- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- eAN2-22-932/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01452-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- I. S.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria I. S. atstovo advokato skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20603-2025 (administracinio nusižengimo Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)) nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo tarnybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. H. 2025 m. rugpjūčio 7 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR_P-44234-2025 I. S. patraukta administracinėn atsakomybėn, dėl to, kad ji 2025 m. rugpjūčio 7 d., 09.19 val., Vilniuje, Titnago g., vairuodama transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 125 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą važiuoti kelkraščiu, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodama dešiniu kelkraščiu, nesuvaldė automobilio, dėl ko kliudė lenkiamą automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 125 punktų reikalavimus ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Protokole įrašytu administraciniu nurodymu I. S. buvo pasiūlyta iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. sumokėti 85 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių terminui.
2. Nustatytu terminu I. S. nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos baudos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20603-2025 I. S. pripažinta pažeidusi KET 4, 9, 125 punkto reikalavimus ir padariusi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį I. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, konstatavus, kad padaryta veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių.
3. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovas pateikė skundą, kuris skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20603-2025 (administracinio nusižengimo Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)) paliktas galioti nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu I. S. atstovas advokatas Olegas Šibkovas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 13 d. nutartį ir Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20603-2025 bei administracinio nusižengimo teiseną I. S. nutraukti; 2) panaikinti teismo sprendimą priteisti iš I. S. G. T. (G. T.) 600 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
4.1. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neteisėta. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog G. T. nuosekliai teigė vairuojamą automobilį pristabdęs dėl į kelią išbėgusios lapės ir iki automobilių susidūrimo nežinojęs, jog „Skoda Octavia“ vairavo I. S.. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi G. T. paaiškinimais, kad jis, būdamas įpareigotas nesiartinti prie I. S. ne mažesniu kaip 100 metrų atstumu, esą visiškai atsitiktinai važiavo tuo pačiu keliu ir tuo pačiu metu, kuriuo pažeidėja nuolat vyksta į darbą, kas jam buvo gerai žinoma, ir tuo metu visiškai atsitiktinai prieš jo vairuojamą automobilį išbėgo lapė. Nors teismas nurodė, kad G. T. parodymai nebuvo paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, tačiau jie taip pat nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Tuo tarpu I. S. parodymai taip pat nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. Nepaisant to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nemotyvuotai pasirinko vadovautis būtent G. T. parodymais, kurie grindžiami tik atsitiktinių sutapimų visuma, o ne I. S. parodymais, kurie išsamiai ir nuosekliai paaiškina visą eismo įvykio eigą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo kilusi avarinė situacija. Skundžiamoje nutartyje tokia išvada buvo padaryta remiantis išimtinai suinteresuoto asmens parodymais. Anot apelianto, susidaro įspūdis, kad teismas laikė, jog G. T., tikslingai sukėlęs avarinę situaciją, vėliau būdamas apklausiamas, turėtų prisipažinti ir parodyti persekiojęs I. S. ir tikslingai provokavęs susidūrimą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų I. S. parodymus bei patvirtintų, kad G. T. nesukėlė avarinės situacijos, todėl teismo išvada šioje dalyje yra nepagrįsta.
4.3. Atstovas pažymi, kad KET 127 punkto nuostatose yra tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodyta, „<...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“. Atstovas pabrėžia, kad nė vienas vairuotojas negali ir neprivalo numatyti, jog kitas eismo dalyvis tikslingai sukels avarinę situaciją, sąmoningai kliudys ar provokuos eismo įvykį. Šiuo atveju I. S. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad prieš ją važiavęs automobilis, vairuojamas jos buvusio sugyventinio, kuriam uždrausta artintis prie jos, esą visiškai atsitiktinai ir netikėtai stabdys dėl pamatytos lapės, kadangi iš aptartų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog G. T. veiksmai buvo tikslingi, o tokiam elgesiui negali būti pasirengęs nė vienas vairuotojas.
4.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu I. S. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 10 Eur bauda. Jeigu, teismo vertinimu, teisinga tikėti būtent G. T., o ne I. S. parodymais ir konstatuoti, kad būtent pažeidėja savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, tokiu atveju kyla klausimas, kodėl ji nesumokėjo paskirtos vos 10 Eur baudos, o vietoje to sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu ir pateikė teismui skundą dėl priimto nutarimo, taip patirdama gerokai didesnes išlaidas.
4.5. Toliau apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl iš I. S. G. T. naudai priteistų 600 Eur advokato išlaidoms atlyginti, tokį sprendimą vertinant kaip nepagrįstą. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju G. T. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamas procesas galėjo turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Taigi G. T. į administracinio nusižengimo bylą buvo įtrauktas ne asmens, pateikusio skundą dėl nutarimo, prašymu, o teismo iniciatyva. I. S. neteikė jokių prašymų, susijusių su G. T. teisėmis ar pareigomis, todėl ir priimtas sprendimas savo esme negalėjo daryti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad būtent G. T. sukėlė pavojingą situaciją ir padarė administracinį nusižengimą, tolesnis procesas vyktų tarp jo ir valstybės institucijų ir nebūtų susijęs su I. S. pateiktu skundu bei jo nagrinėjimo pasekmėmis. Taip pat pažymima, kad nagrinėjamas atvejis neatitinka nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 105 straipsnio 6 dalyje ir BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nei skundžiamoje nutartyje nurodytos teismų praktikos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis atstovas vyriausiasis tyrėjas G. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių faktinių ar teisinių duomenų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui ar kurie nebūtų aptarti skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens G. T. atstovas advokatas N. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir iš pareiškėjos priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias G. T. patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
6.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę žinomi ar tiesiogiai neištirti teisme bei neaptarti skundžiamoje nutartyje, ar kurie leistų nors kiek suabejoti teismo padarytomis išvadomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos atstovo skundą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju I. S. atstovas advokatas skundu prašo nutraukti administracinę teiseną dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tvirtindamas, kad yra neįrodyta I. S. kaltė, taip pat nepriteisti iš pastarosios G. T. naudai 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pasisakys dėl apeliaciniame skunde keliamų nurodytų klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, vairuotojams skiriama bauda nuo 10 iki 12 Eur.
9. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tuo tarpu tų pačių taisyklių 9 punkte detalizuota, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 125 punkte reglamentuota, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. S. 2025 m. rugpjūčio 7 d., 09.19 val., Vilniuje, Titnago g., vairuodama automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama dešiniuoju kelkraščiu bei nesuvaldžiusi savo automobilio, kliudė lenkiamą automobilį „Toyota Yaris“ bei jį apgadino. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu, tvirtinama, kad suinteresuotu asmeniu pripažintas G. T. tyčia sukūrė avarinę situaciją, taip siekdamas sukelti eismo įvykį su buvusia sutuoktine I. S., tuo pačiu akcentuojama, kad be paties G. T. parodymų byloje nėra duomenų, patvirtinančių pastarojo versiją apie tai, kad jis savo vairuojamą transporto priemonę stabdė dėl į kelią išbėgusios lapės. Sutiktina su apeliantu, kad be paties G. T. byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad į kelią išbėgo įvardintas gyvūnas, vis dėlto tokių duomenų nebuvimas nepaneigia I. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą. Iš bylos medžiagos galima matyti, kad tarp administracinį nusižengimą padariusios I. S. ir suinteresuoto asmens G. T., kuris yra buvęs pažeidėjos sutuoktinis, yra susiklostę konfliktiniai santykiai, nagrinėjamo įvykio metu G. T. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atsižvelgiant į tai, neatmestini argumentai, kad G. T. eismo įvykio dieną Vilniuje, Titnago g. važiavo neatsitiktinai. Vis dėlto net ir tai nepaneigia, kad eismo įvykis buvo sukeltas I. S. veiksmais. 2025 m. rugpjūčio 7 d. rašytiniame paaiškinime bei duodama parodymus pirmosios instancijos teisme I. S. nurodė važiavusi Titnago gatve maždaug 50 km/h greičiu, laikydamasi apie 20 m atstumo nuo priekyje važiavusios „Bolt Drive“ transporto priemonės, kuri, jos teigimu, be objektyvios priežasties ėmė stabdyti (past. – atsakydama į klausimus I. S. vienu atveju teigė, kad stabdymas buvo staigus ir netikėtas, kitu atveju nurodė „jis po truputį stabdė ir žiūrėjo, kad į jį įvažiuočiau. Ne iki galo paspaudžiant stabdžius stabdė“), ėmė lėtinti greitį, taip galimai bandydama išprovokuoti susidūrimą. Siekdama išvengti susidūrimo, ji pasuko į dešinę, kadangi važiuojamoji dalis buvo siaura ir be kelkraščių, o atlikti lenkimo manevro nebuvo galimybės. Tuo tarpu G. T. apklaustas teisme parodė, kad tuo metu važiavo ta pačia gatve, kai iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį išbėgo lapė maždaug 5–10 m atstumu priešais jo automobilį, todėl, siekdamas jos nepartrenkti ir išvengti transporto priemonės apgadinimo, sumažino automobilio greitį iki maždaug 15–20 km/h. Tuo metu į jo vairuojamo automobilio dešinę priekinę dalį iš šono atsitrenkė I. S. vairuojamas automobilis. Iš esmės analogiškas aplinkybes G. T. nurodė ir savo 2025 m. rugpjūčio 7 d. rašytiniame paaiškinime. Kaip jau nurodyta anksčiau, duomenų apie suinteresuoto asmens nurodomą aplinkybę dėl į kelią išbėgusios lapės nėra, visgi nagrinėjamos situacijos kontekste tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl I. S. kaltės. Čia reikšminga tai, kad KET 126 punkte įtvirtinta nuostata, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. KET 127 punkte numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Aptartų nuostatų pagrindu konstatuotina, kad I. S. turėjo pareigą laikytis saugaus atstumo bei pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad, priekyje važiuojančiai transporto priemonei stabdant, jos vairuojama transporto priemonė nesusidurtų su ja. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama esą I. S. negalėjo ir neturėjo iš anksto numatyti, kad priekyje važiuojantis automobilis, kurį vairavo buvęs I. S. sutuoktinis, staigiai stabdys, tačiau būtent tinkamas saugaus atstumo laikymasis padeda išvengti eismo įvykių atsiradus netikėtai kliūčiai. I. S., būdama vairuotoja ir turėdama specialiųjų žinių, visais atvejais privalėjo numatyti, kad atsiradus kliūčiai priekyje važiuojanti transporto priemonė sulėtins greitį arba stabdys, todėl turėjo tinkamai pasirinkti saugų atstumą ir greitį kelyje. Juo labiau, kad šiuo atveju eismo įvykis įvyko miškingoje atkarpoje, kur tikimybė į kelią išbėgti laukiniams gyvūnams yra didesnė. Kita vertus, net ir laikant, kad esamu atveju gyvūnas į kelią išbėgęs nebuvo, nėra pagrindo pateisinti KET 125 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą. Kaip nurodyta anksčiau, iškilus kliūčiai vairuotojai privalo sulėtinti greitį, o prireikus – sustoti, tačiau negali apvažiuoti priekyje važiuojančių transporto priemonių iš dešinės. Papildomai pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis „Toyota Yaris“ stovėjo važiuojamosios dalies viduryje, o „Skoda Octavia“ – tarp važiuojamosios dalies ir kelkraščio, šalia kurio yra kliūtis – kelio atitvaras. Tai patvirtina, kad būtent I. S. atliko draudžiamą manevrą, dėl kurio ir įvyko eismo įvykis.
11. Taigi atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. S. Institucijos nutarime inkriminuotais veiksmais nesilaikė KET 4, 9, 125 punktų reikalavimų ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
12. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš I. S. 600 Eur suinteresuoto asmens G. T. naudai atstovavimo išlaidoms atlyginti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo įstatymo normas, o G. T. statutas šiame procese faktiškai atitiko liudytojo procesinį statusą.
13. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog proceso dalyvio nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindo konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo skundo padavimo pagrįstumo laipsnio, bylos apimties bei sudėtingumo, suinteresuoto asmens atstovo sugaišto laiko teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis.
14. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad G. T. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą įtrauktas ne I. S., o pirmosios instancijos teismo iniciatyva, pabrėžiant, kad I. S. buvusį sutuoktinį byloje prašė apklausti tik kaip liudytoją, tačiau akivaizdu, kad šį procesą, kurio metu siekta panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, inicijavo būtent I. S.. Aišku ir tai, kad G. T. yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu, todėl negali būti liudytoju, jam pagrįstai suteiktas suinteresuoto asmens statusas. Byloje nustatyta, kad I. S., padarydama ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurio metu atliko neleistiną manevrą, apgadino G. T. vairuotą „Bolt Drive“ automobilį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šio administracinio nusižengimo bylos baigtis turės tiesioginę reikšmę tolesniems civiliniams teisiniams santykiams tarp minėtos bendrovės ir turtinę žalą padariusio asmens. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. T. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo su atstovu dalyvavo iš viso trijuose teismo posėdžiuose – vienas teismo posėdis vyko 2015 m. spalio 14 d., jo trukmė 58 min., kitas – 2025 m. spalio 31 d., jo trukmė 18 min. (byla neišnagrinėta kilus būtinumui atlikti I. S. pateikto garso įrašo stenogramą), trečiasis – 2025 m. lapkričio 7 d., jo trukmė 45 min. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad atstovas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime – teikė prašymus, uždavinėjo klausimus, sakė baigiamąją kalbą, naudojosi replikų teise. Atsižvelgiant į tai, taip pat vertinant tą aplinkybę, kad I. S. skundas buvo netenkintas, laikytina, kad sprendimas priteisti prašomas 600 Eur dydžio išlaidas yra pagrįstas ir teisėtas.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens G. T. atstovas advokatas N. K. analogiško dydžio išlaidas prašo priteisti ir už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (išlaidas patvirtinantys dokumentai pridėti prie atsiliepimo). Visgi atsižvelgiant į tai, kad G. T. atstovas su bylos medžiaga buvo susipažinęs dar pirmosios instancijos nagrinėjimo metu, situacija jam yra gerai žinoma, taip pat tai, jog apeliacinio proceso metu byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o atstovo pateiktas atsiliepimas į pareiškėjos atstovo skundą yra lakoniškas, abstraktaus pobūdžio, jame nenurodytos jokios teismui anksčiau nežinomos aplinkybės, darytina išvada, kad toks prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. S. atstovo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundo netenkinti.
Suinteresuoto asmens G. T. atstovo advokato N. K. prašymo priteisti patirtas proceso išlaidas apeliacinėje instancijoje netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.