jai priklausančio žemės sklypo matavimus ji buvo su matininku atvykusi į vietą. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo plane nurodyti taškai „1“ ir “2“ , atitinka jos pateiktoje žemės sklypo schemoje nurodytus taškus „1“ ir“3“. Nurodo, kad pagal pateiktą jos žemės sklypo schemą, taškai „1“ ir“3“ turėtų būti pažymėti toliau, atitinkamai 15,25 m. ir 14,25 m., pagal abrise nurodytus šių linijų ilgius, nei pažymėta pagal atsakovų žemės sklypo planą taškų „1“ ir “2“ buvimo vieta, dėl ko jos žemės sklypo plotas sumažėjo. Paaiškino, kad prieš kreipiantis į teismą, kreipėsi į NŽT, dėl esančių jos žemės sklypo neatitikimų, kuri siūlė tarpininkauti, sakydama, kad susisieks su atsakovų žemės sklypo matavimus atlikusiu matininku, kad šis susisiektų su atsakovais ir jiems sutinkant, būtų atlikti nauji matavimai. Ji buvo informuota, nurodant datą, kada bus atliekami nauji matavimai, tačiau dieną prieš nurodytą datą, jai buvo paskambinta ir pasakyta, kad atsakovas V. M. apsigalvojo ir nesutinka dėl naujų matavimų atlikimo. Tuomet ji kreipėsi pareiškimu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo suklastojus jos parašą žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte. Paaiškino, kad jai nėra žinoma, kada atsirado keliukas, jos schemoje pažymėtas kaip einantis palei sklypo ribą, pažymėtą taškais 2-3, jai buvo paaiškinta, kad šiuo keliuku užimtas žemės plotas į jai priklausančio žemės sklypo plotą neįeina, sakė, kad keliukas įeina į kaimyninio žemės sklypo plotą, kurio geodeziniai matavimai atlikti, ji klaususi, kodėl ji nebuvo kviesta atliekant matavimus, jai buvo paaiškinta, kad jos kviesti nereikėję. Jos minimas keliukas yra tiesiog buvusia pieva išvažinėta vieta , jokios kelios sankasos nėra. Ieškovė nurodė, kad pateiktus patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Ieškovės atstovė adv. padėjėja R. Adomonienė , palaikydama patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo ir nustatytą teisinį reglamentavimą, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, akcentavo, jog atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovui V. M. suklastojus ieškovės parašą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tinkamai nepranešus ieškovei apie atliekamus kadastrinius matavimus, iš esmės buvo pažeistos ieškovės teisės išsakyti savo pastabas dėl besiribojančios žemės sklypo ribos, dėl ko, kaip matyti pagal pirminius abrise nurodytus žemės sklypo linijų ilgius, atliktais atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais buvo sumažintas ieškovei priklausančio žemės sklypo dydis . Tuo tarpu atsakovams priklausantis žemės sklypas padidėjo. Ginčijamų NŽT sprendimų ieškovė nebuvo gavusi anksčiau nei juos gavo šios bylos nagrinėjimo metu. Be to, tarpininkaujant R. V., ieškovė siekė taikiai išspręsti esamą ginčą su atsakovais, tačiau iš pradžių tai padaryti sutikę, vėliau atsakovai tai daryti atsisakė, dėl ko ieškovė kreipėsi į PK dėl jos parašo suklastojimo. Kaip ieškovei paaiškino jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pradėjęs atlikti R. B. įmonės matininkas, esat nenuginčytiems atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniams matavimams , patvirtintiems ginčijamu NŽT Rokiškio skyriaus sprendimu, kurie įregistruoti VĮ Registrų centre , ieškovės ginčijama žemės sklypo riba negali būti atstatyta . Atsikirsdama į atsakovų atstovų NŽT ir V. M. ir S. M. išsakytus argumentus dėl to, kad ieškinys pareikštas tik dėl procedūrinių pažeidimų, nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovei reiškiant reikalavimą ir ginčijant kadastrinius matavimus dėl procedūros nesilaikymo, turėjusio esminę reikšmę ieškovės teisėms, ieškovei neteikiant reikalavimo dėl jai priklausančio žemės sklypų ribų nustatymo, nėra pagrindo vertinti atsakovams priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ar tikslumo (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-768-755/2018).

Šalies argumentai

Atsakovai V. M. ir S. M. 2019-05-22 pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau 2019-10-29 pateikė rašytinus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas V. M. neneigia pasirašęs už ieškovę 2012-06-15 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, kadangi ieškovės neradęs namuose, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, jog savo veiksmais atsakovas pakeitė ieškovės žemės sklypo ribą jos nenaudai. Nurodo, jog ieškovė iš esmės ieškinį grindžia remdamasi formaliais procedūriniais pažeidimais, atsakovams ir ieškovei priklausančių žemės sklypų ribos nekelia abejonių, todėl teismo sprendimas nesukels ieškovei jokių teisnių pasekmių, dėl ko prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad kaip kad matyti iš atsakovų pateiktoje UAB „Geo optimus“ parengtoje atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano, atsakovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esančiu (duomenys neskelbtini )ribojasi taškuose, pažymėtuose skaičiais skaičiais „2“ (koordinatė x – 6192528.93; koordinatė y - 606174.04) ir „3” (koordinatė x -6192305.52; koordinatė y -606226.82). Atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, taške, pažymėtame skaičiumi „2” (koordinatė x – 6192528.93; koordinatė y - 606174.04) buvo rastas išlikęs riboženklis, o atstumas nuo taško „1" iki taško „2” faktiškai atitiko lauko brėžinyje (abrise) nurodytą šios linijos atstumą. Atsižvelgiant į tai, taško, pažymėto skaičiumi „2" (koordinatė x - 6192528.93; koordinatė y -606174.04) buvimo vieta nei atsakovams, nei matininkui nekėlė ir nekelia jokių abejonių. Kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo aiškios, kadangi šiam žemės sklypui jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, tad taškų pažymėtų skaičiais „4" ir „5" vietos buvo nustatytos ir neginčijamos. Taškai, pažymėti skaičiais „2", „3", „4" ir „5” sudaro tiesią liniją, kas visiškai atitinka preliminariame plane pažymėtą atsakovams priklausančio žemės sklypo konfigūraciją (taisyklinga forma, tiesios linijos). Atsakovams priklausančio žemės sklypo konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o ploto neatitikimai yra paaiškinami preliminarių matavimų metu ir kadastrinių matavimų metu naudotų (tikslesnių) matavimo priemonių neatitikimais. Pažymėtina, jog atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos taip pat atitinka ir ilgametį žemės sklypo naudojimą.

Atsakovas V. M. teismo posėdyje nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dėl jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo kreipėsi į matininką R. V.. Jo žemės sklypo žemė buvo dirbama nuo 1991 m., nuo 1995 metų nuomojo ir šalia esantį ieškovės tėvui S. M. priklausiusį žemės sklypą. Nurodė, kad atliekant jo žemės sklypo pirminius matavimus 1992 ar 1993 m., jis savo žemės sklypo ribas pasižymėjo betoniniais stulpeliais, o kaimynas S. M. jas pasižymėjo mediniais kuoliukais, jokių keliukų palei S. M. žemės sklypo ribą, nebuvo, vėliau ten buvo pravažinėta dabartinė keliuko vieta kitų žemės naudotojų, medžiotojų, kuri pagal ieškovės žemės sklypo schemą pažymėta palei sklypo ribą tarp taškų 2-3, jokio ginčo su kaimynu dėl jų besiribojančių sklypų bendros ribos nebuvo. Iki jam išsinuomojant žemės sklypą iš S. M., pastarasis žemės sklypą iki tol buvo nuomojęs dar dviem nuomininkams, jam išsinuomojant žemę iš S. M., jo žemės sklypo riboženklių nebuvo, tačiau tai jam nebuvo svarbu, nes ir savo ir nuomojamą žemės sklypą dirbo kartu. Paaiškino, kad į jam priklausantį žemės sklypą būtinumo važiuotu išvažinėtu keliuku (pažymėtu 4 m. pločio) nebuvo poreikio, nes jis turėjo įvažiavimą nuo 8 m. pločio žvyrkelio, tačiau jam pradėjus nuomoti žemę iš S. M., pravažinėtas keliukas jau buvo, kartais juo važiuodavo ir jis. Nurodė, kad su matininku R. V. susitarė, jog jis (atsakovas) praneš ieškovei apie atliekamų jo žemės sklypo kadastrinių matavimų datą, kadangi po ieškovės tėvo S. M. mirties, žemės sklypą jis toliau nuomojosi tik jau iš ieškovės. Paaiškino, kad surašyta su ieškove buvo panaudos sutartis dėl naudojimosi ieškovei priklausančiu 4,8 ha žemės sklypu, tačiau ieškovei mokėjo nuomos mokestį. Paaiškino, kad jis išnuomotą iš ieškovės žemės sklypo žemę dirbo, ją deklaruodavo. Pradžioje nurodė deklaruojamą 4,8 ha žemės sklypo plotą, tačiau vėliau reikėjo tikslesnių matavimų, kuriuos reikėjo pateikti į apylinkę deklaruojant plotus, paaiškėjus jog nuomojamas iš ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo ir buvo deklaruojamas kaip 3,82 ha, jis ieškovei buvo sakęs. Dėl faktiškai mažesnio žemės sklypo ploto buvo mokamas mažesnis nuomos mokestis, nors panaudos sutartyje nurodytas 4,8 ha žemės sklypo plotas nebuvo pakeistas. Nurodė, kad jis buvo nuvykęs pas ieškovę gal du kartus, norėdamas pranešti apie atliekamus jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jos nerado. Kadangi jis nuomojosi iš ieškovės jai priklausantį žemės sklypą, jo matuojamo žemės sklypo riboženkliai buvo išlikę nuo pradinio matavimo, kuomet dalyvavo ir S. M., tame tarpe išlikęs ir riboženklis žemės sklypo plane pažymėtas taške”2”, jis buvo įsitikinęs, kad atliekamais jo žemės sklypo kadastriniais matavimais nėra ir nebuvo keičiamos ieškovės žemės sklypo ribos, todėl už ieškovę jis pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tačiau dėl to ieškovei priklausantis žemės sklypas nesumažėjo. Nurodė, kad atliekant jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo žemės sklypo plotas padidėjo vakarinėje sklypo dalyje prie jo sklypo prijungus buvusius krūmynus, kurie buvo likę nepriskirti jokiam sklypui, atliekant kaimyninių žemės sklypų kadastrinius matavimus, dėl ko jam padidėjusią žemės sklypo dalį buvo leista išsipirkti.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kai jai ir vyrui priklausančio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos betoniniais stulpeliais 1992 m., visą laiką tos ribos išliko pažymėtos tose pačiose vietose. Nurodė, kad nuomojant žemės sklypą iš S. M., o vėliau iš ieškovės, dokumentus dėl dirbamų žemės sklypų plotų deklaravimo tvarkydavo ji, todėl pradžioje buvo deklaruojama 4,8 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo, nes nebuvo reikalaujama tikslių deklaruojamo žemės sklypo ploto matavimų, vėliau buvo deklaruojama tik 3,82 ha, nes atlikus tikslesnius matavimus toks buvo dirbamas žemės sklypo plotas, apie tai, kad ieškovės žemės sklypas yra mažesnis, ji pati sakiusi ieškovei ir apie tai ieškovė žinojo ne mažiau kaip prieš 10 metų. Nurodo, kad ieškovės žemės sklypas sumažėjęs ne dėl jų (atsakovų) žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų, o dėl vakarinėje sklypo dalyje pasikeitusios sklypo ribos, kur buvo likę krūmynai, akmenys, nepriskirti jokiam kaimyniniam sklypui, t.y. buvo likęs tarpas iki kaimyno Valainio žemės sklypo ribos, kurį buvo pasiūlyta išsipirkti atsakovams iš valstybės.

Atsakovai V. M. ir S. M. pateikė teismui 2019-10-29 rašytinius paaiškinimus, juose nurodydami, kad atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, taške pažymėtame skaičiumi“2“(koordinatė x-6192528.93; koordinatė y-606174.04) buvo rastas išlikęs riboženklis, o atstumas nuo taško“1“, kur taip pat išlikęs riboženklis) iki taško „2“ faktiškai atitiko lauko brėžinyje (abrise) nurodytą šios linijos atstumą, dėl ko, taško „2“ buvimo vieta nekėlė abejonių nei atsakovams, nei matininkui. Kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ribos buvo aiškios, kadangi šiam žemės sklypui jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, tad taškų pažymėtų skaičiais „4“ ir“5“ vietos buvo nustatytos ir neginčijamos. Taškai, pažymėti skaičiais „2“, „3“, „4“ ir „5“ sudaro tiesią liniją, kas atitinka preliminariame plane pažymėtą atsakovams priklausančio žemės sklypo konfigūraciją (taisyklinga forma, tiesios linijos. Atsakovams priklausančio žemės sklypo konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentus bei ilgametį žemės sklypo naudojimą.

Atsakovų atstovas adv. Mindaugas Beinaravičius , prašydamas pateikto ieškinio netenkinti, be atsakovų minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsakovų teismo posėdyje nurodytų argumentų, pabrėžė, kad ieškovės formaliais procedūriniais pagrindais ginčijami, atlikti atsakovams priklausančio žemė sklypo kadastriniai matavimai, nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių, nes besiribojančių žemės sklypų riba yra aiški. Nurodo, kad apie tai, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra ne ieškovės parašas, ieškovė nurodė sužinojusi 2018 m. vasarą, tačiau NŽT sprendimo , kuriuo buvo patvirtinti atlikti atsakovams priklausančio žemė sklypo kadastriniai matavimai neginčijo, todėl praleido įstatymu nustatytą 1 mėnesio terminą jiems ginčyti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl formalaus procedūrinio pažeidimo, atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeista besiribojančių žemės sklypų riba ieškovės nenaudai ir dėl to jai priklausantis žemės sklypas sumažėjo. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo 2019-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-304-695/2019, suformuotą taisyklę, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų , planų ir pan.) panaikinimo, o kadastrinius matavimus atlikę matininkai ar įmonės, neturi būti traukiamos byloje atsakovais ar kitais suinteresuotais asmenimis, ieškovės patikslinto ieškinio 2 punkto reikalavimai turėtų būti palikti nenagrinėtais.

Atsakovas, NŽT, pateiktame teismui 2019-06-10 atsiliepime nurodė ir jo atstovė 2019-10-29 ir vėlesniuose teismo posėdžiuose paaiškino, kad 2012-09-27 NŽT Rokiškio skyriuje buvo gautas atsakovo V. M. prašymas suderinti ir patvirtinti nustatytus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis pagal parengtą kadastro duomenų bylą. Pažymi, kad Rokiškio skyrius, pagal NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. lPI-(2.1.)-63 (2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. lP-302-(1.3.) redakcija) patvirtintus Rokiškio skyriaus nuostatus, įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę,- mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės apskaitos, geodezijos, kartografijos srityse, atlieka valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, prižiūri nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą (tvirtinimą), teritorijos planavimo dokumentų derinimą. Minėtų Nuostatų 4.4. papunktyje nurodyta, kad skyrius įgyvendindamas jam pavestas uždavinius, tikrina žemės sklypų kadastro duomenų bylas kameraliai ir atlieka žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietoje.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai), atlikimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau-Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemė; ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija galiojusi nuo 2005- 04-01 iki 2015-01-01). Kadastro duomenų bylų tikrinimo tvarką nustatė tuo metu galiojanti Nekilnojamojo kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau- Tikrinimo taisyklės), redakcija, galiojusi nuo 2012-01-07 iki 2015-01-01. Kadastro duomenų bylos tikrinimo metu nustatoma, ar laikomasi Taisyklių 6.1 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Jei kameraliai tikrinant nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) šit elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo paskirtas teritorinio padalinio darbuotojas suderina žemės sklypo planą (Taisyklių 8 p.). Sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 22 p.). Patikrinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustačius pažeidimų, matininko parengtas sklypo planas 2012-10-12 Rokiškio skyriuje buvo suderintas.

2012-10-16 priimtas sprendimas Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininko parengtą kadastro duomenų bylą ir 2012-10-16 priimtas įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“, nes atlikus kadastrinius matavimus nustatytas ginčo žemės sklypo viršplotis, kurį atsakovai S. ir V. M. kompensavo valstybei pinigais. Vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 punktu, nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau - kviestiniai asmenys) ir Nuostatų 32.1.1.4 papunkčio nuostatomis, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Tikrinant ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 esantis gretimo žemės sklypo - ieškovės R. Ž. parašas, nesukėlė abejonių dėl jo tikrumo. Kaip minėta, Rokiškio skyriui atlikus kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą nebuvo nustatyta aplinkybių nederinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir žemės sklypo plano (iš gretimų žemės sklypų savininkų nebuvo pateikta pretenzijų, pastabų ir pan. dėl nustatytų ginčo žemės sklypo ribų). Be to, teritorinius skyrius, tikrindamas žemės sklypų kadastro duomenų bylas nenustatinėja dokumentuose esančių parašų tikrumo. Už parengtų kadastro duomenų bylų dokumentų teisėtumą atsako matininkas, atliekantis kadastrinius matavimus ir rengiantis dokumentus.

Ginčo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti kadastriniai matavimai ir duomenys 2012 m. lapkričio 2 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, o ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą 0,4560 ha tarp buvusio nustatyto preliminariais matavimais 9,5000 ha ir nustatyto, atliktus kadastrinius matavimus, 9,9560 ha piliečiai S. M. ir V. M. kompensavo valstybei pinigais. Teismui pateiktame 2019-10-01 aiškinamajame rašte NŽT nurodė, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštinių linijos ilgiai tarp žemės sklypo posūkio taškų sekančiai:

Žemesnės instancijos teismas

-šiaurinės kraštinės linijos ilgis tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr. 1-2 yra 209,03 m, pagal suformavimo dokumentą lauko brėžinį (abrisą) linijos ilgis yra 209 m, t. y. atitinka žemės sklypo suformavimo dokumente lauko brėžinyje (abrise) nurodytą linijos ilgį;

-rytinės kraštinės linijos ilgis tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr. 2-5 yra 491,84 m, pagal suformavimo dokumentą lauko brėžinį (abrisą) linijos ilgis yra 486 m, t. y. nustatytas žemės sklypo ribos linijos ilgis yra 5,84 m ilgesnis negu nurodytas žemės sklypo suformavimo dokumente lauko brėžinyje (abrise);

-pietinės kraštinės linijos ilgis tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr. 5-6 yra 208,03 m, pagal suformavimo dokumentą lauko brėžinį (abrisą) linijos ilgis yra 207 m, t. y. nustatytas žemės sklypo ribos linijos ilgis yra 1,03 m ilgesnis negu nurodytas žemės sklypo suformavimo dokumente lauko brėžinyje (abrise);

-vakarinės kraštinės linijos ilgis tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr. 6-1 yra 514,91 m, pagal suformavimo dokumentą lauko brėžinį (abrisą) linijos ilgis yra 508 m, t. y. nustatytas žemės sklypo ribos linijos ilgis yra 6,91 m ilgesnis negu nurodytas žemės sklypo suformavimo dokumente lauko brėžinyje (abrise).

Pažymi, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui tiesioginę įtaką gali turėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ir pietinės kraštinės linijų ilgiai, nes žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytine kraštine ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo optinius“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. kadastrinių matavimų metu parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą nustatyta, kad šiaurinė riba atitinka, o pietinė riba pailgėjo 1,03 m palyginti su šio žemės sklypo suformavimo dokumente nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai, todėl negalima daryti išvados ir teigti, kad atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai galėjo turėti (turėjo) įtakos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto sumažėjimui.

Atsiliepimas

NŽT minėtame atsiliepime nurodo, jog sutinka, kad ieškovė, kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, savininkė, nedalyvaudama ginčo žemės sklypo ribų nustatyme, ir/arba neturėdama galimybės susipažinti su 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu iki ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, negalėjo pateikti pastabų, pretenzijų, jeigu tokios būtų, dėl ginčo žemės sklypo ribų. Tačiau nurodo, kad ieškovės argumentai, kad dėl ginčo žemės sklypui atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, NŽT vertinimu, negali būti laikomi teisiškai pagrįstais. Pažymi, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, kurie vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl skirtingų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Todėl negalima daryti išvados ir teigti, kad atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai galėjo turėti (turėjo) įtakos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto sumažėjimui. Tuo atveju, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, ploto skirtumas kompensuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtintą ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašą.

Atsakovas NŽT, atsiliepime ir teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad 2018-09-27 R. B. žemėtvarkos darbų įmonė raštu Nr. BK-52 kreipėsi į Rokiškio skyrių dėl išvados pateikimo pradėtuose rengti ieškovės žemės sklypo kadastriniuose matavimuose. Nurodė, kad 2018-09-24 nustačius ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, gautas plotas 3,9978 ha, to paties žemės sklypo plotas juridiniuose dokumentuose 4,80 ha. Plotų skirtumas 0,8022 ha, kai leistina ploto paklaida 0,2190 ha. Prašė išnagrinėti esamą situaciją ir pateikti išvadą, pagal kurią toliau vykdys darbus. Nurodė, kad matavimo metu nustatyta, kad riba su 8 m. pločio keliu trumpesnė 15,25 m, abrise nurodyta 408 m o riba su 4 m pločio keliu trumpesnė 14,25 m, abrise nurodyta 270 m.. Rokiškio skyrius 2018-10-31 raštu Nr. 25SD-5153-(14.25.137 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos rengimo“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, ploto skirtumas kompensuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtintą ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašą. Ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla ir žemės sklypo planas iki šiol Rokiškio skyriui tikrinimui ir derinimui nėra pateiktas. Rokiškio skyrius, gavęs Nuostatų nustatyta tvarka parengtą kadastro duomenų bylą tikrinti ir nustatęs, kad žemės sklypo ribos kerta (yra persidengimas) šiuo atveju kadastriniais matavimais pamatuoto atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastre, ir yra ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, parengia žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nurodo žemės sklypo plano nederinimo priežastis. Žemės sklypų savininkams nesutarus dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo, ribas nustato teismas. Nurodo, kad ieškovė tik formaliais procedūriniais pagrindais ginčija atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau iš esmės yra ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tokiu atveju pagal CK 4.45 str. 1 d. , jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų <„> ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Atsakovo NŽT atstovė R. S. prašo pateikto ieškovės patikslinto ieškinio netenkinti.

Atsakovas UAB ”Geo optimus” pateiktame teismui 2019-05-31 atsiliepime nurodė, kad pateiktam ieškiniui neprieštarauja, nurodė, kad dėl susidariusios situacijos atsakingas yra parašą suklastojęs asmuo. Minėto atsakovo direktorius R. V. 2019-10-29 teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2012 m. atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, V. M. nurodžius, kad jis informuos gretimo sklypo savininkę , ieškovę apie atliekamus kadastrinius matavimus, pranešimas ieškovei dėl atliekamų kadastrinių matavimų nebuvo siunčiamas. Atliekant kadastrinius matavimus, didžioji dalis riboženklių buvo rasti vietoje, gretimo žemės sklypo taškuose 4-5 žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti. Parengus žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktą, atsakovas V. M. nurodė, kad su juo supažindins ir ieškovę, po kurio laiko pateikė minėtą aktą su ieškovės parašu, kad parašas gali būti ne ieškovės, abejonių nekilo. 2018 m. NŽT informavo, kad ieškovės parašas buvo suklastotas, susitiko su ieškove, buvo atvykęs atsakovas , siūlė taikiai išspręsti ginčą, iš pradžių atsakovas V. M. su tuo sutiko, sakė, kad bandys rasti kompromisą su ieškove. Nurodo, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, parengus amalgamacijos projektą, galimas notaro patvirtinta tvarka žemės sklypo dalies iki 30 arų perleidimas gretimo žemės sklypo savininkui. Nurodo, kad vien tai, kad atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo ieškovė nereiškia, kad ieškovei dalyvaujant , atlikti kadastriniai matavimai būtų atlikti kitomis ribomis, nes kaip jau nurodė, didžioji dalis riboženklių buvo rasta vietoje, vieno iš gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai jau buvo atlikti.

Trečiojo asmens R. B. žemėtvarkos darbų įmonės savininkas R. B. 2019-10-29 teismo posėdyje nurodė, kad pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Paaiškino, kad į jo įmonę dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo kreipsi ieškovė. Matavimus ieškovės užsakymu atliko matininkas J. K.. Kadangi atsakovų ir dar vieno žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre, šie duomenys, kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais. Dėl to matininkas pateikė tik ieškovės žemės sklypo schemą, kuriame matyti ieškovės žemės sklypo neatitikimai pagal abrisą. Nustatyti ieškovės žemės sklypo ribos pagal abrise nurodytus atstumus nėra galimybių, nes atlikti ir įteisinti atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai. Jeigu atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai nebūtų atlikti, gretimų sklypų savininkai galėtų susitarti dėl bendros ribos. Buvo kreiptasi į NŽT dėl galimumo toliau atlikti kadastrinius matavimus, buvo gautas atsakymas kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami pagal pateiktą situacijos brėžinį.

Tretysis asmuo-VĮ Registrų centras, pateiktame teismui 2019-05-30 atsiliepime į pirminį ieškovės reikalavimą , kuriuo buvo ginčijama UAB “Geo optimus“ 2012-06-15 parengta ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų byla nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo dokumentai yra ne tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, bet ir valstybės valdžios ar valdymo institucijos, šiuo atveju NŽT, sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovei R. Ž., nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 4,8000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – žemės sklypas), kuris pagal pateiktus prie ieškinio VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenis suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovams S. M. ir V. M. nuosavybės teise priklausantis 9.9560 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo sprendimu 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemė sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymu 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“ nustatyta, kad piliečiai S. M. ir V. M. kompensavo valstybei pinigais 691 litą už faktiškai naudojamo 9,9560 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr.9-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), 04560 ha žemės sklypo ploto skirtumą. Šių sprendimų bei UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtos žemė sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012-11-05 įregistruoti atsakovams V. M. ir S. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie kadastro duomenų tikslinimą.

Dėl reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti

Ieškovė pateiktą ieškinį grindžia nustatytu teisiniu reglamentavimu, kuriuo nustatyti reikalavimai nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai), nurodydama, jog atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nesilaikyta nustatyto teisinio reglamentavimo( Kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2. punktai) , jai nebuvo pranešta apie atliekamus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2012-06-15 žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte jos parašas yra suklastotas atsakovo V. M.. Ieškovė nurodytą procedūrinį pažeidimą atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus laiko esminiu, nes jai sudarius su R. B. žemėtvarkos darbų įmone 2018 m. rugpjūčio 21 d. kadastrinių matavimų paslaugų teikimo sutartį Nr. 100 žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylos parengimui, pagal parengtą matininko J. K. žemės sklypo schemą, sklypo ribą atidėjus pagal abrise nurodytus metrus, ieškovės žemės sklypo plotas būtų 4,2953 ha, o sklypo ribą sutapatinus su geodezija, t.y. pagal atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, ieškovės žemės sklypas būtų 3,9978 ha ploto. Ieškovės teigimu jai priklausantis žemės sklypas, dėl neteisėtai atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų sumažėjo 0,2975 ha, tuo tarpu atsakovams priklausantis žemės sklypas nuo preliminariais matavimais nustatyto 9,500 ha padidėjo ik 9,9560 ha po atliktų kadastrinių matavimų. Nurodo, kad apie atliktus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus sužinojo po to, kai sudarius su R. B. žemėtvarkos darbų įmone 2018 m. rugpjūčio 21 d. kadastrinių matavimų paslaugų teikimo sutartį Nr. 100 žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylos parengimui, matininkui J. K., pradėjus rengti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarius žemės sklypo situacijos brėžinį, paaiškėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas pagal riboženklių vietas vietovėje yra 3,9978 ha, kai VĮ Registrų centro įregistruotas 4,8000 ha, plotų skirtumas 0,8022 ha, kai leistina paklaida ±0,2190 ha, o esamas ploto skirtumas viršija leistiną paklaidą 0,5832 ha.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai.

Pagal Kadastro nuostatų 32.1.1. punktą, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, kuriems kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (Kadastro nuostatų 32.1.1.2. p.).

Atsakovas V. M. neginčija, kad jis pasirašė už ieškovę R. Ž. 2012-06-15 žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte, t. y. suklastojo jos parašą, taip pat neginčija aplinkybės, kad nepranešė ieškovei apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Iš duomenų Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2019-04-25 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-56486-18 , matyti, kad V. M. apie atliekamus jo ir S. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo žodžiu nurodęs matininkui, kad informuos ir ieškovę, tačiau to nepadarė bei apie tai, kad nepranešė ieškovei, matininko neinformavo. Atliekant matavimus ieškovė juose nedalyvavo, surašytą žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą, V. M. nurodė matininkui, jog nuveš pasirašyti ieškovei , tačiau neradęs ieškovės namuose, pats parašė “R. Ž.“ ir prie šios pavardės pasirašė. Minėtame nutarime nurodyta, kad tiriamuoju atveju nustatyta, kad V. M., pasirašydamas už R. Ž. suklastojo dokumentą ir jį panaudojo pateikdamas matininkui, tačiau jokios naudos tokiais veiksmais sau nesiekė. NŽT rašte nurodyta, kad dėl atliktų V. M. žemės sklypo kadastrinių matavimų nesumažėjęs, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. R. Ž. turint pretenzijų V. M., pretenzijos gali būti sprendžiamos kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka.

Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad neteisėtais atsakovo V. M. veiksmais, atliekant jam ir S. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus , buvo pažeista Kadastro nuostatuose nustatyta žemės sklypo ribos vietovėje paženklinimo tvarka ir gretimo sklypo savininkės, t. y. ieškovės R. Ž. informavimo apie atliekamus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus tvarka, tuo neginčijamai pažeidžiant Kadastro nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.2. punktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, jau viena ta aplinkybė, kad būtent dėl neteisėtų atsakovo V. M. veiksmų buvo pažeista aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu parengta atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, yra pakankamu pagrindu laikyti, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai būti tinkamai informuotai apie atliekamus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, dalyvauti juos atliekant, iš esmės buvo pažeisti jos teisėti interesai, nes iš neteisėtų veiksmų atsirasti teisėti veiksmai negali. Pagal Kadastro nuostatų 32-1.1.5 punktą gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, kurios privalo būti apsvarstytos. Gretimo sklypo savininko ar jo įgalioto asmens pasirašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepareiškiant pastabų, sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Tokiais veiksmais yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2012). Dėl to, esant suklastotam ieškovės parašui 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, šis aktas negali būti laikomas teisėtu dokumentu, kuris yra sudėtinė, neatskiriama žemės sklypo ribų matavimo bylos dalis, nes tik esant šiam aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Dėl tų pačių aplinkybių, minėtą aktas kartu su kadastrinių matavimų byla pateikus tvirtinimui NŽT, kuri priėmė ieškovės ginčijamus sprendimus, neturėdama pagrindo abejoti, jog ties ieškovės R. Ž. pavarde žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2012-06-15 akte yra jos parašas.

Ginčijamų NŽT sprendimų pagrindu , atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, buvo įregistruotos VĮ Registrų centre. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ginčijami NŽT sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir teisingais, todėl naikintini.

Dėl termino NŽT sprendimams ginčyti

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą vieno mėnesio terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo sprendimus: 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 25VĮ- (14.25.2.)-l503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“, nurodydama , jog apie ginčijamus sprendimus sužinojo tik po bylos iškėlimo teisme, NŽT juos pateikus kartu su procesiniais dokumentais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas kasacinio teismo praktiką dėl termino administraciniam aktui apskųsti pradžios, yra nurodęs, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas. Kartu pabrėžiama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2014). Kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti svarbu nustatyti ar skundžiamas aktas suinteresuotam asmeniui turi būti įteiktas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti akto turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, yra ne kartą pažymėjęs ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr.AS556-395/2010).

Ieškovė patikslintą ieškinį, kuriuo teikia reikalavimą dėl jame nurodytų NŽT sprendimų panaikinimo, teismui pateikė 2019-07-09. Nors atsakovas –NŽT, patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytos ir teismo posėdyje patvirtintos aplinkybės, kad ieškovei apie priimtus ginčijamus NŽT sprendimus, jų turinį tapo žinoma po civilinės bylos iškėlimo, neginčijo. Ieškovė pripažįsta, kad apie tai, jog suklastotas jos parašas atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte sužinojo 2018 m. vasarą, kuomet kreipėsi į NŽT išsiaiškinti, dėl ko yra sumažėjęs jai priklausančio žemės sklypo plotas, nei NŽT, nei UAB “Geo optimus“ direktorius R. V., neginčijo, kad buvo bandoma išspręsti ginčą nesikreipiant į teismą, kaip paaiškino teismo posėdyje R. V. abipusiu šalių sutarimu, parengus amalgamacijos projektą, pateikiant jį patvirtinti notarui, su kuo pradžioje sutiko ir atsakovai, ką iš dalies patvirtina ir atsakovų 2019-05-22 pateiktuose atsiliepimuose nurodyti jų sutikimai su ieškiniu. Vėliau, kaip nurodė savo paaiškinimuose ieškovė, R. V. , atsakovas savo nuomonę pakeitė. Iš prijungtos prie nagrinėjamos civilinės ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad 2018-11-5 pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl V. M. galimai suklastoto jos parašo atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte , ieškove nebuvo gavusi minėto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, jį prašė išreikalauti iš NŽT ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nurodydama, jog NŽT jai minėto akto neišduoda ( b. l. 14, ikiteisminio tyrimo byloje). Iš duomenų minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad 2018-12 (diena nenurodyta) kartu su raštu Nr.25SD-(14.25.137E, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, atliekančiam ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal R. Ž. pareiškimą, NŽT pateikė ir ginčijamus ieškovės patikslintu ieškiniu NŽT sprendimus (b. l. 46-48 ikiteisminio tyrimo byloje), o 2019-02-13 pateikusi advokato orderį ir prašymą prokurorui dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, prokurorui davus tokį leidimą 2019-02-26 (b.l.37,39,41 ikiteisminio tyrimo byloje), iš susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo 2019-04-01 protokolu matyti, kad R. Ž. atstovė susipažino su bylos dokumentais (79 lapai), todėl pagrįsta manyti, kad artimiausiu laiku po 2019-04-01 byloje esanti informacija tapo žinoma ir ieškovei R. Ž.. Tačiau R. Ž., kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl parašo ties jos nurodyta pavarde suklastojimo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir vėliau šio akto pateikimo NŽT, pagrįstai tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti jos pareiškime nurodytus galimai neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, kas iš esmės ir buvo padaryta. Iš prokuroro 2019-04-25 nutarimo turinio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad V. M., pasirašydamas už R. Ž. suklastojo dokumentą ir jį panaudojo pateikdamas matininkui. Nepriklausomai nuo to, kad prokuroras padarė išvadą, kad padaryta nusikalstama V. M. veika yra mažareikšmė ir tuo pagrindu ikiteisminį tyrimą nutraukė, ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad V. M. veiksmai buvo neteisėti, tai nekeičia. Galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas 2019-04-25, jame be kita ko nurodyta, kad R. Ž. turint pretenzijų V. M., pretenzijos gali būti sprendžiamos kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka, minėtas nutarimas ieškovei ir jos atstovei advokato padėjėjai R. Adomonienei prokuroro išsiųstas 2019-04-29. Su pirminiu ieškiniu šioje civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą 2019-05-16. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovams V. M. ir S. M., vykdant teismo 2019-05-20 nutartį, teismui 2019-05-22 buvo pateikta atsakovams priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų bylos kopija, kurioje buvo pateikti ir ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijami NŽT sprendimai. Tą pačią dieną, t.y. 2019-05-22 atsakovai V. M. ir S. M. buvo pateikę ir atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pateiktu pirminiu ieškovės ieškiniu, kuriuo dar nebuvo ginčijami NŽT sprendimai, sutinka. NŽT atsiliepimą į pirminį ieškovės ieškinį pateikė teismui 2019-06-10, jame nurodydama, jog ieškovės reikalavimai dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų bylos pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, nėra pareikšti NŽT, nors atsiliepime nurodė ginčijamus ieškovės patikslintu ieškiniu NŽT sprendimus, kuriais buvo patvirtinti (patikslinti) atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, pagal UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012-06-15 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovė, pateiktu 2019-07-09 teismui patikslintu ieškiniu pateikdama reikalavimą ir dėl ginčijamų NŽT sprendimų panaikinimo, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto sutrumpinto vieno mėnesio termino skundui paduoti nepraleido.

Dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms

Be kitų reikalavimų, ieškovė tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu, prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovams V. M. ir S. M. nuosavybės teise priklausančio 9,9560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą 2012-06-15 Nr. 1, žemės sklypo kadastro duomenis 2012-06-15 Nr.255; žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą; žemės sklypo rinkos kainos nustatymą; žemės sklypo planą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-10-28 nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-304-695/2019 pasisakydamas dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms bei juos sudariusių asmenų procesinės padėties, ( nutarties 80 punktas) nurodė, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų, todėl tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko, o šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jiems reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų patraukti kaip atsakovų. Taip pat nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių asmenų įtraukti į bylą kaip suinteresuotų asmenų, kadangi nėra jų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko – asmeniui nustatytų teisių ir pareigų ar jų vykdymo (CPK 46 straipsnis). Civiliniame ginče dėl administraciniu aktu nustatytų civilinių teisių ir pareigų, remiantis kadastrinių matavimų dokumentais, gali būti svarstomi kadastrinių matavimų metu padaryti faktiniai ar kitokie netikslumai, tačiau yra vertinama dėl jų pagrindo ir įtakos priimant administracinį aktą, o ne nagrinėjamas ginčas tarp kadastrinius matavimus užsakiusiojo ir kadastrinius matavimus atlikusio asmens dėl atliktų darbų netinkamumo. Jeigu ginčo nagrinėjimo metu reikia gauti informacijos ar patikslinimų iš kadastrinius matavimus atlikusio ir atitinkamus dokumentus sudariusio asmens, tai galimas tolesnis faktinių duomenų apie kadastro objektą rinkimas, bet iš to neatsiranda šio asmens suinteresuotumas byla ir tai nesudaro pagrindo jį įtraukti į bylą kaip dalyvaujantį asmenį. Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, o tik yra asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 1 dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Dėl aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuluotų teisės taikymo taisyklių (nutarties 81,83 punktai), civilinė byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo: pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovams V. M. ir S. M. nuosavybės teise priklausančio 9,9560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą 2012-06-15 Nr. 1, žemės sklypo kadastro duomenis 2012-06-15 Nr.255; žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą; žemės sklypo rinkos kainos nustatymą; žemės sklypo planą), nutrauktina, nes nurodyti reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinės bylos nutraukimo šioje ieškovės nurodytų pateiktų reikalavimų dalyje nelaikytina, kad pateiktas ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nes ieškovei pateikus pirminį ieškinį 2019-05-16, teismas jį priėmė, o neatsisakė jo priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punko pagrindu, tokiu būdu ieškovei buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad jos teikiamas reikalavimas ir šioje dalyje, nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo

Pateikdama ieškinį ieškovė R. Ž. sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, teismui pateiktu 2019-09-19 prašymu nurodė kad ieškovė turėjo 400 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovo V. M. veiksmų, jam suklastojus ieškovės R. Ž. parašą 2012-06-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir jį pateikus NŽT kartu su kadastrinių matavimų bylą patvirtinimui, NŽT buvo priimti ieškovės ginčijami sprendimai, kuriuos teismas šiuo sprendimu pripažįsta naikintinais, kaip priimtus pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą rengiant žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentus. Dėl išdėstyto, ieškovės turėtos 475 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. M. ieškovės naudai.

Iš atsakovo V. M. priteistina 51,30 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265-269 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

ieškovės R. Ž. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo sprendimus: 2012 m. spalio 16 d. Nr. 25SK-(14.25.110.)-854 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 25VĮ- (14.25.2.)-l503 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumo valstybei pinigais Rokiškio rajono savivaldybėje kompensavimo“.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės R. Ž. reikalavimo: pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovams V. M. ir S. M. nuosavybės teise priklausančio 9,9560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geo optimus“ matininko R. V. 2012 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą 2012-06-15 Nr. 1, žemės sklypo kadastro duomenis 2012-06-15 Nr.255; žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą; žemės sklypo rinkos kainos nustatymą; žemės sklypo planą), nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) ieškovei R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo V. M. 51,30 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 30 ct) teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė