- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2-12381-734/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03392-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- E. C.
- Atsakovas
- UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. E., I. E.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovams UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos , S. N. dėl 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų kadastrinių matavimų bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. E., I. E., valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, SB „Verkiai“
Aprašomoji dalis
nustatė:
patikslintu ieškiniu ( t.1, b.l. 61-66) ieškovė prašo: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0006-0078, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. S. 3-ji g. 23, kadastrinius matavimus ( kadastrinių matavimų byla, 2011-07-07 Žemės sklypo planą, 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011-09-22 Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „D. S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio V. S. 3-ji g. 23, sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“; 3) Atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti šį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą; 4) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2011-0707 S. N. užsakymu UAB „Aplinkos inžinerija“ atliko S. N. nuosavybės teise priklausančio 960kv.m. žemės sklypo Nr. 52 ( kadastro Nr. 0101/0006;0078), esančio V. S. 3-ji g. 23, SB „Verkiai“, Vilniuje kadastrinius matavimus , bei surašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, kurio pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „D. S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio V. S. 3-ji g. 23, sodininkų bendrijoje „Verkiai“ , Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“. Šių kadastrinių matavimų bei Įsakymo pagrindu S. N. 2012-03-06 kreipėsi su ieškiniu dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, įrodinėdama, kad E. C. sklypo riba ir ant jos esanti tvora, įsiterpia į S. N. žemės sklypą. Ieškovė su šiais S. N. žemės sklypo matavimais nesutinka, kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktus, o tuo pačius ir E. C. teises ir interesus. Tarp gretimų sklypų savininkų matavimo atlikimo metu jau buvo ginčas dėl neaiškios 51 ir 52 žemės sklypo ribos. S. N. pasamdyta žemės sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Aplinkos ministerija nekvietė E. C. į matavimus, tuo pažeisdami „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 ir 26 punktus. Bylos medžiaga akivaizdžiai įrodyta, kad faktinė bendra 51 ir 52 sklypų riba, ant jos dar 2004-2005 metais pastatyta tvora, nesutampa su naujai UAB „Aplinkos inžinerija“ išmatuota riba, dėl to į kadastrinius matavimus pagal taisyklių 27 punkto nuostatas, privalėjo būti kviečiami ir kaimyninio sklypo savininkai. Kadangi buvo atstatinėjami geodeziniai ženklai-riboženkliai, todėl tiek S. N., tiek UAB „ Aplinkos inžinerija“ privalėjo kviesti ir E. C., tačiau jie šios imperatyvios Taisyklėse nustatytos pareigos nevykdė. Aukščiau minėti S. N. ir jos pasamdyto rangovo UABB „Aplinkos inžinerija“ atlikti Taisyklių pažeidimai leido S. N. ir UAB „Aplinkos inžinerijai“ pažeisti Taisyklių 29.9 punktą, kuris nustato, kad kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 punkto nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus-teismine tvarka. Kitaip sakant, žemės sklypo Nr. 52 ribos net neturėjo būti ženklinamos, remiantis šiais duomenimis negalėjo būti priimtas įsakymas ir žemės sklypo Nr. 52 pakeitimai negalėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre iki bus išspręstas ginčas tarp 51 ir 52 žemės sklypų savininkų. Ieškovė prašo atstatyti praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti 2011-09-22Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3860, nes apie šį įsakymą sužinojo tik 2012 metų pabaigoje, kuomet iš teismo gavo S. N. procesinius dokumentus, kurių tarpe buvo ir ginčo įsakymas. Ieškovė, prašydama atnaujinti terminą ginčyti aukščiau nurodytą įsakymą, prašo vertinti jos garbų amžių bei teisinių žinių neturėjimą ir tai pripažinti svarbia priežastimi, dėl kurios ji praleido įstatymų nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aplinkos inžinerija“ palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ( t.1, b.l. 45-51), prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš 2011-07-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 78, E. C. ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktu-„atlikti gretimų sklypų kadastriniai matavimai“. Šis punktas numato, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad „kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Taisyklėse nieko nekalbama apie tai, kad būtina kviesti gretimo sklypo savininkus, jeigu gretimo sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad riboženkliai tarp besiribojančių žemės sklypų buvo sunaikinti ir turėjo būti atstatinėjami. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad UAB „Aplinkos inžinerija“ nekviesdama į S. N. žemės sklypo ribų nustatymą E. C., pažeidė kadastrinių matavimų rengimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, tai savaime nereiškia, kad UAB „Aplinkos inžinerija“ kadastriniai matavimai atlikti netinkamai ir neatitinka realios faktinės situacijos. UAB „Aplinkos inžinerija“ įsitikinimu, E. C. tvorą pastatė nesilaikydama savo žemės sklypo ribų, nustatytų dar 2003 metais ir ši tvora įsiterpia į S. N. žemės sklypo ribą. Dėl susidariusios situacijos akivaizdu, kad E. C. interesai negali būti ginami S. N. interesų sąskaita. Todėl UAB „Aplinkos inžinerija“ kadastrinių duomenų pagrįstumas ir teisėtumas, o taip pat NŽT įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, turėtų būti nagrinėjami ne tik vertinant formalius procedūrinius kadastrinių matavimų rengimo reikalavimus, tačiau ir įvertinant bei nustatant ar koks nors procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, kadastrinių duomenų bylos parengimą bei NŽT sprendimo pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju kadastre įrašyti duomenys patvirtina, kad E. C. pastatyta tvora nesutampa su kadastro duomenimis, todėl, „Aplinkos inžinerijos“ nuomone, ginčydama kadastrinių duomenų pagrįstumą ir teisėtumą, E. C. turėtų įrodyti, kad jos faktiškai valdomo, apriboto tvora, sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus. Ieškovė nesiekia nustatyti tikrųjų žemės sklypo ribų, kas padėtų tinkamai įvertinti ar UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti kadastriniai matavimai, riboženklių nustatymas bei NŽT įsakymas yra teisingi ir pagrįsti. Pažymėtina, kad ne bet koks procedūrinis pažeidimas yra pagrindas panaikinti NŽT administracinį aktą, o tik sąlygojantis ginčijamo NŽT administracinio akto nepagrįstumą. Įvertinus tai, kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas tikslo aspektu, t.y. ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat atsakovas nurodo, jog UAB „Aplinkos inžinerija“ byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi reikalavimas panaikinti kadastrinius matavimus materialines teisines pasekmes sukelia S. N., kaip žemės sklypo savininkei. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Aplinkos inžinerija“ rengė kadastrinius matavimus, nedaro jos materialinio teisinio santykio dėl S. N. priklausančio žemės sklypo ribų ir kitų kadastrinių duomenų nustatymo. Nustatydama kadastrinius matavimus, UAB „Aplinkos inžinerija“ veikė kaip rangovas ir veikė ne savo, o S. N. naudai, matavimo darbų rezultatu buvo sukurti materialiniai teisiniai santykiai tarp S. N. ir E. C. dėl žemės sklypų ribų. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė palaikė atsiliepimo ( t.1, b.l. 38-44) argumentus ir nurodė, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekantys juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licenzijas, atsako už atliktų darbų kokybę. Žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licenzijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Kadastrinių matavimų atlikimo procedūra, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan., yra imperatyviai nustatyti specialiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys. Kitaip tariant, matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis. Vadovaujantis Nuostatų 65 punktu ( redakcija, galiojusi nuo 2010-05-02 iki 2011-10-19), žemėtvarkos skyrius, gavęs parengtą kadastro duomenų bylą, patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 p., dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1-64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Nuostatų 67 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Žemės sklypo Nr. 52 kadastrinių matavimų byloje yra saugomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 78, kurio 4 punkte nurodyta, kad „gretimų žemės sklypų, kadastrinis Nr. 0101/0006:102, savininkai A. C. ir E. C.<...> ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo. Pagrindas:<...> atlikti gretimų sklypų kadastriniai matavimai“. Matininkas vadovavosi Nuostatų 32.1.1.1. punkto nuostatomis, numatančiomis, kad, kai žemės sklypas ribojasi su aukščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia nustatyti sunaikintus riboženklius. A. C. ir E. C. žemės sklypas Nr. 51, esantis sodininkų bendrijoje „Verkiai“, kadastriniai matavimai atlikti 2003-08-28, įrašas apie tai, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2003-11-24. E. C., kaip išvestinį reikalavimą, prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-09-22 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pažymėtina, jog ieškovė pagal LR ABTĮ 32 str. 1d. nuostatas, yra praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą skųsti šį administracinį teisės aktą ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Įrašas apie ginčijamą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2011-11-02, S. N. su 2012-09-10 patikslintu ieškiniu pateikė teismui ginčo įsakymą, taigi, .E. C. apie ginčo įsakymą sužinojo vėliausiai gavusi patikslintą ieškinį 2012 m. rugsėjo mėnesį , kai pirminio priešieškinio surašymo data yra 2012-12-10, t.y. jau praleidus 1 mėnesio apskundimo terminą. Prašė ieškinį atmesti.
A. S. N. ir jos atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ( t. 1, b.l. 19-25), ir nurodė, kad su E. C. ieškiniu nesutinka. Cikienė reikalavimą grindžia tuo, kad faktinė bendra 51 ir 52 sklypų riba nesutampa su naujai UAB „Aplinkos inžinerija“ išmatuota riba, dėl to į kadastrinius matavimus, vadovaujantis taisyklių 27 punkte nustatyta tvarka, privalėjo būti kviečiami ir kaimyninio sklypo savininkai, t.y. E. C., tačiau E. C. tokio kvietimo nei iš S. N. nei iš kadastrinių matavimų atlikusios bendrovės nesulaukė. UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011-07-07 surašė Žemės sklypo Nr. 52 ribų paženklinimo –parodymo aktą Nr. 78 ir nustatė šio žemės sklypo ribos bei geodezinius ženklus. Kadangi E. C. pateiktame ieškinyje naudoja šį teiginį, kaip vieną iš pagrindinių argumentų, S. N. pažymi, kad visų pirma, minimame akte 6-me punkte nurodyta-žemės sklypų ribos paženklintos 6 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Šiame punkte nėra tiesiogiai nurodyta, kad riba tarp žemės sklypų sutampa su faktiškai naudojama tvora. Be to S. N. žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu, t.y. 2011-07-07 paskutinis tvoros pamatų betono segmentas rytinėje dalyje, kuris yra labiausiai įsiterpęs į S. N. žemės sklypą, tuo metu dar nebuvo pastatytas ir todėl matininkas negalėjo numatyti, kokioje konkrečioje vietoje ateityje bus tas tvoros segmentas pastatytas. E. C. sąmoningai ignoravo riboženklį ir užbetonavo tvoros pamatų paskutinį segmentą į S. N. žemės sklypą, pastaroji atmeta E. C. pateiktus argumentus, kad ginčijamo akto 6-me punkte nurodyti duomenys yra neteisingi. E. C. pastatyta betoninė tvora tarp 51 ir 52 žemės sklypų ir ant 52-jo žemės sklypo teritorijos, kaip parodė kontroliniai matavimai, nebuvo suderinti su 52-jo sklypo savininke ir nebuvo gautas jos rašytinis sutikimas šiai tvorai statyti. Matininko G. K. 2014-05-06 specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus pastatytos tvoros su betoniniais pamatais, skiriančios žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 52, nustatyta, kad pastatyta tvora su betoniniais pamatais vakarinėje dalyje sutampa, o rytinėje dalyje nesutampa su šių sklypų riba, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė prašo atmesti ieškovės argumentus, jog kadastrinius matavimus reikia panaikinti dėl tos priežasties, kad E. C. matavimų metu nebuvo informuota apie kaimyninio sklypo atliekamus kadastrinius matavimus, nes asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymų aktą, nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų kadastrinių matavimų ydingumą. Kadastrinių matavimų pripažinimas neteisėtais dėl formalių trūkumų, būtų neproporcinga priemonė. Atsakovė prašė taikyti 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vędėjo įsakymą, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai.
Tretieji asmenys E. E., I. E. palaikė ieškovės E. C. ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0006-0078, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. S. 3-ji g. 23, kadastrinius matavimus ( kadastrinių matavimų byla, 2011-07-07 Žemės sklypo planą, 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78), pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011-09-22 Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „D. S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio V. S. 3-ji g. 23, sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti šį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą. Nurodė, kad matininkų atlikti procedūriniai pažeidimai sukėlė teisines pasekmes, nes kaimyninio sklypo savininkė S. N. reikalauja nugriauti E. C. sklypo riboje esančią tvorą, toks jos reikalavimas kelia žalą ieškovei. Matininkas, matydamas, kad yra išbetonuotas tvoros paskutinis segmentas, kuris jo manymu, patenka į S. N. sklypą, turėjo kviesti E. C. į matavimus, taip pat matininkas atstatė du riboženklius, kurių iki matavimų nebuvo, taip pat, matininkas iš dokumentų matė, kad abu sklypai yra išmatuoti skirtingose koordinačių sistemose: E. C.- vietinėje koordinačių sistemoje, o S. N.- valstybinė koordinačių sistemoje, ir dėl tos priežasties turėjo kviesti į matavimus E. C..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame atsiliepime ( t.1, b.l. 26-31), E. C. reikalavimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Verkiai“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta ( t.1, b.l. 127), 2016-04-27 teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, kad nuo 2012 metų jis yra išrinktas šios bendrijos pirmininku, ginčą tarp sklypų 51 ir 52 savininkų prašė spręsti teismo nuožiūra.
L. O. Pupalaigis, UAB „Aplinkos inžinerija“ vadovas, nurodė, jog matininkas vadovavosi Nuostatų 32.1.1.1. punkto nuostatomis, numatančiomis, kad, kai žemės sklypas ribojasi su aukščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia nustatyti sunaikintus riboženklius. Dėl riboženklių atstatymo- nebuvo nei vieno riboženklio tarp ginčo sklypų ribos, kaimyninio sklypo savininkės nekvietė, nes riboženklių buvimo vietą atstatė, remiantis tiksliais gretimų sklypų matavimais. Taip pat nurodė, kad tuo metu buvo susiformavusi tokia praktika atliekant matavimo darbus, jeigu šiuo metu reiktų atlikto tokiomis sąlygomis matavimus, tai kviestų gretimo sklypo savininką į matavimus. S. N. sklypas po matavimų padidėjo 24 kv. metrais, tačiau tai pagal kadastro nuostatus, yra normos ribose, E. C. žemės sklypas nesumažėjo. Taip pat liudytojas nurodė, kad S. N. neinformavo matininkų, kad su kaimyninio sklypo savininke yra ginčas dėl sklypų ribos.
Ieškinys, pareikštas atsakovams UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tenkintinas, ieškinys pareikštas atsakovei S. N., atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0006-0078, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. S. 3-ji g. 23, kadastrinius matavimus ( kadastrinių matavimų byla, 2011-07-07 Žemės sklypo planą, 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78) ir pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011-09-22 Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „D. S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio V. S. 3-ji g. 23, sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“. Ieškovė, prašydama patenkinti ieškinio reikalavimus, nurodo, kad matininkai, atlikdami S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, t.y. matininkas, atlikdamas S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nekvietė kaimyninio sklypo savininkės E. C., pats atstatė du riboženklius tarp sklypų. Šių matavimų pasekmė- S. N. reikalauja E. C. pašalinti dalį tvoros, nes neva tai, ši tvora patenka į S. N. žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: 2011-07-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos žemės sklypo ribos savininkui S. N. ( t. 3, b.l. 77-78). Šiame akte matininkas fiksuoja, ( akto 3p.), žemės sklypo plotas iki kadastrinių matavimų- 0,0960ha, atlikus matavimus- 986 kv.m. Akto 5 p. nurodyta: gretimų žemės sklypų kad. Nr. 0101/0006:102 savininkai A. C. ir E. C. bei kad. Nr. 0101/0006-56 P. Š. ir K. Š., ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo, pagrindas: nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktas-atlikti gretimų sklypų kadastriniai matavimai. Akto 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų ribos paženklintos 6 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais dirbtiniais objektais.
Nesutiktina su atsakovų argumentais, jog pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktą, gretimų sklypų savininkų nereikėjo kviesti atliekant S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastro nuostatų 32.1.p., kuris numato tvarką nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, šio punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatos nustato, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Pirmiausia, S. N. priklausantis žemės sklypas išmatuotas Valstybinėje koordinačių sistemoje, kai tuo tarpu kaimyninis E. C. sklypas 2003 metais išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje, šių aplinkybių ginčo šalys neneigė ir pripažino. Todėl, matininkui nustačius šias faktines aplinkybes dėl kaimyninių besiribojančių sklypų kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose, jis negalėjo vadovautis Kadastro nuostatų 32.1. punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatomis, ir vien dėl to jam kilo pareiga į matavimus kviesti kaimyninio sklypo savininkę. Tokią pat išvadą byloje teikia specialistas UAB „Akrogroup“ matininkas G. K. ( 5 tomas, b.l. 12-17), išvados 4 punktas. Pažymėtina, jog byloje nustatyta iš liudytojo matininko O. P., trečiojo asmens E. E. parodymų, kad kadastrinių matavimų metu matininkas atstatė du riboženklius, vadinasi pagal kadastro nuostatų 32.1 punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatas, matininkas į matavimus turėjo kviesti kaimyninio sklypo savininkę E. C.. Kad tarp šių kaimyninių sklypų yra galimas ginčas, matininkas taip pat turėjo nustatyti iš to, kad atlikus matavimus, tvoros, skiriančios E. C. sklypą nuo S. N. sklypo, dalis pateko į S. N. žemės sklypą, t.y. nesutapo su sklypo riba. Analogišką išvadą teismui teikė aukščiau minėtas specialistas ( 5 tomas, b.l. 12-17, 6 akto punktas). Kadastro nuostatų 32.1. punkto, 32.1.1. papunktis nustato, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys), Todėl, įvertinus šį norminį reglamentavimą, matininkas, atlikdamas S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalomai turėjo kviesti kaimyninio besiribojančio sklypo savininkę E. C., kuri, nesutikdama su matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5. papunktį turėjo teisę reikšti pastabas dėl šio ženklinimo ir kaip numato Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 29.9 punktas, žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str.2p. nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus-teismine tvarka, todėl, esant ginčui, šis žemės sklypas iš viso negalėjo būti matuojamas. Taigi, nesutiktina su atsakovo UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentais, jog dėl formalių Kadastro nuostatų pažeidimų, netikslinga naikinti 2011-07-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kuriuo nustatytos žemės sklypo ribos savininkui S. N.. Atliktų matininko kadastrinių matavimų pažeidimai yra esminiai, šių matavimų pagrindu priimtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-09-22 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre ( t.2, b.l. 14), šių matavimų įregistravimas sukėlė teisines pasekmes ieškovei - S. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo siekia įrodyti, kad tvora, esanti tarp 51 ir 52 žemės sklypų, įsiterpia į jos žemės sklypą. Todėl, atsakovo UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentai, kad jis yra netinkamas atsakovas, atmestini, dėl jo atliktų matavimų, pažeidžiant normatyvinį reglamentavimą, kilo teisinės pasekmės. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, jog šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina neteisėtu ir naikintinas 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktas S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0006-0078, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. S. 3-ji g. 23, kadastrinių matavimų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 78.
A. N. žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nurodė, jog pagal Nuostatų 67 p. tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Žemės sklypo Nr. 52 kadastrinių matavimų byloje yra saugomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 78, kurio 4 punkte nurodyta, kad „gretimų žemės sklypų, kadastrinis Nr. 0101/0006:102, savininkai A. C. ir E. C.<...> ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo. Pagrindas:<...> atlikti gretimų sklypų kadastriniai matavimai“. Matininkas vadovavosi Nuostatų 32.1.1.1. punkto nuostatomis, numatančiomis, kad, kai žemės sklypas ribojasi su aukščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia nustatyti sunaikintus riboženklius. A. C. ir E. C. žemės sklypas Nr. 51, esantis sodininkų bendrijoje „Verkiai“, kadastriniai matavimai atlikti 2003-08-28, įrašas apie tai, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2003-11-24. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė 2011-09-22 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtino S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėtina, jog žemėtvarkos skyrius, tikrindamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, turėjo nustatyti, kad sklypų 51 ir 52 kadastriniai matavimai atlikti skirtingose koordinačių sistemose, todėl turėjo nustatyti, kad matininkas negalėjo pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.1. papunktį nekviesti kaimyninių besiribojančių sklypų savininkų ir jau vien dėl priežasties netvirtinti matavimų. Taip pat atliekant kadastrinių matavimų patikrinimą, žemėtvarkos skyrius turėjo nustatyti, kad S. N. priklausantis žemės sklypas padidėjo 24 kv.m., iki matavimų buvo 0,0960ha, atlikus matavimus- 986 kv.m. Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kaip turi elgtis žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad žemės sklypo ankstesni matavimai neatitinka atliktų išmatavimų:
„ Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių“. Remiantis šiomis normatyvinėmis nuostatomis, darytina išvada, jog žemėtvakos skyrius negalėjo įsakymu tvirtinti S. N. žemės sklypo atliktų matavimų. O be to, ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-09-22 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai, laikytinas išvestiniu pirmojo ieškinio reikalavimo atžvilgiu, nes pripažinus neteisėtais ir naikintinais šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti panaikintas ir įsakymas, kuriuo šie matavimai patvirtinti.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė pagal LR ABTĮ 32 str. 1d. nuostatas, yra praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą skųsti šį administracinį teisės aktą ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovė prašo šį terminą atnaujinti, pripažinus, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie jį sužinojo tik S. N. iškėlus ginčą teisme. Įrašas apie ginčijamą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2011-11-03 ( t. 2, b.l. 14), S. N. su 2012-09-10 patikslintu ieškiniu pateikė teismui ginčo įsakymą, taigi, E. C. apie ginčo įsakymą sužinojo vėliausiai gavusi patikslintą ieškinį 2012 m. rugsėjo mėnesį ( t. 3, b.l. 114-116), kai pirminio priešieškinio surašymo data yra 2012-12-10, t.y. jau praleidus 1 mėnesio apskundimo terminą.
LR ABTĮ 34 str. 1d. nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Analogiškai numato ir LR CK 1.131 str. 2d. nuostatos, kurios sako, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Teismas vertina ieškovės garbų amžių ( 1926 gim. metai), tai, kad ji neturi teisinių žinių, aplinkybę, kad nuo sužinojimo datos apie pažeistą teisę ir kreipimosi į teismą praėjęs neilgas terminas ( sužinojimo data 2012m. rugsėjo mėnuo ir kreipimosi į teismą dėl pažeistos teisės data 2012 metų gruodžio mėnuo), todėl, įvertinęs administracinio teisės akto sukeltas pasekmes, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą skųsti administracinį teisės aktą- 2011-09-22 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai.
Ieškovė nepateikė jokio materialinio teisinio reikalavimo atsakovei S. N., todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.
Teismas nepasisako dėl atsakovės S. N. ir jos atstovų išsakytų argumentų, susijusių su E. C. pastatyta tvora, kuri neva tai įsiterpia į S. N. žemės sklypą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo ginčas.
Vadovaujantis LR CPK 93 str., iš ieškovės priteistinos atsakovei S. N. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 450 Eur ( t. 1, b.l. 70-71, 72-73).
Vadovaujantis LR CPK 93 str. iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „Aplinkos inžinerija“ lygiomis dalimis priteistinos ieškovės E. C. naudai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 360 Eur advokato atstovavimo išlaidų ( t. 1, b.l. 107-108, 109-110, 111-112,113), 40,2 Eur žyminis mokestis už priešieškinį.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, kad susidarė 1,04 Eur pašto išlaidų, jos valstybės naudai iš atsakovų nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atnaujinti ieškovei E. C. dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „D. S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio V. S. 3-ji g. 23, sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“;
Pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0006-0078, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. S. 3-ji g. 23, kadastrinius matavimus ( kadastrinių matavimų byla, 2011-07-07 Žemės sklypo planą, 2011-07-07 UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78);
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011-09-22 Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „D. S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio V. S. 3-ji g. 23, sodininkų bendrijoje „Verkiai“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“.
Ieškinio reikalavimus S. N. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. C. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų S. N. naudai.
Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „Aplinkos inžinerija“ lygiomis dalimis ieškovės E. C. naudai 400,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.