Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims E. K. ir N. K., dėl neterminuoto motinos valdžios apropojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose gautas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovei I. K. tretiesiems asmenims E. K. ir N. K., dėl neterminuoto motinos valdžios apropojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovei I. K., motinos valdžią, jos sūnaus E. K. atžvilgiu; pakeisti I. K. įsipareigotą teikti išlaikymo dydį sūnui E. K. po 115,85 Eur ir nustatyti 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti E. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo (patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo) įsiteisėjimo, N. K. šeimoje.

Trečiasis asmuo N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. gyvena jos šeimoje. E. K. apsigyveno jos šeimoje po to, kai ji sudarė santuoką su E. K. tėvu. Su E. K., N. K. ir jos vaikai sutaria, santykiai geri.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Remiantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti motinos veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jos kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams motinos valdžia, ir pateikti jos veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra I. K., tėvas V. K..

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-664-731/2014, buvo patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, pagal kurią šalys sutarė: pakeisti 2013-03-13 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl V. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su V. K. pastarojo gyvenamojoje vietoje; pakeisti 2013-03-13 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl V. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, panaikinant sąlygą, kad V. K. įsipareigoja mokėti vaiko E. K. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir šį punktą papildyti sąlyga, kad I. K. įsipareigoja mokėti vaiko E. K. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2014-12-01. Taip pat šalys sutarė, kad I. K. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val. matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. K. pasiimdama jį su savimi, atsižvelgiant į pastarojo norą. Abipusiu susitarimu šalys gali nustatyti ir kitokią konkrečių pasimatymų tvarką, laiką ir trukmę.

E. K. po šios taikos sutarties patvirtinimo gyveno su tėvu V. K. ir jo sutuoktine N. K. Visagino mieste. E. K. tėvas V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus nepilnamečio tėvui, E. K. išreiškė norą likti gyventi mirusio tėvo sutuoktinės N. K. šeimoje. Įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgiant į N. K. sutikimą globoti E. K., buvo priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečiui laikinąją rūpybą N. K. šeimoje iki vaiko motina I. K. atnaujins ryšį su savo sūnumi ir jis galės grįžti gyventi pas motiną. 2018-06-18 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-E-265, E. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba N. K. šeimoje. Nuo 2019-04-05 Zarasų rajono socialinių paslaugų centre I. K. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.

2019-05-02 sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės ir veiksmai, tačiau atsakovė I. K. pagalbos priemonių nevykdė, siūlomos specialistų pagalbos nepriėmė, nes nematė nei prasmės, nei galimybių atkurti ryšį su sūnumi E. K.. 2019-06-06 centre buvo surengtas atvejo vadybos posėdis dėl laikinosios globos peržiūros, kurio metu svarstyta galimybė E. K. grįžti į šeimą.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-11-18 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, tikslu motinai I. K. atkurti emocinį ryšį su savo vaiku E. K..

2020-11-11 ieškovė raštu informavo teismą, kad Socialinių paslaugų teikimas I. K. ir toliau yra tęsiamas, tačiau pasiekti rezultatai nerodo, kad ateityje gali įvykti esminių pokyčių, kad nepilnametis E. K. galėtų ir norėtų grįžti į motinos šeimą. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-11-12 nutartimi civilinė byla buvo atnaujinta.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės netinkamą ar žalingą elgesį su vaiku. Matyti, kad atsakovė pagal galimybes siekia bendrauti su sūnumi, teikia jam išlaikymą, tačiau pastarasis vengia bendrauti su motina, nenori grįžti gyventi pas motiną.

Kaip matyti, E. K. nuo 2014 m. pabaigos, gyveno atskirai nuo atsakovės, naujoje jo tėvo šeimoje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis V. K., dėl finansinių problemų susitarė, jog po santuokos nutraukimo, E. K. gyvens kartu su tėvu, o dukra S. K. kartu su atsakove.

Teismas laiko, kad ši situacija iš esmės nulėmė tai, kad buvo prarastas emocinis ryšis tarp E. K. ir jo motinos. E. K. būdamas vienuolikos metų, tėvų susitarimo pagrindu, buvo atskirtas nuo savo motinos I. K.. Būdamas vienuolikos metų amžiaus, E. K. negalėjo visapusiškai įvertinti savo pasirinkimo gyventi atskirai nuo savo motinos pasekmių.

Teismo posėdžio metu, E. K. nurodė, kad jo apsisprendimui gyventi kartu su tėvu, turėjo įtakos tai, kad mama buvo reikli, bei tai, kad gyvenant kaime su mama, reikėjo atlikti įvairius ūkio darbus, kurie jam nepatiko.

Šios E. K. nurodytos aplinkybės, negali būti vertinamos kaip I. K. kalti veiksmai E. K. atžvilgiu.

Teismas laiko, kad aukščiau nustatytos aplinkybės, neleidžia padaryti išvadą, kad I. K. netinkamu elgesiu ar kitais kaltais veiksmais, sudarė prielaidas ir sąlygas, dėl ko buvo prarastas emocinis ryšis su sūnumi E. K..

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, net padedant specialistams, nebuvo atkurtas emocinis ryšis tarp atsakovės ir E. K..

Teismas laiko, kad tokiai situacijai susidaryti, esminę įtaka turėjo tai, kad pagal 2014-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-664-731/2014 patvirtinta taikos sutartį, kurios sudarymo metu dalyvavo ir ieškovo atstovai, E. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu V. K..

Ieškovo atstovai neprieštaravo tokiai taikos sutarties sąlygai, ir tokiu būdu pritarė E. K. norui atskirai gyventi nuo atsakovės. Kitų aplinkybių, kurios būtų lėmusios tokį mažamečio E. K. pasirinkimą, sudarant taikos sutartį, nebuvo nustatyta.

Išanalizavus ir visapusiškai įvertinusi įrodymų byloje visumą ir faktines bylos aplinkybes,

teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių atsakovės motinos teisių ir pareigų savo sūnui įgyvendinimą suvaržančią priemonę - neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK normose nenustatyta, kad, atsižvelgiant į ginčo esmę, savivaldybės institucija kaip ieškovė (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

Ieškinį atmetus, šalims perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės priteistinos 21,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas188752021, 21,02 Eur (dvidešimt vieną eurą 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.