- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2SP-2178-375/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20348-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. G.
- Advokatai
- Rūta Sutkutė, Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 2.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjai M. K., dalyvaujant jos atstovėms advokatei Rasai Gradauskienei, advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. G. bei suinteresuoto asmens N. G. pareiškimą pareiškėjai M. K. dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo paskirti ją palikėjo A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) turto administratore iki nuosavybės teise perėjimo palikėjo įpėdiniams dienos.
Prašymas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus A. L.. Prašymą dėl palikimo padavė ji ir A. L. sutuoktinė N. G. ( buvusi L.). 2015-08-31 teismo sprendimu buvo panaikintas testamentas, kuriuo A. L. visą savo turtą paliko N. G.. Dėl neteisėtai sudaryto testamento Raseinių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Po sūnaus mirtis liko automobilis, piniginės lėšos, šautuvai, revolveriai, pistoletai nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai. Šį turtą būtina tvarkyti. Dėl teisminių ginčų bei suinteresuotam asmeniui iškeltos baudžiamosios bylos paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti ir palikėjo turtas yra registruotas jo vardu. Suinteresuotas asmuo neleidžia rūpintis palikėjo turtu ir jį prižiūrėti, o pati pilnai turtu disponuoja padarydama žalą. Ji išsivežė visus kilnojamuosius daiktus, įrangą, viską, ką galima atskirti nuo gyvenamojo namo bei ketino demontuoti namų valdoje esantį baseiną. Dėl to civilinėje byloje Nr.2-5972-435/2016 2016-07-20 nutartimi N. G. teismas uždraudė atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą paveldimam turtui, o 2016-08-05 nutartimi areštavo A. L. turtą. N. G. nesitaria dėl turto administravimo, o savo nuožiūra juo disponuoja. Automobiliu važinėja dabartinis jos sutuoktinis, ji išnuomavo gyvenamąjį namą už 750 Eur per mėnesį ir šiuos pinigus pasisavina. Nėra žinoma kiek atidžiai ir rūpestingai tvarkomas palikėjo turtas, kur panaudojamos gaunamos pajamos, todėl yra poreikis turtą administruoti. Kadangi pareiškėja taip pat yra A. L. paveldėtoja ir yra suinteresuota išsaugoti turtą, o jam kyla reali grėsmė, todėl pareiškėja turi būti paskirta turto administratore.
Suinteresuotas asmuo N. G. 2018-03-12 pateikė prašymą skirti ją turto administratore.
Prašymas bei atsikirtimai į pareiškėjos pareiškimą grindžiamas tuo, kad visą palikėjo turtą N. G. paėmė valdyti faktiniu valdymu. Turtą valdo, prižiūri, rūpinasi nuo pat A. L. mirties. Ji yra darbingo amžiaus, dirbanti ir gaunanti pajamas, neturi žalingų įpročių, geros sveikatos ir jauno amžiaus. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kaune gyveno nuo 1996 m. iki pat A. L. mirties. Pareiškėja nepagrindė, kad ji galėtų geriau už ją užtikrinti turto priežiūrą. Nuo 1996 m. N. G. rūpinosi tiek namu, tiek visu kitu L. turtu, nuo 2014 m. mokėjo visus mokesčius, namas jai puikiai pažįstamas. Ji nesinaudoja automobiliu, nenaudoja palikimą sudarančių pinigų savo reikmėms, nes jos pajamos yra pakankamos. Tuo tarpu pareiškėja name niekada negyveno ir juo nesirūpino, jai 85 metai, yra antros grupės invalidė, daug laiko praleidžia ligoninėse, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl net kelionė su savo automobiliu jai truktų apie 5 valandas.
2016-05-18 N. G. namą išnuomavo ir dėl to yra problemų, nes nuomininkė nemoka nuomos mokesčio, už komunalines paslaugas, bet atsisako išsikraustyti. Buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau nuomininkė neteisėtai prisijungė. Siekdama išsiaiškinti kas gyvena name kreipėsi į policiją. 2016-10-16 nuomos sutartis buvo nutraukta apie tai įspėjus prieš 30 dienų. Tai rodo, kad dedamos pastangos rūpintis turtu ir siekiant jį apsaugoti. Pareiškėja ženkliai prisidėjo prie konflikto su nuomininke, liepia jai nemokėti, nes tariamai ji yra savininkė. 2017 m. spalio 16 d. pareiškėja vėl pajungė elektrą ir liepė nieko nemokėti, nes advokatė pareiškė, kad ji ( N. G.) yra niekas. Pati pareiškėja deda pastangas sukurti konfliktui su nuomininke, kuri atsisakė sumokėti 1686, 24 Eur skolą ir išsikraustyti. Vien dėl to, kad namą išnuomavo nesąžiningam asmeniui, kuris kurstomas pareiškėjos nevykdo savo įsipareigojimų, neleidžia daryti prielaidų, kad ji blogai rūpinasi turtu. Nuomininkė nemoka nuomos pusę metų ir skola su baudomis sudaro 10461,24 Eur. Kad rūpinosi turtu patvirtina ir raštai paslaugų teikėjams. Paslaugų teikimo nutraukimas nepraktikuojamas, todėl su paslaugų teikėjais yra sutarta, kad skolas suskaičiuos ir atsiskaitys po teisminių ginčų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas atmestinas, suinteresuoto asmens prašymas atmestinas.
Nustatyta, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. L. motina, o suinteresuotas asmuo – jo sutuoktinė. Jos abi, kaip įstatyminės įpėdinės, pretenduoja į A. L. palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai joms iki šiol nėra išduoti. Kaip rodo į bylą pateiktas antstolės 2016 m. kovo 10 d. sudarytas Turto apyrašas, po A. L. mirties yra likęs turtas: gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir žeme adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini)Kaune, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ginklai, automobilis, sąskaitos bankuose, sukauptos lėšos pagal pensijų kaupimo sutartį – viso turto už 212 068,24 Eur. Abi įstatyminės įpėdinės pareiškė priešinius prašymus skirti paveldimo turto palikimo administratorėmis.
Civilinio kodekso 5.65 straipsnis reglamentuoja, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis , vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.
Šios teisės normos turinio analizė suponuoja išvadą, jog palikimą sudarančio turto administravimo poreikį sąlygoja du pagrindai: 1) poreikis tvarkyti į palikimą įeinantį turtą, kai to negali padaryti testamento vykdytojas arba įpėdinis, 2) palikėjo kreditorių pareikštas ieškinys prieš priimant įpėdiniams palikimą.
Byloje nėra duomenų apie jokius kreditorių ieškinius, todėl šioje byloje aktualus yra tik pirmasis pagrindas – kai palikimo negali tinkamai tvarkyti įpėdinis.
Pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, kad suinteresuotas asmuo N. G. nesitaria su ja dėl palikimo administravimo, o savo nuožiūra disponuoja visu A. L. turtu bei leidžia juo naudotis tretiesiems asmenims: išnuomavo gyvenamąjį namą ir pasisavina pinigus už gaunamą nuomą, atsiradus gedimui ne iš karto reaguoja į prašymus sutvarkyti komunikacijas, nemoka už butui teikiamas paslaugas, automobiliu važinėja dabartinis N. G. sutuoktinis, dėl ko automobilis dėvisi. Suinteresuotas asmuo N. G. savo priešinį reikalavimą skirti ją turto administratore grindžia tuo, kad ji nuo 1996 m. gyvena namų valdoje (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl gerai žino namo vidaus sistemas ir kaip tinkamai užtikrinti namo priežiūrą. Vien tai, kad namą išnuomavo nesąžiningam asmeniui nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ji netinkamai rūpinasi turtu.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra jokio nei pagrindo, nei poreikio skirti palikimą sudarančio turto administratorių, todėl abiejų pretendenčių pareiškimai skirti administratorių atmestini.
Įstatymų leidėjas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kauno apygardos teismas, spręsdamas šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, 2018 m. sausio 11 d. nutartyje nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos teiginius apie N. G. daromos žalos dydį ir mąstą ir pareiškėjos nurodytus grėsmės kriterijus vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, todėl nėra pagrindo pareiškime nurodytų aplinkybių pakartotinai analizuoti, o bylos nagrinėjimo dienai jokių naujų ir reikšmingų įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Nors pareiškėjos atstovės ir posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad suinteresuotas asmuo N. G. išgabeno namuose buvusį kilnojamąjį turtą, brangias žvėrių iškamšas, norėjo išmontuoti baseiną, tačiau į bylą jokių konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pateikta taip pat nėra.
Šalys tarpusavyje labai konfliktuoja ir negali rasti bendrų sprendimų, kas savo ruožtu galimai sąlygoja skolų atsiradimą, nors jų abiejų finansinė padėtis yra pakankama gera skoloms likviduoti ir neleisti joms atsirasti ateityje. Dėl įsiskolinimų susidarymo kritiškai vertintina suinteresuoto asmens pozicija, kad už skolas atsiskaitys kai pasibaigs teisminiai ginčai. Byloje nėra (akivaizdu, kad ir negali būti) pateikta paslaugų teikėjų sutikimai sustabdyti paslaugų teikimą, kaip kad jiems adresuotuose raštuose prašė N. G., arba neskaičiuoti mokesčių kol nebus aiškus turto savininkas. Komunalinės paslaugos yra teikiamos ir už jas būtina atsiskaityti kas mėnesį, o ši prievolė negali būti nevykdoma dėl įpėdinių asmeninių konfliktų. Tačiau aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo dienai už nekilnojamam turtui teikiamas komunalines paslaugas yra susidarę įsiskolinimai nesudaro pagrindo skirti administratorių, nes, kaip jau buvo minėta, atsiskaityti už paslaugas abi įpėdinės gali ir nebūdamos administratorėmis. Juolab, kad palikimą sudaro daug ir vertingo turto, tame tarpe ir piniginės lėšos, saugomos bankų sąskaitose, todėl įsiskolinimai, palyginus su paveldimo turto verte, vertintini kaip nežymūs. Darytina išvada, kad palikimą priėmusioms įpėdinėms nesutariant dėl apmokėjimo, joms, kaip atsakingoms už palikėjo skolas, nebus jokių problemų jas apmokėti paveldėjus savo turto dalį.
Teismo vertinimu, palikimą sudarančiam tokiam turtui kaip indėliai, piniginės lėšos, sukauptos pagal pensijų kaupimo sutartį , ginklams iš viso nėra poreikio administruoti, nes visos piniginės lėšos saugomos bankų sąskaitose, o ginklai nuo 2016 m. sausio 13 d. saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų saugykloje. Akivaizdu, kad nėra įmanomas ir paveldimo automobilio naudojimas ir dalyvavimas eisme, juolab, kad byloje ir nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius, kad automobiliu važinėja dabartinis N. G. sutuoktinis.
Suinteresuoto asmens N. G. atžvilgiu tebegalioja Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr.2-5972-435/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis jai uždrausta atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą palikėjo A. L. paveldimam turtui t.y. uždrausta namų valdoje (duomenys neskelbtini) Kaune atlikti namo ir kiemo statinių, namo priklausinių, ardymo, griovimo, demontavimo, rekonstrukcijos darbus ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių sumažėtų paveldimo turto kiekis, būklė ir (ar) vertė. Toje pačioje byloje 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo areštuotas A. L. paliktas turtas: automobilis, piniginės lėšos, ginklai bei uždrausta N. G. naudotis šiuo turtu ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių sumažėtų paveldimo turto kiekis, būklė ir (ar) vertė. Teismo nuomone, šie teisiniai instrumentai vertintini kaip prevenciniai ir visiškai pakankami, kad būtų užtikrinta paveldimo turto apsauga ir jam nedaroma žala.
Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką teismas galėtų spęsti turto administravimo klausimą tik po to, kai jau yra nustatomos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys, jei tokio administravimo prašytų kuris nors įpėdinis (LAT nutartis Nr.3K-3-343/2011). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abiems įpėdinėms paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti ir įpėdinėms tenkančio palikimo dalį sudarantis paveldimas konkretus turtas nėra nustatytas, todėl pareiškimai netenkinti ir šiuo pagrindu.
Nutartis neskundžiama, tačiau tai neatima iš šalių teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą (Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalis).
Vadovaudamasis LR CPK 290, 291 straipsniais teismas nutaria :
pareiškėjos M. K. ir suinteresuoto asmens N. G. pareiškimus atmesti.
Nutartis neskundžiama.