- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-53-715/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01652-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- R. J., K. V.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- G. N., V. T., K. G.
- Advokatai
- Edgaras Karalius, Algis Staškūnas
dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovui A. N., jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, tretiesiems asmenims G. N., V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. V. ir R. J. ieškinį atsakovui A. N. dėl avanso grąžinimo nutraukus paslaugų sutartį, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovams dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys K. G., V. T., G. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai K. V. ir R. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo A. N. 1300 Eur sumokėto avanso, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio 16 d. su atsakovu A. N., vykdančiu individualią veiklą pagal VMI pažymą Nr. 697267 sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo 2020 m. birželio 27 d. suorganizuoti ieškovų vestuvių šventę. Šalys susitarė, jog paslaugos kaina - 4850 Eur, iš kurių 1300 Eur sumokami užstatu, o likusi dalis turi būti apmokėta iki 2020 m. birželio 25 dienos. Ieškovai sumokėjo atsakovui sutartą užstatą, pasikvietė i šventę apie 30 žmonių - jiems buvo išsiųsti kvietimai, nurodant šventės vietą ir datą. Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu „Dėl valstybių sąrašų nustatymo“ 2020 m. gegužės 29 d. Nr. V-l344 buvo nustatyta sąlyga, kad yra privaloma 14 dienų izoliacija grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams iš Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Portugalijos Respublikos, Belgijos Karalystės, Airijos. Vestuvėse turėję dalyvauti asmenys didžiąja dalimi buvo asmenys, gyvenantys ir dirbantys užsienyje, be to, pats ieškovas R. J. dirbo ir gyveno Norvegijos Karalystėje, tad tiek jam, tiek svečiams būtų taikomi apribojimai ir įpareigojimas izoliuotis parvykus į Lietuvą. Užsienyje gyvenantys svečiai pradėjo pranešinėti, kad į vestuvių šventę neatvyks. Dalis Lietuvoje gyvenančių svečių buvo priskiriami rizikos grupei dėl amžiaus ir ligų. Dėl šių priežasčių ieškovai suprato, jog vestuvių renginys normaliai ir be baimės užsikrėsti neįvyks. Tai suprasdami ir nenorėdami rizikuoti artimų žmonių sveikata, ieškovai 2020 m. gegužės mėnesį pradėjo derybas su atsakovu dėl vestuvių šventės perkėlimo į 2021 metus. Atsakovas derinti vestuvių šventės datą 2021 metams kategoriškai atsisakė ir reikalavo, kad ji įvyktų pagal paslaugų sutartį numatytu laiku arba siūlė vestuvių šventę organizuoti darbo dienomis. Tokios sąlygos ieškovų netenkino, todėl nusprendė paslaugų sutartį su atsakovu nutraukti. Remdamiesi nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, ieškovai 2020 m. birželio 9 d. išsiuntė pranešimą atsakovui, kad nutraukia paslaugų sutartį dėl vestuvių šventės pravedimo ir paprašė grąžinti atsakovui sumokėtą užstatą (avansą). Jų santuoka 2020 m. birželio 27 d. liko neįregistruota ir jos įregistravimas perkeltas į 2021 m. liepos 10 d. Prašo teismo priteisti iš atsakovo sumokėtą 1300 Eur avansą, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. N. atsiliepime – priešieškinyje nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nutarimas ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas nenugalima jėga (force majeure), nes šio nutarimo 6 dalyje buvo numatyta fiksuota karantino režimo trukmė - nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. Tai reiškia, kad numatytą paslaugų sutarties vykdymo dieną t. y. 2020 m. birželio 27-28 dienomis buvo tikėtina, kad prievolė laikytis karantino režimo, saviizoliacijos ir kitų reikalavimų numatytų minėtame nutarime bus panaikinta ar sušvelninta. Net jei karantinas būtų buvęs pratęstas iki ieškovų šventės numatytos datos, paslaugų teikėjui/vykdytojui tai būtų nesudarę kliūčių įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nes privačios šventės, kurios vyksta privačioje erdvėje/teritorijoje nėra ir nebuvo draudžiamos ar kitaip ribojamos, reikalavimai ir rekomendacijos dėl asmenų atstumo laikymosi, fizinio kontakto vengimo bei kaukių dėvėjimo taikomi tik viešose vietose. Ūkininko K. G. kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovų įvardijama kaip „(duomenys neskelbtini)“), esanti adresu (duomenys neskelbtini), laikytina privačia erdve, todėl šių reikalavimų laikytis neprivaloma, tik rekomenduojama, šventės dalyvių skaičius taip pat nėra kaip nors ribojamas. Dėl Covid-19 ligos protrūkio paskelbtas karantino režimas ir kiti su tuo susiję ribojimai, kuriuos įvardija ieškovai kaip „nenugalimos jėgos aplinkybės“ neturėjo įtakos ieškovų numatytai šventei pagal paslaugų teikimo sutartį, šiuo metu taip pat nėra žinoma ir kitų aplinkybių, dėl kurių paslaugų teikėjui būtų buvę neįmanoma įvykdyti sutarties. Ieškovas nėra įsipareigojęs pakviesti būtent tuos draugus ar svečius, kurie atsisakė dalyvauti šventėje, vietoj atsisakiusių asmenų galėjo į šventę pakviesti artimus giminaičius ar draugus, gyvenančius Lietuvoje, kurie nepatenka į rizikos grupes. Kadangi iki ieškovo numatytos šventės datos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, ieškovai ar jų svečiai turėjo visas sąlygas išankstiniam kelionės planavimui, galėjo grįžti 15-20 dienų iki įvykstant privačiai šventei - vestuvėms. Šventės ir jų organizavimas nėra lengvai nuspėjamas iš anksto, yra įprasta, kad dalis į šventę pakviestų svečių iš anksto praneša apie negalėjimą dalyvauti šventėje, kita dalis tiesiog šventės dieną neatvyksta. Atsakovas ieškovams vienašališkai nutraukus sutartį patyrė tiesioginių nuostolių, kilusių iš paslaugų teikimo sutarties: 1) privačios šventės organizavimo darbai - fotografo, sodybos, muzikanto, floristės, virėjos, padavėjų, vedėjo paieškos ir organizavimas numatytai datai, kitos smulkmenos atlikti iki karantino paskelbimo - 1000 Eur; 2) kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovų įvardijama kaip „(duomenys neskelbtini)“) nuoma - 400 Eur; 3) sumokėta muzikantui - 600 Eur. Iš viso paslaugų teikėjas patyrė 2000 Eur išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas R. J. sumokėjo 1300 Eur, ieškovui tenka prievolė papildomai atlyginti 700 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė atsakovas, nutraukus paslaugų teikimo sutartį, taigi šiai sumai atsakovas reiškia priešieškinį.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, jog nesutinka su priešieškiniu, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas fotografo, floristės, vedėjo, virėjų paieškai. Atsakovas nurodo, kad jis sumokėjo ūkininkui K. G. 400 Eur už salės nuomą ir 600 Eur muzikantui V. T., tačiau šie asmenys yra paslaugų teikėjai ir atsakovas iš esmės tais pačiais pagrindais, kaip ir ieškovai, gali reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš šių asmenų. Atsakovas įsipareigojo 2020 m. birželio 27 d. pravesti vestuvių šventę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas vėliau savo pranešimuose nurodė, kad šventė bus organizuojama „(duomenys neskelbtini)“, o priešieškinyje, kad sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, kas tik patvirtina, kad atsakovas sutarties sudarymo metu nežinojo, kur bus organizuojamas ieškovų vestuvių pobūvis. Atsakovas ieškovų prašymu jau buvo pateikęs 2019 m. gruodžio 16 d. sutartį su K. G. dėl sodybos nuomos 2020 m. birželio 27-28 d. laikotarpiui, kurią sudarė G. N., o pasirašė A. N.. Su priešieškiniu teismui atsakovas pateikė 2019 gruodžio 18 d. sutartį su K. G., kurioje akivaizdžiai ištaisyta dienos data, o užsakovu nurodomas atsakovas A. N., kuris sutartį ir pasirašė. Kadangi atsakovas dokumentus apie savo išlaidas pradėjo teikti tik gavęs ieškinio pareiškimą, ieškovai abejoja šių dokumentų pagrįstumu ir teisėtumu. Ieškovai pažymėjo, jog vestuvių šventę norėjo atšvęsti kartu su savo šeimos nariais, tėvais ir giminaičiais bei draugais, kuriuos pakvietė ir kurie sutiko dalyvauti iki karantino paskelbimo Lietuvoje. Tėvai, tetos, dėdės, kuriuos ieškovai pakvietė dalyvauti vestuvėse ir norėjo kad jie būtinai dalyvautų, priklauso rizikos grupei. Ieškovės brolis dirba Švedijos Karalystėje, ieškovo R. J. brolis dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Sutartyje buvo numatytas 30 žmonių renginys, šventėje būtų galėję dalyvauti tik apie 12 žmonių, kurie nepatenka į rizikos grupę ir gyvena Lietuvoje. Karantinas baigėsi Lietuvoje 2020-06-16, o šventė turėjo įvykti 2020-06-27, tad svečiams būtų nepavykę 14 dienų privalomai saviizoliuotis. Be to, iki šiol galioja LR SAM 2020-06-16 ir 2020-08-10 rekomendacijos vengti pobūvių ir perkelti asmenines šventes į saugesnį laikotarpį. Vykdant atlygintinų paslaugų teikimo sutartį turi būti laikomasi kliento interesų prioriteto principo, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.718 straipsnyje, pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė, o kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį pagal Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalį.
Trečiasis asmuo K. G. atsiliepime nurodė, jog 2019 m. gruodžio 18 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį su A. N., pagal kurią įsipareigojo 2020 m. birželio 27-28 d. išnuomoti sodybą „(duomenys neskelbtini)“, suruošti nakvynę. Pagal 2019 m. gruodžio 18 d. jam A. N. sumokėjo 400 Eur užstatą, kuris yra negrąžinamas, nes tai minimali patirtų nuostolių kompensacija. Prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo G. N. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu, nurodė, jog ieškovai Paslaugų sutartį nusprendė nutraukti tik 2020 m. birželio 9 d. t .y likus savaitei (7 dienoms) iki 2020 m. birželio 16 d., kuomet buvo panaikintas karantino režimas Lietuvos Respublikoje. Santuokų sudarymo ceremonijos buvusio karantino metu nebuvo sustabdytos, vienintelis ribojimas buvo ceremonijos dalyvių skaičius, t .y. buvo leidžiama ceremonijoje dalyvauti ne daugiau kaip penkiems asmenims. Užstatas/avansas laikomas atliekančiu užtikrinamąją funkciją ir yra negrąžinamas. Ji yra sudariusi santuoką su atsakovu, todėl siekiant tinkamai atlikti švenčių organizavimo darbus, ji kai kuriuos organizavimo darbus atsakovui padeda atlikti. Šiuo konkrečiu atveju, siekiant išvengti netikėtumų, sutartį dėl sodybos nuomos operatyviai sudarė G. N., nes atsakovas buvo užsiėmęs kitais šventės organizavimo darbais, o vėliau atsakovas sudarė naują sutartį su K. G. ir atliko 400 Eur avansinį mokėjimą. Bet kokiu atveju pateiktos sutartys, jų skirtumai nėra esminiai, sutartyse nesiskiria nei sumokėta suma avansu už sodybą, nei kitos esminės sutarties dalys. Paslaugų teikimo sutartyje sodyba įvardinta kaip „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau savo pranešimuose ją įvardijo kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokios abejonės dėl pavadinimo jokios įtakos sutarties vykdymui neturėjo, ieškovai pasirašant sutartį minėtoje sodyboje buvo, ją apžiūrėjo, ieškovams ji patiko, todėl konkrečiai dėl jos nuomos atsakovas sutartį ir sudarė. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta šventės organizavimo paslaugų sutartis, t. y. visas organizavimo paslaugų paketas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo iki šventės dienos suderinti visą aptarnaujantį personalą, surado ieškovų lūkesčius atitinkančią kaimo turizmo sodybą, savo lėšomis ir rizika ją rezervavo, surado/rezervavo aptarnaujantįjį personalą, muzikantą, vakaro vedėją, floristę, virėjas, padavėjas ir kitą aptarnaujantį personalą susijusį tiesiogiai su švente. Ieškovai neturi teisės reikalauti gražinti užstatą jiems sutartį nutraukiant dėl jos asmeninių priežasčių ar baimių dėl Covid-19 pandemijos, taip pat netgi jei buvusios aplinkybės būtų prilyginamos force majeure aplinkybei, tokia aplinkybė nesuteikia preteksto užsakovams išvengti apmokėjimo už organizatoriaus atliktas organizavimo paslaugas dar iki 2020-06-09, t. y. iki ieškovui pateikiant prašymą dėl sutarties nutraukimo, bei už išlaidas, kurias organizatorius patyrė sumokėdamas užstatą už sodybos nuomą, muzikantui.
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovo kontaktus susirado per Facebook programą, susitarė dėl vestuvių organizavimo paslaugų teikimo 2020 m. birželio 27 d., dėl kainos, dėl apmokėjimo tvarkos. Jis sumokėjo grynais 1300 Eur. Sutartį buvo priverstas nutraukti dėl karantino režimo ribojimų, nes užsienyje gyvena jis, jo brolis Anglijoje, Kristinos brolis Švedijoje, jiems būtų tekę izoliuotis. Jis nuo 2020 m. balandžio mėnesio prašė atsakovo gražiuoju perkelti šventės datą į 2021 metus, netgi sutiko mokėti didesnę kainą, bet šventės datos pakeisti nepavyko, jiems pasiūlė tik šventę darbo dienomis, sakė, jog neturi vietų 2021 m. birželio mėnesiui. Norėdama įsitikinti, ar organizatorius nemeluoja, jo sužadėtinė paskambino neprisistatydama kaip pašalinis asmuo atsakovui ir pasiteiravo dėl laivų vietų 2021 m. birželio mėnesiui, atsakovas pasakė, kad laisvų vietų yra. Tuomet jie prarado pasitikėjimą renginių organizatoriumi. Apsisprendė nutraukti sutartį gegužės mėnesį, nes daug svečių negalėjo grįžti į Lietuvą, taip pat daug svečių buvo rizikos grupėje. Nepateisina atsakovo patirtų išlaidų salės nuomai, muzikantui.
Ieškovų atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog ieškovas nutraukdamas nutartį siekė apsaugoti savo artimųjų sveikatą. Esant karantino režimui ieškovai negalėjo sklandžiai rengti vestuvių šventės. Sumokėta 1300 Eur suma yra avansas, kuris buvo dalinis mokėjimas, todėl jis turi būti grąžinamas ieškovui. Pažymėjo, jog atsakovas yra verslininkas, siekiantis gauti turtinę naudą iš ieškovo. Atsakovo nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, per didelės.
Atsiliepimas
Atsakovas A. N. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog yra renginių organizatorius, į jį kreipėsi R. J., prašė suorganizuoti vestuvių šventę 2020 m. birželio 27 d., prašė suorganizuoti viską - surasti sodybą, virėjus, muzikantą, floriste, animatorę ir kt. Visą šį darbą jis kaip organizatorius padarė 100 procentų, buvo sutarta dėl sodybos nuomos, sutarta su muzikantu, su fotografu, su virėjais. Ieškodamas turėjo daug skambinti, ieškoti, pasitelkti darbinius ryšius. Užstatai už sodybų nuomą, muzikantui yra negrąžinami, nes šie asmenys praranda pelną. Ieškovas prašė perkelti vestuvių datą, tad jis pasiūlė sudaryti naują sutartį, sumokant kitą užstatą. Visada pasitaiko situacijų, kad atkrenta apie 20-30 procentų svečių, tačiau tai nėra pagrįsta priežastis nutraukti sutartį.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje advokato padėjėjas Edgaras Karalius papildomai paaiškino, jog karantino režimas, Covid-19 pandemija turėjo įtakos ne tik ieškovui, bet ir atsakovui bei kitiems paslaugų teikėjams. Situacija yra neeilinė visiems, tad atsakovas neturi prisiimti visos rizikos. Ieškovai turėjo teisę nutraukti paslaugų sutartį, tačiau jie turi atlyginti atsakovo patirtas išlaidas. Atsakovas buvo ieškovų šventei pasiruošęs, privačios šventės galėjo vykti, todėl prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Trečiasis asmuo G. N. nurodė, jog padeda vyrui organizuoti renginius, 2019 m. gruodžio 16 d. susitiko su ieškovais, aprodė sodybą, jie perdavė užstatą, pasirašė sutartį. Dėl susidariusios situacijos nėra nei vienos šalies kaltės. Kaip organizatoriai jie domėjosi, ar leidžiama rengti šventes karantino metu, jiems buvo atsakyta iš ministerijos, jog tokios šventės yra leidžiamos. 2020 m. liepos mėnesio pradžioje ieškovai buvo grįžę, atostogavo Palangoje, tad galėjo susiorganizuoti grįžimą ir į vestuvių šventę. Ieškovai buvo neapsisprendę, ar nori šios šventės, tad jie pasinaudojo karantino situacija kaip priežastimi atsisakyti sutarties.
Trečiasis asmuo V. T. teismo posėdyje parodė, jog 2019 m. gruodžio pabaigoje su A. N. susitarė dėl muzikavimo vestuvių šventėje 2020 m. birželio 27 d. Rašytinės sutarties nebuvo sudarę, jie susitarė, jog jam bus sumokėta 1200 Eur. Muzikuoti šventėse buvo leidžiama nuo 2020 m. gegužės 15 d. Vasaros sezono šventės yra pagrindinis muzikantų uždarbio šaltinis. Muzikantams užsakymai vasarai prasideda nuo sausio – vasario mėnesio. Visiems asmenims, kurie skambino 2020 m. pradžioje, jis pasakė, jog 2020 m. birželio 27 d. yra užimtas, tad prarado galimybę gauti užsakymus iš kitų asmenų ir gauti pajamų, todėl 600 Eur yra negrąžinamas, nes jis turėjo išlaidų, rengėsi šventei, ruošė repertuarą, žaidimus, muzikos aparatūrą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas R. J. (užsakovas) ir atsakovas A. N. (vykdytojas) sudarė paslaugų sutartį dėl vestuvių šventės, turėjusios vykti 2020 m. birželio 27 d., organizavimo (toliau – Sutartis). Sutarties 2.1.1 punkte buvo nurodytos konkrečios numatytos teikti paslaugos; 2.1 punkte įtvirtinta, jog numatytos paslaugos įvertintos 4850 Eur suma, 2.2 punkte nustatyta, jog 1300 Eur sumokami užstatu, o likusi suma apmokama iki 2020 m. birželio 25 d. Sutarties 4.6 punkte šalys numatė, jog užstatas negrąžinamas, jeigu kažkas keičiasi dėl užsakovo kaltės. Sutartyje nėra nurodyta sutarties sudarymo data, nėra rašytinių įrodymų duomenų apie 1300 Eur sumos perdavimo laiką, tačiau bylos šalys neginčija faktinių aplinkybių, jog sutartis buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 16 d., ir jog 1300 Eur suma buvo iš tikro perduota vykdytojui A. N.. Byloje nekyla ginčo ir dėl šventės vietos – tai kaimo turizmo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Sodyba sutartyje įvardinta kaip (duomenys neskelbtini), atsakovo pranešimuose nurodoma, kaip (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pavadinimo skirtumai nekeičia šventės vietos, nes ieškovai sodybą buvo apžiūrėję, susipažinę su vietove, sodybos siūlomomis paslaugomis.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos paslaugų sutarties vykdymo, dėl paslaugų užsakovo teisės nutraukti paslaugų tiekimo sutartį, dėl išankstiniu mokėjimu sumokėtos 1300 Eur sumos grąžinimo bei dėl paslaugų teikėjo turėtų išlaidų atlyginimo nutraukus sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis numato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. CK 6.720 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita; 6 dalis numato, jog susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybėms, už kurias paslaugų teikėjas neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjo turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina bei patirtus dėl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas.
Kaip matyti, paslaugų sutarties nutraukimo teisinės pasekmės tiesiogiai priklauso nuo to, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, jog 2020 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą nutraukti paslaugų sutartį ir perkelti vestuvių datą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dali 2 punkto a papunktyje nustatyta, jog karantino metu gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai; Vyriausybė gali nustatyti tokias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, kaip a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus b) viešose vietose riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir kt.
Sutarties nutraukimo metu galiojo 2020 m. kovo 14 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas), kurio 3 punkte buvo nustatyta, jog visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbiamas karantinas; 6 punkte numatyta, jog karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. Nutarime nurodyta, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d. kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai (toliau – renginiai) organizuojami ir vykdomi uždarose erdvėse, kai renginyje dalyvauja ne daugiau kaip 100 žiūrovų ir (ar) dalyvių (neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių, trenerių ir aptarnaujančio personalo) ir užtikrinamas ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus, o erdvė, skirta žiūrovams, užpildoma ne daugiau kaip 30 procentų (Nutarimo 4.2.3.3 p.). Nuo 2020 m. birželio 16 d. renginiai organizuojami ir vykdomi uždarose erdvėse, kai renginyje dalyvauja ne daugiau kaip 150 žiūrovų ir (ar) dalyvių (neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių, trenerių ir aptarnaujančio personalo) ir užtikrinamas ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus, o erdvė, skirta dalyviams (žiūrovams), užpildoma ne daugiau nei 30 procentų (4.2.4.3 p.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas).
Analizuojant nenugalimos jėgos požymius nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2019 m. kuomet dar nebuvo žinoma apie būsimus karantino režimo ribojimus, taip pat tokių aplinkybių nebuvo galima numatyti, kontroliuoti, užkirsti kelio, nes tokio pobūdžio ribojimų dėl užkrečiamų ligų Lietuvoje nėra buvę, tad pirmas ir trečias nenugalimos jėgos požymiai egzistuoja. Taip pat pripažintina, jog egzistuoja ketvirtas nenugalimos jėgos požymis, nes šalys nebuvo aptarusios karantino įvedimo ribojimų įtakos ir prisiėmusios tokios rizikos. Vis tik teismui kyla pagrįstų abejonių dėl antro požymio egzistavimo, t. y. jog dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti.
Sutarties nutraukimo metu (2020 m. birželio 9 d.) galiojusioje Nutarimo redakcijoje, 4.1.5 punkte numatyta, jog asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija, išskyrus Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims, atvykusiems iš šio nutarimo 4.1.1.1 papunktyje nurodytų valstybių, kurių sąrašą pagal Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos valstybių sutartus kriterijus nustato ir kiekvieną pirmadienį skelbia valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 5 d. Sprendimu Nr. V-1387 „Dėl valstybių sąrašo nustatymo“, privaloma 14 dienų izoliacija buvo nustatyta atvykstantiems iš Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Portugalijos Respublikos, Belgijos Karalystės, Airijos.
Kaip matyti, tiek sutarties nutraukimo metu, tiek šventės metu (2020 m. birželio 27 d.) 14 dienų izoliacija nebuvo taikoma ieškovui, dirbančiam ir gyvenančiam Norvegijoje. Tačiau izoliacija būtų taikoma svečiams, grįžtantiems iš Švedijos, Didžiosios Britanijos. Nors pareiga izoliuotis negalėjo būti numatyta sudarant sutartį, vis tik teismas sprendžia, jog tiek ieškovai, tiek jų šventės dalyviai galėjo kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą atvykimą į šventę 2020 m. birželio 27 d., nes atvykimas į Lietuvą nebuvo uždraustas. Asmenys, žinodami, kad bus taikoma izoliacija, galėjo atvykimo datas nusistatyti anksčiau, jog išbūtų izoliacijoje reikiamą laiką, o po to dalyvautų šventėje. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio vis švelnėjo karantino ribojimai, o 2020 m. birželio 16 d. karantino režimas buvo panaikintas. Pirmosios ieškovų užklausos dėl sutarties nutraukimo pasekmių atsakovui buvo išsiųstos 2020 m. kovo mėnesį, kuomet dar nebuvo taikomi karantino ribojimai. Pažymėtina, jog nei sutarties nutraukimo metu, nei 2020 m. birželio 27 dienai asmeninės šventės nebuvo draudžiamos. Taigi, objektyviai surengti šventę ir įvykdyti sutartį nebuvo kliūčių, tad antra sąlyga nenugalimos jėgos taikymui nėra nustatyta. Jei nėra nustatyta bent viena nenugalimos jėgos taikymo sąlyga, šiomis aplinkybėmis negali būti remiamasi, šiuo atveju nenugalima jėga nelaikytina teisėtu pagrindu atleisti šalis nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.
Nors objektyvių kliūčių surengti šventę ir įvykdyti sutartį nebuvo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ne tik į objektyvias, bet ir į subjektyvias aplinkybes. Vestuvių šventė – tai jautri ir išskirtinė šventė, į kurią kviečiami artimiausi šeimos nariai, giminaičiai, draugai. Ieškovas R. J. pažymėjo, jog apsisprendimas nutraukti sutartį buvo padarytas 2020 m. gegužės mėnesį, pranešimas dėl sutarties nutraukimo nusiųstas atsakovui 2020 m. birželio 9 d. Tuo metu karantino režimas Lietuvoje vis dar buvo paskelbtas, valstybės sprendimai dėl karantino sąlygų buvo nuolat keičiami, dar nebuvo paskelbtų patvirtintų žinių, kad karantinas pasibaigs 2020 m. birželio 16 d. Toks neapibrėžtumas, nežinomybė turėjo įtakos sutarties vykdymui, galėjo sukelti ieškovams pagrįstų abejonių dėl šventės tikslingumo ir reikalingumo. Nors asmeninės šventės 2020 m. birželio mėnesį galėjo vykti, o ieškovų nerimas dėl artimųjų sveikatos yra subjektyvaus pobūdžio, vis tik, įvertinus Covid-19 ligos paplitimą, užkrečiamumą, ieškovų rūpestis dėl svečių saugumo bei sveikatos yra suprantamas ir pateisinamas.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti, jog paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl vestuvių šventės organizavimo – ši šventė, kaip ir kiekviena šeimos rate vykstanti šventė, yra jautrus renginys. Organizuojant tokio pobūdžio šventę kaip vestuvės, ypač svarbu draugiški, geranoriški santykiai, tarpusavio pasitikėjimas tarp šventės užsakovų ir organizatoriaus, nes tik sąžiningai ir gera valia sprendžiant iškilusias problemas, galima pasiekti abiejų šalių lūkesčius atitinkantį rezultatą – jaukią ir organizuotą šventę. Ieškovas R. J. nurodė, jog prarado pasitikėjimą atsakovu, mat bandė geranoriškai spręsti susidariusį ginčą, perkelti šventės datą į kitus metus, tačiau atsakovas nepateikė tinkamų pasiūlymų, nors buvo laisvų vietų šventei 2021 m. birželio mėnesiui, atsakovas pasiūlymus dėl datos pakeitimo pateikė tik po sutarties nutraukimo – 2020 m. liepos 9 d.
Atlygintinų paslaugų sutartims, kaip ir kitoms, taikomi bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-118-248/2016)).
Įvertinus išdėstytas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, lėmusias paslaugų sutarties nutraukimą, darytina išvada, jog abi sutarties šalys pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus šalių bendradarbiavimo standarto ir kuo ekonomiškesnio kitai šaliai sutarties vykdymo principus, tačiau įvertinus sutarties nutraukimo metu Lietuvoje buvusius karantino režimo ribojimus, Covid-19 ligos užkrečiamumą, laikytina, jog sutartis nutraukta nesant nei vienos sutarties šalies kaltės, nes sutarties nebuvo įmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako. Atitinkamai, taikytinos CK 6.720 straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės, jog klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Ieškovas ir atsakovas sutartyje nebuvo išsamiai aptarę paslaugos sutarties nutraukimo pasekmių. Paslaugų sutarties 2.1. punkte įtvirtinta, jog numatytos paslaugos įvertintos 4850 Eur suma, 2.2 punkte nustatyta, jog 1300 Eur sumokami užstatu, o likusi suma apmokama iki 2020 m. birželio 25 d. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos 1300 Eur sumos paskirties – ar tai yra prievolės užtikrinimo būdas, ar avansinis mokėjimas.
Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita; jis atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją, tačiau jis neatlieka užtikrinamosios funkcijos, nes šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais.
CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyti prievolių užtikrinimo būdai ir nustatyta, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013).
Užstatas yra leidžiamas prievolės užtikrinimo būdas, jei šalys sutartyje susitaria dėl tokio pobūdžio prievolės užtikrinimo būdo. Užstato sąvoka CK nėra pateikta, tad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog užstato samprata turi būti vertinama ir aiškinama konkrečios šalių sudarytos sutarties nuostatų ir vykdant šią sutartį tarp šalių susiklosčiusios praktikos kontekste, laikantis teismų praktikoje pateiktų aktualių išaiškinimų. Užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Vienas iš užstato ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Tokiu būdu užtikrinama didesnė kreditoriaus teisų apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę. Užstato sumos negrąžinimas dėl bet kokio formalaus Sutarties pažeidimo reikštų baudinį jo pobūdį, tai būtų neadekvatus, teisės principų neatitinkantis pasinaudojimas prievolių įvykdymo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).
Šalių sudarytoje sutartyje (2.2., 4.6 punktuose) yra minima sąvoka „užstatas“. Sutarties pobūdis buvo atlygintinos paslaugos teikimas – šventės organizavimas. Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, vykdant tokio pobūdžio sutartį, pagrindiniai organizavimo darbai yra atliekami iš anksto. Taigi užsakovo sumokėta suma atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ne tik vykdytojui, bet ir užsakovui – užsakovui suteikiama garantija, jog jo šventei bus išnuomotos patalpos, parinkti reikiamų paslaugų tiekėjai, o vykdytojui suteikiama garantija, jog užsakovas laikysis sutarties nuostatų, taip pat užstatu užtikrinama, kad bus gauta lėšų pradiniams mokėjimams už salės nuomą ir paslaugas. Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas, paslaugų pobūdį, laikytina, jog šalys susitarė dėl užstato, kaip dėl prievolės užtikrinimo būdo, o ne kaip dėl avansinio mokėjimo.
Sutarties 4.6 punkte šalys numatė, jog užstatas negrąžinamas, jeigu kažkas keičiasi dėl užsakovo kaltės. Byloje konstatuota, jog sutarties nebuvo įmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako. Tokio atvejo šalys sutartyje nebuvo aptarusios, todėl šiuo atveju taikytinos bendrosios teisės aktų nuostatos - CK 6.720 straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės, jog klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas.
Atsakovas nurodė, jog faktiškai patyrė 2000 Eur išlaidų, t. y. 1000 Eur už privačios šventės organizavimo darbus, įskaitant fotografo, sodybos, muzikanto, floristės, virėjos, padavėjų, vedėjo paiešką; 400 Eur sumokėta už kaimo turizmo sodybos nuomą; 600 Eur sumokėta muzikantui. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie išlaidas sodybos nuomai, muzikantui. Ieškovas, ginčydamas šias išlaidas, nurodė, jog atsakovas nėra pateikęs išlaidų pagrindimo 1000 Eur sumai, o išlaidas už sodybos nuomą, už muzikanto paslaugas gali išsireikalauti iš trečiųjų asmenų K. G. ir V. T..
Faktiškai turėtos išlaidos yra pagrįstos tuo atveju, jei jos yra susijusios su sutarties vykdymu, jų dydis pateisinamas, ir jas mokėdamas (įsipareigodamas mokėti) paslaugų teikėjas laikėsi sutarties nuostatų ir kliento nurodymų. Kaip matyti iš teismui pateiktų šalių susirašinėjimo, atsakovas ieškovams buvo išaiškinęs, jog jų sumokėta suma bus iš karto pervesta už salės nuomą, muzikanto ir kitų asmenų paslaugas, kad būtų užtikrintas šių paslaugų suteikimas šventės dienai ir ieškovai tam neprieštaravo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. gruodžio mėnesį buvo faktiškai patirtos išlaidos salės nuomai, muzikantui. Iš trečiojo asmens K. G. pateiktos 2019 m. gruodžio 18 d. paslaugų teikimo sutarties matyti, jog 400 Eur buvo tik dalinis mokėjimas, užstatas, kuris pagal 1.2 punktą yra negrąžinamas, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis išlaidomis. Muzikantui V. T. buvo sumokėta 600 Eur suma. Iš V. T. pajamų žurnalo kopijos matyti, jog įprastai jo gaunamas atlygis yra 1000 Eur už šventę. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas, sumokėdamas iš anksto 600 Eur muzikantui, kaip paslaugų teikėjas elgėsi nepakankami apdairiai, nes paslaugų teikimo sutarties nesudarė, užstato grąžinimo klausimų neaptarė, įmokėjo santykinai didelę pradinę įmoką, neprašė grąžinti sumokėtos sumos. Todėl remiantis teisingumo, protingumo principais, pagrįstomis išlaidomis muzikantui pripažintina 300 Eur suma.
Iš 2020 m. birželio 25 d. Sąskaitos faktūros Serija VSK Nr. 5, matyti, jog atsakovas A. N. išrašė sąskaitą ieškovui R. J., kurioje nurodė, jog be išlaidų salės nuomai, muzikantui, dar patyrė 1000 Eur išlaidų už organizavimo paslaugas. Nors ieškovas šias išlaidas ginčija, teigdamas, jog nėra pateiktas konkretus išlaidų sąrašas ir jog faktiškai jokių išlaidų atsakovas nepatyrė, teismas pažymi, jog Sutarties 2.1.1. punkte šalys nustatė išsamų paslaugų sąrašą, į kurį įtraukta net 16 paslaugų, kurias įsipareigojo suorganizuoti atsakovas. Didžioji dalis paslaugų yra tokios, kurias būtina iš anksto užsakyti (pavyzdžiui, sodybos nuoma, fotografai, muzikantas, vakaro vedėja, pilvo šokėja). Bendra paslaugų kaina buvo 4850 Eur, šalys sutartyje nenumatė, kokia suma įvertina atsakovo paslaugas. Sutartis nutraukta likus kelioms savaitėms iki šventės dienos, akivaizdu, jog nutraukimo metu jau buvo suorganizuota dalis renginio. Atsakovas renginio organizavimui buvo skyręs ir savo darbo laiko, ir žinių. Pažymėtina, jog atšaukus renginį (nepriklausomai nuo atšaukimo priežasčių), krenta renginio organizatoriaus reputacija, kitų paslaugų teikėjų pasitikėjimas. Taigi teismas sprendžia, jog protingumo, teisingumo principus atitinkanti išlaidų suma už atsakovo faktiškai suteiktas organizavimo paslaugas vertintina 600 Eur.
Teismo vertinimu, faktiškai patirtos atsakovo išlaidos sudaro 1300 Eur, iš kurių 400 Eur išlaidų patirta už sodybos nuomą, 300 Eur sumokėta muzikantui, o 600 Eur už organizatoriaus paslaugas. Kadangi ieškovas 1300 Eur jau yra sumokėjęs atsakovui, laikytina, jog šalys yra tarpusavyje atsiskaičiusios, taigi atmestinas tiek ieškovų ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas R. J. pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas A. N. pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 16 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi byloje buvo nagrinėjamas tiek ieškovų ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis, kurių reikalavimai buvo tarpusavyje susiję, šalys teikė atsiliepimus, rašytinius įrodymus dėl abiejų procesinių dokumentų, kurie buvo atmesti, remiantis sąžiningumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.