- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-2361-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08283-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- OZO TURTAS, TAIKOS TURTAS, AIDO TURTAS
- Ieškovas
- BAB „Ūkio bankas“
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų OZO TURTAS, UAB, TAIKOS TURTAS, UAB, AIDO TURTAS, UAB, atstovaujamų advokatės I. A., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12152-151/2014 pagal ieškovo BAB „Ūkio bankas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ ieškinį atsakovams „TAIKOS TURTAS“, UAB, „OZO TURTAS“, UAB, „AIDO TURTAS“, UAB dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovai UAB „TAIKOS TURTAS“, UAB „OZO TURTAS“, UAB „AIDO TURTAS“ pateikė prašymą ieškovo BAB „Ūkio bankas“ ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovas ieškinį padavė Kauno apylinkės teismui remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. ĮBĮ 14 str. 3 d. nustato: ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis. Taigi ĮBĮ 14 str. 3 d. nustato išimtį tais atvejais, kai šalys dar iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios tokius ieškinius ar reikalavimus nagrinėsiančią instituciją. Nuomos sutarčių bendrosios dalies 23.2 punktu šalys susitarė ginčus spręsti derybomis, o jei šalys negali išspręsti ginčo, nesutarimo ar reikalavimo, kylančio iš nuomos sutarties ar su ja susijusio, jis yra perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui Vilniaus mieste. Nors ĮBĮ 14 str. 3 d. tiesiogiai įvardina išimtį tik tuo atveju, kai šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti ginčų nagrinėjimą arbitražui, tačiau sistemiškai aiškinant ĮBĮ 14 str. 3 d. ir CPK 32 str., ši išimtis taikoma ir tuo atveju, kai dar iki bankroto bylos iškėlimo šalys yra susitarusios dėl teritorinio bylos teismingumo, nagrinėjant bylą teisme. Kadangi šalys nuomos sutartyse susitarė, jog visi ginčai, susiję su nuomos sutartimi, turi būti nagrinėjami teisme Vilniaus mieste, ieškovo pareikštas ieškinys yra neteismingas Kauno apylinkės teismui ir jis negalėjo būti priimtas, o priimtas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 139 str. 2 d. 2 p., 296 str. 1 d. 14 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad ieškovui Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, darė išvadą, kad šalių susitarimo negalimumas nulemtas imperatyviųjų ĮBĮ nuostatų (ĮBĮ 14 str. 3 d.), atmetė atsakovų atstovės prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 3 t. b. l. 112–113).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai „TAIKOS TURTAS“, UAB, „OZO TURTAS“, UAB, „AIDO TURTAS“, UAB, atstovaujami advokatės I. A., atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (3 t. b. l. 117–119). Atskirajame skunde nurodo, kad nepagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių susitarimo dėl teismingumo negalimumas yra nulemtas imperatyviuiu IBĮ nuostatu, kadangi IBI 14 str. 3 d. nedraudžia šalims iki bankroto bylos iškėlimo pasirinkti ginčą nagrinėsiančia instituciją: priešingai, ši teisės norma nurodo, kad kai tokia institucija yra pasirinkta, turi būti vadovaujamasi šalių susitarimu. ĮBĮ 14 str. 3 d. formuluotė reiškia, kad jei šalys dar iki bankroto bylos iškėlimo yra sutarusios ginčą nagrinėsiančią instituciją (arbitražą ar teismą), tokiu susitarimu turi būti vadovaujamasi. Kadangi šalys Nuomos sutartyse susitarė, jog visi ginčai, susiję su Nuomos sutartimis, turi būti nagrinėjami teisme Vilniaus mieste, ieškovo pareikštas ieškinys yra neteismingas Kauno apylinkės teismui ir jis negalėjo būti priimtas, o priimtas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 139 str. 2 d. 2 p., 296 str. 1 d. 14 p.). Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 14 str. 3 d. ir CPK 32 str. 1 d. darytina išvada, kad ieškinys būtų teismingas Kauno apylinkės teismui tik tuo atveju, jei šalys dar iki bankroto bylos iškėlimo nebūtų susitarusios visų su Nuomos sutartimis susijusių ginčų nagrinėjimo perduoti teismui Vilniaus mieste (Nuomos sutarčių bendrosios dalies 23.2 p.). Be to, Kauno apylinkės teismas nepagristai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-315/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2A-515/2014 pateiktais išaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB Ūkio bankas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ prašo atsakovų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį (3 t. b. l. 129–131). Atsiliepime nurodoma, kad įvertinęs tai, kad CPK normos bankroto bylų nagrinėjimo procese taikomos tiek, kiek tai nereglamentuoja specialios ĮBĮ nuostatos, taip pat įvertinęs tai, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, taip pat įvertinęs tai, kad Ieškovui Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, Kauno apylinkės teismas pagrįstai 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetė atsakovų atstovės prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, o atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškovo ieškiniai atsakovams yra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Atsakovai taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-315/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2A-515/2014 pateiktais išaiškinimais, nes nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje keliamo teismingumo klausimo. Minėtose bylose teismai pasisako, kad ĮBĮ yra specialus įstatymas skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialaus įstatymo nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teisingumą atmestas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 4 dalis numato teismo nutarčių dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui apskundimą. Šiame straipsnyje nurodoma, jog atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl nutarčių, kuriomis byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Pažymėtina tai, jog teisė paduoti atskirąjį skundą atsiranda tuomet, kai priimta teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str.1 d. 2 p.). Šiuo atveju apeliantas skundžia nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu, kadangi nutartis, kuria atmestas prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kaip neužkertanti kelią tolimesnei bylos eigai. Todėl nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą – tai traktuotina, kaip teismo suklydimas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų OZO TURTAS, UAB, TAIKOS TURTAS, UAB, AIDO TURTAS, UAB, atstovaujamų advokatės I. A., atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, turėjo atsisakyti priimti skundą, nes jis paduotas dėl nutarties, negalinčios būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinį procesą nutraukus bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovų OZO TURTAS, UAB, TAIKOS TURTAS, UAB, AIDO TURTAS, UAB, atstovaujamų advokatės I. A., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties nutraukti.