- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-253-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00533-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- E. K., N. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 5d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18-477/2021 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims E. K., N. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujantis šios tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi su ieškiniu į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus ir ieškinį patikslinusi prašė: neterminuotai apriboti atsakovei I. K. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią jos sūnaus E. K. atžvilgiu; pakeisti I. K. įsipareigotą teikti išlaikymo dydį sūnui E. K. po 115,85 Eur kas mėnesį ir nustatyti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti E. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo (patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo) įsiteisėjimo, N. K. šeimoje.
2. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečio vaiko E. K. tėvui V. K., su kuriuo po V. K. ir I. K. santuokos nutraukimo, E. K. gyveno, vaikas gyventi su savo biologine motina I. K. nenorėjo. Jis liko gyventi mirusio tėvo žmonos N. K. šeimoje. Todėl buvo priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečiui laikinąją rūpybą N. K. šeimoje iki vaiko motina I. K. atnaujins ryšį su savo sūnumi ir jis galės grįžti gyventi pas motiną.
3. Tačiau taikant įvairias priemones, tai yra atsakovės šeimai taikant atvejo vadybą, teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, pagalbos priemones ir veiksmus, numatytus pagalbos plane, jos nebuvo efektyvios, I. K. siūlomos specialistų pagalbos nepriėmė, nematė nei prasmės, nei galimybių atkurti ryšį su sūnumi E. K., bendradarbiauti atsisakė, jos ir sūnaus E. K. emocinis tarpusavio ryšys buvo išnykęs, motina nesiekė jo atkurti, o E. K. grįžti pas motiną atsisakė, jos nesiilgėjo, norėjo ir toliau gyventi N. K. šeimoje. Todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl atsakovės motinos valdžios nepilnamečiam vaikui neterminuoto apribojimo, jos įsipareigoto nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymo padidinimo, pasikeitus vaiko poreikiams, ir vaiko gyvenamosios vietos su N. K. nustatymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir teisme su ieškiniu nesutiko. Ji tvirtino, kad po vaiko tėvo mirties ji siūlė E. K. grįžti gyventi pas ją, padovanojo dviratį, duodavo kišenpinigių po 5-10 Eur, sūnus lankėsi pas ją, ji kelis kartus lankėsi pas sūnų, mieste eidavo kartu į piceriją, važiavo į (duomenys neskelbtini) žiūrėti motokroso varžybų. Tačiau vėliau sūnus nustojo su ja bendrauti, neatsakinėjo į skambučius ir žinutes, pakeitė telefono numerį. E. K. pats atsisakė sugrįžti pas ją, toliau gyveno su tėvo žmona N. K., jam buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Situacija susidarė ne dėl jos kaltės, o dėl E. K. nenoro su ją bendrauti ir sugrįžti pas ją. Sūnui kas mėnesį pati perveda 2014 m. gruodžio 4 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymą, didesnio išlaikymo dėl savo sunkios turtinės padėties teikti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. sausio 5d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 21,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2014m. gruodžio 4d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-664-731/2014, buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria buvo pakeistas 2013m. kovo 13d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl V. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktas ir nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su V. K. pastarojo gyvenamojoje vietoje; taip pat pakeistas 2013m. kovo 13d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl V. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, panaikinant sąlygą, kad V. K. įsipareigoja mokėti vaiko E. K. išlaikymui po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir šį punktą papildant sąlyga, kad I. K. įsipareigoja mokėti vaiko E. K. išlaikymui po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2014 m. gruodžio 1d. Taip pat šalys sutarė, kad I. K. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val. matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. K. pasiimdama jį su savimi, atsižvelgiant į pastarojo norą. Abipusiu susitarimu šalys gali nustatyti ir kitokią konkrečių pasimatymų tvarką, laiką ir trukmę.
7. Teismas nustatė, kad E. K. po šios taikos sutarties patvirtinimo, tai yra nuo 2014 m. pabaigos gyveno su tėvu V. K. ir jo sutuoktine N. K. (duomenys neskelbtini). E. K. tėvui V. K. (duomenys neskelbtini) mirus, nepilnametis vaikas išreiškė norą likti gyventi mirusio tėvo sutuoktinės N. K. šeimoje. Įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgiant į N. K. sutikimą globoti E. K., buvo priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečiui laikinąją rūpybą N. K. šeimoje iki atsakovė atnaujins ryšį su savo sūnumi ir jis galės grįžti gyventi pas motiną
8. Teismas nustatė, kad iki ieškinio teisme pareiškimo Zarasų rajono socialinių paslaugų centre (toliau – ir Centras) atsakovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės ir veiksmai, tačiau atsakovė pagalbos priemonių nevykdė, siūlomos specialistų pagalbos nepriėmė, nes nematė galimybių atkurti ryšį su sūnumi E. K.. Atsakovei pareiškus norą bandyti atkurti emocinius ryšius su sūnumi, teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į ieškovės nuomonę, kad nepavyko pasiekti esminių pokyčių, jog nepilnametis E. K. galėtų ir norėtų grįžti į motinos šeimą, teismas bylos nagrinėjimą atnaujino.
9. Teismas nenustatė, kad atsakovė netinkamai elgėsi su vaiku ar savo elgesiu darė vaikui žalą ir sprendė, jog atsakovė pagal galimybes siekia bendrauti su sūnumi, teikia jam išlaikymą, tačiau pastarasis vengia bendrauti su motina, nenori grįžti gyventi pas ją. Teismas sprendė, kad 11 metų vaiko tėvų susitarimo pagrindu atskyrimas nuo motinos, kai jis dar negalėjo visapusiškai įvertinti savo pasirinkimo gyventi atskirai nuo motinos pasekmių, ir jo gyvenimas atskirai nuo motinos nulėmė emocinis ryšio tarp vaiko ir motinos praradimą, ir tas ryšys, netgi padedant specialistams, nebuvo atkurtas.
10. Teismas nenustatė, kad atsakovė savo netinkamu elgesiu ar kitais kaltais veiksmais sudarė prielaidas ir sąlygas emocinio ryšio su sūnumi nutrūkimui ir sprendė, kad nėra pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių atsakovės motinos teisių ir pareigų savo sūnui įgyvendinimą suvaržančią priemonę - neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujantis šios tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
12. Apeliantė, remdamasi CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, 3.180 straipsniu, įtvirtinančiais kartu su vaiku negyvenančio vaiko tėvo ar motinos pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kuri turi būti vykdoma vaiko interesais, nurodo, kad šių pareigų nevykdymas tėvams sukelia pasekmes – tėvų valdžios apribojimą. Todėl, apeliantės teigimu, teismo išvada, kad emocinis ryšys tarp motinos ir vaiko nutrūko ne dėl jo motinos kaltės, yra nepagrįsta, nes būtent motinos neveikimas – nebendravimas su vaiku ir vaiko apleidimas, tai yra motinos valdžios neįgyvendinimas, sudarė sąlygas motinos ir vaiko susvetimėjimui.
13. Apeliantės nuomone, teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi vien atsakovės paaiškinimais, kad po santuokos nutraukimo tarp jos ir buvusio sutuoktinio santykiai buvo įtempti, vaiko tėvas V. K. nustatinėjo E. K. prieš motiną, kadangi šios aplinkybės nepateisina motinos neveikimo bei iškelia jos interesą virš vaiko interesų. Apeliantės tvirtinimu, atsakovės nusišalinimas nuo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir yra atsakovės kaltė, kuri patvirtinta surinkta bylos medžiaga ir proceso dalyvių paaiškinimais.
14. Apeliantė teigė, kad teismas, spręsdamas atsakovės kaltės klausimą, neįvertino aplinkybės, jog gyventi su savo biologine motina nepilnametis E. K. nenorėjo, kadangi dar iki tėvų skyrybų gyvendamas su ja jautėsi vienišas ir nelaimingas. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į E. K. nuomonę, kad jo santykiai su motina nuo 2019 m. lapkričio mėn. vykusio teismo posėdžio nepasikeitė, nes atsakovė jam nerašė, neskambino, kad jis mamą matė 2 kartus: kai 2020 m. vasario 5 d. įteikė jam gimtadienio dovaną, antrą kartą – kai jis, rūpintoja N., E. mama ir sesuo S. susirinko kavinėje paminėti jo gimtadienio. E. K. nuomonė sprendžiamu klausimu yra tokia, kad jam mama nerūpi, tarp jo ir motinos nėra jokių santykių ir jis neįsivaizduoja, kad kada nors galėtų būti kitaip. E. K. gerai jaučiasi jam įprastoje gyvenamojoje aplinkoje, nenori nieko keisti, nori ir toliau gyventi N. K. šeimoje.
15. Apeliantė mano, kad nors byloje yra duomenų apie fragmentišką atsakovės bendravimą su sūnumi, tačiau jų santykiai negali būti vertinami tokiais, kuriuose vaiko ir motinos emocinis ryšys yra atkurtas arba šios bylos aplinkybių kontekste sukurtas. Todėl atsakovės epizodinis vaiko lankymas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės netinkamą ar žalingą elgesį su vaiku, kadangi tinkamas vaiko poreikių indentifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigomis laikytinas kaltais veiksmais.
16. Be to, pasak apeliantės, nuo 2019 m. balandžio 5 d. atsakovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, vėliau sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės ir veiksmai, tačiau atsakovė I. K. pagalbos priemonių nevykdė, siūlomos specialistų pagalbos nepriėmė, nematė nei prasmės, nei galimybių atkurti ryšį su sūnumi E. K.. Atsakovė nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje dėl laikinosios globos peržiūros, kurio metu svarstyta galimybė E. K. grįžti į šeimą. Socialinis darbas vyko pagal pagalbos plane numatytas priemones, bet jis buvo neefektyvus dėl atsakovės I. K. atsisakymo bendradarbiauti.
17. Apeliantės nuomone, nustačius, kad motina nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, nededa pakankamai pastangų ir nepakeičia savo elgesio, tuo vengdama atlikti savo konstitucines pareigas auklėti, rūpintis vaiku ir pan., laikytina, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl turi būti taikomas tėvų valdžios apribojimas, o teismas, atmesdamas ieškinį, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu. Apeliantės įsitikinimu, bylos duomenys įrodo CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų buvimą, t. y. kad atsakovė šiuo metu vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, todėl pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią yra jos sūnaus teisių ir teisėtų interesų neužtikrinimas, t. y. motinos valdžios neįgyvendinimas.
18. Be to, apeliantės teigimu, teismui atmetus ieškinį, vaikas turi būti grąžintas vaiko motinai atsakovei I. K., su kuria vaikas nebendrauja nuo 2014 metų, jos bijo ir jaučiasi nesugaus jai esant. Tačiau teismas sprendime nurodė, jog emocinis ryšis tarp E. K. ir jo motinos prarastas ir net padedant specialistams per laikinosios rūpybos laikotarpį nebuvo atkurtas. Dėl to teismas, nustatęs, jog nėra pagrindo tenkinti pareikštą reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią E. K. atžvilgiu, turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva, atsižvelgiant į vaiko interesus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis), nes, nesant motinos ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas. Taigi, atsižvelgiant į vaiko interesus, teismas turėjo veikti aktyviai ir parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą (pvz. laikiną motinos valdžios ribojimą ar vaiko atskyrimą nuo motinos nesant emocinio ryšio tarp vaiko ir motinos).
19. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nebuvo gauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra nustatomas, atsižvelgiant į apeliacini skundo motyvus ir argumentus. Apeliacinis skundas yra grindžiamas motyvais, išimtinai susijusiais tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis teismas konstatavo sąlygų apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečiui vaikui E. K. nebuvimą ir dėl to atmetė ieškovės ieškinį. Todėl apeliacijoje instancijoje nagrinėjamo ginčo dalykas – teismo sprendimo atsisakyti apriboti motinos valdžią nepilnamečiui vaikui teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė I. K., tėvas V. K., miręs (duomenys neskelbtini) Vaiko tėvų santuoka nutraukta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patvirtinta 2013 m. kovo 13d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-152-731/2013. Be to, nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-664-731/2014, buvo patvirtinta I. K. ir V. K. taikos sutartis, kuria šalys sutarė: pakeisti 2013 m. kovo 13 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl V. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatoma su V. K. pastarojo gyvenamojoje vietoje; pakeisti 2013 m. kovo 13 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl atsakovės ir V. K. santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, panaikinant sąlygą dėl V. K. įsipareigojimo mokėti E. K. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir šį punktą papildyti sąlyga, kad atsakovė I. K. įsipareigoja mokėti E. K. išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2014 m. gruodžio 1d. Taip pat šalys sutarė, kad atsakovė I. K. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val. matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. K. pasiimdama jį su savimi, atsižvelgiant į pastarojo norą. Abipusiu susitarimu šalys galėjo nustatyti ir kitokią konkrečių pasimatymų tvarką, laiką ir trukmę.
23. Po prieš tai nurodytos taikos sutarties patvirtinimo E. K. gyveno su tėvu V. K. ir jo sutuoktine N. K. (duomenys neskelbtini). V. K. (duomenys neskelbtini) mirus, E. K. išreiškė norą likti gyventi mirusio tėvo sutuoktinės N. K. šeimoje. Įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgiant į N. K. sutikimą globoti E. K., 2018 m. birželio 18 d. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-E-265 nepilnamečiui E. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba N. K. šeimoje.
24. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 5 d. Zarasų rajono socialinių paslaugų centre (toliau – ir Centras) atsakovės I. K. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, o 2019 m. gegužės 2 d. sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės ir veiksmai. 2019 m. gegužės 2d. specialistams atsakovė I. K. tvirtino, kad ji ne kartą sūnui skambino, rašė žinutes, tačiau iš jo nesulaukė atsako, jis nebendravo ir su seserimi. Atsakovė nematė galimybių atkurti ryšį su sūnumi E. K. ir siūlomos pagalbos nepriėmė. Pagal atsakovės paaiškinimus atsiliepime ir teismo posėdyje, po vaiko tėvo mirties ji siūlė E. K. grįžti gyventi pas ją, padovanojo dviratį, duodavo kišenpinigių, sūnus lankėsi pas ją, ji kelis kartus lankėsi pas sūnų, mieste eidavo kartu į piceriją, važiavo į (duomenys neskelbtini) žiūrėti motokroso varžybų. Tačiau vėliau sūnus nustojo su ja bendrauti, neatsakinėjo į skambučius ir žinutes, pakeitė telefono numerį. E. K. pats atsisakė sugrįžti pas ją, toliau gyveno tėvo žmonos N. K. šeimoje.
25. Teismo posėdyje I. K. išreiškus valią siekti atkurti ryšį su sūnumi, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą. Bylos sustabdymo laikotarpiu Centras ieškovei pateikė informaciją (žr., ieškovės 2020m. balandžio 20d. raštą Nr.8SD-(8.8.36)-995 teismui), kad, atsakovės tvirtinimu, ji rodo iniciatyvą atkurti ryšį su vaiku, bando susisiekti telefonu, kviečia į svečius, tačiau sūnus vengia bendravimo ir kvietimų nepriima. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė susitiko su sūnumi: 2020 m. vasario 5d. ir įteikė jam dovaną, taip pat vaiko gimtadienio proga susitiko kavinėje, dalyvaujant E. K. laikinajai rūpintojai N. K. ir E. K. seseriai S. 2020 m. balandžio 5 d. buvo išklausyta vaiko nuomonė. E. K., kaip ir seniau, su motina bendrauti ir gyventi nenori ir tvirtina, kad niekas nepasikeis, aiškina, kad į motinos žinutes atsakinėti nenori. 2020m. birželio 25d. atlikus vaiko rūpybos peržiūrą, nustatyta, kad esminių pokyčių atkuriant emocinį ryšį tarp atsakovės ir jos sūnaus neįvyko, stebima per menka atsakovės iniciatyva ryšio su sūnumi atkūrimui, pats E. K. bendravimo su atsakove taip pat nesiekia.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. savanoriškai kreipėsi pagalbos dėl emocinio ryšio su sūnumi atkūrimo į (duomenys neskelbtini) bendruomeninius šeimos namus, kur tiek jai, tiek jos sūnui ir jo laikinajai rūpintojai buvo teikiamos mediacijos konsultacijos, taip pat atsakovė savarankiškai kreipėsi dėl psichologinės pagalbos jai ir sūnui, kuri buvo suteikta nuotoliniu būdu. Ieškovė teismui pateiktame 2020 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr.8Sd-1897 nurodė, kad atsakovė I. K. vykdė pagalbos plane numatytas priemones, tačiau ryšio su sūnumi E. K. atkurti nepavyko ir to negalima tikėtis artimiausioje ateityje. Ieškovė 2020 m. lapkričio 11d. raštu informavo teismą, kad socialinių paslaugų teikimas I. K. yra tęsiamas toliau, tačiau pasiekti rezultatai nerodo, kad ateityje gali įvykti esminių pokyčių ir nepilnametis E. K. galės ir norės grįžti į motinos šeimą. Todėl teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.180 straipsnį, tėvų valdžia neterminuotai gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant prieš tai aptartas teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliantė tvirtina, kad pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu yra atsakovės nesirūpinimas vaiku ir visiškas vaiko apleidimas, kai pastarasis gyveno su tėvu, o situaciją, kad po tėvo mirties atsakovė vis gi siekė atkurti ryšį su vaiku, apeliantė vertina tik tuo aspektu, jog po vaiko tėvo mirties jo motinos pastangos atkurti ryšį su vaiku kaip tik ir patvirtina aplinkybę, kad iki tol atsakovė visiškai nesirūpino sūnumi ir prarado su juo ryšį. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi vertinti aplinkybes, apibūdinančias vaiko tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, tai yra turi būti įvertinta, ar kito ir kaip kito vaiko tėvo ar motinos elgesys.
30. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad E. K. apsisprendimą gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini) nulėmė atsakovės kalti veiksmai, jos visiškas nesirūpinimas vaiku. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, nustatė, kad E. K. tėvai sutarė, jog vaikas gyvens su tėvu dėl finansinių priežasčių, o taip pat ir pats E. K. nenorėjo gyventi kaime su reiklia atsakove, jam nepatiko, kad reikėjo atlikti tam tikrus ūkio darbus. E. K. apsigyvenus su tėvu, jis priprato prie gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlygų ir naujos tėvo šeimos, kurioje norėjo likti gyventi. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė darė ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar juo visiškai nesirūpino. Byloje nustatyta, kad atsakovė visą tą laiką E. K. teikė išlaikymą, po tėvo mirties siekė, kad vaikas grįžtų gyventi pas ją, padovanojo dviratį, duodavo kišenpinigių, sūnus lankėsi pas ją, ji kelis kartus lankėsi pas sūnų, mieste eidavo kartu į piceriją, važiavo į (duomenys neskelbtini) žiūrėti motokroso varžybų. Tačiau vėliau sūnus nustojo su ja bendrauti, neatsakinėjo į skambučius ir žinutes, pakeitė telefono numerį ir pats atsisakė sugrįžti pas motiną, toliau gyveno N. K. šeimoje.
31. Nors sutiktina su tuo, kad ieškovės ir jos sūnaus emocinis ryšys yra nutrūkęs, tačiau taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad bylai reikšmingu laikotarpiu atsakovė stengėsi šį ryšį atkurti. Nėra paneigti jos paaiškinimai dėl bendravimo su E. K. po tėvo mirties, kuris vėliau nebebuvo nuosekliai palaikomas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad E. K. pats nebenorėjo bendrauti su motina. Teismui sustabdžius bylą, atsakovė stengėsi susitikti su vaiku, siuntė žinutes telefonu, kurios likdavo be atsako, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bendruomeninius šeimos namus, kur tiek jai, tiek jos sūnui ir jo laikinajai rūpintojai buvo teikiamos mediacijos konsultacijos, taip pat atsakovė savarankiškai kreipėsi dėl nuotolinės psichologinės pagalbos jai ir sūnui, taip stengdamasi palaikyti su sūnumi kontaktą.
32. Prieš tai jau buvo aptarta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nors atsakovės elgesio pozityvus pokytis nedavė ženklių rezultatų, kaip pageidavo ir tikėjosi ieškovė, nes, net ir gelbstint specialistams, atsakovei nepavyko įveikti sūnaus nenoro gyventi su motina, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kuriais neginčijamai būtų patvirtinta, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sudaro įstatyme numatytą pagrindą teismui taikyti kraštutinę priemonę, tai yra neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pats turėjo parinkti laikiną tėvų valdžios apribojimą ar vaiko atskyrimą nuo motinos, kadangi teismas priėmė sprendimą, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Be to, šiuo metu spręsti dėl apeliantės nurodytų alternatyvių vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdų nėra pagrindo dar ir todėl, kad E. K. jau yra pilnametis.
33. Apibendrinant pasakytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylai aktualiu metu buvusias aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl nurodyto apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.