- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1114-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19146-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2345-528/2021 pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad E. A. (A.) ir A. A., pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos, jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iš karto sugrįžti į Lietuvą.
2. Pareiškime nurodė, kad šiuo metu jau mirę pareiškėjos tėvai buvo ištremti. Pasibaigus jų tremčiai ir leidus jiems gyventi Lietuvoje, pareiškėjos tėvų galimybės grįžti į Lietuvą buvo suvaržytos objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo iš karto sugrįžti į Lietuvą. Šios priežastys buvo tai, kad pareiškėjos tėvams iš karto nebuvo pranešta apie jų tremties pabaigą, jie dar kurį laiką turėjo registruotis komendantūrose tremties vietose, tėvai neturėjo lėšų grįžti į Lietuvą dėl jų būste kilusio gaisro. Be to, tremties vietoje tėvams pamečiui gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) metais pareiškėja, o (duomenys neskelbtini) metais jos sesuo. Pareiškėjai tėvai pasakojo, kad iš susirašinėjimo su giminėmis Lietuvoje jiems buvo žinoma, jog grįžusiems iš tremties bus labai sunku gauti gyvenamąją vietą ir įsidarbinti, nes niekas nenorėjo tokių asmenų registruoti ar įdarbinti, todėl jiems giminės siūlė negrįžti. Tėvai nusprendė grįžti į Lietuvą, tačiau ilgokai negalėjo rasti gyvenamosios vietos ir darbo, teko glaustis pas tėvų gimines (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, kol 1962 m. pareiškėjos tėvui pavyko įsidarbinti. Kada tiksliai tėvai sugrįžo į Lietuvą, nežino, bet tai galėjo būti 1961 m. vasara ar metų pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tremtinio teisinio statuso gavimo tikslu. Dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – LGGRTC), tačiau LGGRTC 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 55R-809 nurodė, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija pasiūlė LGGRTC generaliniam direktoriui nepripažinti pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio – teisinio statuso, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį, būtina dokumentais pagrįsti (įrodyti) galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą po to, kai pareiškėjos tėvams po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi. Nurodė, jog, nesant tokių dokumentų šios aplinkybės gali būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Nuo tų laikų praėjo daugiau kaip 60 metų, todėl nėra išlikusių dokumentų ir tuos laikus menančių liudytojų, nes pareiškėjos tėvai ir artimieji mirę, o kitokia – ne teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo LGGRTC pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti savo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos tėvas tremtyje buvo nuo 1951 m. spalio 29 d. iki 1957 m. gegužės 11 d., jam leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje 1957 m. balandžio 11 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. 7, o pareiškėjos mama tremtyje buvo nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1957 m. lapkričio 18 d., jai leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje 1957 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. 28. Pareiškėja gimė pasibaigus abiejų tėvų tremties laikui ir po to, kai abiem tėvams buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį būtinoji sąlyga dokumentais pagrįsti (įrodyti) galimybių sugrįžti į Lietuvą politinio–administracinio pobūdžio suvaržymą po to, kai pareiškėjos tėvams po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje (ne iš karto buvo pranešama apie gautą leidimą grįžti į Lietuvą, neatleisdavo iš darboviečių tremties vietoje, giminių pranešimai apie sunkumus įsidarbinti ir gauti gyvenamąją vietą, grįžus iš tremties).
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad tremtinio statusą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ar įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, jei negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją). Byloje nėra duomenų, kad nors vienam iš pareiškėjos tėvų būtų suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje. Tūkstančiai tremtinių buvo tokiose sąlygose kaip pareiškėjos tėvai ir pamečiui gimę vaikai neįrodo suvaržytų galimybių grįžti į Lietuvą, juolab, kad iki vaikų gimimo buvo pakankamas laiko tarpas grįžti. Be to, pagal Įstatymą tremtinio teisinis statusas nustatomas, jeigu bent vienas iš tėvų dėl Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje išdėstytų aplinkybių per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą. Pareiškėjos tėvai į Lietuvą sugrįžo anksčiau, todėl pareiškėjos pareiškimas negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi bylą nutraukė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 50 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas, nustatęs, kad po ištrėmimo pareiškėjos mamai buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje nuo 1957 m. rugpjūčio 29 d., pareiškėjos tėvui – nuo 1957 m. balandžio 11 d., nurodė, jog prašomos nustatyti aplinkybės dėl pareiškėjos tėvų galimybės sugrįžti į Lietuvą suvaržymo būtų aktualios, jei pareiškėjos tėvas būtų grįžęs į Lietuvą po 1963 m. balandžio 11 d., mama – po 1963 m. rugpjūčio 29 d.
7. Teismas konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės – nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi tremtinio teisiniam statusui nustatyti pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį prašomos nustatyti aplinkybės – kad E. A. (A.) ir A. A., pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos, jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iš karto sugrįžti į Lietuvą – turėtų reikšmę teisinių pasekmių sukūrimui, jei pareiškėjos tėvai būtų grįžę į Lietuvą vėliau nei per 6 metus nuo leidimo jiems grįžti į Lietuvą datos.
8. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir neteisinga, nes teismas skundžiamoje nutartyje nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme rėmėsi jau teismui nuo pat pradžių žinomais motyvais ir tik jais (kad pareiškėjos tėvai grįžo anksčiau nei po šešių metų nuo leidimo jiems grįžti į Lietuvą datos, todėl juridinio fakto nustatymas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių).
1.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 1 dalį, jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis, ko padaryta nebuvo.
1.3. Pareiškėja mano, kad pareiškimą pagrindė tiek rašytiniais įrodymais, tiek netiesioginiais įrodymais, savo paaiškinimais, taip pat liudytojų parodymais. Tai, kad tėvai sugrįžo anksčiau (po keturių, penkių metų), o ne po šešių, pareiškėjos manymu, nėra tiek reikšminga, kad tuo pagrindu galima būtų nuspręsti, jog prašomas nustatyti juridinis faktas neturi reikšmės teisinių pasekmių sukūrimui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo LGGRTC nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3073-1089/2021 pareiškėjos sesers D. S. prašymu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. S. tėvams, pasibaigus jų tremčiai, galimybes sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos seseriai pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio – teisinis statusas pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį. Pažymėjo, kad pareiškėjos ir D. S. tėvai yra bendri. Mano, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į LGGRTC dėl tokio paties statuso jai pripažinimo.
11. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
3.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog tai, kad jos tėvai sugrįžo į Lietuvą anksčiau nei po 6 metų nėra tiek reikšminga šiuo atveju bendrame istoriniame kontekste, kad tuo pagrindu galima būtų nuspręsti, jog prašomas nustatyti juridinis faktas neturi reikšmės teisinių pasekmių sukūrimui, nes šioje byloje nėra tenkinama trečioji sąlyga, kadangi apeliantės tėvai grįžo į Lietuvą anksčiau nei po 6 metų.
3.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip byla nenagrinėtina teisme. Faktai, kurie pagal įstatymą nesukelia teisinių padarinių, nenustatomi (CPK 444 straipsnio 1 dalis), dėl to negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalies nuostatą, nenurodydamas, į kurią instituciją pareiškėja turi kreiptis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
15. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
16. Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti juridinį reikšmę turintį faktą, jog pasibaigus pareiškėjos tėvų tremčiai, galimybės jiems sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos, dėl objektyvių aplinkybių jie negalėjo iš karto sugrįžti į Lietuvą. Kaip nurodo pareiškėja, nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai reikia siekiant, jog jai būtų nustatytas tremtinės statusas.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė tuo pagrindu, jog prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės – nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi tremtinio teisiniam statusui nustatyti pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį prašomos nustatyti aplinkybės turėtų reikšmę teisinių pasekmių sukūrimui, jei pareiškėjos tėvai būtų grįžę į Lietuvą vėliau nei per šešis metus nuo leidimo jiems grįžti į Lietuvą datos.
18. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog tai, kad jos tėvai sugrįžo anksčiau (po keturių, penkių metų), o ne po šešių, pareiškėjos manymu, nėra tiek reikšminga, kad tuo pagrindu galima būtų nuspręsti, jog prašomas nustatyti juridinis faktas neturi reikšmės teisinių pasekmių sukūrimui.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į LGGRTC, tačiau remiantis Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 2PD-5(266) išvada (toliau – Išvada), buvo nuspręsta nepripažinti pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio – teisinio statuso pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį. Išvadoje nurodoma, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tie asmenys, gimę (įvaikinti) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per šešis metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais, jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turtintis faktas, nes galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą po to, kai tėvams po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje, būtina pagrįsti (įrodyti) dokumentais ir tai yra būtinoji įstatymo sąlyga.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip tą ir nurodo atskirajame skunde, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismą, siekdama, kad būtų nustatyta, jog pareiškėjos tėvams po jų tremties pabaigos buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą ir kad jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo grįžti iš karto. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjos prašomos nustatyti aplinkybės turėtų reikšmę teisinių pasekmių sukūrimui, jei pareiškėjos tėvai būtų grįžę į Lietuvą vėliau nei per šešis metus nuo leidimo jiems grįžti į Lietuvą datos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjai dar kartą kreiptis į LGGRTC dėl tremtinio teisinio statuso suteikimo, nes pasisakė dėl Įstatyme nurodyto termino (minėtų ššų metų), o ne dėl suvaržymų, dėl kurių pareiškėjos tėvams po pasibaigusios tremties buvo apsunkintos galimybės grįžti į Lietuvą, taigi vertino ne tas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
21. Be to, teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.
22. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3073-1089/2021 pareiškėjos sesers D. S. prašymu nustatė juridinę reikšmę turintis faktą, kad D. S. tėvams, pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d., t. y. dar iki priimant šioje byloje skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs, todėl šiuo atveju skundžiama nutartis naikintina ne tik tuo pagrindu, jog nagrinėjant apeliantės pareiškimą buvo vertinamos ne tos aplinkybės, bet ir dėl to, kad kitoje apylinkės teismo byloje jau yra išnagrinėta tapati situacija dėl pareiškėjos sesers tuo pačiu pagrindu kaip ir šioje byloje prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sprendimas toje byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti pareiškime prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.