- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-768-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03392-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, S. N., UAB „Aplinkos inžinerija“, NŽT prie ŽŪM
- Ieškovas
- E. C.
- Trečiasis asmuo
- E. E., I. E., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-768-755/2018
teisėja Raimonda Vansevičienė Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8
2018 m. gruodžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM), S. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aplinkos inžinerija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12381-734/2016 pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovams UAB „Aplinkos inžinerija“, NŽT prie ŽŪM, S. N., tretiesiems asmenims E. E., I. E., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrijai (toliau - SB) „Verkiai“ dėl 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų kadastrinių matavimų bei NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo,esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, tą pačią dieną UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78); pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. rugsėjo 22 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“; atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2011 m. liepos 7 d. S. N. užsakymu UAB „Aplinkos inžinerija“ atliko S. N. nuosavybės teise priklausančio 960 kv. m. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus bei surašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, kurio pagrindu NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860. Šių kadastrinių matavimų bei įsakymo pagrindu S. N. 2012 m. kovo 6 d. kreipėsi su ieškiniu dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, įrodinėdama, kad ieškovės sklypo riba ir ant jos esanti tvora įsiterpia į atsakovės žemės sklypą. Ieškovė su S. N. žemės sklypo matavimais nesutiko, manė, kad jie atlikti pažeidžiant teisės aktus, o tuo pačiu ir jos teises bei interesus.
3. Paaiškino, jog tarp gretimų sklypų savininkų matavimo atlikimo metu jau buvo kilęs ginčas dėl neaiškios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribos. S. N. pasamdyta kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Aplinkos inžinerija“ nekvietė ieškovės į matavimus, nors faktinei bendrai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribai nesutapus su naujai UAB „Aplinkos inžinerija“ išmatuota riba, į kadastrinius matavimus privalėjo būti kviečiami ir kaimyninio sklypo savininkai. Be to, buvo atstatinėjami geodeziniai ženklai-riboženkliai, todėl tiek S. N., tiek UAB „Aplinkos inžinerija“ privalėjo kviesti ir ieškovę.Teigė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neturėjo būti ženklinamos, remiantis šiais duomenimis negalėjo būti priimtas įsakymas ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimai negalėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre iki bus išspręstas ginčas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų.
4. Nurodė, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti 2011 m. rugsėjo 22 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą praleido dėl garbaus amžiaus bei teisinių žinių neturėjimo.
5. Tretieji asmenys E. E. ir I. E. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodydami, kad matininkų atlikti procedūriniai pažeidimai sukėlė teisines pasekmes, nes kaimyninio sklypo savininkė S. N. reikalauja nugriauti E. C. sklypo riboje esančią tvorą, toks reikalavimas kelia žalą ieškovei. Teigė, jog matininkas, matydamas, kad yra išbetonuotas tvoros paskutinis segmentas, kuris jo manymu patenka į S. N. sklypą, turėjo kviesti E. C. į matavimus. Taip pat matininkas atstatė du riboženklius, kurių iki matavimų nebuvo, matininkas iš dokumentų matė, kad abu sklypai yra išmatuoti skirtingose koordinačių sistemose: E. C. - vietinėje koordinačių sistemoje, o S. N. – valstybinėje koordinačių sistemoje, ir dėl tos priežasties turėjo kviesti į matavimus E. C..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, atnaujino ieškovei E. C. dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, pripažino neteisėtais ir panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78), pripažino neteisėtu ir panaikino 2011 m. rugsėjo 22 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, ieškinio reikalavimus S. N. atžvilgiu atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Nesutiko su atsakovų argumentais, jog pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktą, gretimų sklypų savininkų nereikėjo kviesti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.Nustatė, jog S. N. priklausantis žemės sklypas išmatuotas Valstybinėje koordinačių sistemoje, kai tuo tarpu kaimyninis E. C. sklypas 2003 m. išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje, šių aplinkybių ginčo šalys neneigė ir pripažino, todėl, matininkui nustačius šias faktines aplinkybes dėl kaimyninių besiribojančių sklypų kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose, jis negalėjo vadovautis Kadastro nuostatų 32.1. punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatomis, ir vien dėl to jam kilo pareiga į matavimus kviesti kaimyninio sklypo savininkę. Teismas pažymėjo, jog byloje iš liudytojo matininko O. P., trečiojo asmens E. E. parodymų nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu matininkas atstatė du riboženklius, vadinasi pagal Kadastro nuostatų 32.1 punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatas, matininkas į matavimus turėjo kviesti kaimyninio sklypo savininkę. Kad tarp šių kaimyninių sklypų yra galimas ginčas, matininkas taip pat turėjo nustatyti iš to, kad atlikus matavimus, tvoros, skiriančios E. C. sklypą nuo S. N. sklypo, dalis pateko į S. N. žemės sklypą, t. y. nesutapo su sklypo riba.
8. Darė išvadą, kad matininkas, atlikdamas S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalomai turėjo kviesti kaimyninio besiribojančio sklypo savininkę E. C., kuri, nesutikdama su matininko atliktais kadastriniais matavimais, turėjo teisę reikšti pastabas dėl šio ženklinimo ir sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas, todėl, esant ginčui, šis žemės sklypas iš viso negalėjo būti matuojamas. Nesutiko su UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentais, jog dėl formalių Kadastro nuostatų pažeidimų, netikslinga naikinti 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kuriuo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos . Atliktų kadastrinių matavimų pažeidimai yra esminiai, jų pagrindu priimtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šių matavimų įregistravimas sukėlė teisines pasekmes ieškovei - S. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo siekė įrodyti, kad tvora, esanti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, įsiterpė į jos sklypą, todėl UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentus dėl netinkamos atsakovės atmetė, dėl jos atliktų matavimų, pažeidžiant normatyvinį reglamentavimą, kilo teisinės pasekmės. Darė išvadą, jog reikalavimas yra pagrįstas, pripažino neteisėtu ir panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktą S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78.
9. Pažymėjo, jog žemėtvarkos skyrius, tikrindamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, turėjo įvertinti, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti skirtingose koordinačių sistemose, todėl turėjo nustatyti, kad matininkas negalėjo pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.1. papunktį nekviesti kaimyninių besiribojančių sklypų savininkų ir jau vien dėl to netvirtinti matavimų. Taip pat atliekant kadastrinių matavimų patikrinimą, žemėtvarkos skyrius turėjo nustatyti, kad S. N. priklausantis žemės sklypas padidėjo 24 kv. m.(iki matavimų buvo 0,0960 ha, atlikus matavimus - 986 kv. m.). Žemės sklypo anksčiau atliktiems matavimams neatitikus atliktų išmatavimų, žemėtvarkos skyrius negalėjo įsakymu tvirtinti S. N. žemės sklypo atliktų matavimų. Be to, ieškovės reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860 laikė išvestiniu pirmojo ieškinio reikalavimo atžvilgiu, nes pripažinus neteisėtais ir naikintinais šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti panaikintas ir įsakymas, kuriuo šie matavimai patvirtinti.
10. Teismas nustatė, kad įrašas apie ginčijamą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2011 m. lapkričio 3 d., S. N. su 2012 m. rugsėjo 10 d. patikslintu ieškiniu pateikė teismui ginčo įsakymą, taigi E. C. apie ginčo įsakymą sužinojo gavusi patikslintą ieškinį vėliausiai 2012 m. rugsėjo mėn., kai pirminio priešieškinio surašymo data yra 2012 m. gruodžio 10 d., t. y. jau praleidus 1 mėnesio apskundimo terminą. Teismas, įvertinęs ieškovės garbų amžių ((duomenys neskelbtini) gim. metai), tai, kad ji neturi teisinių žinių, aplinkybę, kad nuo sužinojimo datos apie pažeistą teisę ir kreipimosi į teismą praėjęs neilgas terminas (sužinojimo data 2012 m. rugsėjo mėn. ir kreipimosi į teismą dėl pažeistos teisės data 2012 m. gruodžio mėn.), bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, darė išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą skųsti administracinį teisės aktą.
11. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovė nepateikė jokio materialinio teisinio reikalavimo atsakovei S. N., ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Nepasisakė dėl atsakovės S. N. ir jos atstovų išsakytų argumentų, susijusių su E. C. pastatyta tvora, kuri neva įsiterpia į S. N. žemės sklypą, kadangi tai nebuvo bylos nagrinėjimo ginčas.
III. Apeliacinių skundų ir atsilepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prie ŽŪM prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir ieškinį NŽT prie ŽŪM atžvilgiu atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Taisyklių 29.9 punkto redakcija, kuria vadovaudamasis teismas darė išvadą, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai iš viso negalėjo būti atliekami, kol nebus išspręstas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų iškilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos, galiojo nuo 2003 m. vasario 22 d. iki 2003 m. lapkričio 13 d. Atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko 2011 m., todėl nepagrįstai taikė taisyklių redakciją, negaliojusią šio veiksmo atlikimo metu.
14. Teigia, jog ginčo dėl to, kad E. C. sūnus, trečiasis asmuo E. E., matė, kad yra atliekami gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra, o vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas subjektas, matydamas, kad yra atliekami besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagrįstai turėtų domėtis, ar tokiu būdu nebus pažeistos jo teisės, juo labiau, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu tarp žemės sklypų savininkų galimai jau buvo nesutarimai dėl bendros sklypų ribos, o atliekant kadastrinius matavimus įkaltas riboženklis buvo pastatytas už ieškovės tvoros.
15. Nurodo, kad žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinis matavimus, padidėjo 26 kv. m, t. y. leistina ploto paklaida neviršyta, tačiau teismas, pacitavęs Nuostatų 21 punktą ir absoliučiai nemotyvavęs, kodėl, teismo nuomone, žemės sklypo ploto padidėjimas 26 kv. m viršija leistiną ribinę paklaidą ir kodėl toks žemės sklypo ploto padidėjimas galėjo lemti kadastrinių matavimų neteisėtumą, padarė nepagrįstą išvadą, kad žemėtvarkos skyrius negalėjo tvirtinti žemės sklypo atliktų matavimų. Sprendime taip pat nemotyvuota, kokios įtakos ieškovės teisių pažeidimams turėjo žemės sklypo ploto padidėjimas, t. y. nėra aišku, ar šis žemės sklypas atlikus kadastrinius matavimus padidėjo būtent ieškovės žemės sklypo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovės praleistą įsakymo apskundimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Neįvertino to, kad ieškovės interesams byloje atstovauja kvalifikuotas teisininkas, advokatas, kuriam neabejotinai turėjo būti žinomi administracinių aktų apskundimo terminai ir šių terminų nesilaikymo pasekmės.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą, atsakovė S. N. su juo sutinka, prisideda prie skundo.
Šalies argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė S. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų jos atžvilgiu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai palikti nepakeistą, o likusią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Teigia, jog tiek ieškovė, tiek jos įgaliotas asmuo turėjo visas galimybės įvertinti kadastrinių matavimų atlikimo pasekmes ir imtis atitinkamų priemonių dėl šių matavimų patikslinimo ar nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas praleistas neilgai yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes nuo kadastrinių matavimų atlikimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo beveik 14 mėn. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad E. E. yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis valdytojas ir naudotojas, turintis pakankamai specialiųjų žinių kadastrinių matavimų procedūrose.
20. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė E. C. ar jos įgaliotas asmuo būtų kviesti į sklypų ribų nustatymą bei būtų prieštaravę dėl ribų nustatymo, atsakovės sklypo kadastrinių matavimų procedūros nebūtų buvusios sustabdytos, faktinis gretimo sklypo savininkų dalyvavimas nustatant sklypų ribas nėra besąlyginė ir absoliuti sąlyga, nelemianti kadastrinių matavimų teisingumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nevertino to, kad ieškovės pastatytos tvoros riba pietrytinėje dalyje ties pravažiavimu nesutampa nei su kadastriniais matavimais atliktais 2003 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta riba, nei su 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ nustatyta ir paženklinta riba, o ieškovės tvora yra įsiterpusi į valstybinės žemes plotą. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė ir nepateikė argumentų ir duomenų prie kokių ribų turėjo būti pritaikyti atsakovės S. N. sklypo kadastriniai matavimai, todėl net ir nustačius galimai buvusį procedūrinį pažeidimą, šis pažeidimas laikytinas formaliu.
22. Paaiškina, jog sustabdytoje byloje teismas nutarė suteikti galimybę šalims atlikti kompleksinį žemės sklypų ženklinimą, tačiau E. C. atsisakius atlikti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kompleksinius matavimus, buvo atlikti tik specialisto G. K. kontroliniai matavimai, kurie patvirtino, kad E. C. tvora yra įsiterpusi į S. N. žemės sklypą bei į valstybės žemę ir, kad tvora pastatyta nesilaikant riboženklių, įregistruotų NT Registrų centre. Teismas turėjo pasiūlyti ieškovei E. C. pateikti kadastrinių matavimų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje patikslinimą LKS koordinačių sistemoje, arba pasiūlyti ieškovei ir atsakovei atlikti kompleksinius šių žemės sklypų matavimus, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad sprendime remiasi neaktualia nagrinėjamam ginčui Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 29.9 punkto redakcija.
25. Teigia, jog S. N. ieškinys E. C. nepatvirtina, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra neteisingi, t. y. pažeidžiantys ieškovės E. C. teises ar atlikti netiksliai, ne pagal ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, atliktų 2003-08-28 UAB „Inžineriniai tyrimai“ filialo „Topografija“, duomenis. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai persidengtų su ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktais kadastriniais matavimais 2003 m.; į S. N. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsiterpusi ieškovės tvora yra pastatyta laikantis ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, atliktų 2003 m. rugpjūčio 28 d.; kad bendrovė būtų neteisingai atlikusi kadastrinius matavimus, netinkamai priderinusi ir pažymėjusi žemės sklypų ribas su gretimai esančio žemės sklypo ribomis, netinkamai pritaikiusi VĮ Registrų centro kadastrinius žemėlapius. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendrovės pateiktus įrodymus, jog sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai yra teisingi.
26. Nurodo nebuvus vertintoms aplinkybes apie ieškovės atstovo E. E. žinojimą bei faktinį dalyvavimą atliekamuose sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose.
Žemesnės instancijos teismas
27. Paaiškina, kad ieškovės žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje kadastriniai matavimai dar 2003 m., todėl ji nebuvo kviesta atliekant ir kitų aplink ją esančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes 2007-2011 metų laikotarpiu atliekant sklypų kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registras nerodė, ar gretimo sklypo koordinatės yra registruotos vietinėje ar valstybinėje koordinačių sistemoje.
28. Tvirtina, jog teismas, spręsdamas dėl įsakymo teisėtumo, vadovavosi ne nagrinėjamam ginčui aktualia Kadastro nuostatų 21 p. redakcija, nagrinėjamu atveju nebuvo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto skirtumo, didesnio nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede.
29. Teigia, kad ieškovė terminą yra praleidusi ne dėl svarbių, o tik dėl išimtinai nuo jos priklausančių priežasčių, ir galimai sąmoningai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Bendrovė byloje nėra tinkama atsakovė, kadangi bendrovė su ieškove nesusijusi jokiais sutartiniais santykiais, bendrovei nėra pareikšti turtiniai ar neturtiniai reikalavimai, turintys tiesiogines teisines pasekmes.
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu į UAB „Aplinkos inžinerija“ apeliacinį skundą atsakovė S. N. su jo dalimi dėl atliktų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir jų procedūros teisingumo, dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus įsakymo teisėtumo, dėl termino skundui dėl įsakymo panaikinimo paduoti atnaujinimo sutinka. Nesutinka su UAB „Aplinkos inžinerija“ pozicija dėl jos procesinės padėties, nes ,atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo argumentus ir motyvus civilinėje byloje Nr. 2A-1417-560/2015 dėl S. N. ir UAB „Aplinkos inžinerija“ procesinės padėties, teismas tinkamai nustatė dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus S. N. atžvilgiu.
31. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“ bei S. N. apeliacinius skundus, atsakovas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius su jais sutinka ir prašo juos tenkinti.
32. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atsižvelgdamas, kad jam nagrinėjamoje byloje nėra pareikštų savarankiškų reikalavimų, prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.
33. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, ieškovė E. C. prašo juos atmesti, nes jų motyvai yra tapatūs atsiliepimuose į ieškinį išdėstytiems motyvams.
34. Atsiliepimu į atsakovų NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ prašo juos tenkinti.
35. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus tretieji asmenys E.ir I. E. prašo juos atmesti.
36. Nurodo, kad, atliekant kadastrinius matavimus,sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. C. turėjo būti kviečiama, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmatuotas ne valstybinėje, o vietinėje koordinačių sistemoje; kadastrinių matavimų metu buvo atstatinėjami riboženkliai.
37. Pažymi, jog UAB „Aplinkos inžinerija“ paruošė kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė S. N. ir E. C. sklypus skiriančią ribą sutampant su pastatyta tvora. Be to, matininkas buvo žodžiu informuotas apie tarp kaimynų esantį ginčą.
38. Teigia, kad S. C. nebuvo kviesta dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, todėl jai buvo atimta teisė sužinoti faktinius duomenis bei apie pažeidimus informuoti NŽT prie ŽŪM.
Žemesnės instancijos teismas
39. Paaiškina, jog buvo siūloma pakartotinai pamatuoti atsakovės žemės sklypą ir nustatyti, ar UAB „Aplinkos inžinerija“ teisingai nustatė koordinates, t. y. buvo siūloma patikrinti, ar atsakovės prietaisas teisingai perskaičiavo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę, tačiau toks perskaičiavimo būdas negali būti naudojamas, kai sklypai yra išmatuoti skirtingose koordinačių sistemose.
40. Atsakovai netinkamai interpretuoja trečiojo asmens teiginį, kad jis matė, jog kaimyniniame sklype vaikšto atsakovės sūnus ir dar kažkoks žmogus. Jis niekaip negalėjo suprasti, kad tą dieną yra atliekami kadastriniai matavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
42. Byloje nustatyta, kad 1994 m. balandžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu L. N. įsigijo 0,960 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), SB „Verkiai“, (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 77-78). 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 78 buvo nustatytos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir atlikti kadastriniai sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai įregistruoti viešajame registre (2 t., b. l. 48, 75-76). Atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog sklypo plotas padidėjo, todėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 buvo patikslintas S. N. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas iki 0,986 ha (1 t., b. l. 14-15). E. C. nuosavybės teise valdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas 2003 m. lapkričio 24 d. atlikus kadastrinius matavimus (2 t., b. l. 48). Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).
43. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti ir panaikinti S. N. sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus kadastrinius matavimus, panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą dėl S. N. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo.
44. Vertinant nesutikimo su sprendimu argumentus dėl atnaujinto ieškinio senaties termino, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje teismui buvo pagrindas atnaujinti E. C. 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą (CPK 185 str.).
45. Nustatyta, kad ginčo įsakymas E. C. tapo žinomu S. N. 2012 m. rugsėjo 11 d. pateikus teismui patikslintą ieškinį, kurio prieduose buvo nurodytas minimas įsakymas (2 t., b. l. 1). Tačiau pats įsakymo pateikimas ieškovei savaime nereiškia ją suvokus apie jos teisių pažeidimą, nes tik realiai susipažinus su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, kurios originalas 2012 m. spalio 23 d. protokoline nutartimi buvo prijungtas prie bylos medžiagos, buvo galima spręsti apie teisių pažeidimo buvimą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.127 str. 1 d.). Dėl pasakyto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovei 1 mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti administracinį teisės aktą prasidėjo 2012 m. spalio mėnesį (CPK 185 str.).
46. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias pripažįsta svarbiomis. Nustačius, kad ieškovė E. C. 2012 m. spalio mėnesį turėjo suvokti, kad jos teisės pažeistos, ginčo įsakymo apskundimo termino pabaiga 2012 m. lapkričio mėnuo. Kadangi ieškovė, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, būdama garbaus amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, nors ir per atstovą priešieškinį pateikė 2012 m. gruodžio mėnesį, praleisdama terminą tik apie mėnesį, pirmosios instancijos teismas motyvuotai termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir atnaujino praleistą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą (CPK 185 str.).
47. Apeliantė UAB „Aplinkos inžinerija“ skunde nurodo, jog ji nėra tinkama šalis kaip atsakovė, nes su ieškove nesusijusi sutartiniais santykiais, jai nepareikšti turtiniai ar neturtiniai reikalavimai, turintys tiesiogines teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės procesinė padėtis buvo išspręsta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1417-560/2015, todėl neturi pagrindo iš naujo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentų dėl šios procesinės padėties (CPK 182 str. 2 p.).
48. Byloje neginčijamai konstatuota, kad 2011 m. liepos 7 d. nustatant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir užpildant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. C. nebuvo kviesta dalyvauti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatyme.
49. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 32.1.1.1 papunktį (teisės akto redakcija, galiojusi 2012 m. liepos 7 d. atliekant S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus), kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.
50. Byloje šalys neginčijo to fakto, kad 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ matininkas, atlikęs sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, atstatė riboženklius ties sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba. Trečiasis asmuo E. E. 2013 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad rengdamas tvorą, jis pašalino riboženklius, trukdžiusius tvoros statybai (3 t., b. l. 14-24). 2016 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje liudytojas O. P., matininkas atlikęs sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo kadastrinius matavimus, paaiškino, kad atliekant kadastrinius matavimus, ne visi sklypo riboženkliai buvo išlikę (5 t., b. l. 125-126). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo atstatyti sklypo ribų riboženkliai, todėl kadastrinius matavimus atlikusi įmonė privalėjo kviesti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus ar jų įgaliotus atstovus (CPK 185 str., Kadastro nuostatų 32.1.1.1 pp.).
51. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadas, sprendime rėmėsi neaktualia Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.9 punkto redakcija, kuri ginčo kadastrinių matavimų metu negaliojo, todėl minėto punkto nuostatos šiam ginčui netaikomos.
52. Vertinant apeliantų teiginius dėl trečiojo asmens E. E. galimybių laiku pasidomėti atliekamais gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal teisės aktų reikalavimus pareiga pakviesti į žemės sklypo ribų nustatymą suinteresuotus asmenis yra priskirta asmenims, atliekantiems kadastrinius matavimus, todėl apeliantų akcentuojamą trečiojo asmens E. E. galimą atsakomybę, nebuvus pakankamai rūpestingam ir apdairiam atliekant S. N. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, negalima vertinti šio asmens nenaudai (Kadastro nuostatų 32 p.; 2 t., b. l. 133). Tuo pačiu kolegija pažymi, kad remiantis tuo, jog E. E. galėjo pasidomėti ir tuo pačiu dalyvauti atliekant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, negalima argumentuoti 1 mėnesio ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimą, nes senaties termino pradžiai esminę reikšmę turi asmens suvokimas apie jo pažeistą teisę, o ne sužinojimas (CK 1.127 str. 1 d.).
53. Atlikus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatyta, jog sklypo plotas pasikeitė – padidėjo 26 m², ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 patikslino S. N. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą iki 0,986 ha. Byloje esantis aiškinamasis raštas rodo, kad leistina sklypo plotų paklaida neviršija ribinės leistinos ploto paklaidos, nurodytos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte.
54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. N. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus, o 2011 m. liepos 7 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas buvo patikslintas atlikus tikslesnius, kadastrinius matavimus, nustatant sklypo ribų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (1 t., b. l. 14-15; 2 t., b. l. 30). Šiuo atveju S. N. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto neatitikimai įvertinami pagal Kadastro nuostatų 21 punkte nurodytame Kadastro Nuostatų 1 priede esančią maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos apskaičiavimo tvarką. Kaip nurodyta nutarties 53 punkte, atlikus kadastrinius matavimus, gautas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto viešajame registre ir faktiškai nustatyto ploto skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos (CPK 185 str.).
55. Byloje nustatyta, kad ieškovės E. C. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, sklypo ribų koordinates nustatant vietinėje koordinačių sistemoje. Duomenų, kad ieškovės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti kadastriniai matavimai, patikslinantys sklypo ribų koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, net jei ir būtų buvę atlikti ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslesni kadastriniai matavimai, šio sklypo plotas galėtų pasikeisti tik 1/1000 ploto paklaida (Kadastro nuostatų 21 p.).
56. Remiantis nutarties 50, 53-55 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės E. C. nepakvietimas dalyvauti atliekant S. N. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus negali būti laikomas tik formaliu( procedūriniu) teisės aktų pažeidimu, nes kadastrinių matavimų metu buvo atstatyti sunaikinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riboženkliai ir nustatytas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto padidėjimas 26 m² turi reikšmės ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotui, kuris dėl to sumažėja tokiu pat dydžiu, t.y. daugiau nei leidžia Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta santykinė ploto paklaida, kas reiškia neleistiną sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto sumažėjimą. Šiuo atveju atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“, atlikdama sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, padarė procedūrinį pažeidimą, kuris turi esminę reikšmę ieškovės E. C. teisėms, ir 2011 m. liepos 7 d. kadastriniai matavimai negali būti laikomi teisėtais (CPK 185 str.). Kartu primintina, jog šios bylos esmė yra ne kadastrinių matavimų teisingumas, o nesilaikymas procedūros, todėl vertinti pačių ginčo matavimų teisingumą( tikslumą) nėra jokio pagrindo. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais ir panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.
57. Kadangi skundžiamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas yra paremtas 2011 m. liepos 7 d. atliktais sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, pripažinus juos neteisėtais, įsakymas netenka teisinio pagrindo ir tampa negaliojančiu. Kolegija šioje vietoje priduria, kad žemėtvarkos skyrius, atlikęs ginčo kadastrinių matavimų patikrą, turėjo įvertinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto padidėjimo įtaką ieškovės E. C. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotui ir priimti atitinkamą sprendimą.
58. Atsakovės S. N. apeliaciniame skunde argumentai dėl kompleksinio sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matavimo šioje byloje kaip nesantys ieškinio reikalavimu nevertinami, nes, kaip minėta, ieškovė ginčija kadastrinius matavimus dėl procedūros nesilaikymo, turėjusio esminę reikšmę ieškovės teisėms, o neprašo nustatyti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Dėl to paties neanalizuojami ir atsakovės S. N. teiginiai dėl ieškovės tvoros vietos teisėtumo.
59. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
60. Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
61. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė S. N. už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą sumokėjo 30,75 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato pagalbą, atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Kasacinės instancijos teisme ieškovė E. C. už kasacinio skundo parengimą ir pateikimą sumokėjo 61,50 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už advokato pagalbą, atsakovė S. N. patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017 panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-465-450/2017 ir grąžinus bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovams S. N., UAB „Aplinkos inžinerija“, NŽT prie ŽŪM, tretiesiems asmenims E. E., I. E., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrijai „Verkiai“ dėl 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų kadastrinių matavimų bei NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo pripažinimo negaliojančiais, nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes apeliaciniai skundai atmesti. Ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad kasacinės instancijos teisme buvo patirtos 29,91 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 0,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos inžinerija“ (j. a. k. 300593710), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927), iš kiekvieno, po 20,50 Eur žyminio mokesčio (viso 61,50 Eur) ir po 200 Eur atstovavimo išlaidų (viso 600 Eur).
Priteisti valstybės naudai iš S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos inžinerija“ (j. a. k. 300593710), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) iš kiekvieno po 10,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (viso 30,51 Eur), įmokos kodas 5660.