- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- eI2-7472-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01370-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Atsakovas
- I. J.
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei I. J. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės I. J. valstybės naudai 144,90 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,46 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 147,36 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.
Prašyme pareiškėja nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) Kauno skyriaus 2021-06-18 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1544-5437 I. J. (toliau – Atsakovė) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-588/2021 apskundimo. Atsakovė 2021-06-09 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-1544 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-588/2021 apskundimo. Prašyme Atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi Atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-07-29 nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 str. 5 d., 7 d., 8 d., 9 d. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jai antrinę teisinę pagalbą, Atsakovė turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2021-06-18 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1544-5437 suteikė Atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-588/2021 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskyrė advokatę G. M.. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 str. 2 d., asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė G. M. nuo 2021-07-15 iki 2021-12-10 pateiktoje Tarnybai ataskaitoje nurodė, kad pagal Tarnybos 2021-06-18 sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1544-5437 Atsakovei konsultacijoms skyrė 0,75 val., procesinių dokumentų rengimui – 6,25 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 4 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengimui - 0,5 val. Viso advokatė G. M. antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 11,5 val. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4 p. nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 18,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovui sudaro 207,00 Eur (11,5 val. x 18,00 Eur). Remiantis Įstatymo 19 str. 2 d., Atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 207,00 Eur. Tai sudaro 144,90 Eur. Tarnyba raštu Nr. (12.31)FS-151 informavo Atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 144,90 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, kurį Atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra apmokėtos Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.31)FS-592 informavo Atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovė iki 2022-06-23 nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 144,90 Eur. Atsakovei minėti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, kas papildomai Tarnybai kainavo 2,46 Eur. Tarnyba prašo tenkinti jos prašyme pareikštą reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareikštu pareiškėjos prašymu. Teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja neatsižvelgė į jos finansinę padėtį ir netinkamai įvertino pateiktą metinę pajamų ir turto deklaraciją bei neteisingai nustatė jos pajamų lygį. Jai turėjo būti suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes ji neturėjo pajamų. Be to, paskirta advokatė paslaugas suteikė nekokybiškai, todėl ji neturi mokėti už tokias paslaugas. Pripažįsta, kad tuo metu, kai prašė suteikti teisinę pagalbą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-588/2021 apskundimo, jai jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, kurią nagrinėjo Plungės apylinkės teismas, pagal anksčiau priimtą kitą Tarnybos sprendimą. Jeigu teismas patenkintų pareiškėjos prašymą, prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 6 mėnesiams po 25 Eur, nes ji su partneriu ir vaiku pragyvena tik iš 235 Eur neįgalumo šalpos išmokos ir negali iš karto sumokėti visos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl dalies valstybės išlaidų, patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo iš atsakovės, kuriai antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje buvo suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamų užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatos (toliau – ir Taisyklės).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą; tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą; jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė 2021-06-29 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – Tarnybos Kauno skyrius) su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje – parengti apeliacinį skundą, atstovauti Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-29-558/2021 (toliau – Prašymas). Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50, 70 ar 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis bus 50, 30 ar 15 procentų.
Tarnybos Kauno skyrius , išnagrinėjęs atsakovė prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2021-06-18 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1544-5437 (toliau – Sprendimas) suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-588/2021 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskyrė advokatę G. M..
Kauno apygardos teismo 2021-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1733-273/2021 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė byloje dalyvavo kaip apeliantė, o jos atstovė byloje buvo Sprendimu paskirta advokatė G. M..
Advokatė G. M. Tarnybai nurodė, kad pagal Sprendimą nuo 2021-07-15 iki 2021-12-10 konsultacijoms ir dokumentų rengimui skyrė 0,75 val., procesinių dokumentų rengimui ir konsultacijai – 6,25 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 4 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengimui - 0,5 val., viso - antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 11,5 val.
Tarnybos Kauno skyrius apskaičiavo, kad išieškotini 70 procentų valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovei sudaro 144,90 Eur (11,5 val. x 18,00 Eur vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio x 70 procentų).
Atsakovei, jos Prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, 2022-01-20 ir 2022-03-18 buvo išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriuose nurodyta, kad atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri sudaro 144,90 Eur.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, nes atsakovė šios sumos nesumokėjo.
Dėl atsakovės pareigos sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 70 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 144,90 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas, nes pagal įstatymą valstybės iš dalies apmokamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas atsakovei buvo siejamas su įstatyme numatyta ir jos prisiimta pareiga sumokėti likusią šių išlaidų dalį. Pažymėtina, kad iš minėtos Kauno apygardos teismo 2021-12-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1733-273/2021, kurioje atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, matyti, kad toje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti Tarnybai 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, todėl šių išlaidų priteisimas spręstinas administracinėje byloje, kadangi ginčas dėl šių išlaidų kyla ne tarp privačių asmenų civilinėje byloje, o tarp viešojo administravimo subjekto – Tarnybos, ir privataus asmens - atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybė savo įsipareigojimą įvykdė ir paskyrė atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę bei tokiu būdu suteikė teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, tai atsakovei nevykdant savo pareigos sumokėti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, atitinkama 70 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis priteistina iš atsakovės teismo tvarka, kaip tai numato Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis.
Pagal įstatymą valstybės iš dalies apmokamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas atsakovei buvo siejamas su jos pareiga sumokėti likusią šių išlaidų dalį, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį (70 procentų) jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra pagrįstas ir teisėtas.
Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 2,46 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais, patvirtinančiais raginimų sumokėti skolą siuntimą paštu pačios atsakovė Prašyme nurodytu jos adresu.
Atsakovė šioje byloje neginčija prašomos priteisti sumos dydžio, bet ginčija savo pareigą šią sumą sumokėti, nes mano, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis jai priklausė tik 30 procentų, o ne 100 procentų, o be to, advokatės paslaugos buvo nekokybiškos.
Teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodyti nesutikimo mokėti pareiškėjos reikalaujamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.
Nors atsakovė mano, kad Tarnyba netinkamai įvertino jos pateiktą metinę pajamų ir turto deklaraciją bei galimai neteisingai nustatė jos pajamų lygį, pagal kurį jai turėjo būti suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtį lėmė ne atsakovės turtinė padėtis, o bylų skaičius, kuriose jai vienu metu buvo teikiama tokia pagalba.
Sprendime nurodyta, kad atsakovės pateikta metinė pajamų ir turto deklaracija patvirtino, jog jos pajamos ir turto vertė neviršijo pirmo turto ir pajamų lygio, kuriam ji ir buvo priskirta, ir už kurį paprastai valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka 100 procentų. Tačiau Sprendime nurodyta ir tai (ką pripažįsta ir pati atsakovė), kad Sprendimo priėmimo metu jai jau buvo teikiama teisinė pagalba vienoje byloje pagal kitą Tarnybos sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1400-5012. Tokiu atveju, Įstatymo 17 straipsnio 7 dalis numato, kad pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai reiškia, kad Tarnyba pagal atsakovės Prašymą, kuris buvo pateiktas jau antroje byloje, pagrįstai Sprendime nusprendė suteikti ne 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o apmokamą 30 procentų. Įstatymas nenumato galimybės gauti 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vėlesnėse nei pirmoji byla, nepriklausomai nuo pajamų ir turto vertės lygio, todėl Tarnyba kitokio sprendimo priimti negalėjo. Sumažinti likusios dalies sumokėjimo valstybei Įstatymas nesuteikia teisės ir teismui, todėl atsakovė privalo 70 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokėti valstybei.
Atsakovės argumentas, kad advokatės paslaugos buvo nekokybiškos taip pat nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos vykdyti Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą apmokėti 70 procentų teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, pagal tarnybos pranešimą. Šių išlaidų mokėjimas reglamentuojamas Įstatymu, kuris reguliuoja teisinius santykius tarp asmens ir Tarnybos, tačiau nereguliuoja konkretaus advokato paslaugų kokybės ir iš to kylančių santykių tarp advokato ir asmens, kuriam jis teikia paslaugas. Advokato paslaugų teikimą apibrėžia Advokatūros įstatymas. Advokatų pareigas numato Advokatūros įstatymo 39 straipsnis, kuris, be kita ko, įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Advokatas gali verstis advokato praktika tik jei yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė (Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl pretenzijos dėl advokato paslaugų kokybės turi būti sprendžiamos civilinės teisės ir civilinio proceso tvarka, o ne administraciniame teisme, kur sprendžiami tik ginčai, kilę administruojant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, t. y. tarp Tarnybos ir fizinio asmens. Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1 dalis numato, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą, todėl atsakovė dėl pretenzijų advokatės veiklos kokybei turi teisę kreiptis atskira tvarka, bet tai neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti atitinkamą dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Taigi, nenustačius, kad atsakovės nesutikimo su pareiškėjos prašymu argumentai būtų pagrįsti, nėra jokio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Dėl įsiskolinimo išdėstymo
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neįgali, bedarbė, pragyvena tik iš 235 Eur neįgalumo šalpos išmokos, todėl priteisus skolą prašė atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).
Įvertinant teismų praktiką, įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo aspektus, atsižvelgiant į atsakovės prašymą bei aplinkybę, kad atsakovės pateiktas Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina tik 35 procentų jos darbingumą, o darbo ieškančio asmens atmintinė ir VSDFV Sodros duomenys patvirtina, kad ji yra bedarbė, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisiamo įsiskolinimo įvykdymą išdėstyti. Teismo vertinimu, priteistos sumos sumokėjimas iš karto atsakovei iš esmės reikštų didžiąją dalį vieno mėnesio neįgalumo šalpos išmokos netekimo, todėl skolos mokėjimo išdėstymas dalimis leistų sušvelninti finansinę naštą. Sprendimo vykdymą išdėstant dalimis nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, nes valstybė skolą atgaus, o atsakovė nepatirs neproporcingų apribojimų vienu metu.
Taigi, 147,36 Eur įsiskolinimo suma išdėstytina 6 mėnesiams, įpareigojant atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti valstybei po 24,56 Eur (147,36 Eur / 6 mėn. = 24,56).
Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. J. valstybės naudai 144,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 90 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,46 Eur (du eurus 46 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso – 147,36 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 36 ct).
Sprendimo įvykdymą išdėstyti ir nustatyti I. J. 6 (šešių) mėnesių laikotarpį priteisto įsiskolinimo sumokėjimui dalimis, įpareigojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti valstybei po 24,56 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 56 ct).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.