- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- eAN2-342-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00055-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties D. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės mėn. 7 d. 17 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 58 km/val., t. y. važiavo 148 km/val. greičiu ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Pažeidimas padarytas D. M. esant pradedančiuoju vairuotoju. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. M. paskirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.
2. 2024 m. rugsėjo 11 d. Institucijoje buvo gautas D. M. skundas. Institucijos įgaliotas pareigūnas, įvertinęs D. M. skunde nurodytas aplinkybes, iš dalies sutiko su skundu, panaikino 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 16 d. priėmė naują nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė D. M. 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, D. M. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi D. M. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo taikyti D. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti ar sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismas pažymėjo, kad Institucijos D. M. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą skirta 450 Eur bauda yra minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių lygus minimaliam laikotarpiui, todėl nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, nes atitinka pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, D. M. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
4. Apeliaciniu skundu D. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį pakeičiant Institucijos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, skiriant kuo trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą.
4.1. Skunde pažymima, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis ir pavojingumas, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ši nuostata apskritai netaikytina arba jeigu taikytina, tai neaišku į kokias aplinkybes atsižvelgiant.
4.2. Skunde akcentuoja, kad nors ir padarė nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, transporto priemonę vairavo puikiai pažįstamoje vietoje, todėl galėjo prognozuoti eismą, savo paties veiksmus, t. y. situacijoje nebuvo netikėtumų. Tokiu greičiu transporto priemonę vairavo labai nedidelį atstumą, tai buvo daugiau momentinis epizodas ir netruko visą kelionę. Skundžiama nutartimi šios aplinkybės iš esmės net neįvertintos, teismas neanalizavo konkrečiai apelianto padaryto administracinio nusižengimo, todėl, manytina, neatskleidė bylos esmės. Teismas akcentavo tai, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas yra gana pavojingas, tačiau kodėl būtent užtraukiantis teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą net vieneriems metams, kodėl tai proporcinga, neaišku. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtinto administracinių nusižengimų sąrašo, kuriuos padarius, ši nuostata negalėtų būti taikoma.
4.3. Apelianto teigimu, skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiam apelianto atvejui, netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl savo artimojo giminaičio (močiutės) pasirūpinimo, t. y. jos nuvežimo į sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines, kitas reikiamas vietas (parduotuves ar pan.), dėl pagalbos jai suteikimo – nuvykimo iki jos gyvenamosios vietos padėti atlikti sunkesnius buities darbus ir pan. Skundžiamoje nutartyje teismas pateikė motyvus, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes, tačiau teismas apeliantui nebuvo pasiūlęs jų pateikti, o Institucija nekėlė ginčo šiuo aspektu. Faktiškai nėra jokių kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti močiute. Apeliantui netekus teisės vairuoti transporto priemonių net vieneriems metams, nukentėtų ne tik jo paties, bet ir jo artimojo giminaičio interesai.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo paminėtas 2023 m. rugsėjo mėn. padarytas KET pažeidimas dėl transporto priemonės nepaženklinimo skiriamuoju klevo lapo formos ženklu yra labai smulkus, todėl objektyviai negali patvirtinti, kad jis yra linkęs daryti grubius teisės pažeidimus. 2021 m. kovo 22 d. padarytas ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra nebegaliojantis, todėl apeliantas apskritai turi būti laikomas kaip jo nepadaręs (ANK 40 straipsnis). Jokių kitų apeliantą neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į D. M. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį.
5.1. Institucijos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad D. M. nusižengimą padarė būdamas pradedančiuoju vairuotoju. Pažeidimo padarymo metu jo vairavimo stažas buvo tik šiek tiek daugiau, nei vieneri metai. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo praktiškai jokios reikšmingesnės vairavimo patirties, o jo įgūdžiai dar buvo tik formavimosi stadijoje. Važiuodamas labai dideliu, net 148 km/val. greičiu, jis kėlė nepalyginamai didesnį pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, nei keltų didelę vairavimo patirtį sukaupęs asmuo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, neva atsakomybėn traukiamas asmuo tokiu dideliu greičiu važiavo sąlyginai nedidelį atstumą jam puikiai pažįstamu keliu, nedaro jo veikos, o kartu ir sukelto pavojaus mažiau pavojingu.
5.2. Institucijos atstovas akcentuoja, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir D. M., privalo įvertinti galimas savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekiant prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už administraciniu nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumui, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinis D. M. administracinės nuobaudos – baudos be administracinio poveikio priemonės paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės keliamų tikslų.
5.3. Atsiliepime pažymima, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas netaikyti D. M. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Aplinkybė, kad D. M. rūpinasi močiute, nors ir yra reikšminga, tačiau nėra išskirtinė. Žinodamas apie tai, kad netekus teisės vairuoti jam iškils tam tikri sunkumai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo elgtis ypač atsakingai, kad išvengtų nepageidaujamų administracinės poveikio priemonės sukeltų nepatogumų.
5.4. Atsiliepime akcentuojama, kad faktas, jog asmuo jau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o konkrečiai – vairavo neturėdamas teisės vairuoti jos neįgijus, parodo jo požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Skirtingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, net pasibaigus galioti administracinei nuobaudai, likus galioti tik nuobaudai už mažareikšmį nusižengimą, tai, nors ir nelaikytina sunkinančia aplinkybe, tačiau yra labai svarbu, vertinat apelianto reputaciją. Būtina pažymėti ir tai, kad už D. M. padarytą priešingą teisei veiką pradedančiajam vairuotojui įstatymas numato specialiosios teisės atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Apeliantui teisė vairuoti atimta trumpiausiam įstatyme numatytam terminui, todėl dar trumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą, ar apskritai netaikant šios administracinio poveikio priemonės, būtų nusižengta teisingumo ir proporcingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. D. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
9. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucija D. M. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, t. y. skyrė minimalią baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti D. M. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui paliekant Institucijos nutarimu paskirtą minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tinkamai pasirūpinti močiute (nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines, parduotuves ar pan.), suteikti jai pagalbą – nuvykti iki jos gyvenamosios vietos padėti atlikti sunkesnius buities darbus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybę pasirūpinti artimuoju giminaičiu, tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo D. M. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis močiute, o taip ženkliai viršydamas greitį, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo giminaičiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, D. M. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, jog būtent jis rūpinasi savo močiute ir niekas kitas be jo nenuvežtų močiutės į gydymo įstaigas, vaistines, parduotuves ir pan.
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad transporto priemonę vairavo gerai žinomoje vietoje, todėl galėjo prognozuoti eismą, savo paties veiksmus bei tokiu greičiu transporto priemonę vairavo labai nedidelį atstumą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad D. M. veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas kelyje dienos metu, važiuojant 148 km/val., leidžiamą greitį viršijant net 58 km/val. (įvertinus paklaidą), laikytinas itin pavojingu administraciniu nusižengimu ir net chuliganišku, įžūliu elgesiu. Bet kuriuo metu į kelią galėjo išbėgti laukinis gyvūnas, keliu galėjo važiuoti dviratininkas, iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įsukti kita transporto priemonė ar atsirasti kita nenumatyta kliūtis, todėl laiku nesureaguojant ir stabdant ar siekiant išvengti kliūties, tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams keliamas itin didelis pavojus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių pasekmių. Be to, sutiktina ir su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad D. M. padarė administracinį nusižengimą būdamas pradedančiuoju vairuotoju, neturėdamas didelės vairavimo patirties, jo įgūdžiai dar buvo tik formavimosi stadijoje, todėl važiuodamas labai dideliu greičiu, jis neabejotinai kėlė didesnį pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, nei keltų didelę vairavimo patirtį sukaupęs asmuo. Tai, kad transporto priemonę dideliu greičiu vairavo nedidelį atstumą, o kelias buvo gerai pažįstamas, nemažina nusižengimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, nagrinėjamu atveju greičio viršijimas buvo užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu, todėl nėra aišku kokį atstumą tokiu greičiu išties važiavo D. M..
13. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad D. M. iki šio administracinio nusižengimo buvo du kartus baustas už KET pažeidimus: 2023 m. rugsėjo 13 d. už tai, kad, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairavo automobilį, kuris nebuvo pažymėtas skiriamuoju klevo lapo formos lapu (ANK 417 straipsnio 7 dalis); 2021 m. kovo 9 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas ir neįgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir už tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ANK 424 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį padarytas KET pažeidimas yra labai smulkus, todėl objektyviai negali patvirtinti, kad apeliantas yra linkęs daryti grubius teisės pažeidimus, o 2021 m. kovo 22 d. padarytas administracinis nusižengimas nebegalioja. Atsakydamas į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie D. M. administraciniai nusižengimai patvirtina, kad jam taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi jis atsainiai žiūri į įstatymų reikalavimus, nors teisę vairuoti transporto priemones įgijo vos 2023 m. Nors už 2021 m. kovo 9 d. padarytus administracinius nusižengimus paskirta nuobauda jau negalioja, tačiau tai nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir neigiamai charakterizuoja apeliantą. Be to, kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, faktas, kad asmuo jau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o konkrečiai – vairavo neturėdamas teisės vairuoti jos neįgijus, kas laikytini itin grubiu KET pažeidimu, parodo jo požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam.
14. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti D. M. paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą ar apskritai neskiriant šios priemonės, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmenybę, praeityje padarytus administracinius nusižengimus, administracinio nusižengimo pobūdį, cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir įstatymų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti D. M. apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.