- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eII-1405-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01452-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Suinteresuotas asmuo
- G. T.
- Advokatai
- Nikita Kuznecovas, Olegas Šibakovas
dalyvaujant vertėjai Dianai Kardis Gavinčiuk (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-08-26 nutarimo Nr. 10-ANR_N-20603-2025 panaikinimo ar pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo tarnybos 3-iojo skyriaus vyr. patrulis 2025-08-07 surašė I. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-44234-2025 (toliau – ir protokolas), kuriame nurodoma, kad ji 2025-08-07 9.19 val., Titnago g., Vilniuje, vairuodama transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 125 p. reikalavimą, nustatantį draudimą važiuoti kelkraščiu, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama dešiniu kelkraščiu, nesuvaldė automobilio, kliudė lenkiamą automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 125 p. reikalavimus ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 7 d., 420 str. 1 d. numatytus nusižengimus. Protokole įrašytu administraciniu nurodymu I. S. siūloma iki 2025-08-22 sumokėti 85 Eur baudą ir sutikti su siūloma teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių terminui.
I. S. nustatytu terminu baudos nesumokėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Administracinių nusižengimų skyrius) vyr. tyrėjas 2025-08-26 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-20603-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo I. S. pripažinta pažeidusi KET 4, 9, 125 p. reikalavimus ir padariusi ANK 417 str. 7 d. numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda. I. S. pagal ANK 420 str. 1 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ str. 1 d. 1 p. nuostatomis, t. y. nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
I. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame nurodoma, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis kilo dėl jos atžvilgiu panaudotos provokacijos ir ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teigė, kad ji buvo tiesiogiai išprovokuota padaryti administracinė nusižengimą savo vyro G. T., su kuriuo santykiai šiuo metu yra blogi, sutuoktinis dažnai su ja konfliktuoja, dėl ko pareiškėja priversta kreiptis į policiją. Nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje šis aspektas yra labai svarbus, kadangi automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo įvykio metu susidūrė pareiškėja, vairavo būtent G. T., ir tai negali būti laikoma sutapimu arba atsitiktinumu. Prieš pat įvykį jos vyras pavojingai manevravo prieš jos vairuojamą automobilį „SKODA“, neleido jai pravažiuoti, staiga užkirto jai kelią, ko pasekoje ji neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Skunde taip pat pažymima, kad eismo įvykis užfiksuotas 2025-09-07, tuo tarpu 2025-09-05 G. T. atžvilgiu buvo išduotas orderis Nr. 0725000014939, kuriuo G. T. nuo 2025-08-05, 00.11 val., iki 2025-08-19, 23.59 val., įpareigotas nesilankyti I. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie jos 100 m atstumu. Ši aplinkybė reiškia, kad G. T. sąmoningai persekiojo ją, nors jam buvo uždrausta artintis prie jos ir bendrauti su ja. Be kita ko teigiama, kad bylos tyrimo Administracinių nusižengimų skyriuje metu šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Nagrinėjamu atveju, būdama provokuojama susidurti su kitu automobiliu, stengdamasi išvengti susidūrimo ir didesnės žalos, neturėdama variantų kaip veikti, ji galėjo susidurti su kitu automobiliu, o šios aplinkybės patvirtina, kad esant provokacijai, esant būtinojo reikalingumo situacijai, jos atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, I. S. prašė teismo alternatyviai: 1) Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 3) pakeisti Nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepimas
Administracinių nusižengimų skyrius teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pagrįsdamas savo poziciją nurodė, kad skundo argumentai dėl provokacinių trečiojo asmens – G. T. – veiksmų ir būtinojo reikalingumo situacijos yra nepagrįsti tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu ir negali panaikinti nustatytos I. S. atsakomybės. Teigiama, kad administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės užfiksuotos aiškiai ir objektyviai, šios aplinkybės patvirtintos policijos pareigūnų surašytu administracinio nusižengimo protokolu, įvykio vietoje atliktu tyrimu ir įrodymais, surinktais bylos medžiagoje. KET 4, 9 ir 125 p. nustato aiškią pareigą vairuotojui elgtis atidžiai, laikytis visų atsargumo priemonių ir nedaryti manevrų, galinčių kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Važiavimas kelkraščiu ir lenkimas juo yra draudžiamas, todėl pats veiksmas jau savaime laikytinas pavojingu ir pažeidžiančiu teisės normas. Nesutinkama su skunde dėstomu išaiškinimu, kad tariamai susidūrimo priežastis buvo vyro G. T. elgesys kelyje, neva jis manevravo ir „užkirto kelią“. Vis dėlto šis teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis – nėra vaizdo įrašų, trečiųjų asmenų liudijimų ar policijos pareigūnų išvadų, kad kitas eismo dalyvis sąmoningai provokavo incidentą. Pats faktas, kad į kitą automobilį vairavo G. T., savaime neįrodo provokacijos. Vien ginčai ar ankstesni asmeniniai konfliktai tarp asmenų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti provokaciją, juolab kad eismo situacijoje vairuotojas visuomet privalo išlikti atidus ir numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyta nei objektyvaus, nei neišvengiamo pavojaus, kuriam pašalinti buvo būtina važiuoti kelkraščiu ir atlikti lenkimo manevrą. Priešingai – pasirinktas manevras pats savaime sukūrė didesnį pavojų, nes kelkraštis nėra skirtas eismui ir lenkimas juo riboja galimybes išvengti kliūties ar avarijos. Pati I. S. teigia bandžiusi išvengti susidūrimo, tačiau įvykio eiga parodo, kad ji sąmoningai pasirinko draudžiamą manevrą, o ne, pavyzdžiui, sumažino greitį ar sustojo. Be kita ko pažymėta, kad argumentas dėl galimos G. T. nuostatos priešiškai veikti yra susijęs su asmeninių santykių kontekstu, bet ne su konkrečiu eismo įvykiu. Net jei tarp šių asmenų egzistavo konfliktas ar teismo sprendimu buvo nustatytas laikinas draudimas bendrauti, tai nepanaikina I. S. pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių. Nusižengimas yra vertinamas objektyviai – pagal vairuotojo veiksmus kelyje, o ne pagal santykių foną. Skundo teiginiai apie tariamą persekiojimą neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės už savarankišką sprendimą pažeisti eismo taisykles. Atsiliepime taip pat teigiama, kad policijos pareigūnai atliko įprastą eismo įvykio tyrimą, nustatė faktines aplinkybes ir jas tinkamai įformino. Skundo teiginiai, kad nebuvo apklausti visi galimi liudytojai ar neįvertinta tam tikra medžiaga, yra deklaratyvūs. Nei skunde, nei prieduose nepateikta jokių naujų įrodymų, kurie galėtų paneigti pareigūnų nustatytas aplinkybes ar parodyti, kad įvykio tyrimas buvo neišsamus. Be to, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga ar per griežta – padarytas pažeidimas buvo akivaizdus, jis sukėlė realią žalą kito asmens turtui. Administracinės atsakomybės švelninimo ar atleidimo pagrindai, kaip nurodyti ANK 32, 34 ir kt. straipsniuose, šiuo atveju neegzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta I. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ryte važiavo iš Žemųjų Panerių į darbą Lazdynuose. Prie Titnago gatvės aikštelės, kur paprastai stovi „Bolt Drive“ automobiliai, prieš pat jos automobilį iš aikštelės staiga išvažiavo „Bolt Drive“ mašina. Ji pamanė, kad prie vairo galėjo būti jos buvęs sutuoktinis G. T., kuris, jos teigimu, ją nuolat persekioja, žino, kada ji išvažiuoja į darbą, ir dažnai pasirodo tiek prie namų, tiek prie darbo vietos. Nors tuo metu ji nebuvo visiškai tikra, kad tai jis, tačiau pagal automobilio elgesį ir išvažiavimo aplinkybes susidarė įspūdį, kad tai padaryta tyčia. Abu automobiliai toliau važiavo Titnago g. maždaug 50 km/h greičiu. Pasak pareiškėjos, „Bolt Drive“ automobilis važiavo priekyje, o ji – maždaug 20 metrų atstumu iš paskos. Po kelių minučių priekyje važiavęs automobilis staiga ėmė stabdyti, po truputį mažindamas greitį, tarsi provokuodamas susidūrimą. Kad išvengtų atsitrenkimo, ji pasuko į dešinę, nes kelias buvo siauras, be kelkraščių, ir aplenkti nebuvo įmanoma. Teigė, kad stabdymas įvyko netikėtai ir be priežasties. Po susidūrimo paaiškėjo, jog priekyje važiavusį automobilį, kuris priklausė „Bolt Drive“ bendrovei, vairavo būtent G. T.. Susidūrimas įvyko atsitrenkus jos vairuojamo automobilio kaire puse į „Bolt Drive“ automobilio dešinę pusę. Po smūgio jos automobilis dar nuvažiavo apie penkis metrus į priekį. Nurodė, kad po susidūrimo G. T. paaiškino stabdęs dėl neva į kelią išbėgusios lapės, tačiau ji jokios lapės nematė ir yra įsitikinusi, kad ši priežastis išgalvota. Pareiškėjos teigimu, G. T. buvo patenkintas įvykio baigtimi, sakė, kad ji pati kalta, ir paminėjo turintis „kasko“ draudimą. Ji yra įsitikinusi, kad jis tyčia sukėlė avarinę situaciją, siekdamas, jog kaltė tektų jai.
Taip papt paaiškino, kad su buvusiu sutuoktiniu santykiai yra konfliktiški, o iki eismo įvykio jis ją buvo kelis kartus sekęs, laukęs prie darbo, prie namų, važinėjęs iš paskos skirtingais automobiliais ir bandęs priversti sustoti vidury kelio, sakydamas, kad „kitaip neįmanoma su tavimi pašnekėti“. Ji teigė, kad turi po eismo įvykio darytą kitą dieną darytą garso įrašą, kuriame G. T., bendraudamas su drauge, pasakė, jog „norėjo jau anksčiau padaryti avariją“. Įrašo ji administracinį nusižengimą tyrusiems pareigūnams nepateikė, nes manė, kad jis (G. T.) pripažins kaltę. Taip pat pabrėžė, kad ji nebandė lenkti automobilio iš dešinės – pasukimas buvo tik reakcija, siekiant išvengti susidūrimo. Jos teigimu, G. T. specialiai sustabdė automobilį, ją prispaudė ir taip išprovokavo eismo įvykį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. T. paaiškino, kad tą rytą, kai įvyko eismo įvykis, jis važiavo Titnago gatve link Gariūnų turgaus. Važiuodamas tiesiu keliu pamatė į kelią išbėgusią lapę, kuri pasirodė iš dešinės pusės ir prabėgo apie 5–10 metrų prieš automobilį. Siekdamas jos nepartrenkti ir neapgadinti automobilio, jis pristabdė greitį iki maždaug 15–20 km/h. Tuo metu į jo automobilio dešinę priekinę dalį iš šono atsitrenkė „Škoda“, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo I. S.. Patvirtino, kad su pareiškėja jos santykiai konfliktiški, tačiau kaip jie tuo metu atsidūrė tame pačiame kelyje – negalėjo paaiškinti. Išvažiuodamas iš aikštelės jis nematė, kad iš paskos važiuoja I. S. automobilis – ji buvo už 50–100 metrų nuo jo. Žinojo, kad ji (I. S.) vairuoja „Škodą“ markės automobilį, tačiau nagrinėjamu atveju iš paskos važiuojančio automobilio numerių nematė. Važiuodamas visą laiką laikėsi savo eismo juostos, nebuvo iš jos išvažiavęs ir, nesuprato, iš kur atsirado jam iš dešinės „Škoda“ automobilis, nes žiūrėjo į kelią, stebėdamas, kad nenudaužtų lapės. Pareiškėjos automobilį pamatė tik susidūrimo metu, kai ji jį lenkė – tą akimirką pamatė pro šoninį langą, todėl nespėjo sureaguoti ir išvengti smūgio.
Šalies argumentai
G. T. be kita ko paaiškino, kad sustojo iškart po susidūrimo, o pareiškėjos automobilis prabraukė visą savo šoną. Tvirtino, kad I. S. automobiliui kelio nebuvo užblokavęs ir kad pareiškėja, greičiausiai nesilaikydama atstumo ar būdama neatidi, atsitrenkė į jo automobilį. Po įvykio jis iš karto iškvietė policiją, nes su „Bolt Drive“ negalėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijos. Policija atvyko į vietą ir fiksavo įvykį bei nuotraukas. Jo vairuotas automobilis buvo apgadintas priekinės dalies srityje – priekinis sparnas ir posparnis. Po įvykio jis nuvažiavo iki Gerosios Vilties g. ir ten paliko automobilį. Kiek tiksliai laiko užtruko, kol įvykis buvo suformintas, neprisimena, bet mano, kad tai galėjo trukti nuo vienos iki dviejų valandų. Turtinės žalos dėl įvykio nepatyrė. Eismo įvykio metu vairavo „Bolt Drive“ nuomojamą automobilį, kurį tą pačią dieną buvo pasiėmęs, nes jo motinai priklausantis automobilis buvo sugedęs ir stovėjo Naugarduko gatvėje. Nuomos automobilio reikėjo tam, kad galėtų nuvykti į turgų nusipirkti detalių remontui. Pats tvarko automobilius, detales perka be dokumentų, todėl jokių įsigijimo čekių neturi. Teigė, kad prieš eismo įvykį matė, kad už jo važiuoja baltas automobilis, tačiau nesuprato, kad jam iš paskos važiuoja jo buvusi sugyventinė. Taip pat nežino, ko jis išsigando. Jau po eismo įvykio pamatė, kad priekyje buvo kelio atitvaras ir išsigando, kad ji galėjo užšokti ant kelio atitvaro. Apie tai, kad jam iš paskos važiavo jo buvusi sugyventinė sužinojo tik įvykus eismo įvykiui, kai išlipo iš automobilį, tuo pat metu pamatė, kad priekyje buvo kelio atitvaras. Taip pat nurodė, kad tame kelyje važinėja ne pirmą kartą, kelio atitvarai yra iš dešinės pusės, tačiau važiavo jis negreitai ir nereikėjo mažinti greičio. Ar priekyje jo važiavo kokios nors transporto priemonės neprisimena. Matė iš paskos važiuojančia baltą automobilį, apie 20 metrų atstumu nuo savęs.
Dėl I. S. pateikto garso įrašo patvirtino, kad vėliau buvo susitikęs su pareiškėja ir savo pussesere, tačiau neatsimena, ar kartu bendravo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu perklausius pareiškėjos pateiktą garso įrašą ir pagarsinus garso įrašo vertimą į lietuvių kalbą, G. T. paaiškino, kad neprisimena, ar su pareiškėja buvo toks pokalbis, su ja buvo kalbėta ne vieną kartą ir negali pasakyti, kad tiksliai kalbėjo. Taip pat paaiškino, kad garso įraše balsas yra panašus į jo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 str. 7 d. nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.
KET 4 p. nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 p. sakoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 125 p. nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
Byloje esantys įrodymai – 2025-08-07 eismo įvykio vietos schema; 2025-08-07 I. S. ir G. T. rašytiniai paaiškinimai, fotonuotraukos – patvirtina, kad I. S. 2025-08-07 9.19 val., Titnago g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Skoda Octavia“ apvažinėjo iš dešinės, važiuodama kelkraščiu G. T. vairuojamą ir važiuojantį sumažinus greitį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio manevro, t. y. G. T. vairuojamo automobilio apvažiavimo, metu, abu automobiliai kliudė vienas kitą, o iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad buvo apgadinti: 1) automobilio „Toyota Yaris“ dešinės pusės sparno apdailos detalė ir ratas; 2) automobilio „Skoda Octavia“ kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės, galinis sparnas.
G. T. nuosekliai, tiek savo 2025-08-07 rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nagrinėjamu atveju vairuojamą automobilį pristabdė dėl į kelią išbėgusios lapės. Be to, tiek G. T., tiek I. S. patvirtino, kad „Toyota Yaris“ automobilis nors ir sumažino greitį, visiškai sustojęs nebuvo. I. S. taip pat patvirtino, kad „Toyota Yaris“ greitį mažino po truputį, kaip pati nurodė, tarsi provokuodamas susidūrimą.
Įvertinęs aptartus G. T. ir I. S. parodymus, teismas daro išvadą, kad, priešingai negu teigė pati pareiškėja, jokia avarinė situacija kelyje dėl G. T. vairuojamo automobilio greičio sumažinimo kilusi nebuvo. Be to, vadovaujantis KET 127 p. nuostatomis, vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju I. S. sąmoningai, nekilus jokiai būtinybei ar avarinei situacijai nutarė apvažiuoti G. T. vairuojamą ir sumažinusį greitį automobilį iš dešinės, kelkraščiu ir taip pažeidė KET 125 p. nuostatas, draudžiančias transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės.
I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki eismo įvykio nežinojo, kad nagrinėjamu priekyje važiuojantį automobilį „Toyota Yaris“ vairavo G. T.. G. T. gi, teismo posėdžio metu taipogi tvirtino, kad iki automobilių susidūrimo nežinojo, jog automobilį „Skoda Octavia“ vairavo būtent I. S., taip pat patvirtino, kad visą laiką važiavo eismo juosta ir iki automobilių susidūrimo išvažiavęs į kelkraštį nebuvo; pareiškėjos automobilį pamatė tik susidūrimo metu, kai pro šoninį langą, todėl nespėjo sureaguoti ir išvengti smūgio, vairuojamą automobilį sustabdė iškarto po susidūrimo. Tokie G. T. parodymai nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, iš byloje esančiose nuotraukose fiksuoto automobilių „Skoda Octavia“ ir „Toyota Yaris“ išsidėstymo kelyje, matyti, kad:1) abu automobiliai sustojo iš esmės iš karto po susidūrimo; 2) automobilis „Toyota Yaris“ yra važiuojamosios juostos viduryje; 3) automobiliui „Skoda Octavia“ kelkraštyje yra kliūtis – kelio atitvaras.
Taigi, I. S. nagrinėjamu atveju G. T. vairuojamo automobilio apvažiavimo manevrą sukliudė užbaigti kelio atitvaras, dėl kurio ji įvažiavo kiek kairiau į automobilio „Toyota Yaris“ judėjimo eismo juostą, tokiu būdu kliudydama ja važiavusį šį automobilį ir taip sukeldama eismo įvykį.
Tokiu neatsakingu vairavimu I. S. pažeidė KET 4, 9 p. nuostatas, įpareigojančias eismo dalyvius laikytis savitarpio pagarbos ir atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Tokios teismo išvados nepaneigia ir I. S. pateiktas garso įrašas. Iš šio garso įrašo stenogramos matyti, kad asmenys aptarinėja eismo įvykį, taigi, pats įrašas darytas jau po nagrinėjamo eismo įvykio. O ir G. T. teismo posėdžio metu nors ir tvirtino, kad tiksliai nepamena ar pokalbio aplinkybių bei jo turinio, tačiau garso įraše kalbantis vyrišku balsu asmuo yra jisai. Kita vertus, iš pokalbio turinio negalima daryti jokios pagrįstos išvados, kad G. T. vairuodamas automobilį tyčia sudarė kliūtį I. S. vairuojamam automobiliui. Priešingai, G. T. aiškina, kad jis išsigando pamanęs, kad I. S. vairuojamas automobilis apvažiuodamas jo automobilį iš dešinės gali atsitrenkti į priekyje buvusį bortą, nagrinėjamu atveju savo vairuojamo automobilio staigiai nestabdė.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu I. S. už ANK 417 str. 7 d. numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai bei teisėtai, jai nuobauda paskirta laikantis ANK 34 str. 1–2 d. nurodytų nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundas atmestinas.
Čia pažymėtina, kad I. S. skundžiamu nutarimu administracinio poveikio priemonė nebuvo paskirta, todėl prašymas tokios priemonės neskirti prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems duomenims, yra iš esmės nepagristas, todėl taipogi atmestinas.
Dėl G. T. prašymo priteisti atstovavimo išlaidas
G. T. atstovas advokatas N. Kuznecovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos I. S. 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Išlaidų detalizavimas kartu su prašymu nepateiktas, pateikti tik du pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad G. T. advokatui N. Kuznecovui už atstovavimą teisme sumokėjo 600 Eur.
Pagal ANK 666 str. 1 d., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.
BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
BPK 106 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos teisminis procesas buvo pradėtas pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Iš skundo motyvų bei jam formuluojamų reikalavimų matyti, kad pareiškėja siekė, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio kilimo kaltu būtų pripažintas G. T., išprovokavęs automobilių susidūrimą. Todėl į administracinio nusižengimo bylos pagal pareiškėjos pateiktą skundą nagrinėjimą G. T. buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, nes teismo priimtas sprendimas galėjo turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teisminio nagrinėjimo metu G. T. atstovavo advokatas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos I. S. skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo atmestas, G. T. turi teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Čia pažymėtina ir tai, jog
Administracinių nusižengimų skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Todėl G. T. patirtų atstovavimo išlaidų priteisimas iš valstybės, kurios institucijos sprendimas paliktas nepakeistas, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Tai, jog suinteresuotam asmeniui, kurio atžvilgiu pagal pareiškėjo skundą administracinė teisena nepradėta, gali būti priteistos jo turėtos atstovavimo išlaidos, pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2023 ir kt.).
Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį yra nustatyti Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 4 p. nustatyti atlygintinų išlaidų nustatymo kriterijai, o 9 p., be kita ko, nurodoma, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 12 p. nurodyti administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai: už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1.
Iš Valstybinės duomenų agentūros viešais skelbiamų duomenų matyti, kad užpraeito, t. y. 2025 m. II-ojo ketvirčio, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo lygus 2 387 Eur (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai#M%C4%97nesinis%20bruto%20darbo%20u%C5%BEmokestis).
Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta posėdyje, trukusiame 2.39 val., taigi, nagrinėjamu atveju, maksimalus atstovavimo išlaidų koeficientas 0,265, o atstovavimo išlaidų suma – 632,56 Eur (2 387 Eur x 2,65 val. (2 val. 39 min) x 0,1 = 632,56 Eur).
Remdamasis tuo kas išdėstyta, taip pat įvertinęs administracinės bylos ir G. T. teiktų teisinių paslaugų apimtį, nagrinėjimo trukmę, tai, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios, teismas vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas ir G. T. naudai iš I. S. priteistini 600 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 6 p., 666 str., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-08-26 nutarimą Nr. 10-ANR_N-20603-2025 nepakeistą ir I. S. skundo netenkinti.
G. T. (G. T.) prašymą dėl atstovavimo išlaidų tenkinti ir priteisti jo naudai iš I. S. 600 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.