Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-286-881/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-19
Bylos Nr.: e2A-286-881/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02321-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: B. S.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-286-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02321-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1827-779/2018 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės pripažinimo, atsakovės vienašališkai patvirtinto atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašė pripažinti atsakovės UAB „Vilmstata“ vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, pripažinti ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašališkai patvirtintą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, priteisti iš atsakovės 3 600,98 Eur negrąžintą avansą, 12 829,57 Eur, o, nustačius atsakovės atliktų darbų vertę kaip ji nurodyta jos vienašališkai patvirtintame atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte – 17 356,48 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 27 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. VILMS 15-04-27 dėl atlygintinų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado šiltinimo ir plytelių klijavimo ant aliumininio karkaso (šiltinimo ir vėdinamo fasado įrengimo) darbų. Už tai atsakovei sumokėjo 19 000 Eur avansą. Sutartimi sulygtas darbų atlikimo terminas – nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Nors šį terminą atsakovė praleido, ieškovės sutuoktinis žodžiu ragino ją atlikti darbus. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. žodžiu nurodė, kad darbų nebaigs. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 2 d. atsakovę įspėjo dėl esminio sutarties pažeidimo dėl laiku ir tinkamai neatliktų darbų bei nustatė papildomą terminą iki 2015 m. rugsėjo 16 d. sutarčiai įvykdyti. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovę informavo apie ketinimą sutartį pripažinti negaliojančia, nes direktorius V. G. jos nepasirašė, 2015 m. rugsėjo 3 d. nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutraukia darbus ir sutartį, remdamasi jos 14.2.1, 14.3 punktais, 2015 m. rugsėjo 8 d. pranešė, kad darbus sustabdė, klausė, kada gali demontuoti ir išsivežti pastolius. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 11 d. atsakovę ragino įvykdyti sutartį per papildomą terminą. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovės reikalavo pateikti nurodymus dėl darbų vykdymo ir pateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Kadangi per papildomą terminą atsakovė sutarties neįvykdė, ieškovė 2015 m. rugsėjo 18 d. ją informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Šalys sulygo atliktų darbų perdavimą-priėmimą atlikti 2015 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė atliktus darbus priėmė su išlygomis, todėl atsakovė atsisakė priimti jos pasirašytą aktą. Nors susirašinėjimas tarp šalių prieš tai vyko ir elektroniniu paštu, atsakovė 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovei paštu pateikė savo poziciją dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės ir patikslintą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, o 2015 m. spalio 5 d. informavo, kad šiuo aktu vienašališkai perdavė atliktus darbus, kadangi sutartyje numatytu terminu pastabų dėl jo negavo. Ieškovė 2015 m. spalio 6 d. atsakovę informavo, kad minėto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto negavo, priminė, kad atliktus darbus priėmė su išlygomis 2015 m. rugsėjo 25 d. Atsakovė 2015 m. spalio 6 d. ieškovei atsiuntė minėtą aktą. Ieškovė 2015 m. spalio 12 d. atsakovei išdėstė nesutikimo su šiuo aktu argumentus, nurodė, kodėl nesutinka dėl darbų kiekio bei kokybės. Atsakovė 2015 m. spalio 14 d. ieškovę informavo, kad su jos pastabomis nesutinka, laiko, jog atliktus darbus perdavė vienašališkai. Ieškovė 2015 m. spalio 16 d. atsakovei pakartotinai nurodė, kad jos vienašališkai patvirtintas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra neteisėtas ir reikalavo pateikti motyvuotas pastabas dėl sutarties neatitikimų. Atsakovė 2015 m. spalio 20 d. ieškovei išdėstė nesutikimo su tuo argumentus. Ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovei pakartotinai nurodė, kad atlikti darbai neatitinka sutarties sąlygų. Ieškovė ir UAB „Statybos meistras“ sudarė 2016 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. SM20160405, kad būtų užbaigti atsakovės neatlikti darbai. Nurodė, kad atsakovė sutartį pagal jos 14.2.1 punktą nutraukė neteisėtai, kadangi ieškovė nėra įsiskolinusi, nutraukusi privalomųjų mokėjimų bei tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, sumokėjo 19 000 Eur avansą. Atsakovė neinformavo ieškovės dėl trukdymo vykdyti sutartį, nereiškė pretenzijų dėl objekto tinkamumo. Tik gavusi ieškovės 2015 m. rugsėjo 2 d. pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovė 2015 m. rugsėjo 3 d. nurodė aplinkybes, kurios jai trukdo vykdyti sutartį. Šiuo pagrindu sutartį atsakovė galėjo vienašališkai nutraukti tik prieš vieną savaitę ieškovę informavusi apie minėtą trukdymą, tačiau to nepadarė. Atsakovė taip pat neturėjo pagrindo sutarties nutraukti pagal jos 14.3 punktą, nes nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai. Pažymėjo, kad sutartį sudarė pagal atsakovės pasiūlytas standartines sąlygas, todėl tikėjosi, kad jas siūlydama atsakovė įvertins darbų apimtį ir savo galimybes. 2015 m. rugsėjo 16 d. išorės apdailos darbai nebuvo užbaigti: atsakovė atliko 205 m² iš 520 m² sulygtų darbų, kurie reikalauja užbaigtumo. Sutarties įvykdymo terminas yra esminė sąlyga, nes tik ją įvykdžius galima atlikti vidaus apdailos, stogo, gerbūvio tvarkymo ir kitus darbus, o jos neįvykdžius ieškovė turėtų paruošti objektą žiemai, dėl ko patirtų papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad su sutuoktiniu aktyviai domėjosi sutarties vykdymo eiga ir atsakovę nuolat ragino ją tinkamai vykdyti, bendradarbiavo. Atsakovei praleidus sutarties įvykdymo terminą, ragino ją įvykdyti, nors ir pavėluotai, kad ieškovė patirtų mažesnius nuostolius, tam nustatė pakankamai ilgą papildomą terminą. Atsakovė elgėsi priešingai: objekte dirbo vos du žmonės, o nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio darbus nutraukė. Atsakovė sutarties įvykdymo terminą praleido devyniolika dienų, kuris laikytinas ženkliu, turint omenyje, kad sutarties įvykdymo terminas sudarė tris mėnesius. Per ieškovės nustatytą papildomą terminą atsakovė darbus nutraukė. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo pagrindą sutartį vienašališkai nutraukti dėl atsakovės padaryto esminio jos pažeidimo. Atsakovė atliktus darbus vienašališkai perdavė neteisėtai, nes ieškovė juos prieš tai priėmė su išlygomis, atsakovei tai buvo žinoma. Ieškovė priimti atliktus darbus, pasirašyti jų perdavimo-priėmimo aktą nevengė. Šį aktą atsakovė pateikė ieškovės reikalavimu. Sutarties 6.2.10 punkte numatytas terminas skirtas atliktiems darbams priimti ir aktui pasirašyti, bet ne šalių ginčui dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų išspręsti, šio termino ieškovė nepažeidė. Atsakovė nepagrįstai laiko, kad jos patikslintas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ieškovei įteiktas siuntos pristatymo į pašto skyrių dieną. Ieškovė šią korespondenciją atsiėmė 2015 m. spalio 6 d. ir nedelsiant atsakovę informavo apie savo poziciją. Atsakovė nesąžiningai nesilaikė tarp šalių nusistovėjusios praktikos korespondenciją siųsti ne tik paštu, bet ir elektroniniu paštu, tokiu būdu siekė, kad ieškovė praleistų terminą perduotiems darbams priimti. Atsižvelgiant į tai, šis aktas pripažintinas negaliojančiu. Nurodė, kad sutartimi sulygo dėl konkrečios darbų kainos, todėl atsakovė negalėjo jos keisti dėl tariamo papildomų darbų atlikimo. Atsakovė nepagrįstai reikalauja atlyginti už darbus, kurių neatliko. Naujoji rangovė galėjo perimti tik 187,04 m² atsakovės atliktų darbų, kurių nereikėjo taisyti ar perdaryti (šiuo rezultatu ieškovė galėjo pasinaudoti), kurių kaina sudaro 14 310,90 Eur su PVM. Ieškovė privalo apmokėti tik pastolių nuomos kainą, proporcingą atsakovės atliktiems darbams, kuri sudaro 1 388,12 Eur su PVM. Šalys dėl papildomų darbų nesitarė, todėl atsakovė nepagrįstai juos įtraukė į atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė apie jų atlikimo būtinumą ieškovei nepranešė. Be to, atsakovė papildomiems priskyrė darbus, kurie turėjo būti atlikti pagal sutartį. Dalį darbų atsakovė atliko su trūkumais, t. y. virš lango netaisyklingai suformuoti viršutiniai horizontalūs angokraščiai (ašyse 2 tarp F-D), dėl ko vanduo nuo plytelių teka per langą, dalis plytelių apipiltos montažiniais klijais ar gruntu, kurie nenusivalo, ant stogo PVC dangos liko statybinės atliekos (vata, plytelių likučiai, lankstiniai, varžtai). Dėl to atliktų darbų kaina turėtų būti sumažinta 300 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priklauso 15 399,02 Eur atlyginimas, todėl ji privalo ieškovei grąžinti sumokėto avanso 3 600,98 Eur dalį. Nurodė, kad, atsakovei tinkamai įvykdžius sutartį, ieškovei darbai kainuotų 44 757,90 Eur. Naujoji rangovė atsakovės nebaigtus darbus atliko už 42 188,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atliko darbų už 15 399,02 Eur, visi darbai ieškovei kainavo 57 587,47 Eur, todėl ji patyrė 12 829,57 Eur nuostolių. Jei atsakovės atliktų darbų vertė nustatytina pagal jos atliktų darbų aktą Nr. 1 19 925,93 Eur sumai, tokiu atveju ieškovės patirti nuostoliai sudaro 17 356,48 Eur.

2. Atsakovė UAB „Vilmstata“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 925,93 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbus objekte atliko nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė privalėjo iki atsakovės darbų pradžios užbaigti cokolio šiltinimo darbus ekstrudinio putų polistereno plokšte, tačiau šie darbai nebuvo atlikti. Ieškovė tai paaiškino kilusiu konfliktu su cokolio apšiltinimo darbus atlikusiais rangovais. Jai prašant ir gavus žodinį patvirtinimą, kad bus papildomai apmokėta, atsakovė šiuos darbus atliko. Neapšiltinus cokolio atsakovė negalėjo pradėti savo darbų. Atsakovei pradėjus pastato apšiltinimo (vatos montavimo darbus), ieškovė pradėjo reikalauti, kad montuojama vata būtų padengta juoda spalva, nes per plytelių sandūros vietas galima įžiūrėti vatos spalvą. Kartu su statybų techninės priežiūros inžinieriumi ir ieškove sutarta, kad prieš montuojant fasado plyteles bus papildomai sumontuota juodos spalvos priešvėjinė plėvelė, ją tvirtinant smeigėmis. Šie darbai buvo atlikti tik gavus ieškovės patvirtinimą, kad tai bus papildomai apmokėta. Šie darbai technologiškai nebuvo reikalingi. Pastato apšiltinimui panaudota Paroc WAS35 vata techninėmis charakteristikomis atitinka visus reikalavimus keliamus priešvėjinei vatai. Atliekant darbus, statinio projektavimą atlikusio architekto nurodymu buvo pakeistas technologinis projekto sprendimas 2a D – 2 ašyse. Konkrečiai, buvo nurodyta pailginti betono sieną įrengiant dėžę iš drėgmei atsparios MFP 15 mm plokštės, viduje pilnai apšiltinant Paroc WAS 50 vata. Atsakovei pateiktame projekte šis techninis sprendimas nebuvo numatytas. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. pasitelkusi subrangovę UAB „Pilaitės pastoliai“ ketino permontuoti pastolius prie kitos pastato pusės ir tęsti darbus, tačiau į objektą atvykęs ieškovės sutuoktinis sukėlė konfliktinę situaciją ir fiziškai neleido to padaryti. Po šio incidento ieškovė apribojo atsakovės darbuotojų patekimą į objektą ir užrakino įvažiavimo į objektą vartus, pradėjo reikšti pretenzijas dėl vėluojančių darbų. Neturėdama realios galimybės tęsti darbus, atsakovė darbų vykdymą sustabdė, ieškovė 2015 m. rugsėjo 18 d. vienašališkai nutraukė sutartį, tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio ir kainų. Atsakovė, matydama, kad ieškovė reiškia nepagrįstas pretenzijas ir neketina atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir jai pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 19 925,93 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo 19 000 Eur, o atsakovė atliko darbų už 19 925,93 Eur, ieškovės skola sudaro 925,93 Eur. Ieškovės taikomas pastolių nuomos kainos skaičiavimo būdas yra supaprastintas, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, skirtingų pastato pusių fasado formas, vykdytų darbų specifiką. Objekto konstrukcija sąlygoja skirtingą pastolių poreikį atitinkamoms objekto dalims. Darbus buvo numatyta vykdyti dviem etapais – pirmiausia darbai atliekami dvejose pastato pusėse, o po to pastoliai perstatomi ties kitomis objekto pusėmis. Pirmosioms dviem pastato pusėms, kuriose darbus atliko atsakovė, buvo sumontuota 246 kvadratiniai metrai pastolių. Pastoliai objekte buvo tris kalendorinius mėnesius. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. po kilusio konflikto pastoliai objekte buvo nenaudojami. Ieškovė pati sudarė tokias sąlygas, kad atsakovė neturėjo galimybės nei tęsti darbų, nei grąžinti pastolių nuomotojui, todėl nuomos kaštai už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. sudaro atsakovės nuostolius. Atsakovė 2015 m. spalio 20 d. raštu ieškovei pateikė detalų paaiškinimą dėl atliktų darbų kiekio paskaičiavimo metodikos. Ieškovės taikomas skaičiavimo modelis teoriškai sąmatos bendrą kiekį mažinant pagal faktinį priklijuotų plytelių kiekį ir jį lyginant su teoriniu viso pastato plytelių fasado plotu yra nepagrįstas, nes tokiu atveju nėra atsižvelgiama į tai, kad nuo plytelių ploto šis dydis yra nepriklausomas ir šiuo metu atliktas tvirtinimo konsolių fasado plotas yra didesnis net ir už apšiltinimą vata. Analogiški skaičiavimo apsirikimai yra ir kitose ieškovės pateikto akto pozicijose. Atsakovės akte nurodyti papildomi darbai sąmatoje nėra numatyti. Cokolio šiltinimo darbai turėjo būti atlikti iki atsakovė pradės savo darbus, tačiau šie darbai nebuvo užbaigti ir atskiru žodiniu šalių susitarimu atsakovė sutiko šiuos darbus atlikti už papildomą atlygį. Tas pats pasakytina ir apie priešvėjinės plėvelės montavimo darbus. Šios plėvelės tvirtinimas technologiškai nebuvo reikalingas. Plėvelė buvo pritvirtinta tik dėl ieškovės išreikšto pageidavimo, motyvuojant tuo, kad ties plytelių sandūros vietomis galima įžiūrėti Paroc vatos spalvą. Papildomos plėvelės montavimas buvo atliktas gavus patvirtinimą, kad už šiuos darbus bus atsiskaityta papildomai. Betono sienos 2a D-2 ašyse pailginimas įrengiant dėžę iš drėgmei atsparios MFP 15 mm plokštės buvo atliktas pakeitus technologinį sprendimą. Šie darbai taip pat nebuvo numatyti atsakovei pateiktame projekte, atitinkamai nebuvo įtraukti į sąmatą. Šie darbai atlikti išeinant už pasirašytos sutarties ribų ir yra savarankiški sandoriai sudaryti tarp šalių konkliudentiniais veiksmais, todėl ieškovė už juos privalo atsiskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jos 2015 m. rugsėjo 16 d. vienašališką 2015 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutarties Nr. VILMS 15-04-27 nutraukimą dėl atsakovės kaltės nutraukė; ieškinį patenkino iš dalies – atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. vienašališką 2015 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutarties Nr. VILMS 15-04-27 nutraukimą pripažino neteisėtu, atsakovės vienašalį 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 pripažino negaliojančiu, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 448,52 Eur negrąžinto avanso, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 448,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 732,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 6,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovė sustabdė prievolės vykdymą ar sutartį vienašališkai nutraukė, jeigu taip, ar tai padarė teisėtai.

5. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pateikti objekto raktą ir jį perduoti atsakovei sutarties vykdymo laikotarpiu (6.2.1 punktas), gavus atsakovės raštišką paklausimą dėl statybos darbų, priimti sprendimą ir raštu pranešti atsakovei per dvi darbo dienas (6.2.5 punktas). Šių pareigų nevykdymas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. (ieškovės nustatytą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, anot teismo, pateisintų atsakovės prievolės sustabdymą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikti nurodymus dėl darbų vykdymo ieškovės reikalavo tik 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu. Kadangi kitą dieną baigėsi papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, teismas šį reikalavimą vertino kaip formalų. Teismas konstatavo, kad kitų įrodymų dėl reikalavimo pateikti nurodymus byloje nėra, todėl sprendė, kad atsakovė aptariamu laikotarpiu to ieškovės nereikalavo. Be to, teismas padarė išvadą, kad pateikti įrodymai nepagrindžia, jog aptariamu laikotarpiu atsakovė patekti į objektą negalėjo. Tad teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės prievolės pažeidimo, todėl savosios sustabdyti negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas vertino, kad A. L. paaiškinimai, kad R. S. galimai suprato, jog atsakovė ketina netęsti darbų ar iš objekto išvažiuoti, pabėgti, suteikia patikimumo R. S. parodymams, kad A. L., V. G. pranešė, jog atsakovė sutartį nutraukia, nes kito pagrindo R. S. taip manyti atsakovė neįrodė. Tai, taip pat atsakovės išreikštas ketinimas sutartį pripažinti negaliojančia sudaro pagrindą jos 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenziją vertinti kaip sutarties nutraukimą, juolab, kad joje ne tik tai tiesiogiai nurodyta, bet ir išreikštas siekis perduoti atliktus darbus ir už tai gauti atlyginimą. Šios išvados atsakovės 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas, anot teismo, nepaneigia, nes prievolei sustabdyti teisinio pagrindo nebuvo, juo vienareikšmiškai išreikštas siekis demontuoti ir išsivežti pastolius. Šiame kontekste labiau tikėtina, kad darbuotojų į objektą atsakovė nesiuntė, kadangi sutartį laikė nutraukta. Pagaliau, liudytojo A. L. paaiškinimai, kad rašydamas 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenziją galimai pasikarščiavo, pavartojo neteisingą teisinę terminologiją, norėjo parašyti, kad sustabdė darbus, susiklosčiusių vartojimo statybos rangos teisinių santykių kontekste, turint omenyje, kad juridinis asmuo tai nurodė vartotojui, nepateisinami ir teismo išvados nekeičia.

8. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė 2015 m. rusėjo 2 d. atsakovei nustatė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, 2015 m. rugsėjo 11 d. ragino ją tai padaryti, o, atsakovei to nepadarius, 2015 m. rugsėjo 18 d. ją informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., neįrodo šalių sutartinių santykių atsinaujinimo (tęstinumo) po atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sutarties nutraukimo, kadangi ji veiksmų sutarčiai vykdyti nesiėmė.

9. 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijoje sutarties nutraukimas grindžiamas jos 14.2.1 ir 14.3 punktais. Atsakovė nurodė, jog remiasi sutarties 14.2.1 punkto dalimi, kurioje pagrindu ją nutraukti numatytas ieškovės trukdymas atsakovei tinkamai vykdyti sutartį ir laiku nesiėmimas priemonių padėčiai pakeisti. Tam, kad šiuo pagrindu sutartį nutraukti, atsakovė privalėjo ieškovei raštu įteikti prašymą netrukdyti jai tinkamai vykdyti sutartį ir laiku imtis priemonių padėčiai pakeisti, o pastaroji – to nepaisyti, taip pat apie sutarties nutraukimą informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Kad tai atliko iki 2015 m. rugsėjo 3 d., atsakovė neįrodė. Todėl teismas sprendė, kad vien dėl to atsakovė šiuo pagrindu sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai.

10. Be to, teismo vertinimu, atsakovė ieškovės trukdymo jai tinkamai vykdyti sutartį ir laiku nesiėmimo priemonių padėčiai pakeisti neįrodė: viena vertus, iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijoje nurodė priežastis, kurios jai trukdė atlikti darbus, tačiau daugiausia – praeityje, antra vertus, pripažino, kad visi darbai, kuriuos įmanoma atlikti naudojant esančius pastolius, yra pilnai baigti, o jų perstatyti, kad tęsti darbus, neleido ieškovės sutuoktinis, sukėlė konfliktą, tuo užkirto kelią tolesniam bendradarbiavimui. Tai leidžia suprasti, kad ieškovės trukdymas atsakovei tinkamai vykdyti sutartį pasireiškė draudimu perstatyti pastolius. Liudytojas R. S. paaiškino, kad neleido pastolių ne perstatyti, o išvežti, nes tikėjosi, kad atsakovė vykdys sutartį. Nustatytų aplinkybių, jog atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. išreiškė valią sutartį nutraukti, 2015 m. rugsėjo 2 d. – ją pripažinti negaliojančia, nesiuntė darbuotojų į objektą, tuo tarpu ieškovė 2015 m. rusėjo 2 d. atsakovei nustatė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, 2015 m. rugsėjo 11 d. ragino ją tai padaryti, kontekste nurodyti R. S. parodymai, anot teismo, vertintini labiau tikėtinais, negu tai neigiantys atsakovės atstovo A. L. parodymai, UAB „Pilaitės pastoliai“ 2016 m. balandžio 20 d. raštas, kuri ne tik su atsakove susijusi sutartiniais santykiais, bet ir, kaip pirma ir atsakovė, neteisingai nurodė, kad vartai objekte buvo užrakinti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. ir patekti nebuvo galimybės, nes varstoma jų dalis sumontuota 2015 m. rugsėjo 10 d. Be to, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl langų, įėjimo durų, garažo vartų, kiemo aliuminio vitrinos nesumontavimo, draudimo priklijuoti apatinę fasado plytelių eilę, jos pjovimo linijos nenurodymo, draudimo vykdyti darbus pirmame aukšte tarp ašių 4 - 3 ašyje E vertintinos tik kaip užkertančios kelią darbus užbaigti, bet ne tęsti, turint omenyje, kad atsakovė juos atliko tik keliose namo dalyse, o kitos nebuvo pradėtos. Remiantis išdėstytu, teismo vertinimu, faktinio pagrindo sutarčiai nutraukti pagal jos 14.2.1 punktą taip pat nebuvo.

11. Teismas sprendė, kad nutraukti sutarties jos 14.3 punkto pagrindu atsakovė taip pat negalėjo, nes šiame punkte sutarties nutraukimas siejamas su nenugalima jėga, o atsakovė nenugalimos jėgos sąlygų ne tik, kad neįrodė, bet ir neįrodinėjo.

12. Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai.

13. Teismas sprendė, kad pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 1 20 323,29 Eur sumai pateikimas ieškovei pagrindžia atsakovės valią šiuo aktu perduoti atliktus darbus. Pasirašydama šį aktą, ieškovė išreiškė valią atliktus darbus priimti su išlygomis, kurias nurodė pateiktame priede. Atsižvelgiant į tai, atliktus darbus atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė su išlygomis atliktų darbų aktu Nr. 1 20 323,29 Eur sumai, todėl atsakovė vėliau juos perduoti vienašališkai atliktų darbų aktu Nr. 1 19 925,93 Eur sumai negalėjo. Tai, anot teismo, sudaro pagrindą šį aktą pripažinti negaliojančiu. Teismo vertinimu, atsakovės atliktų darbų aktas Nr. 1 19 925,93 Eur sumai, ieškovės atliktų darbų aktas Nr. 1 15 906,68 Eur sumai ir jį tikslinantis atliktų darbų aktas Nr. 1 15 899,16 Eur sumai yra šalių ginčo dėl atliktų darbų ikiteisminė sprendimo išraiška.

14. Tesimas konstatavo, kad pastolius atsakovė nuomojo ne tam, kad jie savitiksliai būtų objekte, o darbų pagal sutartį vykdymui: 420 m² pastolių nuoma skirta darbams atlikti laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. Atsižvelgiant į tai, pastolių nuomos kaina apskaičiuotina proporcingai atsakovės atliktų 187,04 m² darbų kiekiui ir laikotarpiui, per kurį jie turėjo būti atlikti. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl objekto konstrukcijos ir darbų atlikimo specifikos, turint omenyje, kad šalys sutartyje jos neaptarė, su tuo nesusiję, todėl atmestini. Atsakovė taip pat neįrodė, kad UAB „Pilaitės pastoliai“ nuo 2015 m. rugsėjo 3 d., kai sutartis buvo nutraukta, negalėjo jų pasiimti. 2016 m. balandžio 20 d. rašte ji nurodė, kad vartai objekte buvo užrakinti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. ir patekti nebuvo galimybės, tačiau nustatyta, kad varstoma jų dalis sumontuota 2015 m. rugsėjo 10 d., todėl šį raštą teismas vertino kritiškai. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo bandoma pasiimti pastolius, o ieškovė neleido to padaryti: anot teismo, atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. įvykius naudoja kaip pretekstą savo neveikimui pateisinti, todėl ieškovė negali būti atsakinga dėl to, kad, nutraukusi sutartį, atsakovė toliau nuomojo pastolius.

15. Teismas nustatė, kad pagal sąmatą vienam kvadratiniam metrui darbų tenka 0,81 m² (420 m² ÷ 521 m²) pastolių, o atsakovės atliktiems 187,04 m² darbams – 151,5 m² pastolių (187,04 m² × 0,81 m²). 187,04 m² darbų atsakovė turėjo atlikti per 46 dienas (187,04 m² × 127 d. ÷ 521 m²). Skaičiuodama pastolių nuomos kainą ieškovė taiko 7,61 Eur be PVM m²/2 mėn. kainą, taigi, ją skaičiuoja už dviejų mėnesių laikotarpį, todėl teismas negali šios kainos skaičiuoti už 46 dienas.

16. Teismo vertinimu, atsakovės ir A. L., iš vienos pusės, bei ieškovės ir R. S., iš kitos, pozicija, turint omenyje jų suinteresuotumą bylos baigtimi, yra lygiavertė ir nesudaro pagrindo išvadai, ar ieškovė darbų frontą atsakovei perdavė laiku. Kitų tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Turint omenyje, kad pareiga įrodyti, jog darbų frontas laiku perduotas nebuvo, tenka atsakovei, teismas sprendė, kad ji to neįrodė. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl langų, įėjimo durų, garažo vartų, kiemo aliuminio vitrinos nesumontavimo, draudimo priklijuoti apatinę fasado plytelių eilę, jos pjovimo linijos nenurodymo, draudimo vykdyti darbus pirmame aukšte tarp ašių 4 - 3 ašyje E vertintinos tik kaip užkertančios kelią darbus užbaigti, bet ne pradėti ar tęsti.

17. Taigi teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, kad 46 dienas atlikti darbus objekte negalėjo, todėl sprendė, kad pastolių nuomos kaina sudaro 1 152,92 Eur be PVM (1 395,03 Eur su PVM) (151,5 m² × 7,61 Eur be PVM m²/2 mėn.).

18. Teismas konstatavo, kad savo pozicijai dėl atliktų darbų kiekio pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė: vien tik jos atstovo A. L. bendro pobūdžio paaiškinimai, teismo vertinimu, to neįrodo. Tuo tarpu ieškovė savąją įrodinėja naujosios rangovės UAB „Statybos meistras“ pateiktais duomenimis apie perimtą atsakovės atliktų darbų kiekį. Teismas laikė, kad atsakovės atstovo A. L. parodymai neįrodo UAB „Statybos meistras“ skaičiavimų klaidingumo, nes yra bendro pobūdžio – neaišku, kodėl turi būti laikoma, kad atsakovės atlikti darbai apskaičiuoti pagal priklijuotų plytelių plotą, kokių darbų kiekis didesnis 15-19 m², kiek konkrečiai didesnis ir pan., be to, jie nepagrįsti kitais įrodymais. Taigi teismas rėmėsi UAB „Statybos meistras“ duomenimis ir sprendė, kad atsakovė atliko 187,04 m² fasado apšiltinimo ir apdailos darbų. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl ieškovės apskaičiuotos šių darbų kainos – 11 827,19 Eur be PVM (14 310,90 Eur su PVM), byloje nėra.

19. Teismas laikė, kad atsakovės ir A. L., iš vienos pusės, bei ieškovės ir R. S., iš kitos, pozicija, turint omenyje jų suinteresuotumą bylos baigtimi, yra lygiavertė ir nesudaro pagrindo išvadai dėl to, ar iki sutarties sudarymo šalys susitarė dėl priešvėjinės vatos su juodu audeklu. Anot teismo, statybų (techninis) projektas atsakovei galėjo sukelti abejonių dėl priešvėjinės vatos spalvos, kadangi pateiktose juodai baltose objekto vizualizacijose fasado spalvos dalis tamsi, paaiškinta, jog akmens masės plytelių apdailos spalva turi būti tamsiai pilka, turint omenyje, kad plytelės klijuojamos ant priešvėjinės vatos, todėl ji gali matytis pro siūles, tačiau priešvėjinės vatos su juodu audeklu reikalingumas iš to negali būti savaime suprantamas, nes ji, turint omenyje šias aplinkybes, čia nenurodyta. Be to, pagal sutarties 1.1.3 punktą plyteles tiekė ieškovė, todėl iki sutarties sudarymo jų spalva galėjo būti keičiama. Priešvėjinė vata su juodu audeklu nenurodyta ir preliminarioje sąmatoje bei sąmatoje. Liudytojas R. S. paaiškino, kad matė, jog priešvėjinė vata su juodu audeklu sąmatoje nenurodyta, manė, kad jos spalva bus juoda, vėliau nurodė, kad gavęs sąmatą nesitikslino, ar priešvėjinė vata su juodu audeklu, galvojo, kad bus laikomasi žodinio susitarimo. Pripažino, kad sutartį pasirašė jos neskaitęs, G. C. sutarties nerodė ir su juo neaptarė. Tai, teismo vertinimu, sumenkina netiesioginio įrodymo, kad iki sutarties sudarymo R. S. kitai rangovei UAB „Prelista“ teikė pastabą dėl to, jog priešvėjinė vata turi būti su juodu audeklu, turinčio pagrįsti, kad tai nurodęs UAB „Prelista“, atsakovei negalėjo nenurodyti, įrodomąją vertę, kadangi sutarties sudarymo metu jis elgėsi nerūpestingai. Kartu, tai, jog R. S. sutartį pasirašė neskaitęs, nesudaro pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalį abejones dėl jos sąlygų aiškinti ieškovės, kaip vartotojos ir sutarties sąlygas priėmusios šalies, naudai. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad pateikti įrodymai nepagrindžia šalių susitarimo iki sutarties sudarymo dėl priešvėjinės vatos su juodu audeklu, tuo tarpu rašytiniuose įrodymuose, be kita ko, sąmatoje, kuria remdamasi atsakovė atliko darbus, tai nenurodyta, todėl labiau tikėtina, kad šalių nebuvo sutarta. Atsižvelgdamas į tai, juodos plėvelės montavimą ant priešvėjinės vatos teismas vertino ne kaip atsakovės darbų trūkumų šalinimą, o sutartyje nenumatytą darbą.

20. Tai, kad iki sutarties sudarymo šalys nesulygo, jog priešvėjinė vata turi būti su juoda plėvele, o suinteresuota tuo buvo išimtinai ieškovė, anot teismo, sudaro pagrindą labiau tikėtinu laikyti tai, kad juodą plėvelę ant priešvėjinės vatos atsakovė sumontavo ieškovės prašymu, susitarus dėl papildomo atlygio už tai, turint omenyje juridinio asmens tikslą siekti pelno. Tokiu būdu dėl to tarp šalių susiklostė savarankiški vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, kurių rezultatu ieškovė naudojasi, todėl privalo už tai atsiskaityti.

21. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė atliko cokolio šiltinimo ir cokolio šiltinimo plokštės pjovimo užduotame lygyje darbus, o tai, kad šie darbai buvo būtini tam, kad atsakovė galėtų pradėti atlikti sutartyje numatytus darbus, atsakovė pagal sutartį jų atlikti neturėjo, šiems darbams atlikti ieškovė samdė kitus rangovus, kurie jų nepabaigė, šių darbų atlikimu, taip pat tuo, kad atsakovė pradėtų atlikti darbus, suinteresuota buvo išimtinai ieškovė, sudaro pagrindą labiau tikėtinu laikyti tai, kad aptariamus cokolio darbus atsakovė atliko ieškovės prašymu, susitarus dėl papildomo atlygio už tai, turint omenyje juridinio asmens tikslą siekti pelno. Tokiu būdu dėl to tarp šalių susiklostė savarankiški vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, kurių rezultatu ieškovė naudojasi, todėl privalo už tai atsiskaityti.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas betono sienos pailginimas įrengiant dėžę iš plokštės yra sutartyje nenumatytas darbas. Iki sutarties sudarymo atsakovė gavo statybos (techninį) projektą, liudytojo R. S. paaiškinimais, apžiūrėjo objektą, todėl turėjo numatyti, kad parapetas neįrengtas, tačiau sutartimi įsipareigojo jo vietoje atlikti fasado darbus. Atsižvelgiant į tai, poreikį pailginti betono sieną įrengiant dėžę iš plokštės atsakovė nustatė atlikdama pagal sutartį sulygtus darbus, todėl jie pripažintini papildomais. CK 6.673 straipsnio 1 dalies pagrindu rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Šiuo pagrindu ieškovė apmokėti aptariamą papildomą darbą atsisakė teisėtai.

23. Taigi teismas laikė, kad atsakovės atliktų darbų ir pastolių nuomos kaina sudaro 16 551,48 Eur su PVM sumą (1 395,03 Eur + 14 310,90 Eur + 594,50 Eur + 251,05 Eur). Ieškovė sumokėjo atsakovei 19 000 Eur avansą, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina sumokėto avanso 2 448,52 Eur dalis. Nustatęs, kad atsakovės atliktų darbų ir pastolių nuomos kaina sudaro ne 19 925,93 Eur, bet 16 551,48 Eur su PVM sumą, o atsakovė gavo 19 000 Eur avansą, kurio 2 448,52 Eur dalį privalo grąžinti ieškovei, teismas sprendė, kad pagrindo atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 925,93 Eur skolą nėra, todėl šį atsakovės reikalavimą atmetė.

24. Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „Statybos meistras“ sudarė 2016 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. SM20160405 dėl atlygintinų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fasado apšiltinimo ir apdailos darbų. Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Statybos meistras“ pateikė 2015 m. spalio 1 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2015 m. spalio 6 d. sumokėjo 10 000 Eur avansą ventiliuojamo fasado šildymo darbams atlikti.

25. Teismas laikė, kad gavusi avansą UAB „Statybos meistras“ pradėjo vykdyti darbus, o sutartį pasirašė vėliau. Teismo vertinimu, nelogiška, kad, siekdama, jog fasado darbai būtų užbaigti kaip įmanoma greičiau, kad nebūtų sugadinti objekte atlikti darbai, ieškovė 2015 m. spalio 6 d. 10 000 Eur avansą mokėtų tam, jog fasado darbai būtų pradėti atlikti tik 2016 m. gegužės 10 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir UAB „Statybos meistras“ susiklostė 2015 m. spalio mėnesį, todėl pakeičiančią sutartį ieškovė sudarė per protingą terminą. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė sutartį su UAB „Statybos meistras“ sudarė dėl atsakovės neatliktų darbų.

26. Teismas nustatė, kad UAB „Statybos meistras“ komerciniame pasiūlyme, jos ir ieškovės sudarytoje sutartyje numatyta 37 297,04 Eur su PVM darbų kaina. UAB „Statybos meistras“ už atliktus darbus ieškovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras 42 188,45 Eur su PVM sumai, kurios 40 516,45 Eur dalį ieškovė apmokėjo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog tarp sutarčių susidaręs 13 982,03 Eur ((16 551,48 Eur + 42 188,45 Eur) - 44 757,90 Eur) kainų skirtumas yra protingas. Teismas pažymėjo, kad sutartys sudarytos kiek daugiau, nei penkių mėnesių skirtumu (ieškovės ir atsakovės sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 27 d., tarp ieškovės ir UAB „Statybos meistras“ sutartiniai santykiai susiklostė 2015 m. spalio mėnesį), kuris yra per trumpas, kad savaime pagrįstų tokį kainos padidėjimą. Liudytojo R. S. paaiškinimai leidžia spręsti, kad tai lėmė išimtinai kitų rangovų atsisakymas atlikti darbus šaltuoju metų laikotarpiu. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad pakeičiančiosios sutarties sudarymas nurodyta kaina ir laiku buvo protingesnis, negu atliktų darbų konservavimas, kuris juos apsaugotų nuo sugadinimo, ir tęsimas kitais metais. Liudytojas R. S. pripažino, kad tokiu atveju būtų rinkęsis kitą rangovą, atitinkamai, sutartį sudarytų kitomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad ieškovė pasirinko pakeičiančiąją sutartį sudaryti UAB „Statybos meistras“ nurodytomis, o ne protingiausiomis laiko ir kainos atžvilgiu sąlygomis. Ieškovė taip pat nepagrindė, kodėl pakeičiančiosios sutarties kaina nuo sulygtos 37 297,04 Eur išaugo iki 42 188,45 Eur ir sutarčių kainų skirtumas turėtų būti skaičiuojamas nuo jos.

27. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiai atsakovei, todėl jos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Apeliaciniu skundu ieškovė B. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta, jog atsakovei priklauso 594,50 Eur atlyginimas už priešvėjinės juodos plėvelės montavimą bei 251,05 Eur atlyginimas už cokolio šiltinimą, ir atitinkamai pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 2 448,52 Eur avanso, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3 294,07 Eur avanso; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –priteisti ieškovei iš atsakovės 13 136,48 Eur nuostolių atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovei priklauso atlyginimas už priešvėjinės juodos plėvelės ir cokolio įrengimą, priteisti ieškovei 13 982,03 Eur nuostolių atlyginimą; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – UAB „TAEM PROJEKTŲ VALDYMAS“ 2018 m. balandžio 11 d. ataskaitos kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad R. S. pasirašė sutartį jos neskaitęs. Pati sutartis visiškai nereglamentuoja, kokius konkrečiai darbus atsakovė privalo atlikti pagal sutartį, tad R. S. perskaičius sutarties tekstą ieškovės valia sudaryti ar nesudaryti sutarties nebūtų pasikeitusi. Tuo tarpu iš teismo cituojamų R. S. parodymų akivaizdu, kad pastarasis skaitė sutarties priedą – sąmatą. Be to, teismo pacituoti R. S. parodymai turi būti vertinami kartu su kitais jo parodymais, duotais 2016 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas nemotyvavo, kodėl šiuos R. S. parodymus atmeta arba kodėl juos laiko nepatikimais. Atsakovė nebandė paneigti tokio R. S. ir V. G. bendravimo turinio, t. y. neprašė pastarojo apklausti kaip liudytojo. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl sutarties (bet ne priedo) neskaitymas eliminuoja galimybę taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Tokios išvados teismas nepagrindė nei teisės normomis, nei teismų praktikoje pateiktais teismų išaiškinimais. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, savo srities profesionalas, todėl jam teko pareiga sutarties priedą–sąmatą parengti aiškaus ir nedviprasmiško turinio. Kadangi atsakovė tokios pareigos neįvykdė, visi sutarties ir jos priedo neaiškumai aiškintini ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai.

28.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų. Atsakovė 2015 m. liepos 27 d. el. laišku atsiuntė ieškovei tarpinę atliktų darbų ataskaitą, kurioje nėra įtraukti jokie papildomi darbai, tačiau teismas šio įrodymų visiškai nevertino ir nenurodė, kodėl šis įrodymas neturėtų būti vertinamas. Liudytojų – atsakovės darbuotojų – parodymai patvirtina, kad, atsakovei 2015 m. liepos 27 d. siunčiant tarpinę atliktų darbų ataskaitą, juoda plėvelė jau buvo sumontuota, tačiau atsakovė šių darbų neįtraukė į atliktų darbų sąrašą bei atliktų darbų kainą, kas įrodo, kad atsakovė 2015 m. liepos 27 d. nelaikė, kad jai priklauso papildomas atlyginimas už priešvėjinės plėvelės montavimą.

28.3. Teismas be jokio pagrindo sumenkino elektroninio susirašinėjimo su UAB „Prelista“ įrodomąją reikšmę. Pastarasis patvirtina, kad ieškovė kreipė ypatingą dėmesį į naudotinos vatos spalvą, dėl ko neįtikėtina, kad vienam rangovui ieškovė nurodė, kad turės būti montuojama juoda priešvėjinė vata, o tuo pačiu metu kitam rangovui (atsakovei) nurodė, kad turės būti montuojama įprastinės spalvos priešvėjinė vata. Teismas, sumenkindamas elektroninio susirašinėjimo su UAB „Prelista“ įrodomąją reikšmę, sprendime taip ir nenurodė, dėl kokių priežasčių vienam rangovui ieškovė nurodė, kad turės būti montuojama juoda priešvėjinė vata, o tuo pačiu metu kitam rangovui (atsakovei) nurodė, kad turės būti montuojama įprastinės spalvos priešvėjinė vata, nors su abiem rangovais buvo tariamasi tuo pačiu metu dėl tų pačių darbų tame pačiame objekte.

28.4. Teismas pažeidė CK 6.192 straipsnio 5 dalį, šalių susitarimą dėl priešvėjinės juodos plėvelės montavimo nustatydamas liudytojų parodymais, nes sutarties 9.2 punkte šalys susitarė, kad bet kokie papildomi darbai atliekami (apmokami) tik tokiu atveju, jei šalys dėl to susitaria raštu (ar bent tam raštu pritaria ieškovė). Dėl tų pačių priežasčių, t. y. rašytinės formos nesilaikymo, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei priklauso atlyginimas už cokolio šiltinimo darbus, kurie neįėjo į sutartyje numatytų darbų apimtį.

28.5. Byloje nebuvo ginčo, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis. Šiuo atveju atsakovė išdėstė tik pavienius neesminius ir nepagrįstus argumentus, tačiau neginčijo pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) neįtvirtina ieškovo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių protingumo, taip pat, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kainų skirtumas yra ieškovo minimalūs nuostoliai, kurių ieškovui nereikia įrodinėti, kad viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė net nekėlė kainų skirtumo protingumo klausimo, ieškovė neprivalėjo papildomai įrodinėti kainų skirtumo protingumo, nes dėl tokios aplinkybės byloje nekilo ginčas. Be to, jei teismas manė, kad byloje yra svarbu aiškintis kainų skirtumo protingumo klausimą, teismas, vykdydamas teismo pareigą paskirstyti įrodinėjimo pareigą tarp šalių, turėjo ieškovei, kaip vartotojai ir silpnesnei ginčo šaliai, pasiūlyti teikti įrodymus dėl kainų skirtumo protingumo, tačiau šios pareigos neįvykdė ir šias aplinkybes aiškinosi tik priimdamas sprendimą sprendimų priėmimo kambaryje, bet ne teismo posėdžių metu.

28.6. Sutartis su nauju rangovu sudaryta protinga kaina. Liudytojo R. S. paaiškinimai nurodo objektyvias priežastis, dėl kurių ieškovė buvo priversta sudaryti sutartį su nauju rangovu aukštesne kaina. Atsakovė tokių liudytojo parodymų neginčijo ir neįrodinėjo, kad kiti rangovai darbus būtų atlikę pigiau. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės, kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Šiuo atveju teismui buvo nurodytos esminės aplinkybės, turėjusios didesnę reikšmę už naujo rangovo darbų kainą, t. y. siekis apsaugoti jau atliktus darbus pastate, nes neužbaigus fasado šiltinimo darbų būtų buvęs prarastas tiek atsakovės atlikto darbo rezultatas, tiek ir pastato viduje atliktų darbų rezultatas, kas būtų sąlygoję itin didelius ieškovės nuostolius.

Atsiliepimas

28.7. Atsakovė negrindė savo pozicijos argumentais, kad, kaip nurodė teismas, ieškovė nepagrindė, jog sutarties su nauju rangovu sudarymas buvo protingesnis nei atliktų darbų konservavimas ir jų tęsimas kitais metais. Teismas taip pat šių aplinkybių nesiaiškino teismo posėdžio metu ir nesiūlė ieškovei teikti atitinkamus įrodymus, t. y. teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos teismo posėdžių metu. Atliktų darbų konservavimas nebuvo ekonomiškai naudingas, nes būtų sąlygojęs ne tik papildomus kaštus, bet ir užtęsęs galutinį darbų užbaigimo terminą. Pagal UAB „TAEM PROJEKTŲ VALDYMAS“ pateiktus paskaičiavimus, gyvenamojo namo konservavimo darbai būtų kainavę 17 544,80 Eur, t. y. ženkliai daugiau nei kainų skirtumas tarp sutarties kainos ir naujo rangovo sutarties kainos; be to, UAB „TAEM PROJEKTŲ VALDYMAS“ nurodė, kad gyvenamojo namo konservavimas būtų buvęs ir ekonomiškai nenaudingas. Taigi jei ieškovė būtų pasirinkusi gyvenamojo namo konservavimo darbų atlikimą, jos nuostoliai būtų buvę dar didesni, todėl naujo rangovo atliktų darbų kaina atitiko protingumo kriterijų.

28.8. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia naujo rangovo kainos padidėjimą, o priešingą išvadą padaręs teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, kurie paaiškina tokį kainos skirtumą, todėl ieškovė jokių papildomų įrodymų ir argumentų teikti neprivalėjo. Naujo rangovo komercinio pasiūlymo Pastabų skiltyje aiškiai nurodyta, kad kainų pasiūlymo lentelėje yra pateikiami preliminarūs darbų kiekiai, o atsiskaitymas vykdomas pagal faktiškai atliktus darbus. Atsakovė neįrodė ir teismas nenustatė, jog į naujo rangovo atliktų darbų aktus būtų buvę įtraukti darbai, kurie nebuvo numatyti naujo rangovo komerciniame pasiūlyme ir su atsakove sudarytoje sutartyje. Naujam rangovui vykdant darbus jo darbų įkainis nepadidėjo, t. y. padidėjo tik faktiškai atliktų darbų kiekis, kurio iš anksto nebuvo galima numatyti.

28.9. Teismas, nustatęs ieškovės kaltę dėl per didelių nuostolių, turėjo priteisti dalį nuostolių. Tačiau teismas, nors ir nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, klausimo dėl dalies reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo patenkinimo net nesvarstė, nenustatinėjo ieškovės kaltės laipsnio dėl nuostolių dydžio bei nenustatinėjo, kokia apimtimi ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo galėtų būti patenkintas, t. y. kokia būtų buvusi protinga pakeičiančiosios sutarties kaina, o iš esmės atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės be jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, net ir nustačius ieškovės kaltę dėl dalies nuostolių atsiradimo, tai savaime nesudarytų pagrindo mažinti priteistinų nuostolių dydžio, kadangi teismai privalo atsižvelgti ir į atsakovės elgesį.

29. Atsakovė UAB „Vilmstata“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1. Teismas sprendime pateikė išsamius ir logiškus argumentus, kurių pagrindu laikė, kad atsakovas turi teisę į priešvėjinės juodos plėvelės montavimo darbų apmokėjimą. Be to, teismas taip pat nurodė konkrečią teisės normą, kurios pagrindu atsakovei toks apmokėjimas priklauso. Iš esmės atsakovė sutinka su teismo argumentais šioje dalyje, tik papildomai dar nurodo, kad šiame kontekste labai svarbūs yra paties liudytojo R. S. duoti parodymai, kuriuos būtų galima laikyti faktų pripažinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182, 187 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, neva R. S. sakė, kad vata turi būti juodos spalvos, vertinti kritiškai, nes, kaip ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šio liudytojo parodymai laikytini asmens, turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais, be to, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos liudytojo teiginius.

29.2. Elektroninis susirašinėjimas su UAB „Prelista“ neturi tokios įrodomosios reikšmės, kuri neigiamai atsilieptų atsakovei. Byloje nustatyta, kad R. S., gavęs atsakovės pateiktą pasiūlymą, papildomai nesitikslino, ar vata yra padengta juodos spalvos audeklu. Atsakovė pasiūlymą teikė pagal pateiktą projektą, kuriame nebuvo nurodyta, kad vata turi būti padengta juodos spalvos audeklu. Natūralu, kad jei ieškovė kartu su sutuoktiniu R. S. norėjo vatos su juodos spalvos audeklu, tai toks reikalavimas turėjo būti expressis verbis nurodytas projekte, arba jei nebuvo nurodytas – turėjo būti papildomai nurodytas reikalavimas raštu.

Šalies argumentai

29.3. Teigdama, kad, nesant rašytinio susitarimo dėl priešvėjinės plėvelės, teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais, apeliantė nėra nuosekli ir skunde pateikia tik sau naudingą informaciją. Liudytojas R. S. nurodė, kad jis rašytinių nurodymų niekada neduodavo, nes viską spręsdavo žodžiu.

29.4. Apeliantės pozicija dėl cokolio apšiltinimo darbų kinta – pradžioje teigusi, kad šiuos darbus atliko ne atsakovė, o kitas rangovas, apeliantė apeliaciniame skunde to jau nebeteigia, t. y. pripažįsta, kad šiuos darbu atliko atsakovė, tačiau nurodo, kad ji neprivalo jų apmokėti, nes neva dėl jų nebuvo susitarta raštu. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su atsakovės teise gauti atlyginimą už šiuos darbus.

29.5. Apeliantė nėra visiškai sąžininga, teigdama, kad konservavimo klausimas buvo jai siurprizinis ir apie jį apeliantė sužinojo tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Konservavimo klausimus kėlė atsakovė, atsikirsdama į ieškovės patikslintą ieškinį. Šie klausimai buvo tiesiogiai užduodami tiek liudytoju byloje apklaustam techniniam prižiūrėtojui, tiek ir ieškovės sutuoktiniui – R. S.. Atsakovė nurodė, kad esant faktiniam darbų perdavimui, darbų rezultato išsaugojimo rizika tenka užsakovui, todėl ieškovė, nesiėmusi priemonių darbų rezultatui išsaugoti / apsaugoti, turi prisiimti riziką. Taigi, šis klausimas, priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme – įrodymų tyrimo stadijoje, todėl apeliantė, norėdama atsikirsti į šiuos argumentus, privalėjo teikti įrodymus dar pirmosios instancijos teisme. Taigi atsakovė prašo neprijungti prie bylos apeliantės pateiktos UAB „Team projektų valdymas“ parengtos pastato konservavimo darbų ataskaitos, nes toks įrodymas galėjo būtų teikiamas pirmosios instancijos teisme; šio įrodymo prijungimas pažeistų atsakovės teisę į rungimosi principą ir teisingą teismą, taip pat būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai; šio įrodymo prijungimas iš esmės reikštų bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, nes atsakovė, norėdama ginčyti pateiktą įrodymą, turėtų teikti kitus įrodymus, o gal net prašyti teismo ekspertizės; ir tokio įrodymo prijungimas apeliaciniame procese iš esmės pažeistų atsakovės teises, nes ribotų atsakovės apeliaciją šioje dalyje.

Atsiliepimas

29.6. Atsakovė nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad teismas turėjo pareigą jai, kaip silpnesnei šaliai, pasiūlyti teikti naujus įrodymus. Apeliantei atstovavo advokatai, todėl tiek apeliantės, tiek atsakovės kompetencijos buvo lygios.

29.7. Byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės argumentus, kad skuba lėmė kainos padidėjimą. Nauja rangos sutartis sudaryta 2016 m. balandžio 5 d., pagal šios sutarties 5.1 punktą darbai turėjo būti pradėti dar vėliau – 2016 m. gegužės 10 d., o užbaigti – per septynis mėnesius, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbai perduoti 2017 m. sausio 6 d.

Šalies argumentai

30. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilmstata“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu; pripažino atsakovės vienašalį atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą negaliojančiu; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 448,52 Eur negrąžinto avanso, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 1 732,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Teismas, analizuodamas byloje esantį rašytinį įrodymą – 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovės pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo, visiškai neanalizavo šio rašytinio įrodymo prieš tai buvusių įrodymų ir faktinių aplinkybių kontekste. Sutartis faktiškai nebuvo nutraukta, darbų vykdymas buvo sustabdytas ir buvo tikimasi konstruktyvaus bendradarbiavimo atnaujinimo, t. y. prašoma suteikti protingą terminą darbų atlikimui, duoti konkrečius nurodymus dėl konkrečių darbų. Tačiau nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. po kilusio konflikto ieškovė nebesudarė galimybių patekti į objektą atsakovės darbuotojams, todėl pastaroji negalėjo toliau tęsti darbų. Be to, pati ieškovė jau bylos nagrinėjimo metu laikė, kad jos patikslinto ieškinio reikalavimas – pripažinti ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės – yra nepagrįstas ir net kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti sutikimą dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo atsisakymo.

30.2. Pripažindamas atsakovės vienašalį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu, teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Liko netinkamai įvertintas byloje esantis rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, kad ieškovė, nesutikdama su 2015 m. rugsėjo 16 d. darbų priėmimo ir perdavimo aktu, prašo ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikti atliktų darbų aktą, kuris atitiktų realiai atsakovės pagal sutartį atliktus darbus. Taigi šis rašytinis įrodymas patvirtina tai, kad pati ieškovė nelaikė 2015 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų akto kaip tinkamo dokumento atliktiems darbams priimti ir ieškovė nustatė papildomą terminą atliktiems darbams priimti ir perduoti – 2015 m. rugsėjo 29 d. Reaguodama į tokią ieškovės poziciją, atsakovė pateikė 2015 m. rugsėjo 29 d. pakoreguotą atliktų darbų aktą, išrašytą 19 925,93 Eur sumai. Tolesnis byloje esančių įrodymų tyrimas suponuoja išvadą, kad ieškovė darbus su trūkumais priėmė jau kur kas vėliau, nei jai buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų aktas.

30.3. Sutarties vykdymas nuo pat darbų pradžios buvo apsunkintas, t. y. nors darbų pradžia buvo numatyta 2015 m. gegužės 12 d., tačiau ieškovės sutuoktinio prašymu, motyvuojant vėluojančių paruošiamųjų gerbūvio, vidaus sienų tinkavimo, grindų betonavimo bei langų montavimo darbų atlikimu, atsakovei realiai statybų frontas buvo perduotas tik 2015 m. birželio 16 d. Tą pačią dieną buvo sumontuoti pastoliai. Tačiau net ir sumontavus pastolius darbų atsakovė negalėjo sklandžiai vykdyti, nes ieškovė nebuvo sumontavusi langų bei durų. Langų montavimo darbai pabaigti 2015 m. liepos 20 d. Iki konflikto su ieškovės sutuoktiniu vis dar nebuvo sumontuotos įėjimo durys, garažo vartai bei kiemo aliuminio vitrina, dėl ko pagal darbų eiliškumą apeliantė vėlgi negalėjo užbaigti savo darbų etapo. Fasado šiltinimo darbų ties pradėta fasado dalimi atsakovė negalėjo pabaigti ir dėl to, kad ieškovė nedavė nurodymo, kokiame aukštyje atlikti apatinės plytelės pripjovimą. Dėl po langų sumontavimo tarp ieškovės ir langų montavimo darbus atlikusios įmonės UAB „Langų gama“ kilusių nesutarimų ieškovė ilgiau nei mėnesį neleido užbaigti darbų tarp ašių 4-3 ašyje E. Po to, kai buvo gautas leidimas atlikti darbus, atsakovė šiuos darbus atliko, tačiau vėliau buvo gautas naujas nurodymas dėl išryškėjusių langų montuotojų darbų defektų išardyti langų angokraščius, o vėliau juos iš naujo permontuoti. Ką atsakovė prarasdama laiką ir patirdama papildomų sąnaudų atliko. Taigi pastoliai buvo pastatyti 2015 m. birželio 16 d. ir išmontuoti 2015 m. rugsėjo 24 d., iš viso pastoliai objekte buvo 3 kalendorinius mėnesius. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. pastoliai buvo nenaudojami, kai tarp atsakovės ir ieškovės sutuoktinio kilo konfliktas ir nebuvo leista pastolių permontuoti į kitą pastato pusę bei užrakinti įvažiavimo vartai į teritoriją, atsižvelgiant į tai, pastolių nuomos kaštus turėtų padengti ieškovė.

30.4. Poreikis betono sienos pailginimui įrengiant dėžę kilo vėliau, jau pradėjus darbus objekte. Betono sienos pailginimo darbai atlikti pakeitus technologinį sprendimą. Šie darbai taip pat nebuvo numatyti atsakovei pateiktame projekte, atitinkamai nebuvo įtraukti į sąmatą. Šių darbų apmokėjimo klausimai buvo aptarti su ieškove.

30.5. Teismas, laikydamas, kad atsakovės atliktų darbų kiekis yra toks, koks nurodytas bylos I tome 58 lape, visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į tokių darbų specifiką ir jų kiekių apskaičiavimo metodiką.

Atsiliepimas

31. Ieškovė B. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1. Atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl sutarties nutraukimo neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą iš esmės. Net ir nustačius, kad sutartį nutraukė ne atsakovė, o ieškovė, tai nepaneigtų ieškovės reikalavimo teisės į avanso permoką ir nuostolių priteisimą, taip pat tai nepatvirtintų ir atsakovės priešieškinio reikalavimų.

31.2. Atsakovė byloje neįrodė ieškovės nebendradarbiavimo su atsakove. Iš atsakovės argumentų visiškai nesuprantama, kaip ieškovė jau sutarties pasirašymo metu galėjo būti pažeidusi kokį nors terminą net 34 dienas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovė sutarties terminą pažeidė 68 dienas. Kita vertus, net ir konstatavus, kad ieškovė pažeidė terminą (savo įsipareigojimą perduoti statybvietę) 34 dienomis ir tai savaime pratęsia atsakovės darbų vykdymo terminą atsakovei net neteikiant jokių pretenzijų ieškovei, atsakovė bet kokiu atveju laiku neįvykdė savo prievolių, nes sutartis darbų atlikimą numatė iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., o ieškovė sutartį nutraukė nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. atsakovei buvo suteiktos papildomos 35 dienos, kurių atsakovei neva „pritrūko“ darbams pabaigti. Be to, 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. L. patvirtino, jog po pastolių sumontavimo 2015 m. birželio 16 d. iš karto pradėjo darbus tose vietose, kurioms nebūtinas langų sumontavimas. 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės darbuotojas R. R. paliudijo, jog šiltinimo darbai buvo baigti iki rugpjūčio pradžios, o atsakovės darbuotojas M. L., kuris buvo fasado plytelių klijuotojas, paliudijo, jog darbus pradėjo maždaug liepos viduryje. Taip pat pagal sutartį langai galėjo būti montuojami ir darbų vykdymo metu, jei tai netrukdo atsakovei vykdyti darbų, o anksčiau išdėstyta patvirtina, kad atsakovė galėjo vykdyti darbus.

31.3. Atsakovės 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas neįrodo sutarties nenutraukimo, nes jame atsakovė teiraujasi dėl pastolių išsivežimo, tačiau nesiteirauja dėl galimybės tęsti darbus. Be to, šis raštas turi būti vertinamas sistemiškai su atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu. Galiausiai atsakovės valią nutraukti sutartį įrodo ir darbuotojų nebesiuntimas vykdyti darbų nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., ką nustatė teismas.

31.4. Ieškovės procesinio pobūdžio veiksmai bylos metu nepaneigia sutarties nutraukimo fakto. Sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo nustatinėjama būtent atsakovės, o ne ieškovės valia. Be to, teismas šioje byloje nustatė, jog ieškovė laikytina vartotoja, dėl ko teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ex officio (pagal pareigas). Kita vertus, atsakovės pozicija dėl sutarties nenutraukimo tik papildomai įrodo, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti ir nutraukė sutartį dėl atsakovo kaltės.

31.5. Atsakovė apeliaciniame skunde ignoruoja tą faktinę aplinkybę, kad ieškovė darbus priėmė su išlygomis 2015 m. rugsėjo 25 d. Atsakovė tokį darbų priėmimą su išlygomis traktuoja tik kaip ieškovės pastabas dėl darbų trūkumo, tačiau sutikus su tokia atsakovės pozicija, CK 6.662 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti teisę priimti darbus su išlygomis, netektų prasmės. 2015 m. rugsėjo 25 d. raštu ieškovė pareikalavo pateikti pakoreguotą atliktų darbų aktą ne dėl to, jog būtų iš naujo pradėta darbų priėmimo-perdavimo procedūra, ir ne dėl to, kad nustatytų papildomą terminą atliktiems darbams perduoti, o dėl to, kad būtų tinkamai įformintas jau atliktas darbų priėmimas-perdavimas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, toks vėlesnis šalių apsikeitimas raštais po ieškovės išlygų pateikimo bei atsakovės surašytas naujas atliktų darbų aktas yra šalių ginčo dėl atliktų darbų ikiteisminė sprendimo išraiška. Atsakovė taip ir nepaaiškino, kodėl 2015 m. rugsėjo 29 d. raštą, kuriuo reikalauja pastabas pateikti iki 2015 m. spalio 2 d., priešingai nei visus kitus raštus, ieškovei neišsiuntė el. paštu. Tad akivaizdu, jog atsakovė siekė sąmoningai sukurti tokią situaciją, kad ieškovė praleistų terminą pastaboms dėl darbų trūkumų pateikti. Be to, atsakovė neįrodė ieškovės vengimo priimti darbus (CK 6.662 straipsnio 6 dalis).

31.6. Ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai pasisakė, jog atsakovės nurodomos aplinkybės dėl negalėjimo vykdyti darbus yra arba nepagrįstos, arbe nedarančios jokios įtakos sutarties vykdymui. Be to, tai, kad pastoliai išbuvo objekte ilgiau nei 2 mėnesius, yra tik atsakovės atsakomybė, kadangi būtent atsakovei teisės aktai numato pareigą organizuoti darbus taip, kad darbai būtų atlikti sutartyje nustatytu terminu. Atsakovė neteisėtai skaičiuoja už pastolių nuomą beveik visą kainą, kai yra atlikusi mažiau nei pusę darbų, ir tuo pažeidžia sutarties 6.3.2. punktą, kuriame nurodyta atlikti visus darbus savo ir užsakovo pateiktomis medžiagomis pagal patvirtintus ir suderintus darbų įkainius. Teismas teisingai įvertino atsakovės argumentus dėl tariamo neleidimo demontuoti ir išsivežti pastolius.

31.7. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad po sutarties pasirašymo buvo keičiamas technologinis sprendimas, t. y. kas ir kada jį pakeitė, kokiu būdu jis buvo derinamas su statybos proceso dalyviais ir pan., juo labiau nepateikė įrodymų, kad įspėjo ieškovę, jog betono sienos pailginimo įrengiant dėžę darbai kainuos papildomai, ir kad ieškovė sutiko už tokius papildomus darbus sumokėti. Be to, atsakovei 2015 m. liepos 27 d. siunčiant tarpinę atliktų darbų ataskaitą, dėžės įrengimo darbai jau buvo atlikti, tačiau atsakovė šių darbų neįtraukė į atliktų darbų sąrašą bei atliktų darbų kainą, kas įrodo, kad atsakovė nelaikė, jog jai priklauso atlyginimas už šiuos darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės – atmetamas.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

33. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vienašalio vartojimo statybos rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vienašalio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, užsakovo pareigos atsiskaitytu su rangovu ir pastarojo pareigos atlyginti užsakovui nuostolius, atsiradusius dėl pakeičiančios sutarties sudarymo.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudarytą statybos rangos sutartį atsakovė nutraukė, o ne sustabdė jos vykdymą, kaip teigė, be to, nutraukė neteisėtai, nes neįrodė nė vieno jos nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo.

35. Apeliaciniame skunde atsakovė toliau palaiko poziciją, kad sutarties faktiškai nenutraukė, tik sustabdė darbų vykdymą, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, anot atsakovės, nevertino byloje esančių įrodymų sistemiškai, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą, o būtent, analizuodamas atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovės pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo, teismas neanalizavo šio rašytinio įrodymo prieš tai buvusių įrodymų ir faktinių aplinkybių kontekste.

36. Nors atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neanalizuodamas visų įrodymų ir faktinių aplinkybių sistemiškai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamą skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, neturi pagrindo su tuo sutikti. Iš pastarosios matyti, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas atsakovės veiksmus kaip sutarties nutraukimą, o ne prievolių vykdymo sustabdymą, išsamiai pasisakė dėl visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, be kita ko, įvertindamas ir atsakovės minimą 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą, atsakovės galimybes patekti į objektą po 2015 m. rugsėjo 1 d. ir sutarties šalių teisinį statusą, t. y. ne vien remdamasis atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzija. Vien tai, kad atsakovė su teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir pateikia savo, nėra pagrindas laikyti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

37. Kaip teisingai nurodo ieškovė, jos procesinis elgesys disponuojant pareikštais ieškinio reikalavimais taip pat nėra pagrindas kitaip kvalifikuoti bylos aplinkybių dėl sutarties nutraukimo, nes sprendžiant pastarąjį klausimą vertinama atsakovės, o ne ieškovės valia.

38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šią teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams.

Dėl vienašalio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu

39. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jos vienašalį 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu, neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir bylos faktines aplinkybes.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atlikti darbai buvo perduoti-priimti aktu Nr. 1 20 323,29 Eur sumai. Apeliantė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino rašytinio įrodymo, kuris, anot apeliantės, patvirtina, kad pati ieškovė nelaikė šio akto kaip tinkamo dokumento atliktiems darbams priimti ir nustatė papildomą terminą iki 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikti atliktų darbų aktą, ką atsakovė ir padarė, parengdama ginčo aktą.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodomą rašytinį įrodymą – 2015 m. rugsėjo 25 d. priedą prie Atliktų darbų akto Nr. 1 (1 t., b. l. 44-45) – ieškovė nurodė kaip neatskiriamą Atliktų darbų akto Nr. 1 dalį, pastarajame pasirašydama, kad sutinka priimti darbus su trūkumais, kurie nurodyti pridedame priede (1 t., b. l. 46). Taigi, atsakovės argumentai, kad ieškovė nepriėmė darbų Atliktų darbų aktu Nr. 1 (nelaikė pastarojo darbų priėmimo aktu), yra nepagrįsti.

42. Galimybė užsakovui priimti darbus su išlygomis tiesiogiai numatyta CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Atliktų darbų aktą Nr. 1 vertino kaip tą, kuriuo ir buvo įformintas darbų priėmimas-perdavimas, o visus vėlesnius šalių sudarytus aktus, įskaitant ir atsakovės vienašalį 2015 m. rugsėjo 29 d. aktą, tik kaip šalių ginčo dėl atliktų darbų ikiteisminio sprendimo išraišką.

43. Kaip paaiškino ieškovė, 2015 m. rugsėjo 25 d. priede prie Atliktų darbų akto Nr. 1 ieškovė pareikalavo iki 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikti pakoreguotą atliktų darbų aktą ne tam, kad iš naujo būtų pradėta darbų priėmimo-perdavimo procedūra, o tam, kad būtų tinkamai įformintas jau atliktas darbų priėmimas-perdavimas, atsakovei išrašant PVM sąskaitą-faktūrą pagal faktiškai atliktų darbų kiekį ir kainas. Nutarties 41 punkte paminėtų aplinkybių ir CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste šie ieškovės paaiškinimai paneigia atsakovės poziciją, kad pati ieškovė suteikė jai pagrindą parengti vienašalį 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.

44. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl pastolių nuomos

45. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotu atlyginimu už pastolių nuomą – anot apeliantės, šis atlyginimas yra 2 808 Eur, o ne 1 395,03 Eur, kaip sprendė teismas – savo poziciją grindžia argumentais, susijusiais su tuo, kad atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos sutartyje nustatyta tvarka atlikti darbus, o po 2015 m. rugsėjo 1 d. pastoliai buvo nenaudojami dėl ieškovės kaltės.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvuojamąją dalį, konstatuoja, kad dėl visų apeliantės nurodomų aplinkybių ir argumentų, o būtent, vėlavimo perduoti darbų frontą; langų, įėjimo durų, garažo vartų, kiemo aliuminio vitrinos nesumontavimo; draudimo priklijuoti apatinę fasado plytelių eilę, jos pjovimo linijos nenurodymo; draudimo vykdyti darbus pirmame aukšte tarp ašių 4 - 3 ašyje E; objekto konstrukcijos specifikos; negalėjimo po 2015 m. rugsėjo 1 d. atsiimti pastolių, pasisakė pirmosios instancijos teismas. Kadangi apeliaciniame skunde apeliantė tik pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas, o argumentų dėl konkrečių teismo išvadų nepagrįstumo nenurodo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jai tenkančios pareigos pagrįsti skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą atsakovė neįvykdė, todėl pagrindo naikinti šią teismo sprendimo dalį nėra.

Dėl betono sienos pailginimo įrengiant dėžę

47. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas konstatavo, kad ieškovė teisėtai atsisakė apmokėti atsakovei šiuos darbus, atsakovė teigia, kad poreikis šiam darbui kilo vėliau, jau pradėjus darbus objekte; jis nebuvo numatytas atsakovei pateiktame projekte, nebuvo įtrauktas į sąmatą, o atliktas pakeitus technologinį sprendimą ir aptarus jo apmokėjimo klausimą su ieškove.

48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė iki sutarties sudarymo gavo statybos (techninį) projektą, apžiūrėjo objektą, todėl turėjo numatyti, kad parapetas neįrengtas, tačiau sutartimi įsipareigojo jo vietoje atlikti fasado darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad betono sienos pailginimo įrengiant dėžę darbus atliko pakeitus technologinį sprendimą ir kad šio darbo apmokėjimo klausimą suderino su ieškove. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ji atliko papildomus darbus, kurių ieškovė, pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį, neprivalo apmokėti.

49. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti apeliantės priešieškinio reikalavimo dėl 925,93 Eur skolos priteisimo iš ieškovės nėra.

50. Nors apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės atliktų darbų kiekį, neanalizavo ir neatsižvelgė į tokių darbų specifiką ir jų apskaičiavimo metodiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atliktų darbų kiekio pirmosios instancijos teismas pasisakė atskirai, be kita ko, įvertindamas ir atsakovės atstovo parodymus šiuo klausimu.

Dėl priešvėjinės juodos plėvelės ir cokolio šiltinimo

51. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei priklauso atlyginimas už priešvėjinės juodos plėvelės montavimą ir cokolio šiltinimo darbus. Anot ieškovės, padarydamas tokią išvadą teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

52. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad R. S. pasirašė sutartį jos neskaitęs, nes pastarojoje visiškai nereglamentuota, kokius konkrečiai darbus atsakovė privalo atlikti, tad, R. S. perskaičius sutarties tekstą, ieškovės valia sudaryti ar nesudaryti sutarties nebūtų pasikeitusi.

53. Ieškovė neneigia (kaip tik teigia priešingai), kad R. S. skaitė sutarties priedą – sąmatą. Pastarojoje, kaip nustatyta byloje, priešvėjinė vata su juodu audeklu nebuvo nurodyta. Tą, remiantis R. S. teismui duotais paaiškinimais, perskaitęs sąmatą jis pastebėjo, nepaisant to, priešingai nei derybų su UAB „Prelista“ atveju, nepareikalavo, kad į sąmatą būtų įtraukta vata su juodu audeklu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis vien R. S. parodymais (atsižvelgiant į jo suinteresuotumą bylos baigtimi), negalima spręsti, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl vatos su juodu audeklu montavimo pagal tą pačią statybos rangos sutartį.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad dėl priešvėjinės juodos plėvelės montavimo tarp šalių susiklostė savarankiški vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, o ieškovės nurodomas įrodymas – atsakovės 2015 m. liepos 27 d. el. laišku ieškovei atsiųsta tarpinė atliktų darbų ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia buvo skirta atsiskaityti už pagal 2015 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutartį atliktus darbus, savaime to nepaneigia. Ieškovė pati pripažįsta, kad juodos plėvelės montavimo darbai į nurodytą ataskaitą nebuvo įtraukti, o teigti, kad šiuos darbus atsakovė būtų sutikusi atlikti nemokamai, atsižvelgiant į jos, kaip privataus juridinio asmens, tikslą siekti pelno, nebūtų pagrįsta.

55. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas pažeidė CK 6.192 straipsnio 5 dalį, pripažinęs žodinės formos šalių susitarimą dėl priešvėjinės juodos plėvelės montavimo ir cokolio šiltinimo darbų. Pirmiausia, remiantis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis sutarties išlyga, numatančia sutarties pakeitimą tik raštu, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (jos sutuoktinis) su atsakove tarėsi žodžiu. Antra, šalių sudarytos 2015 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutarties 9.2 punktas, kuriuo remiasi ieškovė, reglamentuoja būtent šios sutarties pataisų formą, o dėl minėtų juodos plėvelės montavimo ir cokolio šiltinimo darbų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys sudarė savarankiškus susitarimus.

56. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai nustatęs atsakovei priklausančio atlyginimo už atliktus darbus dydį, todėl keisti ieškovei grąžintino avanso sumą nėra pagrindo.

Dėl nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimo

57. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius, susidariusius dėl pakeičiančios sutarties sudarymo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog tarp sutarčių kainų susidaręs skirtumas yra protingas, taip pat nepagrindė, kodėl pasikeitė pradinė pakeičiančios sutarties kaina.

58. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigia, kad byloje apskritai nebuvo ginčo dėl pakeičiančios sutarties sudarymo protingomis sąlygomis; sutartis su nauju rangovu buvo sudaryta protinga kaina, o atliktų darbų konservavimas nebuvo ekonomiškai naudingas, kita vertus, teismas, nustatęs ieškovės kaltę dėl per didelių nuostolių, turėjo priteisti dalį nuostolių; byloje taip pat yra įrodymų, pagrindžiančių naujo rangovo kainos padidėjimą.

59. Reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijai, kvalifikuojantys šią sutartį, yra nustatyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

60. Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta, inter alia (be kita ko), protingomis sąlygomis, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Taigi, pakeičiančios sutarties sudarymas protingomis sąlygomis įeina į bylų, kuriose reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalyką.

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos sutarties ir ieškovės sudarytos pakeičiančios sutarties yra 13 982,03 Eur kainų skirtumas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, be kita ko, nepagrindė, kodėl pakeičiančios sutarties kaina nuo pradinės 37 297,04 Eur sumos išaugo iki 42 188,45 Eur, ir sutarčių kainų skirtumas turėtų būti skaičiuojamas nuo pastarosios sumos, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pradinė pakeičiančios sutarties kaina buvo nurodyta naujojo rangovo komerciniame pasiūlyme, kuriame papildomai pažymėta, jog kainų pasiūlymo lentelėje yra pateikti preliminarūs darbų kiekiai, o atsiskaitymas vykdomas pagal faktiškai atliktus darbus; panaši nuostata dėl kainos padidėjimo ar sumažėjimo priklausomai nuo faktiškai atliktų darbų kiekio buvo numatyta ir šalių sudarytoje sutartyje (sutarties 1.1.5 punktas), sprendžia, kad papildomai pagrįsti galutinės pakeičiančios sutarties kainos pasikeitimo, nenustačius, kad naujasis rangovas būtų atlikęs darbus, nenumatytus su atsakove sudarytoje sutartyje, ieškovė neprivalėjo.

62. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad sutarčių kainų skirtumą nagrinėjamu atveju lėmė pakeičiančios sutarties sudarymo laikas – besibaigiantis šiltasis sezonas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pakeičiančios sutarties sudarymas nurodyta kaina ir laiku buvo protingesnis, negu atliktų darbų konservavimas ir tęsimas kitais metais.

63. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės pozicija, nesutinkant su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nebuvo grindžiama teismo nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su galimu darbų konservavimu. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad klausimai, susiję su darbų konservavimu, buvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – atsakovė buvo nurodžiusi, kad esant faktiniam darbų perdavimui, darbų rezultato išsaugojimo rizika tenka užsakovui, todėl ieškovė, nesiėmusi priemonių darbų rezultatui išsaugoti / apsaugoti, turi prisiimti riziką –, nurodyti argumentai dėl ieškovei perėjusios pareigos išsaugoti darbų rezultatą savaime nėra susiję su ieškovės pasirinkto darbų išsaugojimo būdo pagrįstumu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl galimo darbų konservavimo nebuvo tinkamai atskleistos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tad atmesti ieškovės reikalavimą remiantis tuo, kad pastaroji, kaip nurodė teismas, neįrodė, jog pakeičiančios sutarties sudarymas buvo protingesnis nei darbų konservavimas, nebuvo pakankamo pagrindo.

64. Įrodinėdama savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, ieškovė pateikė sudarytą pakeičiančią sutartį, nurodė objektyvias aplinkybes, lėmusias didesnę pakeičiančios sutarties kainą, tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, jokių priešingų argumentų bei įrodymų, kad pakeičianti sutartis nebuvo sudaryta protingomis sąlygomis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė tvirtina, kad skubaus poreikio sudaryti pakeičiančią sutartį (didesne kaina) nebuvo, nes sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. balandžio 5 d., darbai pagal sutartį turėjo būti pradėti 2016 m. gegužės 10 d., o užbaigti – iki 2016 m. gruodžio 31 d., byloje nustatyta, kad faktiškai vartojimo statybos rangos santykiai tarp ieškovės ir naujojo rangovo susiklostė jau 2015 m. spalio mėn. Šią išvadą skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, tad atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia nei buvusio poreikio skubiai sudaryti pakeičiančią sutartį (siekiant išsaugoti jau atliktų darbų rezultatą), nei jos sudarymo protingomis sąlygomis.

65. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 13 982,03 Eur nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą.

66. Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, nes, atsižvelgiant į šios nutarties 63, 64 punktuose išdėstytus motyvus, jie neturi esminės teisinės reikšmės ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų tenkinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

68. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys patenkintas 92 proc. ((100 proc. + 100 proc. + 68 proc. + 100 proc.) / 4 reikalavimai = 92 proc.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 378,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ((2 585,10 Eur x 92 proc.) / 100 proc. = 2 378,29 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

69. Atsakovei, proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, iš ieškovės priteisiama 1,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ((21 Eur x 8 proc.) / 100 proc. = 1,68 Eur).

70. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 315 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio už apeliacinį skundą. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas ~ 94 proc., todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 296,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ((315 Eur x 94 proc.) / 100 proc. = 296,10 Eur).

71. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminio mokestis nėra atlyginamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti – papildomai priteisti ieškovei B. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ 13 982,03 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų, 3 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 13 982,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisti ieškovei B. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ 2 378,29 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ iš ieškovės B. S. – 1,68 Eur (vieną eurą, 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ 296,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė