Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Y. N. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 90 MGL (11700 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir Y. N. paskirta 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas Y. N. suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 26 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nuteistajam buvo nustatytas šešių mėnesių terminas, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Kardomoji priemonė – 10000 Lt dydžio užstatas Y. N. buvo palikta galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo.

2. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas prokuroro prašymas, kuriame prašoma sumokėtą užstato sumą, kuri atitinka 2896,20 Eur, panaudoti Y. N. paskirtos baudos vykdymui. Prokuroras nurodo, kad Y. N. jam paskirtos baudos nėra sumokėjęs, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje iki šiol yra saugoma kaip užstatas sumokėta pinigų suma. Prašyme, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-175-870/2024, tvirtinama, kad vengimu atlikti bausmę yra laikomi ir tokie atvejai, kai nuteistasis žino apie jam paskirtą baudą, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad sumokėtų bent jos dalį. Šiuo atveju nuteistasis žinojo apie jam vykstantį procesą, žinojo, kokio dydžio baudą jam buvo siūloma skirti, tačiau procesu nesidomėjo, per nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjo net dalies baudos. Taigi Y. N. akivaizdžiai vengė įvykdyti jam paskirtą bausmę. Be to, prokuroras pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kardomoji priemonė – užstatas Y. N. buvo palikta galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, todėl, net ir suėjus baudos vykdymo senačiai, kaip užstatas sumokėti pinigai turėtų būti nukreipti į valstybės biudžetą, o ne grąžinti užstato davėjui.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje yra nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatos leido ir leidžia teigti, kad užstatas yra piniginė įmoka, kuri asmeniui yra skiriama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad procesiniame sprendime skirti kardomąją priemonę – užstatą privalo būti nurodoma, jog asmeniui, kuriam ši kardomoji priemonė yra skiriama, buvo išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, taip pat nurodoma, kad asmuo pasižada vykdyti aptartą pareigą, o užstato davėjas buvo įspėtas, jog tuo atveju, jei asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė, nevykdys savo pareigos, užstatas pereis valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu BPK 133 straipsnio 4 dalis). Manytina, kad BPK 133 straipsnio 5 dalyje (anksčiau ketvirtojoje dalyje) nustatyta, kaip ir kokia apimtimi BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimas yra užtikrinamas kardomąja priemone – užstatu.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kardomosios priemonės, taip pat ir užstatas, negali būti civilinio ieškinio užtikrinimo priemone, jomis negali būti siekiama ne procesinių, o kriminalinei bausmei ar poveikio priemonėms būdingų tikslų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Šiuo metu BPK 133 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad, baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, užstatas grąžinamas jo davėjui. Užstato davėjo bei įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos negaliojo, tačiau teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė, ar užstato davėjas sutinka, sumokėta užstato suma gali būti panaudota baudos sumokėjimui ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-91-495/2019). Tuo pačiu teigtina, kad sumokėto užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti tik tuomet, kai baigiama taikyti aptariamą kardomąją priemonę, priešingu atveju šios priemonės taikymas neatitiktų jos pagrindinės paskirties. Taigi piniginė įmoka, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, gali tapti ir civilinio ieškinio atlyginimo priemone, taip pat ji gali būti panaudota kriminalinei bausmei ar poveikio priemonei įvykdyti, patirtoms proceso išlaidoms išieškoti, tačiau tik tuo atveju, kai yra užstato davėjo ir asmens, kuriam ši kardomoji priemonė taikoma, sutikimas ir išnyksta pagrindas taikyti šią kardomąją priemonę.

5. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašo sumokėtą užstato sumą, kuri atitinka 2896,20 Eur, panaudoti Y. N. paskirtos baudos vykdymui. Toks prašymas leidžia daryti išvadą, kad prokuroras iš esmės prašo baigti taikyti kardomąją priemonę – užstatą Y. N., nes jos taikymas nėra tikslingas, ir išspręsti pinigų sumos, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, likimą.

6. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo prokuroro 2013 m. kovo 26 d. nutarimo matyti, kad Y. N. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kardomąją priemonę – užstatą (užstato dydis 10000 Lt, kuris atitinka 2896,20 Eur). Šiame nutarime Y. N. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Y. N. pasižadėjo nurodytą pareigą vykdyti, jis bei užstato davėjo atstovas buvo įspėti, jog tuo atveju, jeigu nebus vykdoma nurodyta pareiga, užstatas pereis valstybei (b. l. 87-88). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Y. N. nevykdė jam išaiškintos pareigos, kuri neapima pareigos sumokėti paskirtą baudą. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog Y. N. nevykdė jam išaiškintos pareigos, užstatas apskritai turėtų pereiti valstybei, o ne būti panaudotas baudos sumokėjimui. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 139 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti ir pradėjus bausmės vykdymą. Nei Y. N., nei užstato davėjo atstovas nėra davę sutikimo, kad sumokėta užstato suma būtų panaudota paskirtai baudai sumokėti. Dėl šios priežasties prokuroro prašymas paskirto užstato sumą panaudoti baudos sumokėjimui negali būti tenkinamas. Šiuo atveju pinigų suma, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, baigus taikyti kardomąją priemonę, turi būti grąžinta užstato davėjui, t. y. Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

7. Prokuroras grįsdamas savo prašymą remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-175-870/2024, tačiau ši nutartis buvo priimta esant ne tokioms pačioms esminėms aplinkybėms kaip nagrinėjamu atveju, t. y. tuo atveju, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė paminėtą nutartį, nuteistasis bei užstato davėjo atstovas buvo davę sutikimą, kad sumokėta užstato suma būtų nukreipta į paskirtos baudos sumokėjimą. Prašymą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti ir išvadą, kad, suėjus baudos vykdymo senačiai, piniginė įmoka, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, turėtų būti nukreipta į valstybės biudžetą, o ne grąžinta užstato davėjui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Y. N. kardomąją priemonę – 10000 Lt (2896,20 Eur) užstatą ir piniginę įmoką, kuri buvo sumokėta kaip užstatas, grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.