Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-1128/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
1-1076-1128/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03564-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-1128/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03564-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam G. K.,jo gynėjui advokatui Daliui Boreikai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2022 m. sausio 30 d. apie 01.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus RX 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0270 pirmuoju testavimu 2022 m. sausio 30 d. 01.54 val. nustatė 2,64 promilių neblaivumą, o antrojo testavimo metu 2022 m. sausio 30 d. 02.12 val. – 2,59 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtą dieną, vakare, pokalbyje su žmona dėl buitinių reikalų ir asmeninių, šiek tiek pasikalbėjus kilo nuomonių nesutarimas bendrame kontekste, du mėnesius karantinavosi, dėl dukros operacijos, auglio, tiesiog susikaupė emocijos, kilo šioks toks nesutarimas dėl buitinių problemų šeimoje ir nuėjo į pirmą namo aukštą, šiek tiek išgėrė. Paskui vėl nuėjau pas žmoną pasikalbėti, kilo apsižodžiavimas, todėl pasišalino, žmona nenorėjo kalbėtis su išgėrusiu, todėl pagalvojo sukels žmonai pavydą, išvažiuos per vartus iki kaimyno gyvatvorės, pamatytų ir gal paskambins. Tikrai negalvojo toliau kažkur vykti, nes ir buvo neapsirengęs, dokumentų pasiėmęs, nei pinigų. Išvažiavo per vieną namą ir pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, sustojo. Pavažiavo gal 50 metrų, o tas automobilis buvo policijos pareigūnų. Automobilis, privažiavęs, kiek pamena, įjungė švyturėlius, gal garso signalą, pareigūnai priėjo ir paklausė, ar vartojęs, prisipažino, dokumentų neturėjo su savimi, bet paskui paėmė iš namų ir parodė pareigūnams. Gėrė trauktinę „Malūninko“, o kiek išgėrė, sunku pasakyti. Butelis buvo 0,5 litro ir 50 laipsnių stiprumo, viso butelio neišgėrė. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Automobilis, kurį vairavo, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu būdu, SEB banko. Automobilis parduotas daugiau nei už 20 000 eurų. Turto vertinimas pateiktas, buvo apie 30 000 ir darytas prieš mėnesį iki automobilio pardavimo. Vertimas yra toks, nes reikėjo suremontuoti automobilį, jo laikyti nėra prasmės, nes negali vairuoti, tikėtina, kad gresia didelė bauda, todėl greit norėjo parduoti, o už tai ir atitinkama kaina. Pardavimo kaina yra tokia, sutikti ar ne, negali, turto vertinimas yra toks. Santykiai su sutuoktine atviri, tvirti, ilgalaikiai ir patikrinti laiko. Sutuoktinė tikėtina kad matė, kaip išvažiavo, ji taip sakė, bet jos reakcija kokia, nepasakys. Žmona gali būti laiduotoja. Ji gali būti autoritetas, daugeliu atvejų, tiek buitinių, tiek verslo, tariasi ir prisiklauso jos nuomonės, stipresnes moteris gerbia ir klauso.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad 2022 m. sausio 30 d. patruliuojant kartu su vyr. patrule E. J. apie 01 val. 30 min. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose triukšmauja, rėkauja pranešėjos neblaivus vyras, norėjo atimt telefoną, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Vykstant į įvykį, buvo gauta papildoma informacija. Pranešėja pranešė, kad neblaivus jos vyras šalinasi iš namų, automobiliu „Lexus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasukus į (duomenys neskelbtini), priešais jų tarnybinį automobilį pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį „Lexus“. Automobilis „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) namu. Priėjus, prie vairo sėdėjo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, alkoholį, kaip teigė, vartojo prieš 30 minučių. Patikrinus blaivumą, pirmu putimu, 01 val. 54 min., buvo nustatyta 2.64 promilių girtumas. Antru putimu, 02 val. l2 min., buvo nustatyta 2.59 promilių girtumas. Nustatyta. kad automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB adresas (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo perduotas žmonai I. K., kuri saugiai nuvairavo automobilį iki mamų. Įvykis įformintas, G. K. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą, 2022-01-31. Filmuota BODY 9008 BODY 9009 (b. l. 25-27).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta, jog gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į jai užduotus klausimus. G. K. yra jos sutuoktinis, gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). 2022-01-30, nakties metu, namie įvyko konfliktas su neblaiviu sutuoktiniu G. K. Paskambino pagalbos telefonu 112 dėl barnio ir triukšmaujančio sutuoktinio. Jokio smurto jos atžvilgiu nebuvo, norėjo sudrausminti neblaivų sutuoktinį. Po kurio laiko, belaukiant policijos ekipažo, per namo langą, pamatė pro vartus išvažiuojantį vyrą, kuris vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išsigandusi dėl vyro būsenos, kad jis neblaivus sėdo už automobilio vairo, paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad girtas vyras šalinasi iš namų, automobiliu. Matė, kaip vyras išvažiavo iš namo kiemo pro vartus ir pasuko gatve į dešinę pusę. Po kurio laiko, atvažiavo policijos pareigūnai, į namus užėjo viena pareigūnė. Pareigūnė ją informavo, kad jos sutuoktinis G. K. buvo sustabdytas, patikrintas jo girtumas, nustatytas 2,6 promilės girtumas, vyro nesulaiko. Automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl automobilį pareigūnai perdavė jai, parvairuoti namo. Tai buvo pirmas kartas, kuomet, vyras neblaivus vairavo automobilį. Dėl šio įvykio su vyru kalbėjosi, jis labai gailisi ir jam gėda (b. l. 29-32). Objektų apžiūros protokole užfiksuota Body kamerų apžiūra. Apžiūros objektas yra policijos pareigūno Body kameros vaizdo ir garso įrašai, daryti 2021-01-30 adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atvykus pagal gautą iškvietimą dėl vairavimo transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaiviam. Vaizdo įrašo Nr.1 pradžia 01:49:58 val., pabaiga 01:56:57 val. Vaizdo įraše 01:52:13 pareigūnų ekipažas sustabdo automobilį, vairuotojas sėdintis automobilyje pareigūnams aiškinasi, kad namie paliko piniginę. Į pareigūno užduotą klausimą, ar vartojo alkoholį, atsako, kad vartojo, atiduoda automobilio raktus. Policijos pareigūnas per radijo ryšį praneša, kad „Lexus“ automobilis išvažiavo iš namo kiemo, kurį sustabdė, dabar tikrins vairuotojo neblaivumą. Vairuotojas atsako pareigūnui, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo maždaug prieš puse valandos, už vairo sėdo, kad su žmona nesipykti. 01:54:31 val., vairuotojas pučia į alkotesterį, nustatomas 2,64 promilės girtumas.

Vaizdo įrašo Nr. 2 pradžia 01:56:58 val., pabaiga 01:59:41 val.. Įraše užfiksuoti vairuotojo žodžiai pareigūnui „Ko aš čia važiavau ir pats nežinau“. Toliau tyrimui nereikšminga.

Vaizdo įrašo Nr.3 pradžia 02:08:02 val., pabaiga 02:14:47 val. Įraše 02:12:24 val., vairuotojas pučia antrą kartą į alkotesterį, nustatomas ir užfiksuojamas 2,59 promilės girtumas. Vairuotojas pasirašo pareigūno žurnale už du savo pūtimus.

Vaizdo įrašo Nr. 4 pradžia 02:23:02 val., pabaiga 02:23:51 val. Įraše užfiksuota, kaip vairuotojas atlieka neblaivumo testą pirštu pataikant į nosį ir einant tiesia linija pėda po pėdos.

Vaizdo įrašo Nr. 5 pradžia 02:28:46 val., pabaiga 02:30:16 val. Įraše užfiksuota, kaip vairuotojas sutinka su nustatytu girtumu, pasirašo akte, pasako, kad automobilis priklauso įmonei (b. l. 33).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog pirmu testavimu 2022-01-30, 01.54 val. G. K. buvo nustatytas 2,64 promilės girtumas, antru testavimu 2022-01-30, 2.12 val. nustatytas 2,59 promilės girtumas. Įtariamajam G. K. girtumas nustatytas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARBK-0270. Alkotesterio „Drager Alcotest“ 7510 Nr.ARBK-0270 patikros sertifikatas Nr. 1527494 (b. l. 13, 14, 15, 16).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Lexus RX 450H Luxury“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 42 190 eurų (b. l. 23).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, jog automobilio „Lexus RX 450H Luxury“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas – AB SEB bankas (b. l. 22).

Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L220205 nurodyta, kad automobilio „Lexus RX 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 32 962 (trisdešimt du tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt du eurai) (b. l. 60).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2022-03-08 sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 20 086 Eur parduoda automobilį „Lexus RX450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo G. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. Z., I. K. parodymai, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo nustato aktas, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio, įvykio registracijos duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas, duomenys apie transporto priemonę, vaizdo įrašai.

G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamajame posėdyje gynėjas advokatas D. B. prašė atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sutuoktinei I. K., to paties prašė ir I. K.

Rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą advokatas D. B. nurodo, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos bei prašo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo I. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. I. K. prašyme perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei nurodoma, kad G. K. veiką ji vertina itin griežtai ir neigiamai, yra įsitikinusi, kad G. K. sugeba pasimokyti iš savo klaidų, jie yra sutuoktiniai, ji G. K. yra autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką, I. K. neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dviejų įmonių direktorė, skirs daugiau dėmesio G. K., kad teigiamai jį paveiktų.

Teismo posėdžio metu kaip galima laiduotoja apklausta I. K. parodė, kad su sutuoktiniu gerai sutaria, vyro poelgį vertina labai blogai, pati jokių apskirtai žalingų įpročių neturi ir apskritai nevartoja alkoholio ir nerūko. Ypatingai griežtai ir atsakingai vertina tai, kad atsitiko. Įtaką gali daryti visame kame, jie ir pasišneka, ir pasitaria, ir priima bendrus sprendimus, nėra taip, kad neatsižvelgtų, ar gyventų du atskirus gyvenimus. Ji yra išsilavinusi, myli šeimą, stengiasi dėl vyro ir dėl vaikų, turi gerą reputaciją, neteista.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 2 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas. Viso proceso metu G. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad G. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

I. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, tarp jų yra artimi ir glaudūs santykiai, jie dažnai bendrauja, ji G. K. yra autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką, I. K. neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dviejų įmonių direktorė, nevartoja alkoholinių gėrimų, teismo posėdžio metu pažadėjo skirti daugiau dėmesio G. K., kad teigiamai jį paveiktų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. K. gaunamas pajamas, darytina išvada, kad G. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam G. K. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilio „Lexus“ vertę (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis G. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Nors G. K. nurodė, kad jis neplanavo važiuoti didelio atstumo, tačiau tai, kad jis nuvažiavo nedidelį atstumą – nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), nulėmė ne jo paties valingi veiksmai, o tai, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, be to, G. K. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jam nustatytas 2,59 promilių neblaivumas žymiai viršija BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 1,5 promilių ribą. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 10 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Lexus RX 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2022-03-08 minėtas automobilis buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio „Lexus RX 450H Luxury“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 42190 eurų.

Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L220205 nurodyta, kad automobilio „Lexus RX450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 32 962 eurų.

Bylą nagrinėjančiam teismui pateikta automobilio „Lexus RX450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-08 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta ne automobilio vertė, o automobilio pardavimo kaina – 20 086 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Vertinant automobilio „Lexus RX450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė nei vidutinė vertė, nustatyta VšĮ „Emprekis” pažymoje. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje yra duomenų apie atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, teismas konstatuoja, kad tikroji automobilio „Lexus RX450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 27 241,32 Eur be PVM ir 32 962 Eur su PVM. Pažymėtina, kad transporto priemonės vertė šiuo atveju turi būti skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, šeiminę padėtį, į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis be sunkių pasekmių galėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Todėl G. K. skirtina dalies turto (automobilio „Lexus“) vertės konfiskavimas – 10 000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – CD laikmeną su įrašais – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Lexus RX 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

G. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską (CD) su vaizdo įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti G. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas