Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Byla Nr. ATP-212-360/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-682-651/2013Nutartis · 2013-09-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ATP-212-360/2014Nutartis · 2014-03-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
ATP-212-360/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01429-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-212-360/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01429-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 53.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2011-01-18 19.30 val. vairuodamas automobilį Skoda Felicia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio sankryžą degant raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. 2011-01-27 nutarimu K. K. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 350 Lt baudą ir specialios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.

Pareigūno nutarimą K. K. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui prašydamas pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2011-01-27 nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. 2011-03-02 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria K. K. skundą atmetė.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nutartį K. K. apskundė apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-05 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį paliko galioti. Apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną.

Šalies argumentai

K. K. kreipėsi į Tauragės apskrities VPK su prašymu grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius 2013-08-13 priėmė sprendimą Nr. 85-12-IL-370, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2013-08-13 sprendimą Nr. 85-12-IL-370 K. K. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-02-13 nutartimi skundą atmetė. Konstatavo, kad 2013-08-13 Tauragės apskrities VPK kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 85-12-IL-370 atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, nes K. K. Tauragės apskrities VPK kelių policijos skyriui nepateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418, patvirtinto „Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu“ Aprašo 12 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atitinka būtinas vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygas.

Šalies argumentai

K. K. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo posėdis vyko grubiai pažeidžiant proceso teisės reikalavimus, todėl tokia nutartis yra niekinė. Nurodo, kad Tauragės apskrities VPK viršininkui pateikė du prašymus grąžinti jam dokumentą už šalies ribų įrodantį jo turimą teisę vairuoti. Tokį prašymą pateikė todėl, kad šis dokumentas iš jo buvo atimtas žinomai neteisėtai ir iki šiol tebevyksta teisminis bylinėjimasis, o vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes nori emigruoti. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. atsisakė grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą motyvuodamas tuo, kad jis neįvykdė vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo tvarką reglamentuojančių įstatymų, kai pažymėjimas yra atimtas už tokį kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį įstatymai numato teisės vairuoti atėmimo nuobaudą. Pasak pareiškėjo, jis nurodė, kad teisės vairuoti atėmimo nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, nes jo padarytas kelių eismo taisyklės pažeidimas faktiškai pagal jokius parametrus nebuvo toks pažeidimas, už kurį būtų įmanoma teisėtai paskirti teisės vairuoti atėmimo nuobaudą. Ginčą reikalavo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes buvo pasiruošęs įrodinėti savo argumentus, remdamasis liudininkų parodymais ir specialisto išvada. Teismui buvo pateikęs prašymą iškviesti liudytojais jo veiksmą fiksavusius, administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl šio veiksmo surašiusius, administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusius ir apie tame veiksme nustatytą tokią nusižengimo sudėtį, už kurią reikalinga atimti teisę vairuoti teismams įrodinėjusius policijos pareigūnus K. B., K. L. ir A. P.. Be to, vadovaudamasis ABTĮ 72 str. prašė įpareigoti atsakovą pateikti atsiliepimą į jo skundą, kuriame būtų oficialiai atsakyta, kad pažeidimą tyrę policijos pareigūnai nustatė būtent tai, kas yra įteisinta galutinėje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje ir detalizuoti įrodymus, kuriuos jie pateikė teismui, kurių išvadoje buvo pripažintas kaltu neatsitiktinio pavojingo pasikėsinimo į valstybės nustatytą valdymo tvarką padarymu, nes yra neigiama asmenybė, sistemingai pažeidinėjantis teise vairuoti naudojimosi tvarką.

K. K. pažymi, kad prasidėjus posėdžiui, teisėja paskelbė, kad šis teismas nėra nei apeliacinis, nei kasacinis, todėl nenagrinės situacijos, kuri yra įrodyta galutine ir nebeskundžiama nutartimi, todėl jo kviestas liudininkas K. B. buvo atleistas nuo liudijimo. Pareigūnas K. L. posėdyje dalyvavo kaip atsakovo atstovas, todėl kaip liudininko jo apklausti irgi nebegalėjo. Šis pareigūnas teismui pateikė atsiliepimą į jo skundą, bet visiškai ne tokia forma, kokios jis reikalavo. Atsiliepime buvo akcentuota, kad nutartis atimti jam teisę vairuoti yra įteisinta ir nebeginčijamai laikoma teisėta, todėl vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti privalo įvykdyti visus reikalavimus įteisintus įstatyme ir detalizuotus ministro įsakymu. Tokiu būdu jo pretenzija yra nepagrįsta.

Policija pripažįsta, kad ši nutartis yra teisėta, o jis įstatymiškai yra priverčiamas tai pripažinti. Todėl pradžioje jokio ginčo dėl tos nutarties teisėtumo nekyla. Bet tokia pozicija yra tik iki to momento, kol ginče nėra apklausti kaltinimo liudytojai. Kai šie liudytojai (tame tarpe ir K. L.) teisme patvirtins, kad jo veiksmas buvo tik nesąmoningas taisyklės formalumo neįvykdymas, neturėjęs jokios sąsajos su eismo saugumu ir nebuvo jokio teisinio pagrindo už tokį veiksmą atimti teisės vairuoti, tada atsiras pagrindas suabejoti tos galutinės nutarties teisėtumu. O neteisėta nutartis galėjo būti priimta arba bylos tyrėjui teismams pateikus melagingus jo nusižengimo sudėties įrodymus, arba teisėjams savavališkai įteisinus savo išgalvotus įrodymus. Teisėja D. Ž. šią situaciją žinojo, todėl mano, kad sąmoningai neleido jam apklausti kaltinimo liudytojų. Kadangi teismo posėdis buvo pirmos instancijos posėdis, tai tokia posėdžio tvarka buvo akivaizdus teisminio proceso reikalavimų pažeidimas bei teisingumo vykdymo principų nepaisymas. Teisėja privalėjo išklausyti jo kviestų liudininkų parodymus ir tik po to nuspręsti dėl jo skundo pagrįstumą. Jo reikalavimo sugrąžinti dokumentą pagrindas yra tame, kad jis pareiškė, jog jo vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų vairuotojo pažymėjimo atėmimą reglamentuojančių nuostatų. Tokiu būdu žinomai neteisėtai atėmus vairuotojo pažymėjimą, reikalavimą jį teisėtai susigrąžinti laiko sąmoningu prievartavimu ir diskriminacija. Nurodo, kad niekada nesutiks, jog padarė tą veiką, kuria yra apkaltintas, todėl sieks, kad iš neteisės kilusios pasekmės būtų ištaisytos besąlygiškai. Pasak K. K., teisėja nurodė, kad jis pareiškė, kad šiuo atveju jam negalioja nei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas. Mano, kad šioje situacijoje galioja būtent Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, reglamentuojantis vairuotojo pažymėjimo atėmimo tvarką, o minimas vidaus reikalų ministro įsakymas yra negaliojantis nuo pasirašymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartis teisėta ir pagrįsta. Skundžiamą nutartį, kuria Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininko 2013-08-13 sprendimas Nr. 85-12-IL-370 dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo paliktas nepakeistas ir pareiškėjo K. K. skundas netenkintas, naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog 2013-08-13 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 85-12-IL-370 atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui. Šių išvadų K. K. skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Pripažindamas, kad 2013-08-13 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 85-12-IL-370 atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teisme įvykusiame teismo posėdyje buvo pažeisti proceso teisės reikalavimai. Nurodo, jog niekada nepripažins, kad įvykdė pažeidimą dėl kurio buvo neteisėtai paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, todėl prašė teismo apklausti liudytojus, kurie fiksavo jo veiksmus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl šių veiksmų, tyrė administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau teismas liudytojų neapklausė ir nurodė, kad nenagrinės situacijos, kuri yra įrodyta galutine ir nebeskundžiama nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad 2011-04-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartis pareiškėjo skundą atmesti dėl 2011-03-02 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties panaikinimo yra galutinė ir neskundžiama, ją priėmus pareiškėjui K. K. liko galioti 2011-01-27 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimas nubausti K. K. pagal ATPK 125 str. 350 Lt bauda ir specialios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.

Pažymėtina, kad Tauragės rajono apylinkės teisme vyko teismo posėdis dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2013-08-13 priimto sprendimo Nr. 85-12 IL-370 atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą, o ne sprendė K. K. kaltės klausimą dėl padaryto pažeidimo numatyto ATPK 125 str., todėl žemesnysis teismas pagrįstai nutarė neapklausti K. K. prašomų liudytojų. Nors K. K. nepripažįsta padaryto pažeidimo ir mano, kad vairuotojo pažymėjimas paimtas neteisėtai, tačiau nutartis, kuria atimta K. K. teisės vairuoti yra įsiteisėjusi ir nebeginčijama, todėl vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti privalo įvykdyti visus reikalavimus įteisintus įstatyme ir detalizuotus ministro įsakymu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl viršininko K. L. 2013-08-13 priimto sprendimo Nr. 85-12 IL-370 atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą teisėtumo proceso įstatymų nepažeidė, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas