Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. L. ir R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

3. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

4. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

5. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

7. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

8. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad Žemės sklypas registruotas pareiškėjų tėčio vardu, tuo tarpu Butas – pareiškėjų mamos. Įvertinus aplinkybę, kad tiek Žemės sklypas, tiek Butas buvo įgyti santuokos metu, spręstina, kad jie priklausė mirusiai pareiškėjos mamai G. L. ir jos mirusiam sutuoktiniui K. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

10. Teismas taip pat nustatė, kad po K. L. mirties nei mirusiojo sutuoktinė dar būdama gyva, nei mirusiojo dukros, nei kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjų mama po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

11. Pareiškėjos paaiškino, kad po velionio mirties, jo sutuoktinė (pareiškėjų mama) priėmė ir valdė Turtą: toliau liko gyventi Turte, jį prižiūrėjo ir rūpinosi – mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė namų apyvokos daiktus, mokėjo žemės sklypo nario mokestį, ir kt.

12. Aukščiau esančias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ „Registrų centras“ pažymos – apie asmens duomenis, Testamentų registro išrašas, Nekilnojamojo turto registro duomenys, sąskaitos už komunalinius mokesčius, bankinių pavedimų kopijos, ir kt.

13. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjų paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“ pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjų paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjų mama G. L. po savo sutuoktinio K. L. mirties priėmė jo palikimą, pradėjėjusi jį faktiškai valdyti.

14. Atsižvelgdamas į šios nutarties 9-13 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų mama G. L. po savo sutuoktinio K. L. mirties priėmė jo palikimą, nurodytą šios nutarties 1 punkte, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjoms R. Š. ir L. L. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.