Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-293-449/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-15
Bylos Nr.: 1A-293-449/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis: R. L.

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-449/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15680-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ž. V.,dalyvaujant prokurorui Š. A.,gynėjams: Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 metų;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2018 m. gegužės 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, parengė nusikalstamos veikos planą, kurį įgyvendindamas subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją L. D., M. D., Š. B. ir S. G., kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti ir priimti nuosprendžiai, paskirstė grupės nariams vaidmenis ir susitarė, kad jis – R. L., Olandijoje įgis labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias M. D. ir Š. B., naudodamiesi S. G. mikroautobusu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai pritaikytu narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui, neteisėtai pargabens į Lietuvos Respubliką, dalį jų perduos L. D. tolimesniam saugojimui bei platinimui, o likusią dalį perduos jo – R. L. nurodytiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Įgyvendindamas nusikalstamos veikos planą, 2018 m. gegužės 16 d. Š. B. susitarė su S. G., kad šis perduos organizuotos grupės nariams jo naudojamą mikroautobusą „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialiai paruoštomis slėptuvėmis, tikslu pargabenti iš Olandijos į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Vykdydamas bendrą susitarimą, iki 2018 m. gegužės 18 d. S. G. perdavė nurodytą transporto priemonę Š. B., kuris 2018 m. gegužės 18 d., apie 22 val., kartu su M. D. minėtu mikroautobusu nuvyko į Olandiją pas R. L. į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., kur iš R. L. įgijo R. L. iki 2018 m. gegužės 18 d., tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino. Šias medžiagas Š. B. ir M. D. paslėpė S. G. mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse ir 2018 m. gegužės 19 d., apie 19 val., neteisėtai, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos Lazdijų pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), atgabeno į Lietuvos Respubliką.

Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami R. L. duotą nurodymą, Š. B. ir M. D. labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų atgabeno į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apie 21.05 val. 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavė L. D. toliau laikyti ir platinti.

Tęsdami nusikalstamą veiką Š. B. ir M. D., vykdydami jiems pavestą užduotį, likusią dalį, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu perduoti R. L. nurodytiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kol tą pačią dieną apie 21.40 val. angare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir minėto automobilio apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo R. L. gynėjai apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir R. L. išteisinti. Šio prašymo netenkinus, prašo R. L. sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Gynėjai nurodo, kad teismas nuosprendį grindė nuteistų kitose bylose Š. B. ir M. D. parodymais, kuriuos laikė nuosekliais ir atitinkančiais faktines aplinkybes. Gynyba su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad teismas visiškai ignoravo parodymuose esančius prieštaravimus ir tokiu būdu pažeidė ne tik BPK keliamus reikalavimus dėl įrodymų tyrimo, bet ir nesivadovavo pagrindiniu baudžiamosios justicijos principu, kad visos abejonės, kurios nepašalintos teisminio proceso metu, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Gynėjai išskiria pagrindinius Š. B. ir M. D. parodymuose esančius prieštaravimus:

2.1.1. Dėl pervežimo modelio ir R. L. vaidmens iki „paskutiniojo“ karto. Pagal parodymus pirmuosius kartus buvo toks pervežimo modelis: važiavimas S. G. nurodymu, tada gavimas į telefoną SMS žinute adreso, vykstama į Rurmondo miesto automobilių stovėjimo aikštelę, kur perduodamas siuntinys, tada pas R. L. į garažą persikrauti. R. L. niekur nedalyvauja, išskyrus pastarojo vaidmuo, kaip garažo suteikėjo, t. y. jokių objektyvių duomenų, kad R. L. duotų nurodymus atvažiuoti, vykti į tam tikras vietas ir pan., nėra.

2.1.2. Dėl pervežimo modelio ir R. L. vaidmens „paskutiniuoju“ kartu. Pagal parodymus vykstama ne S. G. nurodymu, o R. L.. Nurodoma priežastis – neva R. L. ir S. G. susipyko. Atkreiptinas dėmesys, jog M. D. nurodo, kad kai vyko paskutinįjį kartą, likusius pinigus turėjo atiduoti S. G.. Tačiau jei S. G. vis dar dalyvauja, kodėl turi keistis visas pervežimo modelis. Dar didesnis nelogiškumas yra tame, kad R. L. staiga sugalvoja visai kitą pervežimo modelį – narkotinės medžiagos vežamos ne į K., bet į K., narkotines medžiagos paimamos ne iš automobilių aikštelės Rurmonde, bet tiesiogiai iš R. L. gyvenamųjų namų ir tik „paskutinis“ etapas – R. L. garaže vykstantis pakrovimas, išlieka tas pats.

2.1.3. Dėl R. L. garažo pasinaudojimo ir mokamo atlygio. Gynėjai pastebi, kad Š. B. nurodo, kad buvo mokamas mokestis už pasinaudojimą, M. D. apie tai iš vis nieko nekalba. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja buvo viena ir ta pati, akivaizdu, kad tam tikros aplinkybės buvo sąmoningai nutylimos, o kitos sąmoningai suderinamos. Galima pastebėti, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja, vykdžiusi šį tyrimą labai paviršutiniškai, klausia apie pirmuosius kartus, kai pas R. L. garaže buvo slepiamos narkotinės medžiagos, pvz.: jis jas matė, suprato ką jie ten veikė, padėjo, ar žinojo iš kur jie paima narkotines medžiagas ir t.t. Tokios aplinkybės netirtos, susikoncentruota tik dėl paskutiniojo vežimo, kuris vėlgi aprašomas tik bendrais bruožais.

2.1.4. Dėl „Nokia“ telefono. Abu nurodo, kad šis telefonas buvo įduotas R. L. iki „paskutiniojo“ karto. Esant M. D. ir Š. B. nurodomoms aplinkybėms, kad prieš tai narkotinių medžiagų pervežimų modeliuose R. L. vaidmuo buvo tik „garažo davėjo“ ir nurodymus dėl vežimų duodavo S. G., tai visiškai nesuprantama, kodėl paskutiniuoju atveju R. L. turėjo pats rašyti SMS dėl pervežimo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. D. pats nurodė, kad jiems į ,,Nokia“ parašydavo tie asmenys, kurie Rurmondo mieste perduodavo siuntinius. Tad iš M. D. ir Š. B. parodymų „nuoseklumo“ iš vis nebesuprantama, kada čia R. L. įstoja ir pradeda rašinėtis su jais. Dar aktualesnis klausimas – iš kokių duomenų galima identifikuoti ir suprasti, kad jie būtent susirašinėja su R. L.? Primintina, kad bendravimas vyko išimtinai tik SMS bendravimo forma, jokio tiesioginio skambučio nėra buvę, ką ir patvirtina bylos duomenys. Kita keista aplinkybė, kodėl susirašinėjimas visiškai nekinta, jei neva R. L. susipyksta ir paskutinis važiavimas vyksta jo prašymu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi dėl „Nokia“ telefono atsiradimo, jo naudojimo prasmės, kai nurodymus gaudavo iš S. G., kokiu tikslu tada buvo rašinėjamasi ir t.t. Šios aplinkybės lieka neatskleistos. Dar keistesnė aplinkybė yra ta, kad, kaip nurodo Š. B. savo 2018-05-31 apklausoje, jog telefoną duodavo S. G. su įvestu kontaktu „A“, o M. D. 2018-05-20 apklausoje nurodė, kad telefoną autobusiuke paliko R. L. ir ten buvo įvestas kontaktas „Kitas“, kuriuo rašydavo vyrukams iš Rurmondo miesto. Aukščiau aprašyti nesutapimai dėl „Nokia“ telefono susirašinėjimo, jų dalyvių yra akivaizdūs ir prieštaringi.

2.1.5. Dėl R. L. siuntinio perdavimo vietos/vietų. Nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl R. L. turėtų laukti M. D. ir Š. B. prie savo namų ir ten perdavinėti kartonines dėžes, t. y. jas laikyti savo namuose, kai vėliau jos būdavo vežamos į to paties R. L. garažą. Kodėl narkotines medžiagas R. L. reikia vežti į namus, o ne iš karto į savo garažą, kur bet kokiu atveju faktinis jų slėpimas vyksta garaže? Šioje byloje gynyba pateikė R. L. gyvenamosios vietos nuotraukas, iš kurių matyti, kad R. L. gyvenamasis namas yra atviras, jokių įrengtų tvorų nėra. Privažiavimas didesniam automobiliui, kaip nagrinėjamu atveju „MB Splinter“, gali būti tik kitoje gatvės pusėje, nes prie namo nėra automobilio papildomos vietos (vertinant objektyviai, kad prie namo buvo R. L. automobilis). Be to, jei jau R. L. neva tai imasi maskuojamos konspiracijos, koks protingas ir sąmoningas žmogus vešis pas save į namus (ar prie jų) narkotines medžiagas, kur gyvena jo šeima su nepilnamečiais vaikais. Vien tik šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl neva R. L. perduotų narkotinių medžiagų fakto.

2.1.6. Dėl pervežimo atlygio. Šioje vietoje akivaizdu, kad M. D. ir Š. B. meluoja. Atkreiptinas dėmesys į paties M. D. duotą pirmą paaiškinimą – „sumokės tada kai pervešime“. Beje, pervežimo atlygis jiems buvo sumokėtas pas L. D. garaže, kai jie atliko pervežimą, o išvažiavę iš garažo buvo sulaikyti pareigūnų. Primintina, kad pas L. D. buvo iškrauta dalis narkotinių medžiagų, o kita dalis vežama kitur, tačiau dėl pareigūnų sulaikymo nenuvežta. Daugiau nei tikėtina, kad už atvežimą L. D. atsiskaitė M. D. ir Š. B..

2.1.7. Aptartų nesutapimų, neaiškumų ir nelogiškumų yra apstu, tačiau nei vieno iš jų R. L. negalėjo išsiaiškinti ar bent bandyti to padaryti, nes tokia galimybė buvo eliminuota dėl valstybės kaltintojo parinktos procesinės strategijos – byla išskirta, kita byla išnagrinėta, M. D. ir Š. B. nuteisti, o pastarieji, pasinaudodami savo teisėmis, atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. Nors pastarieji ir atsisakė atsakinėti duoti parodymus ir atsakyti į bet kokius klausimus, tačiau tai netiesiogiai atskleidžia, kad M. D. ir Š. B. turi ką slėpti ir nenori to parodyti, nes akivaizdu, jei neturi ko slėpti ir sakai tiesą, tai kodėl atsisakyti duoti parodymus. Šios aplinkybės suponuoja šių asmenų nepatikimumą. Gynybos vertinimu, ši byla skiriasi nuo Š. B., M. D., L. D., S. G. kitose bylose nagrinėtų faktinių aplinkybių, nes nuteistieji buvo kaltinami dėl to, kas pas juos realiai buvo rasta, todėl ir teismų motyvai turi visai kitą sąsajumą nei dabar nagrinėjama byla.

2.1.8. Apeliantai taip pat išskiria kelis pokalbius, vykusius tarp Š. B. ir M. D., kurie vyko prieš pat išvykimą į Nyderlandų Karalystę, t. y. prieš „paskutinįjį“ pervežimą. Iš jų matyti, kad Š. B. ir M. D. turi „bosą“, o pinigai jiems mokami Lietuvoje. Teismas padarė išvadą, kad „bosas“ yra S. G., tačiau tai neva nepaneigia, kad paskutinę kelionę organizavo R. L.. Būtent šios išskirtos aplinkybės, kurios vyksta „paskutiniojo“ vežimo išvakarėse ir leidžia teigti, kad jokio kito pervežimo modelio nebuvo, t. y. jis nepasikeitęs. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp dalyvių būtų pakitęs susirašinėjimas ar kad kažkas kitaip būtų organizuojama, kitur pristatoma, kitaip mokama ar pan., iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad „paskutinįjį“ vežimą organizuoja R. L.. Tai dar kartą patvirtina, kad M. D. ir Š. B. parodymai nėra patikimi ir pastarieji neatskleidė teisingų aplinkybių. Kitas ypatingai svarbus aspektas, apeliantų nuomone, yra M. D. ir Š. B. paskirtos bausmės. Ši aplinkybė atskleidžia, kad pastarieji buvo nuo pat pradžių spaudžiami ne tik prisipažinti, bet jiems buvo daromas poveikis, jog būtų nurodytas tiekėjas, nes kitu atveju jų prisipažinimas nebus tinkamai įvertintas.

2.1.9. Nepaisant šių aplinkybių, gynyba gali daryti pagrįstą išvadą, kad Š. B. ir M. D. parodymai neatitinka patikimumo, objektyvumo, sąsajumo kriterijų, nes nei vienas kitas byloje esantis duomuo nepatvirtina faktinių aplinkybių, kurios yra siejamos su R. L. kaltinimu.

2.2. R. L. atžvilgiu el. ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas prasideda tik nuo 2018-05-22 t. y. tik po M. D. ir Š. B. sulaikymo. Tačiau šioje byloje nėra nei vieno pokalbio su R. L.. Visi pokalbiai su R. L. yra sunaikinti, kaip neturintys reikšmės šioje byloje, išskyrus vieną pokalbį su D. T., vykusį po 1,5 mėnesio nuo Š. B. ir M. D. sulaikymo. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad vykę R. L. bendravimai su M. D., Š. B. buvo dėl įprastinių siuntinių pervežimo, nes priešingu atveju jie nebūtų buvę sunaikinti.

2.2.1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno T. M. 2019-04-15 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad R. L. naudojamais telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendraudavo su M. D., Š. B., M. P., taip pat T. M. išskyrė, kad po Š. B. ir M. D. sulaikymo, t. y. 2018-05-19 ir 2018-05-20, bandė paskambinti Š. B., M. D. bei M. P.. Įvertinus tai, kad nei vienas pokalbis nėra pateiktas šioje byloje, tai vertintina, kad jie yra nereikšmingi ir patvirtina R. L. aplinkybes, kad bendravimas vyko tik dėl įprastų siuntų.

2.2.2. Atkreiptinas dėmesys į 2018-05-20 atliktų skambučių laiką. R. L. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina M. D., o skambučio laikas prasideda 9:36:18, R. L. palaukęs 10 sekundžių ir supratęs, kad niekas nekelia, bando iš kito savo numerio (duomenys neskelbtini) prisiskambinti Š. B., skambučio laikas 9:36:31. Atrodo, kad viskas logiška ir nuoseklu, kol nepradedi analizuoti ikiteisminio tyrimo versijos, kurioje nurodoma, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi R. L.. Iš esančių duomenų objektyviai matyti, kad tada turėtų viskas vykti sekančiai: 9:36:18 R. L. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradeda skambinti M. D., tada po 9 sekundžių, t. y. 9:36:27, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (MB (duomenys neskelbtini) rastas telefonas „Nokia 105“), sekančiai dar po 4 sekundžių, t. y. 9:36:31, iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradeda skambinti Š. B.. Tokia skambučių chronologija atskleidžia, kad R. L. net teoriškai nelabai galėtų vienu metu skambinti beveik su trim telefonais, jau nekalbant kad ir palaukti reikia ar niekas neatsilieps. Ši labai smulki aplinkybė eliminuoja R. L. naudojimosi ir skambinimo iš nenustatyto telefono numerio (duomenys neskelbtini) versiją.

2.2.3. Aplinkybę, kad R. L. nesinaudojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paneigia celių analizė. Iš šių duomenų matyti, kad R. L. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) celės numeris yra 35504, o nurodoma celė fiksuojama 2018-05-20 09:36:18 val. Kitas duomuo rodo, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) celės numeris yra 340013991, o nurodoma celė fiksuojama 2018-05-20 tiek 09:35:27 val., tiek ir 09:36:27 val. Sugretinus šiuos du duomenis, atskleidžiama, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvimo vieta yra visai kita su telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvimo vieta. Dėka tuo metu atlikto R. L. skambučio, tai reiškia labai paprastą aplinkybę – telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo R. L.. Apeliantai pastebi, kad šiuos svarbius duomenis teismas akivaizdžiai ignoruoja ir net nebando daryti jokios analizės.

2.2.4. Gynyba atkreipia dėmesį į telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambinimo intensyvumą telefono numeriui (duomenys neskelbtini). Šis skambinimas buvo labai intensyvus, beveik kas valandą. Darant prielaidą, kad tai R. L., tai nėra jokios logikos pastarajam tiek kartų skambinti, nes M. D. ir Š. B. telefonai taip pat neatsiliepia. Vertinant iš R. L. pozicijų (t. y. telefono numeris (duomenys neskelbtini) ne jo naudojamas), tai logiškai viskas susidėlioja – R. L. vieną kartą 2018-05-19 vakare pabando paskambinti Š. B. (23:04 val.) ir vieną kartą M. D. (23:03 val.), tą patį pabando daryti kitą dieną, pabando paskambinti M. D. (9:36:18 val. ir 9:36:31 val.) ir daugiau nebeskambina. Ši intensyvumo ir dažnumo analizė, netiesiogiai atskleidžia, kad skambinančiųjų asmenų temperamentas yra skirtingas, kas vėl leidžia teigti, kad nėra net menkiausių duomenų apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoją.

2.2.5. Pirmos instancijos teismas, aprašydamas motyvus dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) priskyrimo R. L., nurodo, kad tai atskleidžia Europos tyrimo orderis Nyderlandų Karalystės Nacionalinio tarptautinio teisinės pagalbos centro atsakymas iš kurio matyti, kad asmuo, besinaudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tiriamu laikotarpiu buvo Olandijoje. Gynėjų vertinimu, toks motyvas atskleidžia, kad teismas taip ir nesuprato narkotinių ir psichotropinių medžiagų vežimo modelio. Šio modelio esmė (turima omenyje iki „paskutiniojo“ vežimo) – važiavimas S. G. nurodymu, tada gavimas į telefoną SMS žinute adreso, vykstama į Rurmondo miesto automobilių stovėjimo aikštelę, kur perduodamas siuntinys, tada pas R. L. į garažą persikrauti. Šis modelis atskleidžia, kad susitikimo koordinatės buvo gaunamos iš subjekto, kuris randasi Olandijoje. Tai nurodė Š. B., jo parodymus patvirtino ir M. D.. Esant tokiems duomenims, teismo išvada, kad neva telefono numerio (duomenys neskelbtini) turėtojas yra R. L., nes nustatyta, kad tai vyko Olandijoje, yra daugiau nei abstraktus ir bereikšmis manymas, nepagrįstas jokiu faktu.

2.2.6. Apeliantai išskiria ir dar kelias labai svarbias aplinkybes: 1) iki „paskutiniojo“ važiavimo M. D. dar buvo nuvykęs vienas, kurio metu paėmė narkotines medžiagas iš Rurmondo miesto, laiko prasme M. D. nurodo „nuo sulaikymo dienos, prieš savaitę laiko“, tai išeina apie 2018-05-09–2018-05-10; 2) iki „paskutiniojo“ važiavimo M. D. buvo nuvykęs kartu su Š. B., kurio metu jie paėmė narkotines medžiagas vėl iš Rurmondo miesto, laiko prasme M. D. nurodo „Prieš dvi savaites laiko, skaičiuojant nuo mano minėto vežimo1“, tai yra apie 2018-04-25–2018-04-26; iii) telefono numerio (duomenys neskelbtini) (MB (duomenys neskelbtini) rastas telefonas „Nokia 105“) ir telefono numerio (duomenys neskelbtini) tarpusavio susirašinėjimas pradedamas nuo 2018-04-26. Susiejus šiuos duomenis į loginę grandinę yra atskleidžiama, kad M. D. ir Š. B. nuo 2018-04-26 turėjo su savimi (ar laikė autobusiuke) telefoną su numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendraujama su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tai sąlygoja, kad buvo susirašinėjama ne su R. L., o su tiekėju iš Rurmondo miestelio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei M. D., nei Š. B. nėra nurodę, kad dar iki „paskutiniojo“ vežimo būtų nurodymus iš R. L. gavę telefonu. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad nėra jokio ryšio tarp telefono numerio (duomenys neskelbtini) turėtojo ir R. L..

2.2.7. Be to, apeliantai nurodo, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra lietuviško operatoriaus, kas sąlygoja, kad jį reikia kartais papildyti, jau nekalbant, kad SIM kortelę reikia įsigyti Lietuvoje. Jei jau R. L. imtųsi konspiracijos, tai kam jam tokiu atveju turėti lietuvišką numerį, kai turi visas galimybes įsigyti Olandijos operatorių teikiamas vienkartinio pobūdžio SIM korteles. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į SMS žinučių turinį, iš kurio matyti, kad rašydamas M. D. ar Š. B. šiuo telefonu, patys organizavo siuntos užsakymą, kiekį ir kitas aplinkybes. Teismas tokias aplinkybes ignoravo, nors visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad byloje nėra jokių net „pritempiamų“ sąsajų su R. L..

2.2.8. Visgi teismas pabandė interpretuoti vykusį susirašinėjimą R. L. nenaudai, nurodydamas, kad pokalbių turinys rodo, kad narkotinės medžiagos buvo įvardijamos „turbinomis“, o R. L. oficiali veikla irgi buvo turbinų remontas. Tokie teismo pamąstymai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir paneigiantys in dubio pro reo principo egzistavimą. Šioje vietoje gynyba atkreipia dėmesį į 2018-10-10 apžiūros protokole nurodytą aplinkybę, kad apžiūrint M. D. priklausantį telefoną „Samsung SM-A310F“, kontaktų sąraše yra „Turbo“, kuris pagal pareigūno duomenis, priklauso L. D.. Tai tas pats asmuo, kuriam M. D. su Š. B. pirmajam parvežė narkotines ir psichotropines medžiagas į K. garažą. Ši aplinkybė parodo, kad turbinų temos, pavadinimai buvo ir tarp M. D. ir L. D., nes būtent M. D. pastarąjį buvo įsivedęs kaip „Turbo“.

2.2.9. Apibendrinus aukščiau aprašytas aplinkybes yra matyti, kad operatyvinį ir vėliau ikiteisminį tyrimą padėjęs atlikti pareigūnas ne tik neteisingai interpretavo gautus duomenis, o kai kuriuos ir maskavo, tačiau pastarojo išvados suklaidino ir teismą, kuris formaliai tik perrašė šio pareigūno įžvalgas ir manymą. Tai, kad teismas formaliai atliko duomenų tyrimą, parodo nuosprendyje nurodomos išvados bei desperatiškas bandymas patvirtinti ir pagrįsti savo išvadas. Teismas visiškai formaliai aprašo, kad pareigūno T. M. manymą apie R. L. vaidmenį patvirtina ir kito liudytojo A. J. (pareigūno) žinojimas apie R. L.. Tai vadovaujantis tokia logika, tikriausiai šiame procese galėjo ateiti pusę skyriaus pareigūnų, kurie būtų nurodę tą patį – mes sužinojome apie R. L. ir jo vaidmenį iš T. M., kuris vykdė operatyvinį darbą. Tokie duomenys ir liudijimai negali būti iš vis vertinami, kaip įrodymai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, nes pareigūnas atlieka tokį patį vertinimą, kaip ir kiekvienas proceso dalyvis. Tačiau teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, kad pažiūrėtų į byloje surinktus duomenis objektyviai ir kvalifikuotai, o ne su intencija ir nusistatymu, kaip tai daro ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

2.3. Apeliantai papildomai dar pasisako dėl aplinkybių, kurias teismas trumpai aptarė, tačiau abejonių buvimą taikė ne kaltinamojo naudai, bet jo nenaudai.

2.3.1. Dėl D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl S. G. žmonos R. G.. D. T. liudytojo apklausos metu buvo nurodęs, kad „<...> bendraujant su S. G. žmona, ji, pasakydama apie tai, kad sulaikytas jos vyras užsienyje ir jo vairuotojai kažkur, dėl narkotinių medžiagų, užsiminė, kad su tuo yra susijęs ir R. L.. Tik tiek man pasakė, daugiau nieko nesakė.“ Visų pirma, ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, o iškviesta į vykusį teisminį procesą R. L. byloje, atsisakė duoti bet kokius parodymus dėl to, kad jos vyras S. G. yra nuteistas. Antra, teoriškai R. G. pati niekur nedalyvavo, todėl ji negali būti tiesioginis šaltinis, ir tai turi būti vertinama kaip išvestinis ir niekuo nepagrįstas šaltinis. Trečia, esančiame pokalbyje tarp D. T. ir S. G. nėra jokios užuominos, kad su sulaikymais yra susijęs R. L..

2.3.2. Dėl D. T. ir R. L. pokalbio. Šio pokalbio metu, D. T. užsimena: „laukiam kas čia bus“, „pakentėk gal kol kas sakau“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pokalbis vyksta, kai R. L. vairuoja automobilį ir girdisi automobilio ir vėjo triukšmas, o R. L. į D. T. pasakymą atsako lyg nelabai būtų įsiklausęs į atsakymus. Antra, R. L. neklausia jokių aplinkybių ar grįžti, ar negrįžti, apie tai pats D. T. pateikia savo nuomonę. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kelintoje minutėje D. T. kalba apie nurodomas aplinkybes – 8-oje pokalbio minutėje, kas sąlygoja, kad šis klausimas nėra aktualus nei vienam pokalbio dalyviui.

2.3.3. Dėl S. G. ir R. G. pokalbio. Šio pokalbio metu S. G. pasako po R. G. pranešimo apie atliktas kratas garaže: „<...> ten buvo maiše, maiše detalės Reginos, atiduot reikėtų, [keiksmažodis], ofise ar katilinėj“. Visų pirma, S. G. apklaustas šioje byloje ir atsakydamas į klausimą, kas yra „Regina“, nurodė, kad tai ne R. L.. Antra, S. G. nurodė, kad R. L. veždavo įvairias detales, iš jų turbinas, kurias laikydavo pas save garaže. Trečia, net vertinant pačiu neparankiausiu R. L. modeliu, kad S. G. visgi kalbėjo apie narkotines medžiagas, kurios neva priklausė R. L., tai atkreiptinas dėmesys į kaltinimo turinį ir jo ribas. R. L. nėra kaltinamas dėl to, kad jis kažkuo tai susijęs su narkotinėmis medžiagomis, rastomis kratos metu pas S. G. garaže, todėl šis duomuo neturi jokio teisinio ryšio su nagrinėjama byla.

2.4. Pirmosios instancijos teismas išskyrė aplinkybes, kad R. L. versija dėl M. D. ir Š. B. atvykimo priežasties yra nenuosekli ir jos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismas išskyrė R. L. nurodomą konkretų paaiškinimą dėl durų tinklelio įdavimo, įvardindamas, kad tai tik kaltinamojo gynybinė versija. Paneigiant šią teismo išvadą apeliantai išskiria kelias aplinkybes, prieš pateikiant jų analizę: 1) Š. B. prašymas surašytas 2018-05-24, kuriame pastarasis nurodo „<...> mano visus asmeninius daiktus autobusiuke <...> lagaminą rudos spalvos su rūbais, batus bei visus kitus mano asmeninius daiktus paimtus grąžinti mano mamai“; 2) 2018-05-25 pakvitavimas, kurio 11 punkte nurodoma ,,Durys nuo uodų iš autobusiuko MB“; 3) 2018-06-01 apžiūros protokole apžiūrėtas 2018-05-19 kasos kvitas parduotuvės Lenkijoje „Biedronka“, kuriame nurodytos pirktos prekės; 4) 2018-10-10 apžiūros protokolo Priedas Nr. 8, kuriame užfiksuotas M. D. telefono „Samsung SM-A310F“ skambinimo registras, kai pastarasis 2018-05-13 susilaukė R. L. žmonos skambučio (telefono numeris (duomenys neskelbtini), skambinimo laikas 15:33 val. trukmė 1 min. 25 sek.); 5) R. L. skambučių registras iš telefonų numerių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) į M. D. ((duomenys neskelbtini)) ir Š. B. ((duomenys neskelbtini)) telefono numerius. Šiuos duomenis sujungus į vieną aplinkybę dėl durų tinklelio gaunasi šios objektyvios išvados: 1) Š. B. nebuvo užsiminęs, kad durų tinklelis priklauso jam; 2) Š. B. ir M. D. pirkti durų tinklelio nebuvo jokio tikslo, nes pastarieji Lenkijoje pirko tik maisto produktus ir gėrimus, o jei būtų pirkę ir tinklelį, toks kvitas besąlygiškai būtų buvęs rastas ir apžiūrėtas; 3) R. L. žmona skambino M. D. dėl atvykimo dėl siuntos ir nors M. D. buvo kontroliuojamas telefonu, tačiau įvykęs pokalbis yra tiesiog sunaikintas. Papildomai išskiriama, kad R. L.: 1) iš savo „oficialiojo“ numerio (duomenys neskelbtini) 2018-05-13 skambina M. D. ((duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė 86 sek.; 2) iš savo „oficialiojo“ numerio (duomenys neskelbtini) 2018-05-17 skambina Š. B. ((duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė 124 sek. Šie pokalbiai yra sunaikinti, kas sąlygoja, kad buvo bendraujama dėl įprastinių siuntų. Tad esant visiems šiems duomenims, ar nėra akivaizdu, kad R. L. ir/ar jo žmona domėjosi, kada atvyks siuntas pervežantys asmenys, kad tikslu perduoti būsimą siuntą – durų tinklelį.

2.5. Taip pat apeliantai išskiria šioje byloje padarytas esmines ir netgi kritines klaidas, kurios buvo padarytos atliktame ikiteisminiame tyrime:1 ) nėra nei vienos apklausos M. D. ir Š. B. apie byloje esančius pokalbius, t. y. apie ką kalba, ką turi omenyje, dėl kokių aplinkybių tariasi, ką reiškia vienos ar kitos aplinkybės, vardai ir t.t.; 2) nėra atlikta nei viena analizė susijusi su paskutiniojo narkotinių medžiagų vežimo judėjimu M. D., Š. B., S. G., R. L. ir kitų asmenų. Jokios celių judėjimo analizės; 3) nesiaiškinama kada ir kaip galėjo atsirasti „Nokia“ telefonas, rastas MB „Splinter“, analizuojant celių judėjimus ir kitus telekomunikacinių bendrovių gautais duomenimis; 4) neištirtos aplinkybės, kas naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini); 5) nuodugniai neapklausiama dėl buvusių daiktų, kurie rasti MB „Splinter“, pavyzdžiui durų tinklelio priklausomybė ir įsigijimo aplinkybės; 6) ikiteisminio tyrimo metu neapklausiamas M. P., kuris nuo pat pradžių figūravo, kaip atliekantis pervežimus kartu su S. G.. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu neapklausta S. G. žmona R. G.; 7) neatlikti biologiniai DNR pėdsakų tyrimai nuo rastų pas M. D. pinigų; 8) neištirtos aplinkybės, kas naudojosi telefono aparatu „Nokia 105“ laikotarpiu 2017 metais ir/ar kas naudojosi šiame telefone įdėta SIM kortele 89370036151305032294, neištirta ar ši kortelė dar buvo įdėta į kokį kitą telefono aparatą; 9) nesuprantama, dėl kokių priežasčių nutarimuose pradėti slapta kontroliuoti per teismo sankcionuotą laikotarpį nustatytus asmens naudojimus telefono ryšio numerius, tinklo galinius įrenginius, sąskaitas, finansines ir (ar) mokėjimo priemones yra užtušuoti asmenys, apie kuriuos vėliau neklausinėjama nei vienos apklausos metu to paties Š. B. ir M. D.; 10) nesuprantama, kodėl nebuvo pasitelkta bendrai operacijai Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijos, kurios galėjo atlikti daug procesinių veiksmų Olandijoje; 11) dėl nesuprantamų priežasčių yra sunaikinti visi pokalbiai su R. L., išskyrus vieną vykusį jau po visų įvykių. Deja, visų šių aplinkybių jau negalima atkurti ir patikrinti, tačiau, kodėl esamu atveju šios padarytos kritinės klaidos turi būti nutylimos ir interpretuojamos valstybinio kaltintojo naudai, nurodant, kad R. L. išsakyta versija yra nepagrįsta bylos medžiaga. Iš šių aptartų duomenų galima padaryti esminę išvadą, kad šioje byloje nėra nei vieno duomens, kuris bent kažkiek patvirtintų Š. B. ir M. D. versiją, t. y. nėra nei vieno objektyvaus ir patikimo įrodymo, kuris sąlygotų R. L. sąsają su jam kvalifikuojamomis nusikalstamomis veikomis.

2.6. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka atmestų visus anksčiau minėtus argumentus dėl R. L. inkriminuotų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir pripažintų, kad R. L. yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliantai mano, kad byloje ištirtos šį kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad yra visi nustatyti pagrindai skirti jo atžvilgiu švelnesnes bausmes, negu numatytos įstatymo sankcijose už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

Šalies argumentai

2.6.1. Skiriant R. L. bausmes, teismas turėjo įvertinti, kad jis niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; savo išvykimą gyventi į Nyderlandų Karalystę buvo deklaravęs dar 2010 m.; R. L. savo vardu pagal banko paskolą yra įsigijęs nekilnojamojo turto Nyderlandų Karalystėje – gyvenamąjį namą; savo vardu, kaip mokesčių mokėtojas, turi atidaręs individualią įmonę „LR Turbo.nl“. Teismui yra pateikti duomenys apie įmonę, jos mokamus mokesčius, R. L. gautą darbo užmokestį iš šios vykdomos veiklos, todėl akivaizdu, kad jis turėjo legalius pragyvenimo šaltinius ir todėl jam nebuvo pagrindo rizikuoti savo šeima, darbu ir užsiimti nusikalstama veikla, tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekybos organizavimu. Šie duomenys sąlygoja išvadą, kad jis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos ir net nebandė to daryti. Pastarasis visą laiką gyveno vienoje vietoje, vienu adresu, o šis adresas visą laiką buvo žinomas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L. adresas buvo nurodomas pastarojo gyvenamosios vietos konstatavime, tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nutartyse. Ši aplinkybė yra svarbi tuo aspektu, kad susidarė įspūdis, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir jo organizatoriai stengėsi, kad šis asmuo į baudžiamąjį procesą būtų įtrauktas kuo vėliau, susiaurinant jo galimybes aktyviai gintis nuo jam pareiškiamų įtarimų, kad nebūtų jam galimybės susitikti su kitais bylos įtariamaisiais, o vėliau kaltinamaisiais, kad pašalinti prieštaravimus tarp jų parodymų apie tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. R. L. Nyderlandų Karalystėje buvo surastas 2019 m. birželio mėnesį, o tik 2021-06-03 etapuotas į Lietuvą ir jam teismo nutartimi paskirtas suėmimas, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-05-19, o ikiteisminiai tyrimai S. G. ir R. L. atžvilgiu išskirti į atskirus tyrimus. Per šį laiką, kol vyko R. L. procedūriniai jo parvežimo į Lietuvą veiksmai, visi ikiteisminiai tyrimai kitų kaltinamųjų atžvilgiu buvo užbaigti, o kitų įtariamųjų atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Nuteistasis R. L. anksčiau nebuvo teistas, jo padaryti veiksmai, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo per valstybės vienas, yra antraeiliai. Svarbu įvertinti tą aplinkybę, kuri nustatyta šioje byloje ištirtais įrodymais, kad M. D. ir Š. B. pargabentos į Lietuvą narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, jos į apyvartą nepateko, nusikaltimas buvo užkardytas, o draudžiamos apyvartoje medžiagos policijos pareigūnų surastos ir paimtos, žalos nei aplinkai nei visuomenės interesams nebuvo padaryta. Be to, asmenys jokios turtinės naudos neturėjo ir nepatyrė, todėl ši veika pagal jos padarymo pasekmes negali būti vertinama kaip labai pavojinga visuomenei.

2.6.2. Dėl šių pirmiau nurodytų aplinkybių apeliantai mano, kad yra nustatyti visi pagrindai R. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirti laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už jų minimumus. Juolab, kad kitiems dviem M. D. ir Š. B., kurie buvo aktyvūs nusikalstamų veikų padarymo dalyviai ir vykdytojai, patys gabeno narkotines medžiagas, organizavo tam tikslui skirtą transporto priemonę ir buvo sulaikyti jas gabenant, buvo paskirtos ženkliai mažesnės nei įstatymo sankcijose numatyta minimali riba. Taip pat nusikalstamų veikų bendrininkui S. G. teismas taip pat skyrė švelnesnę bausmę nei numatyta jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje. Įvertinus šias aplinkybes, taikant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymo taikymą principus, gynybos nuomone, yra pagrindas paskirti R. L. mažesnes bausmes nei numatytos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose. Be to, yra pagrindas manyti, kad R. L. paskyrus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, jis padarys teisingas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys analogiškų nusikalstamų veikų bei greičiau galės gyventi šeimoje, su kuria ir šiuo metu palaiko glaudžius ryšius, būdamas suimtas ir laikomas tardymo izoliatoriuje ir nuo šeimos izoliuotas, bei vėl užsiimti darbine veikla. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, kad R. L. izoliuotas nuo šeimos ir visuomenės suėmime jau išbuvo daugiau kaip 10 mėnesių.

2.6.3. Iki nusikalstamos veikos padarymo R. L. gyveno ir elgėsi pavyzdingai, rūpinosi šeima, dirbo, byloje nėra duomenų, kad jis pirmiau buvo nuteistas už kriminalinių nusikaltimų padarymą. Kauno tarymo izoliatoriaus charakteristikoje jo elgesys vertinamas teigiamai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra atitrūkęs nuo šeimos, su kuria palaiko glaudžius ryšius, ir visuomenės, kad jam atskira resocializacija nereikalinga ir kad jis tokiu savo elgesiu įrodo, kad juo galima pasitikėti, kad jis yra padaręs teigiamas išvadas ir nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje gali daryti kitas nusikalstamas veikas, nes yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas teisingumo principas ir šiuo pagrindu paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta bausmė. Įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, galima padaryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje numatyta ir kaltininkui paskirtina net ir minimali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu būtų neteisinga, išeinant iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės, prieštarauja teisingumo principui, todėl R. L. galėtų būti mažintina taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant mažesnę bausmę negu BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.

2.6.4. Be to, skiriant R. L. bausmes galėtų būti pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad veikas padarė organizuota grupė, kadangi analogiškai taikant lygybės prieš įstatymus taikymo praktiką į tai teismas turėtų atsižvelgti, nes šių tiriamų nusikalstamų veikų bendrininkui S. G. jokia jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nustatyta. Tokiu būdu, taikant įstatymo analogiją, už tokių pat veikų padarymą ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė R. L. taip pat neturėtų būti nustatyta. Apeliantai taip pat pažymi, kad R. L. įvardintas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų organizuota grupe su L. D., M. D., Š. B. ir S. G., organizatoriumi. Gynėjų nuomone, ši aplinkybė nėra nustatyta ir įrodyta, nes, kaip matyti iš byloje ištirtų aplinkybių, visi šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys buvo aktyvūs grupės dalyviai ir vykdytojai, kuriems joks organizatorius nebuvo reikalingas. Be to, iš nuteistųjų M. D. ir Š. B. parodymų matyti, kad jų veiksmus organizavo S. G.. Draudžiamas medžiagas gabeno tuo pačiu automobiliu „Mercedes Benz“, kuriame tam tikslui buvo įrengtos slėptuvės draudžiamų medžiagų gabenimui, todėl mažai tikėtina, kad šiems asmenims buvo reikalingas jų veiksmų naujas organizatorius, šiuo atveju, R. L.. Gynėjų nuomone, R. L. vaidmuo šioje byloje yra labiau atsitiktinis, susietas su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių sutapatinimu, vadovaujantis jau anksčiau minėtų asmenų parodymų pagrindu.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo gynėjų apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. L. gynėjų apeliacinis skundas tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

5. Nuteistojo R. L. gynėjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neteisingai įvertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Gynėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino palaikydamas kaltinimo pusę, o kilusias abejones aiškino ne R. L. naudai, todėl buvo padaryti esminiai baudžiamojo procesų pažeidimai ir jų ginamasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Dėl šių priežasčių turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Skunde gynėjai dėsto ir alternatyvų prašymą – atsisakius priimti išteisinamąjį nuosprendį, sušvelninti R. L. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjų paduotame apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytų nusikaltimų

6. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R. L. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kurią R. L. pripažintas kaltu, dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-120-511/2022). BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. L. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė įrodyta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ne tik liudytojų Š. B., M. D., taip pat nuteistų už dalyvavimą tų pačių nusikaltimų padaryme, parodymais, bet ir liudytojų T. M., A. J., D. T., S. G., M. P., D. Č., E. G., L. D. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kratos protokolais, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasisakė dėl gynybos ir nuteistojo keliamų versijų ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį ir visumą.

9. Nuteistojo R. L. gynėjai nepagrįstai nurodo, kad liudytojų Š. B. ir M. D. parodymai yra nepatikimi, prieštaringi, nelogiški ir nenuoseklūs, o pirmosios instancijos teismas neįvertino šių liudytojų duotų parodymų bendro turinio ir nesigilino į jų detales, kurios ypatingai reikšmingos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

9.1. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apygardos teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu, ne tik perskaitė liudytojų M. D. ir Š. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes jie (M. D. ir Š. B.), pasinaudodami jiems suteikta teise, atsisakė duoti parodymus šioje baudžiamojoje byloje. Nuosprendyje yra aiškiai pasisakoma, kurie liudytojų M. D. ir Š. B. parodymai patvirtina, kad būtent „paskutinį“ psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą organizavo R. L., t. y. kad būtent jis subūrė organizuotą grupę į ją įtraukdamas Š. B., M. D., L. D. ir S. G.; koordinavo ir kontroliavo organizuotos grupės narių veiklą; įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini); tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis perdavė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų M. D. ir Š. B., kurie jas paslėpė S. G. mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse; nurodė jas gabenti į K ir konkrečią jų dalį perduoti L. D. su tikslu toliau jas laikyti ir platinti, o likusią dalį nugabenti kitu jo nurodytu adresu K.

9.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų M. D. ir Š. B. parodymus, konstatuoja, kad šių asmenų parodymuose nurodomos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su R. L. atliktais veiksmais, sutampa tiek analizuojant kiekvieno liudytojo parodymus atskirai, tiek juos lyginant tarpusavyje. Be to, M. D. ir Š. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos aptarė pirmosios instancijos teismas.

9.2.1. Pats nuteistasis R. L., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nors ir neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, tačiau pripažino kai kurias liudytojų nurodytas aplinkybes, tokias kaip pažintį su M. D., Š. B., S. G. ir M. P., bei patvirtino, kad 2018 m. gegužės mėnesį prie jo namų buvo atvykę M. D. ir Š. B., leido jiems naudotis savo garažu, matė pas M. D., Š. B. krepšius.

9.2.2. Liudytojas T. M. teisme parodė, kad buvo gauta žvalgybinė informacija apie tai, kad 2018 m. gegužės mėnesį M. D. ir Š. B. kontrabanda gabens narkotines medžiagas. Minėti asmenys laikėsi konspiracijos, naudojosi slaptais telefono numeriais ir gaunama informacija nebuvo aiški, tačiau tyrimo metu iš gautos informacijos visumos paaiškėjo, kad narkotikų tiekėjas yra R. L.. Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. J..

9.2.3. 2018 m. lapkričio 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M. D. ir Š. B., iš kurio matyti, kad planuojama kelionė į užsienį 2018 m. gegužės 17 d., apie 22 val., kuri užtruks apie 18 val. Apie autobusiuko „Sprinter“ nuomą, Š. B. nurodo, kad kalbėjosi dėl nuomos, o asmuo, kurio autobusiukas, paprašė atlygio, aštuonių šimtų, nes jam turi tekti dalis (t. 1, b. l. 89–99).

9.2.4. 2019 m. vasario 1 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu fiksuoti pokalbiai, perduoti elektroninių ryšių tinklais, vykę tarp S. G. ir jo sutuoktinės R. G. 2018 m. liepos 27 d., 13.04 val., patvirtina, kad S. G., sužinojęs apie Š. B. ir M. D. sulaikymą, labai jaudinasi, tačiau sako, kad paskutinį kartą šie vyko savo interesais (t. 1, b. l. 171-184).

9.2.5. 2018 m. spalio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, telefono „Samsung SM-A310F“, IMEI Nr. 357334074401888 (priklausančio M. D.) kontaktų sąraše yra „LT Regis“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), „Regis“, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (telefono numeriu naudojosi R. L.). Iš skambučių registro matyti, kad M. D. 2018 m. gegužės 13 d. bendravo su R. L. (t. 3, b. l. 81–107).

9.2.6. 2018 m. birželio 29 d. Europos tyrimo orderio pagrindu iš Nyderlandų Karalystės gauti telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinių duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. buvo palaikomas ryšys su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas autobusiuke „Mercedes Benz“, valst. Nr. V. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinama 2018 m. gegužės 19 d., t. y. keturi skambučiai (M. D. ir Š. B. vykimo iš Olandijos metu), ir du 2018 m. gegužės 20 d. (kitą dieną po M. D. ir Š. B. sulaikymo) (t. 2, b. l. 120–150, t. 10, b. l. 63–71).

9.2.7. 2018 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rasta ir paimta 24 vnt. briketų ir mobilaus ryšio telefonai „Nokia“, IMEI 356018086550466 ir IMEI 356018086550474 su SIM kortele, „Nokia“ IMEI 355396002285131 be SIM kortelės, „Samsung“ IMEI 357334074401888 su SIM kortele; „Iphone“ IMEI 359158070039568 su SIM kortele ir „Samsung“ IMEI 354906070470802 be SIM kortelės, t. y. ir telefonas, kuriame buvo kortelės su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį buvo kontaktuojama su M. D. ir Š. B. duodant konkrečius nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, ir nurodyti kiti daiktai rasti automobilyje (t. 3, b. l. 40–45).

9.2.8. 2019 m. balandžio 10 d. Klaipėdos AVPK KPONTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas dėl automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasto telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinių analizės bei išklotinių duomenų matyti, kad abonento numeriu (duomenys neskelbtini)buvo palaikomas ryšys tik su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti iš viso 56 kontaktai (t. 2, b. l. 59–62).

10. Be pirmiau aptartų įrodymų nuteistojo R. L. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. sulaikymo, daiktų apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados Nr. 140-(2698)-IS1-6246 ir Nr. 140-(2703)-IS1-3163 ir kiti byloje surinkti įrodymai.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas pareiškė prašymą išreikalauti ir išnagrinėti papildomus dokumentus. Kreiptis teisinės pagalbos į Nyderlandų Karalystės atitinkamas institucijas, gaunant informaciją iš operatorių „KPN Security“, kurie kaupia duomenis apie celes. Šis prašymas atmestas. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad toks prašymas nei karto iki šiol nebuvo pareikštas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad bandymai tuos duomenis iš užsienio valstybės išreikalauti užtruks daug laiko, o įvertinus laiką po nusikalstamų veikų padarymo, jų išreikalavimas iš viso kelia abejonių. Atmetant šį gynybos prašymą, taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Nyderlandų Karalystės Nacionalinį tarptautinės teisinės pagalbos centrą su Europos tyrimo orderiu nurodant išreikalauti iš Nyderlandų Karalystės teritorijoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių ne tik įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių, išsiųstų ir priimtų trumpųjų tekstinių pranešimų srautus, prisijungimą prie mobilaus ryšio operatorių celių, datas, laiką, trukmę, ryšio dalyvių duomenis ir kitą informaciją laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki birželio 15 d. Tokie duomenys gauti, bet kaip ir nurodo gynėjai, juose nėra konkrečių adresų, t. y. tokios informacijos jau tuomet negalėjo pateikti Nyderlandų Karalystės teritorijoje veikiančių mobiliojo ryšio operatoriai (t. 2, b. l. 109–112, 124-132). Atkreipiamas gynėjų dėmesys dar ir į tai, kad įvykio metu buvo naudojamasi dviejų skirtingų operatorių paslaugomis (vienas mobilus telefonas buvo su lietuvišku numeriu, o kitas olandišku), todėl iš tiesų gali skirtis ir celių numeracija, nes kiekvienas operatorius turi savo mobilaus ryšiui palaikyti skirtas celes. Teisėjų kolegija vadovaujasi ir galiojančia teismine praktika dėl to, kad įrodinėjimas byloje negali būti begalinis, o tos pačios aplinkybės R. L. byloje neabejotinai nustatytos kitais bylos duomenimis. Jau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. dalyvavo nusikaltimų padaryme skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė gynybos versijas, o vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija su nuosprendyje dėstomomis teismo išvadomis sutinka.

12. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nusikalstamoje veikloje gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, nulemiančias vykdytojo veikas ir susijusias priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015).

12.1. Pirmiau aptartais bylos duomenimis yra nustatyti bendrininkavimo objektyvieji požymiai: organizuotoje grupėje veikė 5 asmenys (Š. B., M. D., L. D., S. G. ir R. L.). Nusikalstamos veikos buvo daromos paskirsčius vaidmenimis – R. L. organizatorius, kuris parengė nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotą grupę, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų Olandijoje ir paskirstė vaidmenis kitiems organizuotos grupės nariams, t. y. M. D. ir Š. B. turėjo atvežti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos, S. G. suteikė transporto priemonę šioms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, L. D. perėmė jam skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas toliau laikyti ir platinti. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, o BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – sunkių.

12.2. Visus šiuos asmenis (Š. B., M. D., L. D., S. G. ir R. L.) vienijo vieninga tyčia, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato, kad savo sąmoningais veiksmais prisideda prie bendrų nusikalstamų veikų (turėdami tikslą platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną) padarymo. Taigi byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, patvirtinantys, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, kaip numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje.

13. Gynėjų apeliaciniame skunde atlikta liudytojų M. D. ir Š. B. parodymų analizė: dėl ankstesnių pervežimų modelio, pagal kurį ne R. L. skirstė vaidmenis, dėl pinigų mokėjimo mechanizmo ir dydžio, t. y. prieš vykstant ar po atlikto darbo gaunamos tam tikros pinigų sumos, dėl to, kas iš tiesų yra šių asmenų „bosas“, nepaneigia, kad 2018 m. gegužės 18-19 d. nusikalstamų veikų organizatorius buvo R. L.. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad į šią kelionę Š. B., M. D. vyksta ne S. G. nurodymu, o patys nuomoja jam priklausantį autobusiuką, jau žinodami, kad reiks vykti į Olandiją pasiimti narkotines medžiagas. Atvykus į Olandiją M. D. ir Š. B. vysta prie R. L. namų, kur jiems paduodamas labai didelis kiekis psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse šios psichotropinės ir narkotinės medžiagos paslepiamos. Kelionės metu šie asmenys kontroliuojami R. L., kuris duoda nurodymus, kam ir kur turi būti pristatytos narkotinės medžiagos bei nurodomas perduotinų medžiagų kiekis L. D. ir kitiems nenustatytiems asmenims K.

14. Gynėjai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kylančias abejones: dėl D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie sužinotą informaciją iš S. G. žmonos R. G., dėl D. T. pokalbio su R. L. ir dėl S. G. bei R. G. pokalbio aiškino ne jų ginamojo naudai, o jo nenaudai. Toks gynėjų argumentas deklaratyvus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. T. buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 10, b. l. 20-22), kurio metu klausimus uždavė ir nuteistojo gynėjai, tačiau nurodytų aplinkybių D. T. nepaneigė ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Liudytojas S. G. taip pat buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kur S. G. patvirtino, jog buvo išnuomavęs savo autobusiuką Š. B., nes jis tuo metu vyko į Suomiją. Teigė, kad nedavė jokių nurodymų M. D. ir Š. B.. Patvirtino, kad Klaipėdos apskrities VPK KP SUV 1 skyriaus 2018 m. liepos 27 d. ir 28 d. suvestinėje užfiksuotas jo pokalbis su sutuoktine R. G., kuriame buvo kalbama ir apie M. D. ir Š. B. savarankišką vykimą, po kurio buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 174-176). Taigi gynėjam ir kitiems proceso dalyviams buvo suteikta galimybė tikslinti šių asmenų parodymus, tačiau po apklausų gynėjai neprašė dar kartą apklausti ir tikslinti parodymus, nepateikė kitų duomenų, kurie juos paneigtų. Kaip matyti, gynyba ir toliau laikosi savo pozicijos, kad jiems daug kas kelia abejonių, niekuo papildomai to nepagrįsdama. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra abejonių dėl šių asmenų duotų parodymų, o jie tik dar labiau patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes.

15. Atkreipiamas gynėjų dėmesys į tai, kad byloje turi būti tik tokie duomenys, kurie reikšmingi procesiniam sprendimui priimti, o ne visi ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo. Tad gynėjų nurodytų pokalbių su R. L. sunaikinimas nėra BPK pažeidimas, kuomet juose iš tiesų nėra reikšmingos informacijos dėl padarytų nusikalstamų veikų.

16. Apibendrinus jau išdėstytus gynėjų apeliacinio skundo argumentų atmetimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nustatė įrodymų visuma patvirtintas R. L. dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybes, teisingai nustatė jo vaidmenį tų nusikalstamų veikų padaryme, bet ir tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus kvalifikuodamas jo nusikalstamas veikas. R. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjai išdėstė alternatyvų prašymą. Atmetus prašymą priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, tokiu atveju prašo sušvelninti R. L. paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl, apeliantų nuomone, nepagrįstai nustatytos R. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat dėstomi argumentai dėl R. L. paskirtų bausmių sušvelninimo ne tik sankcijos ribose, bet ir dėl mažesnių negu sankcijose numatyta bausmių paskyrimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl šių argumentų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

18. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjai prašo R. L. pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatyta jo bendrininkui S. G.. Gynėjų nuomone, ši aplinkybė nėra nustatyta ir įrodyta, nes, kaip matyti iš byloje ištirtų aplinkybių, visi šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys buvo aktyvūs grupės dalyviai ir vykdytojai, kuriems joks organizatorius nebuvo reikalingas. Iš M. D. ir Š. B. parodymų matyti, kad jų veiksmus organizavo S. G., draudžiamas medžiagas gabeno tuo pačiu automobiliu „Mercedes Benz“, kuriame tam tikslui buvo įrengtos slėptuvės draudžiamų medžiagų gabenimui. Be to, R. L. vaidmuo šioje byloje yra labiau atsitiktinis, susietas su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių sutapatinimu, vadovaujantis jau anksčiau minėtų asmenų parodymų pagrindu.

19. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta. Priešingai nei teigia gynėjai, pirmiau jau aptartais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis R. L. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, todėl ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte – veikos padarymas organizuota grupe, jam pripažinta pagrįstai. Tai, kad minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė netaikyta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu S. G., nėra pagrindas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikinti R. L.. Nustatant R. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę vertinami šioje byloje esantys įrodymai, o ne kito teismo nuosprendis ir jame paskirtos ar nepaskirtos atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės kitam šioje organizuotoje grupėje dalyvavusiam asmeniui.

20. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti gynėjų prašymo jų ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas tik nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013) ir tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta, t. y. net ir skyrus minimalią sankcijoje numatytą bausmę ji nebūtų teisinga ir proporcinga už padarytą nusikaltimą.

21. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjai, R. L. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis pats organizavo narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą Olandijoje, jų gabenimą į Lietuvos Respubliką, suvokdamas, kad perduoda labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, koordinuoja gabenimo eigą. Sulaikius M. D. ir Š. B., domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, tačiau pats neatvyko ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikaltimus. Byloje nėra ir nuteistojo gynėjai nepateikia jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nuteistajam paskyrus bausmes baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose, šios bausmės būtų neteisingos ar neproporcingos. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo nuteistajam skirti bausmes taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir šis nuteistojo gynėjų prašymas atmetamas.

22. Tačiau sankcijų ribose R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmes, teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti aiškiai per griežtomis ir šias bausmes sankcijos ribose švelninti pagrindas yra.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kad teismas atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatė pagrįstai, šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Motyvuodamas konkrečių bausmių paskyrimą, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis buvo nusikalstamų veikų organizatorius, jis organizavo, koordinavo ir kontroliavo kitų organizuotos grupės narių veiksmus, kas rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad R. L. anksčiau neteistas, nėra duomenų apie jam skirtas administracines nuobaudas, kaltinamasis gerai charakterizuojamas, dirba, turi šeimą. Vis dėlto teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jos nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo. Teismas padarė išvadą, kad R. L. skirtinos bausmės, kiek didesnės, bet artimos sankcijų vidurkiams. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį R. L. teismas paskyrė 13 metų, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) 7 metų laisvės atėmimo bausmes. Nustatęs idealią nusikalstamų veikų sutaptį, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmes R. L., į dalį, nors ir paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik formaliai arba į jas atsižvelgė nepakankamai.

25. Nors teismas nustatė vieną R. L. atsakomybę sunkinančią, o nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vien dėl to skirti jam griežtesnes negu sankcijų vidurkis bausmes dar nebuvo pakankamo pagrindo. Tokio pagrindo nebuvo dar ir įvertinant, kad BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), o ypač BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos yra ypatingai griežtos. O atsižvelgiant į visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, pažymėtina, kad kai kurios iš jų nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdina ne vien tik neigiamai. Galima sutikti, kad R. L. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, jos tyčinės ir padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos teisėsaugos pareigūnų, jos nebuvo neteisėtai išplatintos ir todėl jokia reali žala kitų žmonių sveikatai nebuvo padaryta. Šie nusikaltimai tikrai tyčiniai, tačiau kitos kaltės rūšies šiuo atveju ir negalėjo būti. Be to, kontrabanda, o dažniausiai ir neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų beveik visada daromi dėl savanaudiškų paskatų, tai įvertinant įstatymų leidėjas ir nustatė labai griežtas bausmes, todėl jas dar labiau griežtinti dėl tokio nusikalstamų veikų motyvo taip pat pagrindo nėra. Įvertinant R. L., kaip organizatoriaus, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuosprendžio motyvais. Kita vertus, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors šioje byloje nustatytus nusikaltimus tikrai padarė organizuota grupė, lyginant su kitų organizuotų grupių padarytomis veikomis kitose bylose, šiuo atveju nusikaltimas veikiant organizuota grupe nebuvo nei labai sudėtingas, nei trunkantis ilgą laiką, nei turintis kitokių ypatingą pavojingumą rodančių požymių. Nors R. L. padarytų nusikaltimų vertinti atsitiktiniais negalima, tačiau būtina atsižvelgti į palyginus trumpą nusikaltimų padarymo laikotarpį, taip pat ir į R. L., kaip organizatoriaus vaidmenį, kuris nebuvo labai ryškus, nebuvo nustatytas besąlygiškas kitų organizuotos grupės narių paklusnumas jam ir kt. Vis dėlto, net ir pripažįstant, kad R. L. vaidmuo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, buvo pagrindinis, būtina atsižvelgti į jo asmenybę, kuri, lyginant su kitais grupės nariais, dėl kurių jau priimti kiti nuosprendžiai, apibūdinamas palankiausiai. Būtent R. L. anksčiau neteistas, nebaustas net administracinėmis nuobaudomis, dirba ir turi šeimą. Todėl įvertinus visų jau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija R. L. paskirtas sankcijų vidurkius viršijančias laisvės atėmimo bausmes pripažįsta aiškiai per griežtomis. Kolegija šias bausmes švelnina iki artimesnių sankcijų žemutinėms riboms. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija iš dalies atsižvelgia ir į tai, kokios bausmės buvo paskirtos kitiems organizuotos grupėms nariams kitais nuosprendžiais.

26. Paskyrus R. L. švelnesnes bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu subendrinamos apėmimo būdu. Naują subendrintą bausmę R. L. teisėjų kolegija irgi paskiria atlikti pataisos namuose. Toks sprendimas priimamas todėl, kad nusikalstamos veikos padarytos dar iki BK 50 straipsnio 3 dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaskyrimas R. L. atlikti bausmę pataisos namuose, vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi, pablogintų nuteistojo teisinę padėtį ir prieštarautų BK 3 straipsnio nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. L. paskirtų bausmių pakeisti.

Nuteistajam R. L. paskirti tokias bausmes:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakciją) – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti nuteistajam R. L. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėJustas NamavičiusLinas Šiukšta