Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1268-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
e2S-1268-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19662-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1268-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19662-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-25239-1125/2020, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieškinį atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltusa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. T. (toliau – ir atsakovas) 4 483,03 Eur UAB ,,Baltusa“ naudai, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Nurodė, jog D. T. laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-10 dirbo UAB „Baltusa“ vairuotoju. 2019-07-24 D. T., vairuodamas nuomojamą krovininį automobilį Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė autoįvykį, kurio kaltininku buvo pripažintas. Įmonė už išnuomotos transporto priemonės remontą, dėl kurio apgadinimo buvo kaltas atsakovas, sumokėjo 4 483,03 Eur, todėl įmonei padaryta tokio dydžio turtinė žala. Pažymėjo, kad kaltę atsakovas pripažino ir įsipareigojo padarytą žalą atlyginti įmonei iš savo darbo užmokesčio, tačiau išskaitos iš darbo užmokesčio nebuvo daromos, nes jis 2019 metų spalio mėnesį buvo atleistas iš pareigų, o žalos dydis paaiškėjo tik 2020 metų sausio mėnesį. UAB ,,Baltusa“ 2020-05-06 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu, kad būtų atlyginta įmonei padaryta turtinė žala bei būtų atnaujintas terminas prašymui paduoti, bet 2020-05-26 sprendimu Nr. DGKS-3347 buvo nuspręsta atsisakyti atnaujinti terminą prašymui paduoti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 4, CBP-19609). Kadangi ieškovė neišsprendė kilusio ginčo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl įmonė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo bendra tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-13 nutartimi UAB „Baltusa“ ieškinį, pareikštą atsakovui D. T., dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti (b. l. 7-8). Teismas nutartį iš esmės grindė šiais argumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims;

2.2. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis;

2.3. Ieškovė UAB „Baltusa“ 2020-07-09 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2020-07-08 ieškiniu atsakovui D. T., kartu su ieškiniu pateiktas 2020-05-26 Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas, todėl terminas pareikšti ieškinį baigėsi 2020-06-26. Terminas praleistas beveik dvi savaites, kas sudaro pusę įstatymu nustatyto termino, ieškovė termino pateikti ieškinį atnaujinti neprašo, todėl ieškovės UAB „Baltusa“ ieškinį atsakovui D. T. atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-13 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 5-6).

4. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

4.1. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių teismas gali atsisakyti priimti ieškinį. Minėtame sąrašė nėra numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį dėl senaties termino praleidimo, todėl šiuo pagrindu priimta nutartis yra neteisėta;

4.2. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas;

4.3. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senaties terminas yra pagrindas teismui atmesti ieškinį, tačiau ne jo nepriimti nagrinėti teisme;

4.4. Teismo nutartyje nurodytas CPK 75 straipsnis taikomas procesiniams veiksmams atlikti jau užvestai bylai teisme, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje, kur taikomos CPK 135, 137 straipsnio nuostatos;

4.5. 2020-05-26 Darbo ginčų sprendimas šioje byloje nėra apeliacijos objektas (DK 231 straipsnio 4 dalis), o ginčams dėl žalos atlyginimo taikomi bendri CPK reikalavimai ieškinio turiniu (CPK 410 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

3. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, konstatavus, kad buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas pareikšti ieškinį. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą.

4. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. T., būdamas ieškovės UAB „Baltusa“ vairuotoju, vairuodamas nuomojamą krovininį automobilį Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-07-24 sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta išnuomota transporto priemonė. UAB „Baltusa“ už išnuomotos transporto priemonės remontą, dėl kurio apgadinimo buvo kaltas atsakovas, sumokėjo 4 483,03 Eur. UAB ,,Baltusa“ 2020-05-06 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu, kad būtų atlyginta įmonei padaryta turtinė žala bei būtų atnaujintas terminas prašymui paduoti, bet 2020-05-26 sprendimu Nr. DGKS-3347 buvo nuspręsta atsisakyti atnaujinti terminą prašymui paduoti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 4, CBP-19609). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. T. (toliau – ir atsakovas) 4 483,03 Eur UAB ,,Baltusa“ naudai, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą (b. l. 7-8).

5. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, jog CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių teismas gali atsisakyti priimti ieškinį. Minėtame sąraše nėra numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį dėl senaties termino praleidimo, todėl šiuo pagrindu priimta nutartis yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

6. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

7. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas. Jis yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisė į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 42 punktas).

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė UAB „Baltusa“, 2020-07-09 kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2020-05-26. Todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (žr., 10 punktą), pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės pateiktą ieškinį, pagrįstai rėmėsi CPK 75 straipsnio 1 dalies norma, numatančia, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, kadangi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas nelaikytinas ieškinio senaties terminu.

10. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, jog esant situacijai, kuomet nėra atnaujinamas DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė procesinės teisės normos, kurios pagrindu atsisakė priimti ieškinį, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo, remiantis apelianto argumentais, panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą ginčijamą teismo nutartį.

11. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017-06-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktą).

12. Viena vertus, teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenka aktyvus vaidmuo, o toks vaidmuo pasireiškia, be kitų, tuo aspektu, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad šalims tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jos yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo naštos vykdymo. Priešingai, pirmiausia būtent šaliai tenka procesinė našta įrodinėti, įskaitant ir CPK numatyta teise teikti prašymus dėl termino atnaujinimo (CPK 13 straipsnis, 78 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė yra atstovaujama advokato, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, nei nurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (CPK 78 straipsnio 4 dalis, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį bei, įvertinęs termino praleidimo trukmę, pagrįstai savo iniciatyva nesprendė procesinio termino atnaujinimo klausimo (CPK 78 straipsnio 1 dalis), kadangi ieškovas iš esmės nepateikė jokių termino praleidimą pateisinančių argumentų ar aplinkybių.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo teiginiu, kad 2020-05-26 Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje byloje nėra apeliacijos objektas. Tačiau minėtas argumentas teisiniu požiūriu nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi šiuo atveju spręstinas klausimas, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuomet ieškovas praleido procesinį terminą jį pateikti.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės UAB „Baltusa“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-13 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza