- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-505-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-06759-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Nijolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka (pran.)
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- D. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-505-755/2014
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Proceso Nr. 2-08-06759-2013-6
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės ir Danguolės Nijolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-940/2014 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei M. Š. dėl sumokėto avanso priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5000 Lt sumokėto avanso, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-06 su atsakove sudarė preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė jai parduos, o ieškovė pirks nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, pirtį, ūkinį pastatą bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pasirašius minėtą sutartį, atsakovei sumokėjo 5000 Lt avansą. Pagal preliminariąją sutartį atsakovė įsipareigojo iki 2013-08-07 sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. Prieš sudarant preliminariąją sutartį žinojo, kad M. Š. šį turtą paveldėjo kartu su kitais įpėdiniais, tačiau atsakovė įsipareigojo surinkti visų jų įgaliojimus, kad galėtų parduoti namą su žeme. Name nuo 2011 m. niekas negyveno, namas ir jo aplinka buvo apleisti. Ieškovė, turėdama lūkesčių, kad namas su priklausiniais bus jai parduotas, su atsakovės seserimi D. D. 2013-06-05 sudarė namo nuomos sutartį. Iš VĮ „Registrų centras“ 2013-08-29 išrašo matyti, kad atsakovė net nebuvo užsakiusi pažymos sandoriui, todėl darytina išvada, kad ji neketino vykdyti susitarimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Nesulaukusi jokios žinios iš atsakovės ir nesėkmingai bandydama susisiekti su ja, ieškovė 2013-08-07 per notarą kreipėsi į atsakovę su prašymu vykdyti įsipareigojimus pagal 2013-02-06 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. 2013-08-08 gavo atsakovės prašymą, surašytą notaro biure, vykdyti savo įsipareigojimus ir informaciją apie tai, kad M. Š. pagal 2013-02-06 preliminarią sutartį ruošėsi parduoti tik jai priklausančią pastatų ¼ dalį už preliminarioje sutartyje nurodytą 45000 Lt sumą ir neketina susitarti su likusiais bendraturčiais. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, naudojosi savo pranašumu, nes nuo jos priklausė įgaliojimų ir dokumentų surinkimas, o ieškovė laukė ir rūpinosi turtu, tvarkė aplinką. Preliminarioje sutartyje nurodyta 45 000 Lt kaina gerokai viršija rinkos kainas, esančias šioje vietovėje bei nurodytas VĮ „Registrų centre“ (22 700 Lt). Sudarant sutartį, nebuvo šnekos ir sutartyje neužsiminta, kad parduodama tik ¼ dalis turto. Atsakovė iš ieškovės gavusi pagal sutartį 5000 Lt ir nevykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, praturtėjo ieškovės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-04-07 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1300 Lt advokato atstovavimo išlaidas ir 31 Lt pašto išlaidas į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad 2013-02-06 ieškovė D. S. su atsakove M. Š. (sutartyje pavardė nurodyta – R) sudarė preliminariąją gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys įsipareigojo iki 2013-08-07 sudaryti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, pirties, ūkinio pastato bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau susitartu terminu pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė nesąžiningai derėjosi ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties. Pageidavimą pirkti atsakovei pirmoji išreiškė ieškovė, kuri kartu su savo teta A. Š. 2012 m. gruodžio mėnesį dėl sandorio sudarymo nuėjo pasikalbėti pas atsakovę. Minėtas turtas dalinės nuosavybės teise nuo 2011-11-14 pagal 2011-10-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6699 po ¼ dalį priklausė M. Š., R. D., N. Š. ir B. Š.. Atsakovė nurodė, jog ieškovei sakė, kad jai priklauso tik ¼ dalis turto, o iš viso yra keturi savininkai, iš kurių su dviem (N. Š. ir R. D.) nebendrauja. Ieškovė pati pasisiūlė gauti minėtų dviejų asmenų įgaliojimus. Šios aplinkybės ieškovė neneigė ir patvirtino, jog bendravo su R. D., kuri buvo parvykusi iš Anglijos į Lietuvą ir kelioms dienoms apsistojo ieškovės namuose. B. Š. įgaliojimas M. Š. buvo išduotas 2011-10-07 ir galiojo iki 2013-10-07, o N. Š. ir R. D. įgaliojimai M. Š. (2013-03-06 įgaliojimuose – R) buvo išduoti jau po preliminariosios sutarties pasirašymo – R. D. - 2013-02-07, N. Š. - 2013-03-06. Atsakovė nurodė, kad surašant minėtus du įgaliojimus, pati pas notarą nuvykusi nebuvo, viską tvarkė ieškovė, o reikiamus dokumentus ir atsakovės asmens duomenis ieškovė gavo iš R. D.. Tokius parodymus patvirtina 2014-02-24 Panevėžio miesto 6-ojo notaro biuro notarės N. I. K. raštas Nr. S-45 bei prie jo pridėti dokumentai. Kadangi M. Š. asmens tapatybės kortelė pateikta nebuvo, į įgaliojimą buvo įrašyta R. pavardė. R. D. savo 2013-02-07 įgaliojimą atsakovei 2013-06-04 panaikino, o 2013-07-10 išdavė naują. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas grąžinti 5000 Lt dydžio avansą yra nepagrįstas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų nevykdžiusi ar atsisakiusi vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2013-02-06 preliminariąją sutartį. Aplinkybę, jog atsakovė, jau turėdama visų bendraturčių įgaliojimus, atliko aktyvius veiksmus ir ketino sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtina 2013-07-11 sudaryta ir notariškai patvirtinta Valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 23SU-(14.23.54.). Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė 2013-02-06 pasirašant preliminariąją sutartį, atsakovei kaip avansą perdavė 5000 Lt. Liudytojai A. Š., B. Š., V. N. paaiškino, jog 2013 m. vasarą ieškovė pati pripažino, kad M. Š. pinigų nedavė, o 5000 Lt išleido lėktuvo bilietams ir įgaliojimų tvarkymui. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog pinigus buvo susitaupiusi pati, o 2014-02-19 teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu buvo bedarbė ir 5000 Lt pasiskolino iš savo tėvo. Nors ieškovės tėvas L. Č. patvirtino savo dukrai D. S. 2013-02-06 davęs 5000 Lt, tačiau teismui kilo abejonių, kokiu tikslu šie pinigai buvo perduoti. 2013-02-05 ieškovė šventė savo jubiliejų ir buvo išsinuomojusi kultūros namus. Teismui abejonių ieškovės sąžiningumu kėlė ir preliminariosios sutarties sudarymo ir užpildymo aplinkybės. Ieškovė 2014-02-19 posėdžio metu nurodė, jog iš interneto turėjo atsispausdinusi tris preliminariosios sutarties egzempliorius, bet automobilyje, dalyvaujant atsakovei, buvo užpildyti tik du. Preliminariąją sutartį pildė ieškovė. Dviejuose egzemplioriuose pildė visas grafas ir abu jie laikytini preliminariosios sutarties originalais. Į sutartį duomenis rašė iš atsakovės pateikto atšviesto 2011-10-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Atsakovė viską perskaitė ir gavo vieną sutarties egzempliorių, kitas liko ieškovei. Atsakovė nurodė, kad ieškovė automobilyje padavė preliminariąją sutartį, kurios pirmame lape jau buvo užpildyta visa pradžia ir 1. bei 1.2. punktai, o 2. punktas ir papunkčiai, susiję su kaina ir atsiskaitymo sąlygomis, buvo tušti. Antro sutarties lapo nebuvo, buvo tik vienas sutarties egzempliorius, kurio D. S. jai nedavė. Tokią sutartį pasirašė, nes iš prigimties yra labai patikli. Nesutarimai prasidėjo tada, kai pareikalavo pateikti antrą preliminariosios sutarties egzempliorių. Tada iš ieškovės gavo atšviestą kopiją su atsiradusiu nauju antru lapu. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji gavusi preliminariosios sutarties egzempliorių kreipėsi dėl teisinės pagalbos, patvirtina Panevėžio r. savivaldybės administracijos 2014-02-05 raštas Nr. (8.19)SD1-391. Liudytoja B. Š. patvirtino girdėjusi, kaip ieškovė iš pradžių pasakė, kad atsakovei preliminariosios sutarties originalas nereikalingas, o po to pažadėjo atsakovei duoti sutarties antrą egzempliorių. Liudytoja A. Š. 2014-02-19 teisme taip pat paaiškino, jog preliminariąją sutartį M. Š. gavo tik po to, kai ji, M. Š., B. Š. ir V. N. buvo nuėję iki parduodamų namų. Paprašius atnešti sutarties originalą ir palyginus abu egzempliorius, matėsi akivaizdūs skirtumai. Sutartyje buvo pataisyta data, ten, kur buvo parašyta 45 000 Lt, buvo priekyje nutrintas ketvertas, taip pat buvo užtušuota „1/4“. Teismui ieškovės pateiktame egzemplioriuje vėl viskas ištaisyta. Ieškovė aplinkybių, iš kur preliminariosios sutarties egzemplioriuje atsirado įrašai (pataisymai) pieštuku, nors kaip pati nurodė, sutartį pildė tik tušinuku, ir kodėl už dokumentų rengimą nurodyta ne 5000 Lt, o įrašyta 45000 Lt suma skaičiais ir žodžiais, paaiškinti negalėjo. Ieškovė negalėjo įtikinamai paaiškinti ir aplinkybės, kodėl preliminariojoje sutartyje pardavėjos pavardė nurodyta ne „Š.“, o buvusi pavardė „R.“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio šalių ikisutartiniuose santykiuose. Sąžiningą atsakovės elgesį patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai bylos įrodymai: atsakovė, gavusi kitų bendraturčių įgaliojimus, sutvarkė žemės nuosavybės dokumentus, ieškovės 2013-08-05 reikalavimą, 2013-08-08 pateikė atsakymą, kad yra pasirengusi parduoti sau priklausančią ¼ nekilnojamojo turto dalį už preliminarioje sutartyje numatytą kainą. Šiame rašte atsakovė taip pat pažymėjo, kad jokių piniginių sumų nurodytų preliminariojoje sutartyje nėra gavusi. Teismas padarė išvadą, kad nesąžiningai elgėsi ir pagrindinę sutartį sudaryti vengė ieškovė. Ieškovė, pasinaudojusi atsakovės patiklumu, pasiėmė iš M. Š. namo raktus dar 2013 m. vasario mėn., jų negrąžino iki 2013 m. vasaros, visą tą laiką naudojosi svetimu turtu, pagrindinio sandorio sudarymo datos atidėjimą motyvuodama tuo, kad dėl vaiko kol kas negali parduoti savo buto. Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu kol pas ieškovę buvo namų raktai, buvo naudojama elektra, sugadintas namų inventorius, apleista aplinka. Apie tai, kad tarp ieškovės ir R. D. buvo sudaryta namo nuomos sutartis, sužinojo tik gavusi ieškinį. A. Š., V. J., B. Š. patvirtino, kad gyvenant ieškovei, namai buvo apleisti. Tokius parodymus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, AB „Lesto“ 2013-07-16 pranešimas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo bei „Sergel“ 2013-08-23 priminimas apie skolą. Liudytoja I. J. paaiškino, kad nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. gyveno namuose kartu su atsakovės tėvu. Namai buvo tvarkingi ir prižiūrėti. 2012 m. lapkričio mėn. namai irgi buvo sutvarkyti. Nors ieškovė teigė, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną turėjo reikiamą sumą pinigų nekilnojamajam turtui pirkti, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas laikė, jog yra pagrindo labiau tikėti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, nei ieškovės. Esant neaiškumų dėl sutarties sudarymo, jos pildymo aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo paaiškinti, labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjamo fakto nebuvo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, arba, panaikinus sprendimą, bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kad jos reikalavimas nepagrįstas, nes nėra duomenų, kad atsakovė būtų nevykdžiusi sutarties, kad ji buvo nesąžininga, vykdydama sutartį. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui (CK 6.193 str. 1 d.). Ne atsakovė kreipėsi per notarę dėl netinkamo preliminariosios sutarties vykdymo, o ieškovė. Atsakovė nurodė, kad pradėjo namą pardavinėti tik po 2013-08-15, nors pateiktoje internetinio puslapio kopijoje yra nurodyta, jog skelbimas buvo įdėtas 2013-07-02, t.y. dar nepasibaigus preliminariosios sutarties terminui. Atsakovė tik 2013-07-11 sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir tik po tos datos galėjo su ieškove sudaryti pagrindinę sutartį. Akivaizdu, jog jai reikėjo pinigų dokumentų tvarkymui, kas patvirtina ieškovės teiginius, jog 5000 Lt buvo paimti būtent tam tikslui. Visi šie faktai rodo, jog ieškovė tikrai ketino pirkti. Teiginiai, jog ieškovės tėvas galėjo duoti pinigus švęsti gimtadienį, nepagrįsti jokiais įrodymais. Keista logika - iš dalies preliminarioji sutartis galiojanti (nes įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį), iš dalies - ne (nes neįrodyta, kad buvo sumokėtas avansas). Teismas rėmėsi ir patikėjo tik atsakovės parodymais, ignoruodamas rašytinius bylos įrodymus. Ieškovė niekada neteigė, kad M. Š. įsipareigojo parduoti tik 1/4 dalį jai priklausančio namo. 5000 Lt avansas buvo sumokėtas už visą namą. Taip pat ieškovė neteigė, jog ji padėjo N. Š., B. Š. ir R. D. tvarkyti įgaliojimus. Tokių duomenų nepatvirtino šie asmenys. M. Š. neva nežinojo apie įgaliojimų sudarymo reikalus, tačiau jais naudojosi, kai reikėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Notarė nepatvirtino M. Š. parodymų, ji tik patvirtino faktą, jog išduodant įgaliojimą, paties įgaliotinio notaro biure dalyvavimas nebūtinas. Nurodo, jog ji neprašė priteisti netesybų, o prašė priteisti sumokėtą avansą. Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teismas negalėjo pasisakyti dėl avanso sumokėjimo/nemokėjimo, kai atsakovė neginčijo pačios preliminariosios sutarties. Atsakovė privalėjo nuginčyti sutartį CK IV skyriuje nurodytais pagrindais. Priešingu atveju, nebuvo jokio teisinio pagrindo nepriteisti avanso. Atsakovė niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl to, jog ieškovė ją apgavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 330 Lt už atsiliepimo surašymą ir konsultaciją bei visas teismo išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliantė visiškai nesilaikė visuotinai pripažintų ir įstatymais reglamentuotų normų teisinių santykių srityje, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė išsamų, motyvuotą sprendimą, apklausė liudytojus, nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas patikėjo tik atsakovės parodymais, ignoruodamas rašytinius bylos įrodymus, tačiau nenurodo, kokius konkrečiai bylos rašytinius įrodymus teismas ignoravo. Apeliantė teigia, kad niekada neneigė, kad padėjo N. Š., B. Š. ir R. D. tvarkyti įgaliojimus, nurodydama apeliaciniame skunde, kad tokių duomenų nepatvirtino šie asmenys. Kaip gali jos minėti asmenys tuos duomenis tvirtinti ar netvirtinti, jei N. Š. ir R. D. teismo posėdyje nedalyvavo ir neliudijo, be to ir pati apeliantė neprašė jų apklausti kaip liudytojus. Toliau teigiama, kad notarė visiškai nepatvirtino M. Š. parodymų, o patvirtino tik faktą, kad išduodant įgaliojimus, įgaliotinio dalyvavimas nebūtinas. Teismui pateiktoje notarinės knygos kopijoje matosi, kad M. R. parašo nėra, įraše patvirtintas įgaliojimas ir neįrašyta kam patvirtintas įgaliojimas. Jau tuomet atsakovės pavardė buvo Š. Pati apeliantė posėdyje pripažino, kad duomenis apie atsakovės pavardę, asmens kodą nurašė iš paveldėjimo teisės liudijimo, kurį davė R. D.. R. D. grįžusi į Lietuvą nesusitiko su kitais bendrasavininkiais (o jų yra keturi) aptarti namo pardavimo aplinkybių bei sąlygų, o siekė bendrauti tik su pačia pirkėja. Apeliantė ir jos atstovas pirmos instancijos teismui teikdami ieškinį su procesiniais dokumentais pateikė preliminarią namo su žeme pirkimo pardavimo sutartį patvirtintą iš kopijos. Tik teismui pareikalavus apeliantė pateikė sutarties 3 lapų originalą ir pasimatė, kad ji ieškovės suklastota, melagingai įrašyta pardavėjo pavardė, taisyti ir trinti sutarties punktai, kurie atsakovei nebuvo žinomi. Apeliantės ranka užpildyta sutartis. Atsakovė sutarties trečią lapą pasirašė tik už 1/4 namo dalies pardavimą. Apklausti liudytojai B. Š., A. Š., V. N. patvirtino aplinkybę, kad nuvykus pas apeliantę į namus, paklausus ar mokėjo M. Š. avansą už parduodamą namą, apeliantė pripažino, kad avanso nebuvo mokėjusi. Teismo posėdyje apklausiant šiuos liudytojus, apeliantė klausimų jiems nepateikė. Apeliantė skunde ir teisme pabrėžė, jog atsakovė niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl to, jog ją apgavo. Iš ieškovės atsakovė buvo gavusi tik sutarties kopiją ir tai tik po kurio laiko, kai primigtinai to pareikalavo atsakovės motina A. Š.. Gavusi sutarties kopiją, nuvyko į Panevėžio r. savivaldybę, parodė teisininkams ir jie patvirtino, kad tokia sutartis yra negaliojanti. 2 lapų sutarties kopijos pateikti policijos pareigūnams ji nesiryžo, nes vargu ar būtų pasiryžusi apeliantė pateikti preliminarios sutarties originalą pareigūnams, sutarties, kuri trinta, išbraukyta, pieštuku sužymėta, kadangi ekspertizės daromos tik iš rašysenos originalo. Apeliantė savo skunde turėjo aptarti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tačiau to nepadarė, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, klaidingai taikė procesines normas dėl įrodymų leistinumo, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimą kolegijos vertinimu atmetė dviem pagrindais - nėra įrodymų, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ir byloje apskritai nėra pakankamai patikimų įrodymų, jog atsakovei ieškovė perdavė 5000 Lt sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų šių pagrindų .
Dėl lėšų perdavimo
Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas šiuo klausimu padarė klaidingas išvadas ir nesutinka, jog byloje neįrodyta 5000 Lt sumos perdavimas. Nors teismas nurodė, jog ieškovės tuo klausimu teikti įrodymai yra nepakankami, nepatikimi, kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis, bet pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, turtas parduotas ne ieškovei.
Sutinkamai su CK 6.165 str.2 d., CK 1.73 str.1 d.7 p. preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. CK 1.93 str. 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti teisiniai padariniai, kai nesilaikoma paprastos rašytinės sandorio formos. Tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta ko kita, sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jo sudarymo ir įvykdymo fakto, negalima remtis liudytojų parodymais. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
Kasacinis teismas nagrinėdamas paskolos teisinius santykius yra pastebėjęs, jog paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek jos sudarymas, tiek įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
Šiuo atveju kalbama ne apie paskolos sandorį, tačiau kaip ir jos atveju lėšų perdavimas, grąžinimas preliminarios sutarties atveju įrodinėjamas pagal tokias pat taisykles.
5000 Lt perdavimo atsakovei faktas pažymėtas sutartyje ( sutarties 2.2.1), pavartota sąvoka „ sumokėjo“, t.y. būtasis laikas, reiškiantis jau įvykusį faktą, sutartis atsakovės pasirašyta be išlygų. Ieškovės paaiškinimas, jog sutartyje klaidingai nurodyta, kad už dokumentų tvarkymą atsakovei sumokėta 45 tūkst.Lt, kai iš tikro sumokėta 5000 Lt( sutarties 2.2.1), kolegijos vertinimu yra realus ir gyvenimiškas, nes dokumentų tvarkymui 45000 Lt suma nebuvo reikalinga. Nors atsakovė teigia, jog sutarties 2 skyriaus sąlygos prie jos nebuvo įrašytos , antro sutarties lapo apskritai nebuvo, o sutarties kopijos ji negavo, kolegijos vertinimu šių teiginių ji neįrodė, jie neįtikėtini. Atsakovė jauna, vidurinio išsilavinimo, dirbo kruopštumo ir rūpestingumo reikalaujantį darbą( pardavėja prekybos centre), todėl neįtikinama, jog ji būtų pasirašiusi sutartį, kurioje nenurodytos esminės jos sąlygos ( kaina, terminai), nepastebėjusi, kad nėra vieno( antro) sutarties lapo, nes tarp pirmo ir trečio sutarties lapų tekstų nėra logiško ryšio, akivaizdu, jog neatitinka sutarties sąlygų eiliškumas. Atsakovės nurodyta tokio jos nerūpestingumo priežastis(ieškovei reikėjo tokios sutarties, nes ji ketino parduoti šeimos būstą, o tam reikėję teismo leidimo, todėl sprendė, kad visų sutarties sąlygų nebūtina pildyti) bylos įrodymais nepatvirtinta, pagal Liteko bazės duomenis ieškovė proceso gauti teismo leidimą nekilojamajam šeimos turtui perleisti Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012-14 metais neinicijavo.
Kolegijos vertinimu teismo sprendime išsakytos abejonės dėl lėšų perdavimo įrodymų pakankamumo ir patikimumo nepagrįstos. Atsakovės teiginiai, jog lėšos tikėtina buvo panaudotos kitų bendraturčių kelionės ir įgaliojimų surašymo išlaidoms kolegijos vertinamos tik kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos.Teismo abejonės, kad tikėtina iš tėvo gautus pinigus ieškovė panaudojo ne avansui sumokėti, o kitiems tikslams, pvz. jubiliejaus šventimui, įrodymai nepatvirtina.
Teismas sutiko su atsakovės nurodytomis sutarties surašymo aplinkybėmis kaip patikimomis, todėl keliančiomis abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, tačiau kolegijos vertinimu toks vertinimas klaidingas.
Atsakovės nurodytas surašymo aplinkybes( dėl užpildymo , lapų skaičiaus) įrodymai tiesiogiai nepatvirtina. Ieškovė jų nepripažįsta. Faktas, jog kilus nesutarimams dėl sodybos pirkimo, ieškovė atsakovės prašymu perdavė sutarties kopiją, dėl sutarties atsakovė kreipėsi teisinės pagalbos, kolegijos vertinimu be pagrindo teismui sukėlė abejonių. Neatmestina tikimybė, jog atsakovė prarado savąjį sutarties egzempliorių, todėl prašė kopijos, norėjo pasitikrinti sutarties sąlygas, dėl jų pasikonsultuoti. Greta to, kolegija pastebi, jog netgi ir esant sutarčiai surašytai tik vienu egzemplioriumi dėl to ji nebūtų negaliojanti, nes tokio reikalavimo įstatymas nekelia ( sutartis gali būti sudaroma pasirašant vieną šalių pasirašomą dokumentą- CK 6.192 str.). Kolegijos vertinimu, nėra reikšmingu nevienodas ieškovės parengiamajame ir teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės aiškinimas iš kur ji paėmė 5000 Lt sumą. Pirmuoju atveju ji paaiškino nebūdama prisaikdinta, o antruoju nurodė, jog pinigus gavo iš tėvo ( šis apklaustas liudytoju patvirtino šį faktą). Kolegija pastebi, kad šalių apklausa parengiamajame posėdyje nėra atliekama, įrodymai paprastai netiriami, tas daroma nagrinėjant bylą iš esmės pagal CPK 186 str. taisykles, t.y. davus priesaiką, ir tokie parodymai laikomi visaverčiais įrodymais CPK 177 str.2 d. prasme.
Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog parengiamojo teismo posėdžio ir teismo posėdžio nagrinėjant bylą iš esmės paskirtys nėra vienodos. Pirmuoju atveju CPK 226 str. šalims ir tretiesiems asmenims įtvirtintos teisės bei pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tarp jų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Antruoju atveju tai yra jau suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo bei jau surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, siekiant išspręsti šalių ginčą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010).
Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog 2013 m. pradžioje jos turtinė padėtis buvo nelengva, ji neturėjo lėšų būtiniems dokumentams sutvarkyti ( žemės sklypo matavimams atlikti), turėjo apie 1000 Lt skolą , atsiradusią dėl išlaidų įbrolio laidotuvėms organizuoti . Iš VĮ Registrų centras duomenų, matyti, jog nauji kadastriniai matavimai užregistruoti 2013 m. viduryje, t.y po preliminariosios sutarties sudarymo ( b.l.159-160) .Už juos , pasak atsakovės, sumokėta 800 Lt, mokėtos nedidelės sumos už pačią žemę, taigi lėšų mokėjimams atsakovė jau turėjo. Nors apeliacinės instancijos teisme atsakovė teigė, jog dokumentų parengimui lėšų skolinosi iš savo motinos, vėliau skolą sugrąžino, bet konkrečių to įrodymų nepateikė.
Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas, jog labiau tikėtina, kad lėšos nebuvo perduotos, rėmėsi ir liudytojų B. Š.. A. Š. ir V. N. parodymais, jog atsakovė jiems sakė negavusi lėšų, o ir bendro jų pokalbio su ieškove metu ši paneigusi pinigų perdavimą atsakovei.
Kolegijos nuomone tai klaidingas vertinimas.
Visų pirma, teismui nebuvo pagrindo remtis kaip tinkamais įrodymais liudytojų paaiškinimais.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą ( avansą) suteikė( perdavė), o skolininkas – kad grąžino.
Norint paneigti rašytinės sutarties sąlygas kolegijos vertinimu tas turi būti įrodyta tokios pat- rašytinės formos įrodymais, o, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo, atimama teisė remtis liudytojų parodymais ( CK 1.93 str.2 d.), išskyrus straipsnio 6 d. išimtis.
Taigi, esant rašytiniams įrodymui apie lėšų pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį perdavimą, to fakto paneigimas liudytojų parodymais ribojamas.
CK 1.93 str.6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės (CK 1.93 str.2 dalis) išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai konstatuojama esminė sąlyga – „jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams“; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kasacinis teismas yras pastebėjęs ,jog kad CK 1.93 str.6 dalies norma suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau ji negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui absoliučią sprendimo laisvę. Nagrinėjamu atveju teismo diskrecija reiškia tai, kad ji turi atitikti įstatymines aktualių teisinių santykių ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įstatyminės įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Kolegijos vertinimu,nebuvo nustatyta CK 1.93 str. 6 d. sąlygų- rašytiniai sutarties sudarymo ir avanso sumokėjimo įrodymai buvo pateikti, atsakovei prieš pasirašant sutartį nebuvo objektyvių trukdžių teikti prieštaravimus dėl sutarties 2 p. sąlygų( įrašų) teisingumo ar išsamumo, šalys iki sutarties sudarymo nebuvo abipusį pasitikėjimą preziumuojančiuose santykiuose,todėl rėmimasis liudytojų A. Š., B. Š., V. N. paaiškinimais apie bendrą šalių ir jų pokalbį, kurio metu teigta, jog ieškovė paneigė perdavusi atsakovei avansą, kaip įrodymais paneigiančiais rašytinius įrodymus, kolegijos vertinimu, nebuvo galimas.
Antra, netgi jeigu nepaisyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kolegijos vertinimu, jų analizė ir sugretinimas su pačios atsakovės aiškinimu nedavė pakankamo pagrindo įrašo apie lėšų perdavimą nuginčijimui.Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje ( 2014-09-16 įrašo 38-40 min.), prisimindama šį pokalbį, nurodė, jog ieškovė ( priešingai A. Š. ir B. Š. paaiškinimams) nekalbėjo, jog pinigus panaudojo kelionėms ar pan., tiesiogiai nepripažino, jog jai pinigų neperdavė, o į klausimą ar tikrai jai perdavė 5000 Lt , atsakė pavartodama sąvoką „ priskaityta“. Šį žodį jie suprato kaip lėšų panaudojimą kitais tikslais, t.y. tikėtina kitų bendraturčių pardavėjų lėktuvo bilietams pirkti ir pan. Toks paaiškinimas nesutampa su liudytojų A. Š., atsakovės sesers B. Š., V. N. aiškinimu, kad ieškovė pokalbio metu viešai paneigė mokėjusi atsakovei ir, pasak A. Š., B. Š., nurodė, jog panaudojo( skyrė) pinigus bilietams pirkti. V. N. neaiškino, jog to pokalbio metu būtų buvę kalbėta apie pinigų paskyrimą bilietams pirkti. Toks atsakovės ir liudytojų paaiškinimų dėl svarbių aplinkybių ( pinigų panaudojimo tikslo) neatitikimas verčia abejoti atsakovės paaiškinimų apskritai tikslumu. Įvertinama, jog liudytojos yra atsakovės motina bei sesuo, todėl tai gali turėti įtakos jų parodymų tikslumui.
Teigdama, jog ieškovės pasirašyta sutartis buvo mažesnės apimties ir tik dalinai užpildyta, kad jos matytas sutarties originalas ir yra į bylą pateiktas originalas buvo skirtingi, ieškovė tam pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir nenurodė. Pastebima, jog ši sutarties dalis savarankišku reikalavimu neginčijama.
Dėl lėšų grąžinimo
Kolegijos vertinimu , esant pakankamų įrodymų, jog 5000 Lt atsakovei buvo perduoti, sprendžiama, jog jie, nesudarius pagrindinės sutarties, turi būti sugrąžinti juos sumokėjusiam asmeniui.
Tokia išvada daroma dėl tokių priežasčių.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja vėliau sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Ikisutartiniuose santykiuose šalys derasi dėl būsimos sutarties sąlygų. Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 str.
Nėra ginčo dėl to, jog šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį dėl gyv.namo su priklausiniais stovinčiais ant žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Joje numatyta, jog pardavėjui pažeidžiant šios sutarties sąlygas, vengiant ar nepagrįstai atsisakant sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja sugrąžinti sumokėtas sumas bei sumokėti 10000 Lt ,kuris šalių susitarimu įvertinamas kaip minimalūs pirkėjo nuostoliai bei atlyginti visu s kitus nuostolius ( 3.5). Šalių taip pat susitarta, jog jeigu dėl kurios nors šalies kaltės sudaryti pagrindę sutartį taps neįmanoma, dėl to kalta šalis turės atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius ( 5.1). Sutartyje užpildytos grafos apie bendrą turto kainą, padaryta nuoroda, jos pardavėjui sumokėti 45 tūkst. Lt už nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymą ir sykiu nurodyta, jog 5000 Lt pirkėjas sumokėjo ir ši suma įskaitoma į bendrą kainą, 35000 Lt bus sumokėta pagrindinės sutarties sudarymo dieną ir dar 5000 Lt bus sumokėti turto perdavimo –priėmimo akto sudarymo metu( 2.1-2.3).Ieškovė paaiškino, jog sutartyje klaidingai nurodyta, jog 45000 Lt sumokėti už turto dokumentų tvarkymą, nes tam buvo perduoti 5000 Lt ir tas pažymėta sutarties 2.2. kaip sumokėtas avansas. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, turtas parduotas kitiems asmenims.
Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra atkreipęs dėmesį, kad iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 str.1 d. pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme, tačiau toks perdavimas nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 str.1 dalį. Perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 str.2 dalis). Analizuojant galimas teisines situacijas, galima daryti išvadą, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo; antra, atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo; trečia, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas; ketvirta, atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Ieškovė byloje neįrodinėjo patyrusi nuostolių, nereikalavo baudos pagal sutartį sumokėjimo, o reikalavo sugrąžinti lėšas kaip sumokėtą avansą. Atsakovė irgi nereikalavo baudos, netesybų, nuostolių atlyginimo priteisimo, nes ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, bet tvirtino iš viso negavusi jokių lėšų. Dėl šio, kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsiskaitymo sutarties neįvykdžius reikalingumo, teisiškai nereikšminga dėl kieno kaltės sutartis liko nesudaryta. Sykiu pastebima, jog teismo išvadai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2013-08-07 dėl ieškovės kaltės, prieštarauja faktas, jog 2013-07-02, t.y. daugiau nei mėnuo iki sutarties sudarymo termino, internete buvo pateiktas viešas skelbimas apie namo pardavimą kitomis nei preliminarioje sutartyje nurodyta sąlygomis ( pagal preliminarią sutartį kaina buvo 45000 Lt, skelbime pardavimo kaina 40000 Lt)( b.l.121). Norint parduoti turtą atsakovei pagal preliminarią sutartį , toks pardavėjo elgesys nelogiškas.
Jau minėtoje kasacinėje praktikoje pastebėta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Toks susitarimas nėra draudžiamas, nepaisant preliminariosios sutarties sampratos siaurąja jos reikšme, perduodamą sumą galima laikyti avansu. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį.
Šiuo atveju pagrindė sutartis nebuvo sudaryta, gautas avansas panaudotas ne avansą sumokėjusiojo interesais, tad perduota pardavėjui suma turi būti sugrąžinta pirkėjui, kuris teikė ieškinį ir minėtos normos pagrindu.
CK 6.37,6.210 str. pagrindais iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 300 Lt žyminio mokesčio teikiant ieškinį bei apeliacinį skundą išlaidų, valstybė-31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl ieškinį pilnai patenkinus, jos priteisiamos iš atsakovės( CPK 93,96 str.). Įrodymai apie atstovavimo išlaidas teismui nepateikti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-193-940/2014 panaikinti ir priimti naują sprendimą- priteisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius ) Lt sumokėto avanso, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 5000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2013-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31 Lt (trisdešimt vieną litą)( 8,98 euro) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 5660).