Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M., V. R. ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „V.“ atstovų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti vadovaujantį bei materialiai atsakingą darbą Valstybės tarnyboje bei viešosiose įstaigose atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl darbo užmokesčio pažymos suklastojimo) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „F.“ sąskaitos suklastojimo) – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ „P.“ sąskaitos suklastojimo) – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams bei 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. M. priteista 71 843 Lt nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš V. M. konfiskuotas televizorius „Samsung (duomenys neskelbtini)“ ir turto už 74 154, 73 Lt.

V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ sąskaitos suklastojimo) išteisintas nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

V. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

V. R. pripažintas kaltu pagal 227 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir V. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. V. R. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Juridinis asmuo UAB „V.“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta J. M., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apygardos teismas nustatė, kad V. M., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, 2007–2008 metais organizuojant remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos bendrabutyje, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, už neteisėtą veikimą – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „V.“ vykdyti statybos ir remonto darbus jo vadovaujamoje mokykloje ir bendrabutyje, savo ir L. R. naudai iš UAB „V.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vadovo V. R. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – 74 254,73 Lt kyšį, nemokamai gaudamas statybos darbų paslaugas ir medžiagas gyvenamojo namo, priklausančio L. R., esančio (duomenys neskelbtini), statybai ir remontui. Kartu V. R., būdamas UAB „V.“ direktoriumi ir pagrindiniu akcininku, veikdamas įmonės vardu, įmonės naudai ir interesams, siekdamas gauti pelningus užsakymus, už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „V.“ laimint konkursus vykdyti statybos ir remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos bendrabutyje, esančiuose (duomenys neskelbtini), tenkindamas V. M. prašymus, 2007–2008 m. davė valstybės tarnautojui stambaus masto – didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. papirko (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorių V. M., duodamas jam didelės vertės – 74 254,73 Lt kyšį paslaugomis. Šios veikos padarytos tokiu būdu:

V. M. 2007 ir 2008 metais, organizuodamas remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos bendrabutyje, pažeisdamas 2005-12-22 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 119 straipsnio 1 dalies, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2007-08-31 įsakymu Nr. V-191 patvirtintų „Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių“ 7 p. ir 10.4 p. reikalavimus (pavedė šiuos mokyklos remonto darbų pirkimus atlikti pirkimų organizatorei A. J., o ne viešojo pirkimo komisijai, neatlikus kainų apklausos, neišsiuntus kvietimų dalyvauti pirkime potencialiems pirkėjams), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo Nr. X-471 86 straipsnio 13 dalies 1 p. reikalavimus (taikė įprastą komercinę praktiką, nors perkamų darbų vertė viršijo 300 000 Lt), šio įstatymo 3 straipsnio nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pagrindinius pirkimų principus (nes nevykdant tiekėjų apklausos, nepateikus potencialiems tiekėjams kvietimų dalyvauti mokyklos remonto darbų konkurse, suteikė galimybę pateikti pasiūlymą tik vienintelei bendrovei – UAB „V.“, o UAB „V.“ direktoriui V. R. nurodė, pateikti kitų firmų pasiūlymus, iš UAB „V.“ direktoriaus V. R. pareikalavo, kad būtų atliekami namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos bei remonto darbai, arba už atliktus darbus ir įsigyjamas statybines medžiagas būtų sumokėta ir už tai pažadėjo sudaryti sąlygas UAB „V.“ laimėti organizuojamus viešuosius konkursus dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) mokykloje. Gavęs V. R. sutikimą sumokėti reikalaujamos formos kyšį, sudarė sąlygas UAB „V.“ laimėti keturis viešuosius konkursus:

2007 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) mokykloje vykdant pirmo aukšto koridoriaus ir vestibiulio remonto darbų pirkimą, 2007 m. liepos mėn. V. R. pateikė 2007-07-19 UAB „V.“ komercinį pasiūlymą už 151 260 Lt bei V. M. nurodymu kitų firmų komercinius pasiūlymus didesnėmis kainomis – 2007-07-19 UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą už 166 215 Lt, 2007-07-19 UAB „G.“ komercinį pasiūlymą už 173 418 Lt. 2007-07-20 V. M. patvirtino tiekėjų apklausos pažymą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmo aukšto koridoriaus ir vestibiulio remonto darbų pirkimo, konkurso laimėtoju pripažindamas UAB „V.“;

2007 m. liepos mėn. vykdant (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio trečio aukšto koridoriaus remonto darbų pirkimą, 2007 m. liepos mėn. V. R. pateikė 2007-07-31 UAB „V.“ komercinį pasiūlymą už 65 284 Lt ir V. M. nurodymu kitų firmų komercinius pasiūlymus didesnėmis kainomis – 2007-07-30 UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą už 71 625 Lt, 2007-07-31 UAB „G.“ komercinį pasiūlymą už 74 965 Lt. 2007-08-01 V. M. patvirtino tiekėjų apklausos pažymą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio 3 aukšto koridoriaus remonto darbų pirkimo, konkurso laimėtoju pripažindamas UAB „V.“;

2008 m. kovo mėn. vykdant (duomenys neskelbtini) mokyklos klasių ir kabinetų, sporto salės scenos remonto darbų pirkimą, 2008 m. sausio mėn. V. M. nurodė V. R. pradėti remonto darbus. Vykdant šiuos darbus – 2008 m. kovo mėn. V. R. pateikus 2008-03-21 UAB „V.“ komercinį pasiūlymą už 349 993 Lt ir V. M. nurodymu kitų firmų komercinius pasiūlymus didesnėmis kainomis – 2008 m. kovo 20 d. UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą už 401 769 Lt, 2008-03-21 L. R. firmos „S.“ komercinį pasiūlymą už 388 277 Lt, 2008-03-27 V. M. patvirtino tiekėjų apklausos pažymą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos klasių ir kabinetų, sporto salės scenos remonto darbų pirkimo, konkurso laimėtoju pripažindamas UAB „V.“;

2008 m. liepos mėn. vykdant (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmo aukšto kabinetų Nr. 16, 17, 18, antro aukšto kabinetų 24, 25 remonto darbų pirkimą, 2008 m. liepos mėn. V. R. pateikė 2008-07-28 UAB „V.“ komercinį pasiūlymą už 50 433,66 Lt ir V. M. nurodymu kitų firmų komercinius pasiūlymus didesnėmis kainomis – 2008-07-29 UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą už 56 002,84 Lt, 2008-07-29 UAB „G.“ komercinį pasiūlymą už 57 618,11 Lt. 2007-07-31 V. M. patvirtino tiekėjų apklausos pažymą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 aukšto 16, 17, 18 kabinetų, 2 aukšto 24, 25 kabinetų remonto darbų pirkimo, konkurso laimėtoju pripažindamas UAB „V.“.

Už šią neteisėtą veiką (už sudarytas išskirtines sąlygas laimėti organizuojamus viešuosius konkursus) V. M. ir L. R. naudai, vykdydamas V. M. reikalavimus, V. R. pats, arba jo nurodymu UAB „V.“, apmokėjo už atliktus darbus arba įsigytas statybines medžiagas remontuojant ir įrenginėjant L. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra:

2007 m. rugsėjo–lapkričio mėn., tikslesnės datos tyrimu nenustatytos, V. R. už namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacijos įrengimą, pamatų šiltinimą D. B. sumokėjo 400 Lt.;

UAB „V.“ 2007 m. gruodžio 14, gruodžio 20, gruodžio 29 d. bei 2008 m. kovo 26 d., avansiniais bei eiliniais mokėjimo pavedimais apmokėdama UAB „D.“ 2007-12-27 išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras už panaudotas medžiagas ir paslaugas kartu sumokėjo 21 456,38 Lt už sunaudotas medžiagas ir suteiktas paslaugas įrenginėjant namą adresu (duomenys neskelbtini), (PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), šiam namui panaudota medžiagų ir dabų suma yra 12587,60 Lt ir PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), šiam namui panaudota medžiagų ir dabų suma yra 8868,78 Lt);

2008 m. vasario 21 d. UAB „V.“ mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus šildymo sistemos montavimo darbus UAB „O.” sumokėjo 21 272,93 Lt (apmokant 2007-12-27 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini));

2008 m. sausio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, V. R. už durų angų praplatinimą R. V. sumokėjo 100 Lt;

2008 m. vasario mėnesį, tiksli diena nenustatyta, V. R. už perdangos tvirtinimo darbus, sienų tinkavimą V. K. ir V. M. sumokėjo 6 000 Lt;

2008 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ už atliktus signalizacijos montavimo darbus K. K. įmonei sumokėjo 2 398,3 Lt (pagal 2008-02-04 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 1 949,15 Lt ir pagal 2008-03-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 449,15 Lt);

2008 m. birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta, V. R. už 100 m² betoninių trinkelių ir betoninių bortų sumontavimą A. T. ir S. I. sumokėjo 7 900 Lt;

UAB „V.“ už vėdinimo sistemos įrengimą UAB „F.”, apmokant 2008-09-25 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo bendrai 7 627,12 Lt;

2008 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksli diena nenustatyta, V. R. už pagamintas ir sumontuotas 7 medines duris V. S. sumokėjo 7 000 Lt;

2008 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, V. R. už kaminėlio rekonstrukcijos darbus R. Š., D. P. ir V. G. sumokėjo 100 Lt.

Be to, V. M. 2007 m. spalio 18 d., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, bendrai veikdamas su J. M. (G.), kuri, siekdama asmeninės turtinės naudos – iš Kredito unijos „X“ (duomenys neskelbtini) skyriaus gauti kreditines pinigines lėšas, pasirinkdamas nusikaltimo padėjėją – (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterę D. P., suklastojo (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymą apie J. G., dirbančios (duomenys neskelbtini) mokykloje, gaunamą darbo užmokestį, į šią pažymą įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, o būtent:

į (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007-10-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie atlyginimą už 2007 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis – parodant didesnį J. G. išmokėtą darbo užmokestį nei realus: už 2007 m. balandžio–birželio mėn. po 2 200,40 Lt, už 2007 m. liepos mėn. – 2 245,03 Lt, už 2007 m. rugpjūčio mėn. – 2 196,90 Lt ir, nurodęs šioje suklastotoje pažymoje pasirašyti (duomenys neskelbtini) mokyklos vyr. buhalterei D. P., šią suklastotą pažymą V. M. pasirašė pats. J. G. (M.), žinomai suklastotoje pažymoje įrašydama savo duomenis „J. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą – minėtą pažymą. Po to ji šią žinomai suklastotą pažymą 2007-10 -18 pateikė Kredito unijos „X“ (duomenys neskelbtini) skyriui ((duomenys neskelbtini)) į teisinę apyvartą, t. y. panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007-10-18 parengtą pažymą apie J. G. atlyginimą už 2007 metus.

Be to, V. M. 2007 m. gruodžio 7 d., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, savo naudai iš UAB „E.“ direktoriaus R. Š. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent:

2007 metais spalio mėnesį organizuodamas kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimą, UAB „E.“ direktoriui R. Š. pažadėjo, kad UAB „E.“ laimės 2007 m. spalio 15 d. viešųjų pirkimų konkursą, kurio vertė 61 320,85 Lt, tyčia, savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, pažeisdamas 2005-12-22 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo Nr. X-471 119 straipsnio 1 dalies ir (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2007-08-31 įsakymu Nr. V-191 patvirtintų „Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių“ 7 p. reikalavimus (kompiuterinės įrangos pirkimą pavedė atlikinėti ne vadovo sudarytai viešojo pirkimo komisijai o pirkimų organizatorei A. J.), pažeisdamas 10.4 punkto reikalavimus (neatliko tiekėjų apklausos, o nurodė UAB „E.“ direktoriui R. Š. pateikti kitų firmų pasiūlymus ir pastarasis 2007-10-01 pateikė V. M. UAB „B.“, K. K. įmonės ir UAB „E.“ pasiūlymus), pažeidžiant 2005-12-22 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo Nr. X-471 3 straipsnio nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pagrindinius pirkimų principus (nevykdant tiekėjų apklausos, nepateikus potencialiems tiekėjams kvietimų dalyvauti kompiuterinės įrangos pirkime, suteikė galimybę pateikti pasiūlymą tik vienintelei UAB „E.“, taip sudarė sąlygas UAB „E.“ laimėti 2007 m. spalio 15 d. kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimo viešųjų pirkimų konkursą, kurio vertė 61 320,85 Lt.). Be to, pažadėjo UAB „E.“ direktoriui R. Š., kad UAB „E.“ 2008 metais laimės viešųjų pirkimų konkursą dėl priešgaisrinės signalizacijos įrengimo (duomenys neskelbtini) mokykloje;

2007 metais spalio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, už savo neteisėtą veikimą pareikalavo UAB „E.“ direktoriaus R. Š. nupirkti jam spalvotą televizorių „Samsung“ ir 2007 m. gruodžio 7 d., 8 val. 30 min., priėmė iš R. Š. kaip kyšį televizorių „Samsung“, modelis „LE46N87BD“, serijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 4000 Lt.

Be to, V. M. 2007–2008 metais, eidamas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas ir pagal 2003-12-18 Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1911 2 str. ir 3 str. 1 d. 5 p. reikalavimus turėdamas pareigą deklaruoti turtą bei pajamas, paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, 2008 m. gegužės 6 d. elektroniniu būdu pateiktoje bei 2009 lapkričio 3 d. pateiktoje patikslintoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2007 metus deklaravo 30 000 Lt grynųjų pinigų likutį 2007 m. sausio 1 d., ir 160 000 Lt kaip suteiktą paskolą L. R. ir siekdamas išvengti 71 843 Lt gyventojų pajamų mokesčio, minėtose deklaracijose nenurodė turėtų nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų 266 085 Lt piniginių lėšų, esančių ne banke.

Be to, V. M. 2008 m. rugsėjo 25 d. suklastojo UAB „F.” 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), o būtent:

UAB „F.” atlikus vėdinimo sistemos įrengimą adresu (duomenys neskelbtini), nurodė A. B. sąskaitoje rašyti paslaugos gavėją UAB „V.“ ir 2008 m. rugsėjo 25 d. UAB „F.” direktoriui A. B. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kino teatro „X“, pateikus 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 7627,12 Lt, V. M. grafoje „Prekes priėmė“ parašė „V. R.“ bei suklastojo UAB „V.“ direktoriaus V. R. parašą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą pateikė UAB „F.” direktoriui A. B..

Be to, V. M. 2008 m. spalio 10 d., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, piktnaudžiaudamas savo pareigomis, suklastojo dokumentus, o būtent:

pagal jo prašymą 2008 m. birželio mėn. IĮ „P.“ darbininkai atliko sklendės prijungimo darbus L. R. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 100 Lt;

pagal jo prašymą 2008 m. liepos mėn. IĮ „P.“ darbininkai atliko vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų remonto darbus L. R. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 910 Lt;

pagal jo prašymą 2008 m. liepos mėn. IĮ „P.“ darbininkai atliko vandentiekio gyvatuko pakeitimo darbus I. M. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 130 Lt.;

2008 m. rugsėjo–spalio mėn. IĮ „P.“ darbininkams atlikus avarijos likvidavimo ir remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje, IĮ „P.“ darbų vadovui A. P. žodžiu nurodė suklastoti sąskaitą, padidinat (duomenys neskelbtini) mokykloje atliktų avarijos likvidavimo ir remonto darbų vertę, prie jų pridedant išlaidas už ankščiau išvardytus darbus, atliktus L. R. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), I. M. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir L. R. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. P. pateikus (duomenys neskelbtini) mokykloje atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėn. bei IĮ „P.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), už 16263,20 Lt, žinodamas, kad šiuose dokumentuose nepagrįstai jo nurodymu padidintos avarijos likvidavimo ir remonto darbų (duomenys neskelbtini) mokykloje kainos, suklastojo šiuos dokumentus, nes pasirašydamas grafoje „Užsakovas“ ir „Sąskaitą priėmė“ patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainą, bei šiuos dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterei.

Šiame epizode V. M. buvo kaltinamas, kad tais pačiais veiksmais pasikėsino L. R. ir I. M. naudai įgyti svetimą – (duomenys neskelbtini) mokyklos turtą – 758,55 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), nebuvo atliktas.

Be to, V. M. 2007–2008 metais, būdamas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170, 4 punktą būdamas atsakingas už biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, kad UAB „V.“ pateiktose sąskaitose yra padidintos darbų kainos ir įrašyti neatlikti darbai, šiuos dokumentus pasirašęs pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterijai, taip organizavo apgaulingą (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, kad UAB „V.” 2008-03-31 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), ir prie šios PVM sąskaitos faktūros pateiktame 2008 metų kovo mėnesio atliktų darbų akte nurodytos medžio drožlių plokštės – 36 m² už 1475,86 Lt – (duomenys neskelbtini) mokyklos remontui realiai nebuvo panaudotos, o buvo panaudotos įrengiant privatų namą adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo šį dokumentą, nes pasirašydamas grafoje „Užsakovas“ ir „Sąskaitą priėmė“ patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainą bei šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterei;

tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, kad UAB „V.” 2008-04-08 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), ir prie šios PVM sąskaitos faktūros pateiktame 2008 metų balandžio mėnesio atliktų darbų akte nurodyta 21 m² medžio drožlių plokščių už 470 Lt, kurios nebuvo panaudotos mokyklos remontui, o buvo panaudotos įrengiant privatų namą adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo šį dokumentą, nes pasirašydamas grafoje „Užsakovas“ ir „Sąskaitą priėmė“ patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainą bei šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterei;

tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, UAB „V.” 2008-09-30 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), ir prie šios PVM sąskaitos faktūros yra pridėtos 2008 metų rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte nurodytos medžiagos – gruntai, išlyginamosios medžiagos, glaistai, dažai, dalis kurių – 20 maišų glaisto už 300 Lt – nebuvo panaudota mokyklos remontui, o buvo panaudotos įrengiant privatų namą adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo šį dokumentą, nes pasirašydamas grafoje „Užsakovas“ ir „Sąskaitą priėmė“ patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainą bei šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterei, nors 2008 metais (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpų remontui nebuvo panaudota darbų ir medžiagų, kurių vertė 2749,19 Lt;

bei 2008 m. rusėjo–spalio mėnesiais IĮ „P.“ atlikus (duomenys neskelbtini) mokykloje darbus ir pateikus atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėn. bei IĮ „P.“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), už 16263,20 Lt, žinodamas, kad šiuose dokumentuose yra padidintos darbų kainos, įtraukiant ir darbų kainas už atliktus darbus L. R. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), I. M. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir L. R. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), (tyrimo metu nustatyta suma 758,55 Lt), suklastojo šiuos dokumentus, nes pasirašydamas grafoje „Užsakovas“ ir „Sąskaitą priėmė“ patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainą bei šiuos dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterei.

Tokiu būdu V. M. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 8 straipsnio reikalavimus – iš asignavimų valdytojų gautus biudžeto asignavimus įstaigos naudoja racionaliai ir taupiai ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas. Dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mokykla įtraukė į apskaitą tris UAB „V.” išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2008-03-31 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-04-08 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-09-30 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini)), kuriose dalis nurodytų medžiagų ir darbų, kurių suma 2749,19 Lt, nebuvo panaudota mokyklos patalpų remontui, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mokykla įtraukė į apskaitą ir deklaravo 10 UAB „V.” 2007–2008 metais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, serijos VAL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra nurodyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų kainą ir vertę, tačiau tyrimo metu negalima nustatyti, kokia reali atliktų darbų vertė, bei dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mokykla įtraukė į apskaitą IĮ „P.” 2008-10-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurioje dalis nurodytų medžiagų ir darbų nebuvo panaudota mokyklos patalpų remontui, iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007–2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Be to, V. M. buvo pareikštas kaltinamas, kad jis 2008 m. birželio 17 d. suklastojo UAB „B.” 2008-06-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), o būtent tuo, kad 2008-06-17 pirkdamas iš UAB „B.” grindinio trinkeles ir vejos bordiūrus už 4 924,27 Lt, UAB „B.” vadybininkei R. M. nurodė, kad prekių pirkėjas yra UAB „V.“ ir, R. M. 2008-06-17 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), įrašius šiuos neteisingus duomenis, grafoje „Prekes priėmė“ pasirašė savo parašu kaip UAB „V.“ atstovas ir šį dokumentą pateikė R. M..

V. R., būdamas UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pats pasirinkdamas nusikaltimo padarymo padėjėją K. Š., 2007–2008 metų laikotarpiu organizavo apgaulingą UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, suklastojant buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos panaudojant buhalterinėje apskaitoje, UAB „V.“ darbuotojams mokant atlyginimus, kurie nefiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaruoti, nuo kurių neapskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą, neteisingai įforminant apskaitos dokumento duomenis ir iškraipant turto apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ 2007–2008 metais piniginių lėšų panaudojimo, veiklos, turto dydžio, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „V.” ir pagal 2003-04-29 UAB „V.” įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus – Panevėžio specialiajai mokyklai išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus, t. y. į 2008-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų atlikimo aktą įrašė medžiagas – 36 m² medžio drožlių plokštę, kuri kainuoja 1741,51 Lt, į 2008-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų atlikimo aktą įrašė medžiagas – 21 m² medžio drožlių plokštę, kuri kainuoja 707,68 Lt, į 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų atlikimo aktą įrašė medžiagas – gruntą, glaistą, dažus, kurie kainuoja 300 Lt, nors šios medžiagos (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpų remontui nebuvo panaudotos;

be to, į UAB „V.” apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos operacijos neįvyko arba įvyko ne taip, kaip jose nurodyta (UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 12 587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM; UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM; UAB „O.” 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 21 272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-02-04, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 1949,15 ir 350,85 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-03-12, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM; UAB „F.” 2008-09-25, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt PVM), o jose nurodytus darbus ir medžiagas panaudojus ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 9495,86 Lt PVM bei įtraukė 52 754,73 Lt į 2007–2008 metų sąnaudas, kurios buvo panaudotos ne UAB „V.” pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o įrenginėjant L. R. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

UAB „V.” darbuotojui V. V. 2007–2008 metais darbo užmokestį mokėjo ne pinigais, o suskystintomis dujomis už tą pačią sumą – 6 966,15 Lt, darbo užmokesčio pinigai – 6 966,15 Lt nurašyti nuo kasos, tačiau V. V. neišmokėti, šį operacija neįvyko, todėl buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

UAB „V.“ nuo 2008-04-01 fiktyviai įdarbino Z. V., kuri UAB „V.“ nedirbo ir negavo mokėjimo žiniaraščiuose nurodytos 4 840,80 Lt pinigų sumos, ši suma nurašyta nuo kasos, o nuo 2008-04-01 neapskaitė V. V. kiekvieną mėnesį UAB „V.” direktoriui V. R. mokėtų 500 Lt mokesčiams sumokėti už fiktyviai įdarbintą Z. V., iš viso – 3500 Lt ir iš V. V. gautiems pinigams nesurašė kasos pajamų orderių, 3500 Lt nėra apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. UAB „V.”, priimdama pinigus be apskaitos dokumentų, pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas.

2007–2008 metais UAB „V.” apgaulingai tvarkant apskaitą buvo nesumokėta į biudžetą 143 947,98 Lt mokesčių, iš jų:

10 049,86 Lt pelno mokesčio (2007 m. – 6872,44 Lt; 2008 m. – 3177,42 Lt);10 558,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2007 m. – 8246,93 Lt; 2008 m. – 2311,56 Lt);51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio (2007 m. – 18 844,92 Lt; 2008 m. – 32 858,31 Lt);71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (2007 m. – 24 043,02 Lt; 2008 m. – 47 174,20 Lt);419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą (2007 m. – 141,55 Lt; 2008 m. – 277,63 Lt).

Iš pateiktų UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2008 metais.

Uždarosios akcinės bendrovės „V.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius V. R. (2003-05-02 darbo sutartis Nr. 1), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „V.” ir pagal 2003-04-29 UAB „V.” įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2007–2008 metais apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus – (duomenys neskelbtini) mokyklai išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus, o būtent į 2008-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų atlikimo aktą įrašė medžiagas – 36 m² medžio drožlių plokštę, kuri kainuoja 1741,51 Lt, į 2008-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų atlikimo aktą įrašė medžiagas – 21 m² medžio drožlių plokštę, kuri kainuoja 707,68 Lt, į 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų atlikimo aktą įrašė medžiagas – gruntą, glaistą, dažus, kurie kainuoja 300 Lt, nors šios medžiagos (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpų remontui nebuvo panaudotos.

Taip pat į UAB „V.” apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos operacijos neįvyko arba įvyko ne taip, kaip nurodyta PVM sąskaitose faktūrose:

- UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 12 587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM;

- UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM;

- UAB „O.” 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 21 272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM;

- K. K. įmonės 2008-02-04, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 1949,15 Lt ir 350,85 Lt PVM;

- K. K. įmonės 2008-03-12, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM;

- UAB „F.” 2008-09-25, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt PVM,

jose nurodytus darbus ir medžiagas panaudojus ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, neteisėtai į PVM apskaitą įtraukė 9495,86 Lt PVM, bei įtraukė 52 754,73 Lt į 2007–2008 metų sąnaudas, kurios buvo panaudotos ne UAB „V.” pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o įrenginėjant V. M. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

UAB „V.” direktorius V. R. ir pagal jo nurodymą UAB „V.” darbuotojas K. Š. bendrovės darbuotojams mokėjo papildomai neoficialų darbo užmokestį, šio užmokesčio nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, taip pat nedeklaravo dalies išmokėto darbo užmokesčio bei išskaičiuotų mokesčių nuo šių neapskaitytų sumų, o būtent:

R. V., dirbusiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 24 452,42 Lt darbo užmokesčio,

V. J., dirbusiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 5 500 Lt darbo užmokesčio,

A. D., dirbusiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 4 860 Lt darbo užmokesčio,

M. L., dirbusia nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. 8 d. ir šiuo laikotarpiu jai sumokėjo 2 400 Lt darbo užmokesčio,

o A. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

R. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3 773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 361,46 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

R. N. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

R. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 375,72 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

E. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 15 275 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

V. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. 2008 m.08 m.uo im.nebuvo panaudotos,o aktądvokato orderiu serija LAT Nr.505250, kuriame pavedama A.Martinkevičiui ginti UAB "XXXXXXsumokėjo 13 325,20 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

V. K. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 47 529,49 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. mokėjo neoficialų, neapskaitytą darbo užmokestį, sumokėjo 39 880,59 Lt neapskaityto darbo užmokesčio,

iš šio darbo užmokesčio, iš viso – 209 585,86 Lt nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą. Taip UAB „V.” pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o išmokant neapskaitytą darbo užmokestį be pateisinamųjų dokumentų, buvo pažeisti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimai, pagal kuriuos pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas.

UAB „V.” darbuotojui V. V. 2007–2008 metais darbo užmokestį mokėjo ne pinigais, o suskystintomis dujomis už tą pačią sumą – 6 966,15 Lt, darbo užmokesčio pinigai – 6 966,15 Lt nurašyti nuo kasos, tačiau V. V. neišmokėti, ši operacija neįvyko, todėl buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

UAB „V.“ nuo 2008-04-01 fiktyviai įdarbino Z. V., kuri UAB „V.“ nedirbo ir negavo mokėjimo žiniaraščiuose nurodytos 4 840,80 Lt pinigų sumos, ši suma nurašyta nuo kasos, o nuo 2008-04-01 neapskaitė V. V. kiekvieną mėnesį UAB „V.” direktoriui V. R. mokėtų 500 Lt mokesčiams sumokėti už fiktyviai įdarbintą Z. V., iš viso – 3500 Lt ir iš V. V. gautiems pinigams nesurašė kasos pajamų orderių, 3500 Lt nėra apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. UAB „V.”, priimdama pinigus be apskaitos dokumentų, pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas.

2007–2008 metais UAB „V.” apgaulingai tvarkant apskaitą buvo nesumokėta į biudžetą 143 947,98 Lt mokesčių, iš jų:

10 049,86 Lt pelno mokesčio (2007 m. – 6 872,44 Lt; 2008 m. – 3 177,42 Lt);10 558,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2007 m. – 8 246,93 Lt; 2008 m. – 2 311,56 Lt);51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio (2007 m. – 18 844,92 Lt; 2008 m. – 32 858,31 Lt);71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (2007 m. – 24 043,02 Lt; 2008 m. – 47 174,20 Lt);419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą (2007 m. – 141,55 Lt; 2008 m. – 277,63 Lt).

Iš pateiktų UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2008 metais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu (BPK 20 str. 3, 5 d.), taip pat nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio surašymui. Apygardos teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpciją bei iš jos kylančius reikalavimus neperkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam ir visas abejones, kurių nėra galimybės pašalinti, vertinti kaltinamojo naudai.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, apeliantas nurodo, kad su uošviene L. R. iš S. U. iš viso už 390 000 Lt įsigijo namą, už kurį dalį pinigų turėjo sumokėti L. R., o kitą dalį – nuteistasis. S. U. paprašius, pirkimo – pardavimo sutartyje buvo įrašyta mažesnė namo kaina – 160 000 Lt. Sutvarkius namo pardavimo – pirkimo dokumentus L. R. vardu, toliau vyko namo įrengimo darbai. Šiuos darbus organizavo ir jų vykdymą prižiūrėjo pats apeliantas, jo sutuoktinė bei L. R.. Kadangi namo įrengimui ėmė trūkti pinigų, apeliantas susitarė su nuteistuoju V. R., kad už atliktus namo įrengimo darbus apmokės šis, o nuteistasis jam vėliau grąžins sumokėtus pinigus. Tuo metu vyko apelianto ir E. M. skyrybų procesas, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią E. M. įsipareigojo sumokėti apeliantui 240 000 Lt. Šią pinigų sumą V. M. planavo panaudoti atsiskaitant su V. R. už atliktus darbus. Tačiau V. M. minėtą sumą pinigų pervedė jau po sutartyje numatyto termino, tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, nuteistajam buvo uždrausta bendrauti su V. R., todėl jis neturėjo galimybės su juo atsiskaityti už atliktus darbus. Tokius nuteistojo V. M. parodymus dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos patvirtina ne tik V. R. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, bet ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei liudytojo K. Š. parodymai.

Nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais V. R. parodymais, nepagrįstai kritiškai įvertino nuteistojo parodymus apie tai, kad jis ketino atsiskaityti V. R. vadovaujamai įmonei „V.“ už atliktus darbus. V. M. teigimu, nors jis oficialaus įsipareigojimo sumokėti V. R. už atliktus darbus nebuvo pasirašęs, tačiau pastarasis vedė visų name atliktų darbų sąrašą bei fiksavo jų kainas ir susidariusią skolą. Tačiau šios aplinkybės, kurią savo parodymuose patvirtino ir V. R. bei liudytojas K. Š., nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino. Apeliantas pažymi, kad vien tik rašytinės sutarties dėl jo įsipareigojimo atsiskaityti už atliktus darbus nebuvimas nepatvirtina kaltės padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis V. M. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuriuos jis apklaustas teisiamajame posėdyje iš dalies pakeitė. Ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu apeliantas buvo susijaudinęs, jautė įtampą, be to, nerimavo dėl savo būsimos sutuoktinės sveikatos būklės, todėl davė netikslius parodymus. Apelianto nuomone, priimant teismo nuosprendį turėjo būti vertinami jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesudarė išskirtinių sąlygų UAB „V.“ vykdyti statybos ar remonto darbus jo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) mokykloje ir bendradutyje. Taip pat prašydamas V. R. apmokėti už atliktus statybos darbus, žadėdamas atsiskaityti su juo ateityje, nesiekė turtinės naudos, todėl jis pagal BK 225 straipsnio 3 dalį išteisintinas.

Byloje nesant patikimų duomenų apie tai, kad nuteistasis priėmė 74 254, 73 Lt dydžio kyšį, negali būti pripažįstamas pagrįstu apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo – 74 154, 73 Lt vertės turto konfiskavimo. Teismas, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog apeliantas beveik visą kaltinime nurodytą sumą (vienur ji nurodoma – 74 254, 73 Lt, kitur – 74 154, 73 Lt), kurią buvo pasiskolinęs iš V. R. vadovaujamos įmonės „V.“, yra atlyginęs, todėl apygardos teismo sprendimas konfiskuoti iš jo visą minėtą sumą prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-632/2004, 2K-70/2005).

V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, jog per UAB „E.“ vadovą R. Š. apelianto įsigytas televizorius negali būti laikomas kyšiu, kadangi jis buvo susitaręs su R. Š. dėl atsiskaitymo už televizorių. Byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai nepatvirtina apelianto kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. M. neneigia ne kartą telefonu bendravęs su R. Š. dėl galimybės įsigyti televizorių, tačiau šių pokalbių turinys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis sudarė išskirtines sąlygas UAB „E.“ laimėti užsakymus darbų atlikimui ar tai, kad jis televizorių iš R. Š. įgijo neatlygintinai. Anot nuteistojo, teismo nuosprendyje neišsamiai išdėstyti liudytojo R. Š. parodymai, nutylint, kad šis liudytojas patvirtino, jog V. M. jam buvo skolingas už įsigytą televizorių.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kyšio priėmimas, pažadėjimas ar susitarimas jį priimti, reikalavimas ar provokavimas jį duoti paprastai siejamas su konkrečių kaltininko tarnybinių pareigų atlikimu ar neatlikimu, todėl kyšių nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ir pan. Vadinasi, net ir pripažįstant, kad R. Š. apeliantui neatlygintinai perdavė televizorių, jis tai darė ne už konkrečių veiksmų atlikimą ar susilaikymą nuo jų, o siekdamas apelianto palankumo ateityje. Todėl V. M. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kyšio paėmimas, o galėtų būti traktuojami tik kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

V. M. apeliaciniame skunde neneigia buvęs nepakankamai atidus ir nepatikrinęs visų finansinių dokumentų, kurie buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalteriją, teisingumo, tačiau tvirtina neturėjęs tyčios padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi, kas suklastojo UAB „V.“ sąskaitas – faktūras.

Nuteistojo teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis teigė, kad apeliantui buvo žinomos aplinkybės, jog jo namui įrengti buvo naudojamos statybinės medžiagos, pagal dokumentus nurašytos kaip panaudotos remontuojant mokyklą. Tokių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pirmosios instancijos teisme V. R. nepatvirtino. Nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojų A. P. bei A. G. parodymais, kadangi jie nepatvirtina V. M. kaltės klastojus dokumentus ir organizavus apgaulingą buhalterinę apskaitą. Priešingai, A. P. savo parodymuose patvirtino, jog apeliantas davė nurodymą raštiškai užfiksuoti visus statybos darbus, atliktus mokykloje. Teisiamojo posėdžio protokole liudytojo A. P. parodymai užfiksuoti netinkamai, nenurodant, jog šis liudytojas patvirtino, kad V. M. davė nurodymą į vieną sąskaitą įtraukti visų darbų, atliktų mokykloje, vertę, o ne įtraukti darbus, kuriuos IĮ „P.“ darbuotojai atliko L. R. ir I. M. namuose. Priešingai nei teigiama apygardos teismo nuosprendyje, liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje taip pat nepatvirtino, kad nuteistojo nurodymu atlikti statybos darbai butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į darbų, atliktų (duomenys neskelbtini) mokykloje, aktą. V. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nepatvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, kurių turinys leidžia daryti tik tą išvadą, jog apeliantas palaikė ryšį su A. P. telefonu ir tarėsi dėl darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį būtina įrodyti kilusius padarinius, kurie gali būti alternatyvūs – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teismų procesiniuose dokumentuose turi būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė ir nuosprendyje konkrečiai nenurodė, kokius konkrečius padarinius sukėlė UAB „V.“ ir IĮ „P.“ darbuotojų surašyti netikslūs duomenys sąskaitose – faktūrose apie atliktus darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Anot apelianto, nei pagal galiojančius teisės aktus, nei pagal formuojamą teismų praktiką jis, kaip (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, negali būti pripažįstamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. V. M. atkreipia dėmesį į tai, kad šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buhalterinę apskaitą (duomenys neskelbtini) mokykloje tvarkė buhalterė D. P.. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 5-5/8 nurodyta, jog V. M. buvo atsakingas už mokyklos veiklą ir apskaitos organizavimą, o už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M., pasirašydamas UAB „F.“ sąskaitoje – faktūroje už V. R., nesiekė suklastoti šiame dokumente esančių įrašų bei nepakeitė sąskaitos – faktūros tikrumo ir turinio teisingumo. Taip pat, anot apelianto, jokių duomenų, neatitinkančių tikrovės, jis neįrašė ir į IĮ „P.“ išrašytą sąskaitą-faktūrą bei niekam nenurodė to padaryti. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina apygardos teismo išvados, jog V. M. buvo žinoma apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje atliktų darbų akte už 2008 metų spalio mėnesį bei IĮ „P.“ išrašytoje sąskaitoje – faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), buvo padidintos avarijos likvidavimo ir remonto darbų (duomenys neskelbtini) mokykloje kainos. Todėl apeliantas dėl šių nusikalstamų veikų turi būti išteisintas.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, apeliantas nurodo, jog šis kaltinamas jam grindžiamas iš esmės vien tik specialisto išvadoje Nr. SI-1 nurodytais duomenimis. Tuo tarpu nuteistojo parodymai dėl šios nusikalstamos veikos buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesti. Taip pat nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino liudytojų S. U., Š. K., E. M., I. M., L. R. byloje duotų parodymų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik specialisto išvada ir nepagrįstai atmesdamas kitus objektyvius bylos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Nuteistasis ginčija minėtą specialisto išvadą dalyje dėl UAB „Š.“ suteiktos paskolos dydžio ir nurodo, jog jis pats nei Š. K., nei jo vadovaujamai įmonei „Š.“ pinigų nėra skolinęs. Teigia, jog 60 000 Lt Š. K. buvo paskolinusi jo motina I. M., dar 70 000 Lt jam buvo paskolinęs apelianto tėvas. Kaip savo parodymuose patvirtino Š. K., jis pageidavo pasirašyti bendrą paskolos raštą dėl visų gautų paskolų iš apelianto šeimos narių. Kadangi Š. K. paskolinti pinigai V. M. nepriklausė, jis neturėjo pagrindo jų deklaruoti kaip savo. Nuteistasis neigia paskolinęs Š. K. ir 30 000 Lt. Tvirtina, jog šią pinigų sumą, jo paprašytas, Š. K. paskolino V. M.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši skola V. M. buvo grąžinta tais pačiais kalendoriniais metais, todėl nebuvo jokio pagrindo šią pinigų sumą nurodyti metinėje deklaracijoje. Aplinkybės dėl 30 000 Lt paskolos Š. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tirtos nebuvo.

V. M. nesutinka ir su ta specialisto išvada, jog jis sumokėjo S. U. 230 000 Lt už L. R. vardu perkamą namą ir žemės sklypą. Teigia, jog prisidėdamas prie gyvenamojo namo įsigijimo, jis iš banko yra paėmęs 150 000 Lt dydžio paskolą ir šiuos pinigus perdavė L. R.. Pastaroji iš „X“ taip pat paėmė 160 000 Lt dydžio paskolą ir, pridėjusi savo asmeninius 80 000 Lt, S. U. už namą sumokėjo iš viso 390 000 Lt. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja apklausta L. R., tačiau apygardos teismas jos parodymų tinkamai neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas S. U. byloje duotais parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Apelianto teigimu, nelogiški yra S. U. parodymai apie tai, jog būtent V. M. siekė namo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę sandorio kainą. Akivaizdu, jog pareiga sumokėti pirkimo – pardavimo sandorio mokesčius tenka būtent pardavėjui, todėl S. U. ir buvo suinteresuotas notaro tvirtinamoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę parduodamo namo kainą. Nuosprendį priėmęs teismas, grįsdamas apelianto kaltę padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, remėsi telefoninio pakalbio, vykusio tarp V. M. ir J. G., turiniu. Tačiau šis telefoninis pokalbis teisiamajame posėdyje ištirtas nebuvo, taip pat nebuvo apklausta J. M. (G.).

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį; sušvelninti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtąją baudą; sutrumptinti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą; iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog:

- V. R. PVM sąskaitose – faktūrose (UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 12 587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM; UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM; UAB „O.” 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 21 272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-02-04, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 1949,15 ir 350,85 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-03-12, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM; UAB „F.” 2008-09-25, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt PVM) nurodytus darbus ir medžiagas panaudojus ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 9495,86 Lt PVM bei įtraukė 52 754,73 Lt į 2007–2008 metų sąnaudas, kurios buvo panaudotos ne UAB „V.” pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o įrenginėjant L. R. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

- V. R. ir pagal jo nurodymą UAB „V.” darbuotojas K. Š. bendrovės darbuotojams mokėjo papildomai neoficialų darbo užmokestį, šio užmokesčio nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, taip pat nedeklaravo dalies išmokėto darbo užmokesčio bei išskaičiuotų mokesčių nuo šių neapskaitytų sumų, o būtent: nesudarė darbo sutarčių su R. V., dirbusiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 24 452,42 Lt darbo užmokesčio; su V. J., dirbusiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 5500 Lt darbo užmokesčio; su A. D., dirbusiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 4860 Lt darbo užmokesčio; su M. L., dirbusia nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. spalio mėn. 8 d. ir šiuo laikotarpiu jai sumokėjo 2400 Lt darbo užmokesčio. A. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 361,46 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. N. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 375,72 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, E. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 15 275 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 13 325,20 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. K. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 47 529,49 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. mokėjo neoficialų, neapskaitytą darbo užmokestį, sumokėjo 39 880,59 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, iš šio darbo užmokesčio 209 585,86 Lt nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą.

- kad 2007- 2008 metais UAB “V.” apgaulingai tvarkant apskaitą buvo nesumokėta į biudžetą 143 947, 98 Lt mokesčių, iš jų:

- 10 049,86 Lt pelno mokesčio (2007 m. – 6872,44 Lt; 2008 m. – 3177,42 Lt);

- 10 558,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2007 m. – 8246,93 Lt; 2008 m. – 2311,56 Lt);

- 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio (2007 m. – 18 844,92 Lt; 2008 m. – 32 858,31 Lt);

- 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (2007 m. – 24 043,02 Lt; 2008 m. – 47 174,20 Lt);

- 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą (2007 m. – 141,55 Lt; 2008 m. – 277,63 Lt).

Neigdamas savo kaltę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, apeliantas nurodo, jog, supažindindamas V. M. su tam tikrais asmenimis, duodamas jam patarimų dėl namo statybos ir įrengimo darbų, taip pat nupirkdamas kai kurias statybines medžiagas, jis siekė ne neteisėto veikimo, o įgyti jo palankumą. Su V. M. jis buvo sudaręs žodinę rangos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus jo namuose, o apmokėjimą už juos gauti vėliau, kai bus išspręstas V. M. ir jo buvusios žmonos turto dalybų klausimas. Už atliktus darbus ir statybines medžiagas, kuriuos savo lėšomis apmokėjo UAB „V.“, vėliau pilnai atsiskaitė L. R.. Apeliantas pažymi, kad žodinė rangos sutartis teisės aktais nėra draudžiama. Tokios sutarties sudarymą lėmė noras palaikyti gerus santykius su V. M., įgyti jo palankumą ir ateityje gauti informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus. V. M. jo prašė padėti surasti darbininkus, kurie atliktų tuos namo įrengimo darbus, kurių negalėjo atlikti UAB „V.“. Apeliantas sutiko tai padaryti, tačiau visus klausimus su šiais papildomai pasamdytais darbininkais sprendė pats V. M., taip pat tarėsi su jais dėl atliktų darbų kainos bei apmokėjimo už juos. Tuo tarpu apeliantas, paprašytas V. M., tik prižiūrėjo, kaip šie darbininkai atlieka darbus. Tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip V. M. papirkimas. Tą aplinkybę, kad V. M. ketino atsiskaityti už jo naudai atliktus darbus, patvirtina ir byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai.

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde neneigia, jog apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau teigia, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad V. M. name statybinius darbus atlikę asmenys nelegaliai dirbo įmonėje „V.“ ir kad jiems už tai buvo sumokėtas neoficialus darbo užmokestis. Apelianto teigimu, šių asmenų darbą prižiūrėjo ir koordinavo ne jis ar K. Š., o pats V. M.. Pastarasis su darbininkais derino atliekamų darbų apimtį, kainą ir kokybę.

V. R. teigimu, nuosprendį priėmęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal individualios veiklos pažymėjimus dirbę statybininkai UAB „V.“ dirbo nelegaliai. Apelianto teigimu, V. M. name dirbusiems asmenims buvo pavesta atlikti konkrečias užduotis, nuo kurių apimties ir priklausė apmokėjimas už darbą. Pats V. M. tarėsi su šiais asmenimis dėl darbų apimties ir apmokėjimo už darbus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad šie asmenys V. M. name dirbo nenuolat, su pertraukomis, kurių metu darbus atlikdavo ir kituose objektuose. Be to, jie nebuvo įpareigoti paklusti UAB „V.“ darbuotojams nustatytai darbo tvarkai. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. M. name pagal individualios veiklos pažymėjimus statybos darbus atlikę asmenys nelegaliai dirbo UAB „V.“. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbus atlikusiems asmenims realiai buvo išmokėtas sutartas piniginis atlygis, ši suma turėtų būti išskaičiuota iš bendros sumos, nurodytos specialisto išvadoje kaip nesumokėtų mokesčių valstybei.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog specialistė R. P., atlikdama tyrimą, neįvertino visų UAB „V.“ finansinių dokumentų, todėl ši išvada negali būti pripažįstama patikimu įrodymu. Be to, ji nesutampa su UAB „V.“ atstovo pateikta konsultacine išvada. Tačiau nei pastarosios, nei specialistų išvadose esančių prieštaravimų nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

Nuteistasis V. R. nesutinka ir su jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, jog nuo 2008 metų apeliantas daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, anksčiau teistas ar administracine tvarka baustas nebuvo, yra charakterizuojamas teigiamai. V. R. prašo atsižvelgti ir į blogą jo šeimos materialinę padėtį – jis yra tik 50 % darbingas, išlaiko savo neįgalų sūnų bei sveikatos problemų turinčią sutuoktinę. Anot apelianto, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo bei proporcingumo principus, jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – baudos dydis turi būti sumažintas. Taip pat, pripažinus, jog jis pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, dėl pirmiau minėtų aplinkybių turėtų būti sutrumpintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Nuteisto juridinio asmens UAB „V.“ atstovai V. R. ir advokatas R. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį:– sušvelninti UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę arba, apeliacinės instancijos teismui nepagrįstu pripažinus prašymą sušvelninti paskirtąją bausmę, pakeisti baudos sumokėjimo terminą ir nustatyti, kad paskirtąją baudą UAB „V.“ turi sumokėti per 36 mėnesius; iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog:

- V. R. PVM sąskaitose – faktūrose (UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 12 587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM; UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM; UAB „O.” 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 21 272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-02-04, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 1949,15 ir 350,85 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-03-12, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM; UAB „F.” 2008-09-25, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt PVM) nurodytus darbus ir medžiagas panaudojus ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 9495,86 Lt PVM bei įtraukė 52 754,73 Lt į 2007–2008 metų sąnaudas, kurios buvo panaudotos ne UAB „V.” pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o įrenginėjant L. R. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

- V. R. ir pagal jo nurodymą UAB „V.” darbuotojas K. Š. bendrovės darbuotojams mokėjo papildomai neoficialų darbo užmokestį, šio užmokesčio nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, taip pat nedeklaravo dalies išmokėto darbo užmokesčio bei išskaičiuotų mokesčių nuo šių neapskaitytų sumų, o būtent: nesudarė darbo sutarčių su R. V., dirbusiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 24 452,42 Lt darbo užmokesčio; su V. J., dirbusiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 5500 Lt darbo užmokesčio; su A. D., dirbusiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 4860 Lt darbo užmokesčio; su M. L., dirbusia nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. spalio mėn. 8 d. ir šiuo laikotarpiu jai sumokėjo 2400 Lt darbo užmokesčio. A. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 361,46 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. N. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 375,72 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, E. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 15 275 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 13 325,20 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. K. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 47 529,49 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. mokėjo neoficialų, neapskaitytą darbo užmokestį, sumokėjo 39 880,59 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, iš šio darbo užmokesčio 209 585,86 Lt nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą.

- kad 2007- 2008 metais UAB “V.” apgaulingai tvarkant apskaitą buvo nesumokėta į biudžetą 143 947, 98 Lt mokesčių, iš jų:

- 10 049,86 Lt pelno mokesčio (2007 m. – 6872,44 Lt; 2008 m. – 3177,42 Lt);

- 10 558,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2007 m. – 8246,93 Lt; 2008 m. – 2311,56 Lt);

- 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio (2007 m. – 18 844,92 Lt; 2008 m. – 32 858,31 Lt);

- 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (2007 m. – 24 043,02 Lt; 2008 m. – 47 174,20 Lt);

- 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą (2007 m. – 141,55 Lt; 2008 m. – 277,63 Lt).

Nuteistojo juridinio asmens atstovai savo prašymą pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintas aplinkybes motyvuoja iš esmės analogiškais argumentais, kokie išdėstyti ir nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Panevėžio apygardos teismas, skirdamas UAB „V.“ bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad UAB „V.“ yra nedidelė įmonė, ateityje civilinio proceso tvarka dar bus sprendžiamas klausimas dėl šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, todėl apygardos teismo paskirtoji bausmė – 300 MGL dydžio bauda, yra akivaizdžiai per griežta ir gali turėti itin neigiamos įtakos įmonės finansinei padėčiai.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai, UAB „V.“ atstovas advokatas R. V. prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų V. R. ir V. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies: V. R. pagal BK 227 straipsnį išteisinti; nuteistojo V. M. veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį; nuteistojo V. M. veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; UAB „V.“ apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų V. M., V. R. ir UAB „V.“ atstovų apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo jį pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „F.“ sąskaitos suklastojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ „P.“ sąskaitos suklastojimo) išteisinti, o skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos apie atlyginimą suklastojimo) neginčija. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo jį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti arba sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą; sumažinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti tam tikras faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo juridinio asmens UAB „V.“ atstovai apeliaciniame skunde prašo sušvelninti UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, nustatyti didesnį baudos sumokėjimo terminą, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti tam tikras faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistojo V. M. nuteisimo už kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 3 dalis), V. R. nuteisimo už papirkimą (BK 227 straipsnio 2 dalis)

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis V. M., apygardos teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, skirti apygardos teismo atliktam įrodymų vertinimui paneigti, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir perteikia tik jo nuomonę dėl jam nepriimtino įrodymų vertinimo. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo kylančius reikalavimus neperkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam ir visas abejones, kurių nėra galimybės pašalinti, vertinti kaltinamojo naudai.

Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio (pinigų ar kitokių vertybių) priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Teismų praktikoje šios nusikalstamos veikos dalykas – kyšis – suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas, inter alia turtinės paslaugos, pavyzdžiui, nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt.

BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Nuteistasis V. M., neigdamas savo kaltę pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, tvirtina, kad apygardos teismas netinkamai apkaltinamąjį nuosprendį grindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis apklaustas teisiamajame posėdyje iš dalies pakeitė. Iš 2008-11-27 įtariamojo apklausos protokolo (14 t., b.l. 9-11) matyti, kad V. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad už namo (duomenys neskelbtini), įrenginėjimą atsiskaitymo formos su V. R. tiesiogiai neaptarė. Tarėsi tik dėl to, kad dalis namo statybos kaštų bus padengta (duomenys neskelbtini) mokyklos ir jos bendrabutyje atliktų darbų kainomis. Atsakydamas į klausimą, kaip būtų padengiami kiti šio namo statybų nepadengti kaštai, atsakė, jog mano, kad iš UAB „V.“ atliktų statybos darbų, kuriuos ji galbūt atlikinės (duomenys neskelbtini) mokykloje, o likusi dalis būtų padengta iš jo asmeninių lėšų – grynaisiais pinigais. Šiuos parodymus apklausiamas įtariamuoju V. M. davė dalyvaujant gynėjui advokatui A. K.. Be to, minėtame įtariamojo apklausos protokole savo parodymų teisingumą V. M. patvirtino savo parašu bei sava ranka parašytais žodžiais: „Perskaičiau, surašyta teisingai“. Vien dėl to, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog šios apklausos metu apeliantas buvo susijaudinęs, jautė įtampą, be to, nerimavo dėl savo būsimos sutuoktinės sveikatos būklės, laikyti minėtus V. M. parodymus neatitinkančiais jo valios šių parodymų davimo metu, nėra pagrindo. Juo labiau, kad V. M., duodamas parodymus apygardos teisme, aiškino, kad: „apklausos metu gal buvo įtampa, skyrybos, gal ne taip ką pasakiau „Gal „V.“ ateityje atlikinės darbus ir tai buvo surišta su skola“ (17 t., b.l. 77 antra pusė). Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. tvirtino, kad, pritrūkus pinigų namo (duomenys neskelbtini), įrengimui, jis paprašė V. R. apmokėti už atliktus namo įrengimo darbus ir ketino su UAB „V.“ bei asmeniškai su V. R. atsiskaityti. Atsiskaitymas su V. R. užtruko, kadangi vyko apelianto skyrybų su žmona procesas. Savo apeliaciniame skunde V. M. iš esmės atkartoja šiuos savo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, teigia, kad dėl to, jog ėmė trūkti pinigų namo įrengimui, jis susitarė su nuteistuoju V. R., kad už atliktus namo įrengimo darbus apmokės V. R., o apeliantas jam vėliau grąžins sumokėtus pinigus.

Apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pagrįstai, šalindamas prieštaravimus V. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotuose parodymuose dėl išlaidų už remonto darbus name (duomenys neskelbtini), padengimo formos, įstatymo nustatyta tvarka perskaitė V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiškinosi jų prieštaringumo ir nenuoseklumo priežastis (17 t., b.l. 77 antra pusė). Toks kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų perskaitymas neprieštarauja Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintoms taisyklėms. Kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apygardos teismui buvo svarbūs ir turėjo reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų vertinimui.

Apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo V. M. teiginį, kad jis ketino UAB „V.“ ir V. R. asmeniškai apmokėti visas sąskaitas už atliktus darbus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas šį vertinimą detaliai ir aiškiai motyvavo, ypatingą dėmesį skirdamas nuteistojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis V. R., ginčydamas savo kaltę dėl V. M. papirkimo, apeliaciniame skunde be kitų argumentų, tai yra, kad jis, supažindindamas V. M. su tam tikrais asmenimis, duodamas jam patarimų dėl namo statybos ir įrengimo darbų, taip pat nupirkdamas kai kurias statybines medžiagas, siekė ne neteisėto V. M. veikimo, bet įgyti jo palankumą ir ateityje gauti informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus, nurodo ir tapatų V. M. apeliacinio skundo teiginiui argumentą, kad V. M. ketino su V. R. atsiskaityti už jo naudai atliktus darbus. Vertinant šį abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodomą argumentą apie V. M. neva turėtą ketinimą UAB „V.“ ir V. R. asmeniškai apmokėti visas sąskaitas už atliktus darbus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, jog V. M. prašė, kad jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai atliktų įvairius namo adresu: (duomenys neskelbtini), įrengimo, broko taisymo darbus, vėliau ėmė prašyti, kad bendrovė apmokėtų įvairias įgyjamas medžiagas, kitų įmonių atliktus montavimo darbus. Be to, V. R. patvirtino, kad visais atvejais V. M. akcentuodavo, jog patiriamas išlaidas UAB „V.“ galės pasidengti iš būsimų užsakymų atliekant remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje. V. M. taip pat garantavo, kad UAB „V.“ ateityje bus pripažįstama viešųjų pirkimų tiems darbams atlikti nugalėtoja. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apklausiamas teisme V. R. šiek tiek pakeitė savo parodymus, nurodydamas ir tai, kad tikėjosi, jog V. M. kada nors asmeniškai atsiskaitys už suteiktas paslaugas ir nupirktas medžiagas. Tačiau, teisminio bylos nagrinėjimo metu įstatymo nustatyta tvarka perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. R. patvirtino, kad jie yra teisingi (17 t., b.l. 84). Taigi, apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. nepagrįstai vėl ginčija tą pačią aplinkybę, jog V. M. ketino atsiskaityti už jo naudai atliktus darbus.

Be nuosprendyje aptartų nuteistojo V. R. parodymų apygardos teismas išdėstė ir kitus šią aplinkybę paneigiančius motyvus. Būtent, apygardos teismas įvertino ir tai, kad tarp V. M. ir UAB „V.“ nebuvo sudaryta jokia oficiali sutartis dėl apelianto įsipareigojimo atsiskaityti už atliktus darbus, nei pats V. M., nei V. R. nevedė apskaitos ir neatliko skaičiavimų, už kokią pinigų sumą panaudota medžiagų namo įrengimui. Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad V. R. vedė visų name atliktų darbų sąrašą bei fiksavo jų kainas ir susidariusią skolą, ir kad tai patvirtino V. R. bei liudytojas K. Š.. Kaip matyti iš nuteistojo V. R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis aiškino, kad name atliktus darbus buvo „kažkur susirašęs“ (17 t., b. l. 81). Tačiau šie minėto asmens parodymai yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikyti juos pagrindžiančiais aukščiau nurodytus V. M. teiginius nėra pagrindo. Iš liudytojo K. Š. teisme duotų parodymų (17 t., b.l. 67-68) matyti, kad jis taip pat nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad V. R. vedė apskaitą ir atliko skaičiavimus dėl konkrečios pinigų sumos namo įrengimui. Priešingai nei teigiama nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde, byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien tik rašytinės sutarties dėl nuteistojo V. M. įsipareigojimo V. R. atsiskaityti už atliktus darbus nebuvimas patvirtina V. M. kaltę padarius jam inkriminuotą BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, remdamasis pirmiau minėtais nuteistojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, nustatė, kad būtent V. M. iniciatyva, nesilaikant įstatymo reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus, UAB „V.“ buvo sudaryta galimybė atlikti remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje ir taip gauti pelną. Be to, apygardos teismas, remdamasis liudytojų Viešojo pirkimo komisijos narių B. K., A. J., F. K., J. A., I. R. parodymais, kad realiai viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai nevyko, jie tik pasirašydavo paruoštus dokumentus, kartais konkurso medžiaga buvo tvarkoma tuomet, kai remonto darbus UAB „V.“ jau realiai atlikinėjo, pripažino, kad būtent V. M., o ne viešųjų pirkimų komisija sprendė, kas atliks mokyklos remontą. Apelianto V. M. teiginys, kad jis apie Viešojo pirkimo komisijos formalų darbo pobūdį sužinojo tik šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, vertinamas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir atmetamas kaip nepagrįstas.

Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, būtent už minėtus neteisėtus veiksmus bei už pažadą ir ateityje sudaryti išskirtines sąlygas UAB „V.“ gauti analogiškus užsakymus V. M. ir reikalavo iš V. R. nemokamai atlikti namo įrengimo darbus, apmokėti sąskaitas ir t. t. Savo ruožtu V. R. taip pat suprato, kad minėtas paslaugas V. M. teikia už bendrovei sudarytas išskirtines sąlygas ir už pažadą tokias išskirtines sąlygas sudaryti ateityje. Pastarąją aplinkybę patvirtina paties nuteistojo V. R. parodymai, iš kurių matyti, kad V. M. liepus pasiūlyti keletą firmų, kurios galėtų tariamai sudalyvauti konkurse dėl remonto darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) mokykloje, jis pats surado konkrečias firmas (UAB „Š.“, UAB „G.“), jų paprašė dalyvauti konkurse, paskaičiuoti darbų kainą. Žinojo, kad šios firmos, nenorėdamos tęsti pradėtų darbų, pateikiamuose dokumentuose dalyvauti konkurse specialiai nurodys daug didesnę darbų kainą, kadangi tarp remonto darbus atliekančių firmų buvo nusistovėjusi tokia susitarimų praktika. Nors nuteistasis V. R., neigdamas savo kaltę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis, supažindindamas V. M. su tam tikrais asmenimis, duodamas jam patarimų dėl namo statybos ir įrengimo darbų, taip pat nupirkdamas kai kurias statybines medžiagas, siekė ne neteisėto veikimo, o įgyti jo palankumą, šį jo aiškinimą paneigia byloje esančių objektyvių įrodymų visuma.

Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, V. R., veikdamas UAB „V.“ naudai, davė V. M. didelės vertės - 74 254,73 Lt kyšį paslaugomis, siekdamas gauti pelningus užsakymus už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „V.“ laimint konkursus vykdyti statybos ir remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Abejoti tuo, kad V. R. suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį nėra jokio pagrindo. Byloje surinktiems įrodymams prieštarauja nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentas, kad jis su V. M. buvo sudaręs žodinę rangos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus jo namuose, o apmokėjimą už juos gauti vėliau, kai bus išspręstas V. M. ir jo buvusios žmonos turto dalybų klausimas.

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apygardos teismas nepagrįstai jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir dėl to, kad jis neturėjo įgaliojimų vykdyti viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Vertinant šį apeliacinio skundą argumentą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. veika pasireiškė tuo, kad jis, organizuodamas remonto darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje, pažeidė nustatytą tokių darbų pirkimo tvarką, dėl ko viešieji pirkimai netgi nebuvo vykdomi. Būtent, V. M. pavedė mokyklos remonto darbų pirkimus atlikti pirkimų organizatorei A. J., o ne viešojo pirkimo komisijai, neatlikus kainų apklausos, neišsiuntus kvietimų dalyvauti pirkime potencialiems pirkėjams, taikė įprastą komercinę praktiką, nors perkamų darbų vertė viršijo 300 000 litų, nevykdant tiekėjų apklausos, nepateikus potencialiems tiekėjams kvietimų dalyvauti mokyklos remonto darbų konkurse, suteikė galimybę pateikti pasiūlymą tik vienintelei bendrovei – UAB „V.“. Tokiu būdu sudarė sąlygas UAB „V.“ laimėti keturis viešuosius konkursus, tačiau šių konkursų jis nevykdė.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas, šioje dalyje V. M. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi paties V. M. ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, jog jis pripažino, kad dalis namo adresu (duomenys neskelbtini), statybų darbų nepadengtų kaštų ateityje galėtų būti padengiami iš UAB „V.“ atliktų statybos darbų, kuriuos ji galbūt atlikinės (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir kad įrenginėjant namą adresu (duomenys neskelbtini), V. R. ir jo vadovaujama UAB „V.“ už atliktus darbus bei panaudotas medžiagas sumokėjo 74 965 Lt, pirmiau nurodytais nuteistojo V. R. bei liudytojų B. K., A. J., F. K., J. A., I. R. parodymais, 2009-03-12 Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada „Dėl viešųjų pirkimų įvertinimo“ (3 t., b. l. 96–100). Šioje išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius V. M. neužtikrino, jog jo vadovaujamoje organizacijoje, vykdant viešuosius pirkimus, būtų laikomasi Įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nes 2007 m. liepos mėn. įvykdžius mokyklos 1 aukšto koridoriaus ir vestibiulio remonto darbų pirkimą, 2007 m. rugpjūčio mėn. įvykdžius mokyklos bendrabučio 3 aukšto koridoriaus remonto darbų pirkimą, 2008 m. kovo mėn. įvykdžius mokyklos klasių ir kabinetų, sporto salės scenos remonto darbų pirkimą, 2008 m. liepos mėn. įvykdžius mokyklos kabinetų remonto darbų pirkimą, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 119 straipsnio 1 dalies, 119 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 13 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos.

Apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų ir duomenų, pagrįstai konstatavo, kad V. M., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, tyčia, savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, už neteisėtą veikimą – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „V.“ vykdyti statybos ir remonto darbus jo vadovaujamoje mokykloje ir bendrabutyje, savo ir L. R. naudai iš UAB „V.“ ir bendrovės vadovo V. R. pagal korupcinio pobūdžio tarpusavio susitarimą priėmė didesnės negu 250 MGL vertės, t. y. 74 254,73 Lt kyšį, nemokamai gaudamas statybos darbų paslaugas ir medžiagas gyvenamajam namui, priklausančiam L. R., esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti. Atitinkamai V. R., veikdamas UAB „V.“ naudai, siekdamas palankių savo vadovaujamai bendrovei „V.“ sprendimų (garantijų gaunant užsakymus vykdant viešuosius pirkimus), suteikė V. M. turtines vertybes paslaugomis bei pinigais, apmokėdamas už medžiagas. Kaip minėta pirmiau, kyšio dalyku laikomas neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas, inter alia turtinės paslaugos.

Taigi, V. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, o V. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įst. red.).

Dėl nuteistojo V. M. nuteisimo už kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 2 dalis)

Nuteistasis apeliaciniame skunde, neigdamas savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, tvirtina, kad per UAB „E.“ vadovą R. Š. jo įsigytas televizorius negali būti laikomas kyšiu, kadangi jis iš UAB „E.“ direktoriaus R. Š. televizorių neįgijo nemokamai, su juo už televizorių būtų atsiskaitęs vėliau, nes taip buvo susitarta. Iš nuteistojo V. M. teisme duotų parodymų matyti, kad pokalbio su bendrovės „E.“ vadovu R. Š. metu jis pasakė, kad nori įsigyti televizorių. R. Š. jam pasakė apie galimybę televizorių gauti žymiai pigiau, po ko V. M. paprašė nupirkti televizorių ir pažadėjo atsiskaityti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo V. M. parodymais, kad R. Š. televizorių įgijo skolon ir vėliau būtų su juo atsiskaitęs.

Apygardos teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pagrįstai ypatingą dėmesį skyrė liudytojo R. Š. parodymams. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino, kad V. M. prašė jo nupirkti televizorių, žadėdamas ateityje sudaryti galimybę bendrovei „E.“ laimėti konkursą priešgaisrinės signalizacijos ir vaizdo apsaugos įrengimui (duomenys neskelbtini) mokykloje. Be to, aiškiai nurodė, kad prašymą nupirkti V. M. televizorių jis suprato kaip kyšio reikalavimą už garantiją, jog jo vadovaujama bendrovė laimės minėtą konkursą. Liudytojo R. Š. parodymai patvirtina ir tai, kad V. M. nurodė R. Š. pačiam pasirūpinti dar dviejų įmonių komerciniais pasiūlymais, ir pastarasis pateikė V. M. UAB „B.“, K. K. įmonės ir UAB „E.“ pasiūlymus, po ko jo vadovaujama bendrovė „E.“ buvo pripažinta konkurso nugalėtoja. Taigi, šio asmens parodymai patvirtina, kad būtent V. M. iniciatyva, nesilaikant įstatymo reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus (kompiuterinės įrangos pirkimą V. M. pavedus atlikinėti ne vadovo sudarytai viešojo pirkimo komisijai, o pirkimų organizatorei A. J.; neatlikus tiekėjų apklausos, o V. M. nurodžius UAB „E.“ direktoriui R. Š. pateikti kitų firmų pasiūlymus ir pastarajam asmeniui tai padarius; nevykdant tiekėjų apklausos, nepateikus potencialiems tiekėjams kvietimų dalyvauti kompiuterinės įrangos pirkime, V. M. suteikus galimybę pateikti pasiūlymą tik vienintelei UAB „E.“, taip sudarant sąlygas šiai bendrovei laimėti 2007-10-15 kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimo viešųjų pirkimų konkursą, kurio vertė 61 320,85 Lt) UAB „E.“ buvo sudaryta išskirtinė galimybė įrengti kompiuterinę klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje ir taip gauti pelną. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, apygardos teismui netikėti šiais liudytojo R. Š. parodymais nebuvo jokio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai nepatvirtina jo kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą, be to, tarp jo ir R. Š. vykusių telefoninių pokalbių turinys neleidžia daryti išvadą, kad jis sudarė išskirtines sąlygas UAB „E.“ laimėti užsakymus darbų atlikimui arba tai, kad jis televizorių iš minėto asmens įgijo neatlygintinai. Apeliantas nepagrįstai šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis vertina kaip nepakankamus jo kaltei pagrįsti. Iš byloje esančių operatyvinių veiksmų protokolų apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriuose kontroliuojant bei fiksuojant V. M. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis yra užfiksuoti jo pokalbiai su R. Š., matyti, kad: 2007-11-28 vykusio pokalbio tarp V. M. ir R. Š. metu V. M. aiškinasi televizoriaus suradimo galimybes prekybos centruose (t. 1, b. l. 135); 2007-11-29 vykusio pokalbio metu V. M. žada R. Š. „išlyginti tą reikalą“ (t. 1, b. l. 136); 2007-11-30 vykusio pokalbio metu R. Š. nurodo, kad vieną „Samsungą“ užsakė. V. M. aiškinasi dar vieno televizoriaus suradimo galimybes, tikslinasi modelį (t. 1, b. l. 136); 2007-11-30 vykusio pokalbio metu V. M. padiktuoja R. Š. pageidaujamo televizoriaus modelį – „LE40N87BD“ (t. 1, b. l. 137); 2007-11-30 vykusio pokalbio metu V. M. tikslinasi televizoriaus modelį, parametrus (t. 1, b. l. 138); 2007-11-30 vykusio pokalbio metu V. M. sutaria su R. Š., kad reikia užsakyti jo pasirinktą televizorių (t. 1, b. l. 139); 2007-12-07 vykusio pokalbio metu V. M. sutaria su R. Š. dėl atvažiavimo (t. 1, b. l. 140); 2007-12-07 vykusio pokalbio metu V. M. praneša I. M., kad atveža televizorių ir prašo pasitikti (t. 1, b. l. 140). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėti rašytiniai įrodymai pagrįstai laikyti nuteistojo V. M. kaltę padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtinančiais įrodymais, kadangi jie sutampa su minėtais liudytojo V. Š. parodymais, o taip pat su kitais rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis. Būtent, kaip matyti iš 2008-11-26 kratos protokolo (10 t., b.l. 5-16), pas V. M. bute buvo rasta kartotinė dėžė, iš kurios buvo išpakuotas spalvotas televizorius „Samsung“, modelis „LE46N87BD“, serijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, su distancinio valdymo pultu, išnešamuoju laidu ir naudojimosi instrukcija. Tai, kad 2008-11-26 pas V. M. namuose vykusios kratos metu buvo rastas neišpakuotas televizorius, kuris V. M. buvo perduotas 2007-12-07, o taip pat tai, kad, praėjus daugiau nei metams nuo televizoriaus įteikimo, V. M. net nebandė atsiskaityti su R. Š., apygardos teismas pagrįstai vertino kaip aplinkybes, patvirtinančias faktą, jog V. M. minėtą televizorių iš R. Š. paėmė kaip kyšį.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad V. M. tyčia, savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, už neteisėtą veikimą – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „E.“ įrenginėjant kompiuterinę klasę bei pažadą ateityje sudaryti galimybę laimėti konkursą priešgaisrinės signalizacijos ir video apsaugos įrengimui jo vadovaujamoje mokykloje, savo naudai iš UAB „E.“ vadovo R. Š. 2007 m. gruodžio 7 d., 8 val. 30 min., priėmė kaip kyšį televizorių „Samsung“, modelis „LE46N87BD“, serijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 4000 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad V. M. pagrįstai nuteistas už kyšio priėmimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įst. red.).

Dėl nuteistojo V. M. nuteisimo už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas yra pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš minėtos normos analizės darytina išvada, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį galima tik tokiu atveju, kai yra nustatoma ne tik tai, kokiais veiksmais pasireiškė apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet ir neigiami padariniai, atsiradę dėl veiksmų asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. M., būdamas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170, 4 punktą buvo atsakingas už biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) mokykloje organizatorius. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą kartu su kitu nuteistojo teiginiu, kad apygardos teismas nenustatė, kas buvo jo kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus bendrininkai, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta, jog šią V. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, kurios organizatoriumi buvo V. M.. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad jis pagal teisinį reglamentavimą buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o taip pat už biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą. Nuteistasis V. M. tiesiogiai dalyvavo padarant BK 222 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką, todėl jo veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį papildomai nekvalifikuotina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad V. M., žinodamas, jog UAB „V.“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (2008-03-31 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-04-08 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-09-30 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) iš viso 2749,19 Lt sumai) ir prie šių sąskaitų pateiktuose atliktų darbų aktuose yra padidintos darbų kainos, įrašyti neatlikti darbai, medžiagos nepanaudotos mokyklos remontui, pasirašė šias sąskaitas ir pateikė jas (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterijai. Be to, jis, žinodamas, kad IĮ „P.“ pateiktame darbų akte bei išrašytoje 2008-10-10 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), 16263,20 Lt sumai į mokykloje atliktų darbų sąrašą yra įtraukti darbai ir išrašyta sąskaita už atliktus darbus I. M. priklausančiame bute bei L. R. priklausančiame bute ir name (duomenys neskelbtini), pasirašė grafoje „Užsakovas“ ir grafoje „Sąskaitą priėmė“, taip patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainas ir šiuos dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterijai. Faktinė aplinkybė, kad į minėtus apskaitos dokumentus buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nustatyta remiantis tiek liudytojų A. G., A. P. parodymais, tiek specialisto išvada Nr. 5-5/8. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį V. M. šioje dalyje pagrįstai grindė V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad V. M. buvo žinoma, jog namo (duomenys neskelbtini) įrengimui naudojamos medžiagos, kurios pagal dokumentus nurašytos kaip panaudotos remontuojant mokyklą, kadangi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. R., kaip minėta pirmiau, patvirtino teisiamajame posėdyje, o taip pat rėmėsi ir liudytojų A. G., A. P. parodymais. Būtent, dėl IĮ „P.“ 2008-10-10 PVM sąskaitos, faktūros serija (duomenys neskelbtini), ir atliktų darbų akto tiek šios įmonės savininkas A. G., tiek šios įmonės darbų vadovas A. P. aiškiai nurodė, kad būtent V. M. nurodymu darbai, atlikti name (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į darbų, atliktų (duomenys neskelbtini) mokykloje, aktą. Be to, kaip matyti iš A. G. teisme duotų parodymų, jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. M. įtaigiai prašė dirbtinai padidinti (duomenys neskelbtini) mokykloje atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertę ar prirašyti papildomas medžiagas ir tokiu būdu padengti jo paties įsiskolinimą dėl atliktų darbų privačiuose objektuose. Apygardos teismas minėtų liudytojų parodymus įvertino teisingai ir pagrįstai jais grindė nuteistojo V. M. kaltę padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme duotų liudytojo A. P. parodymų, jis patvirtino, kad buvo gautas nurodymas atlikti darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad visi atsikaitymai už atliktus darbus vyko per IĮ „P.“ savininką A. G..

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą, nepatvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, kurių turinys leidžia daryti tik tą išvadą, kad V. M. palaikė ryšį su A. P. ir tarėsi dėl darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos. Iš operatyvinių veiksmų protokolų apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriuose kontroliuojant bei fiksuojant V. M. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis yra užfiksuoti pokalbiai, matyti, kad: 2008-06-30 vykusio V. M. ir A. G. pokalbio metu V. M. prašo santechnikų pagalbos ir žada atsiskaityti „per mokyklą“ (1 t., b. l. 143); 2008-08-27 vykusio V. M. ir A. P. pokalbio metu V. M. domisi, ar darbai mokykloje jau baigti, ar jau gali pradėti darbus prie „R.“ (1 t., b. l. 144); 2008-10-02 vykusio V. M. ir A. G. pokalbio metu V. M. tariasi dėl susitikimo, kadangi reikia derinti sąmatą (1 t., b. l. 145); 2008-10-10 vykusio V. M. ir A. P. pokalbio metu A. P. tikslinasi, kokius darbus nurodyti sąskaitoje (1 t., b. l. 145). Apygardos teismas pagrįstai šiuos rašytinius įrodymus pripažino nuteistojo V. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais, kadangi juose užfiksuotų tarp V. M. su A. G. ir A. P. vykusių telefoninių pokalbių turinys patvirtina liudytojų A. G. ir A. P. parodymus apie V. M. iniciatyvą name (duomenys neskelbtini) atliktus darbus įtraukti į darbų, atliktų (duomenys neskelbtini) mokykloje, aktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bei apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog faktinės aplinkybės šioje byloje yra nustatytos teisingai, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai V. M. veiksmuose atskleisti tinkamai ir įrodyti aptartų bei skundžiamame nuosprendyje detalizuotų įrodymų visuma.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, pagal užimamas pareigas galėjo ir privalėjo žinoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ir jų reikalavimų savo veikloje laikytis. Įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad V. M., siekdamas asmeninės naudos, sąmoningai buhalterinę apskaitą tvarkė neteisingai, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju būtent dėl nuteistojo V. M. neteisėtų tyčinių veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007-2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokius konkrečius padarinius sukėlė UAB „V.“ ir IĮ „P.“ surašyti netikslūs duomenys sąskaitose faktūrose apie atliktus darbus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Būtent, remdamasis specialisto išvada Nr. 5-5/8, apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad dėl to, jog (duomenys neskelbtini) mokykla įtraukė į apskaitą tris UAB „V.” išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2008-03-31 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-04-08 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-09-30 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini)), kuriose dalis nurodytų medžiagų ir darbų, kurių suma 2749,19 Lt, nebuvo panaudota mokyklos patalpų remontui, dėl to, kad Panevėžio specialioji mokykla įtraukė į apskaitą ir deklaravo 10 UAB „V.” 2007–2008 metais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, serijos (duomenys neskelbtini), kuriose yra nurodyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų kainą ir vertę, tačiau tyrimo metu negalima nustatyti, kokia reali atliktų darbų vertė, bei dėl to, kad Panevėžio specialioji mokykla įtraukė į apskaitą IĮ „P.” 2008-10-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurioje dalis nurodytų medžiagų ir darbų nebuvo panaudota mokyklos patalpų remontui, iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007–2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (17 t., b. l. 129 antra pusė).

Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, V. M. teigia, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, todėl negali būti pripažįstamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Tačiau apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, t. y. 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Tokiu atveju, kai nustatoma, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui sąmoningai nepateikiami visi buhalterinės apskaitos dokumentai arba jam pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuoti neobjektyvūs, tikrovės neatitinkantys duomenys, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektu laikomas asmuo, kuris teikia tokius dokumentus apskaitą tvarkančiam subjektui – buhalteriui. Byloje nustatyta, kad būtent V. M., žinodamas, kad UAB „V.” pateiktose PVM sąskaitose (2008-03-31 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-04-08 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2008-09-30 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini)) yra padidintos darbų kainos, įrašyti neatlikti darbai, medžiagos nepanaudotos mokyklos remontui, pasirašė šias sąskaitas ir pateikė jas (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterijai. Ta aplinkybė, kad šioje byloje nenustatyta, kas konkrečiai suklastojo minėtas UAB „V.” PVM sąskaitas faktūras, V. M. kaltės nepaneigia. Be to, jis, žinodamas, kad IĮ „P.“ pateiktame darbų akte bei išrašytoje 2008-10-10 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), į mokykloje atliktų darbų sąrašą yra įtraukti darbai ir išrašyta sąskaita už atliktus darbus I. M. priklausančiame bute bei L. R. priklausančiame bute ir name (duomenys neskelbtini), pasirašė grafoje „Užsakovas“ ir grafoje „Sąskaitą priėmė“, taip patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainas ir šiuos dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos buhalterijai.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Nustačius, kad tam tikrus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasirašė V. M., pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo patrauktas V. M..

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad V. M. pagrįstai nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo V. M. nuteisimo už IĮ „P.“ atliktų darbų akto už 2008 m. spalio mėnesį ir 2008-10-10 PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), bei UAB „F.“ 2008-09-25 PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), suklastojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo straipsniu saugoma tokia vertybė kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, taip užtikrinant normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl bet kurio iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dokumento suklastojimu pripažįstamas ne tik netikro dokumento pagaminimas, bet ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį, net nebūtina, kad visa informacija jame turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Melagingi duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. savo kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikaltimų neigia, tvirtina, kad, pasirašydamas UAB „F.“ sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), už V. R., nesiekė suklastoti šiame dokumente esančių įrašų bei nepakeitė sąskaitos faktūros tikrumo ir turinio teisingumo. Taip pat jokių duomenų, neatitinkančių tikrovės, jis neįrašė ir į IĮ „P.“ išrašytą sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), bei niekam nenurodė to padaryti. Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, savo nekaltumą iš esmės grindžia tik savo paties parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Apeliantas skunde tik abstrakčiai teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės padarius šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės detaliai atsakyti į šį apeliacinio skundo argumentą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apygardos teismas aplinkybę, kad į darbų atlikimo aktą bei į IĮ „P.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), tikrovės neatitinkantys duomenys įrašyti būtent V. M. iniciatyva ir jam buvo žinoma apie tų duomenų neteisingumą, grindė pirmiau minėtais liudytojų A. G., A. P. parodymais, kad būtent V. M. nurodymu darbai, atlikti name (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į darbų, atliktų (duomenys neskelbtini) mokykloje, aktą. Be to, pripažino, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir operatyvinių veiksmų protokolai, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir A. P.. Šiais rašytiniais įrodymais apygardos teismas pagrįstai rėmėsi, nustatydamas nuteistojo V. M. kaltę suklastojus IĮ „P.“ atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėnesį ir 2008-10-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kadangi jie kartu su minėtais liudytojo A. P. parodymais patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Atitinkamai V. M. kaltę dėl UAB „F.“ PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), suklastojimo apygardos teismas grindė iš dalies paties nuteistojo V. M. parodymais, nuteistojo V. R. parodymais, specialisto išvada. Apeliantas nei apygardos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija tos aplinkybės, kad jis pasirašė už V. R. UAB „F.“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad nesiekė suklastoti šiame dokumente esančių įrašų bei nepakeitė sąskaitos faktūros tikrumo ir turinio teisingumo. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, pagrįstai sprendė, jog V. M. tyčia į tikrą dokumentą - UAB „F.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) - įrašė melagingus duomenis (kad prekes priėmė direktorius V. R.) ir pasirašė už kitą asmenį, imituodamas tikrą jo parašą. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą paleido į teisinę apyvartą - pateikė UAB „F.“ direktoriui A. B.. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti aiškūs ir detalūs motyvai, kurių pagrindu padarytos pagrįstos išvados dėl nuteistojo V. M. kaltės padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat tai, kad apeliaciniame skunde nėra išdėstyti detalūs argumentai, kodėl nesutinkama su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi, daro išvadą, kad nuteistojo V. M. kaltė tinkamai pagrįsta byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad V. M. pagrįstai nuteistas už IĮ „P.“ atliktų darbų akto už 2008 m. spalio mėnesį ir 2008-10-10 PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), bei UAB „F.“ 2008-09-25 PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Dėl nuteistojo V. M. nuteisimo už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (BK 220 straipsnio 1 dalis)

Apeliantas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, o savo nekaltumą iš esmės grindžia tik savo paties byloje duotais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas, spręsdamas nuteistojo V. M. kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą klausimą, pagrįstai rėmėsi 2011-12-09 specialisto išvada Nr. SI-1, kurioje nustatyta, kad V. M., pateikdamas gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2007 metus ir tos deklaracijos patikslinimą, nedeklaravo 266 085 Lt dokumentais nepatvirtintų, esančių ne banke turėtų piniginių lėšų ir tokiu būdu išvengė 71 843 Lt pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kaip matyti iš nuteistojo V. M. apygardos teisme duotų parodymų, jis neigė suteikęs 220 000 Lt dydžio paskolą UAB „Š.“ bei neturėjęs kitų nedeklaruotų piniginių lėšų. Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės atkartoja savo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad paskolas Š. K. suteikė jo tėvas dar iki savo mirties bei motina (atitinkamai 70 000 Lt ir 60 000 Lt). Kadangi Š. K. paskolinti pinigai apeliantui nepriklausė, jis neturėjo pagrindo juos deklaruoti kaip savo. Be to, nuteistasis V. M. neigia paskolinęs Š. K. ir 30 000 Lt. Nuteistojo V. M. parodymus, kad paskolas Š. K. suteikė jo tėvas dar iki savo mirties bei motina (atitinkamai 70 000 Lt ir 60 000 Lt), o tuo pačiu ir liudytojo Š. K. duotus parodymus, kad 70 000 Lt jis buvo skolingas V. M. tėvui, o dar 60 000 Lt pasiskolino iš paties V. M., paneigia operatyvinių priemonių pagalba užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir Š. K.. Apygardos teismas nuteistojo V. M. kaltę grindė ne tik minėta specialisto išvada, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde, bet ir operatyvinių priemonių pagalba užfiksuotais telefoniniais pokalbiais tarp V. M. ir Š. K.. Būtent, iš operatyvinių veiksmų protokolo apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriame kontroliuojant bei fiksuojant V. M. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis, užfiksuoti V. M. ir Š. K. pokalbiai, matyti, kad: 2007-09-28 vykusio pokalbio metu V. M. tariasi su Š. K. dėl paskolos sutarties surašymo, nuo spalio mėn. (1 t., b. l. 173); 2007-10-01 vykusio pokalbio metu Š. K. prašo skubiai „30“, kadangi banke nesutvarkė reikiamų dokumentų. Žada, kad nuo tos sumos bus atskiri procentai. V. M. sutinka duoti prašomą sumą (1 t., b. l. 173–174); 2008-02-20 vykusio pokalbio metu V. M. prašo grąžinti nors 5 tūkstančius (1 t., b. l. 174–176); 2008-02-25 vykusio pokalbio metu Š. K. pažada V. M. grąžinti dalį pinigų (1 t., b. l. 176); 2008-03-22 vykusio pokalbio metu V. M. prašo grąžinti dalį pinigų, kaip ir praeitą kartą, ir Š. K. žada tai padaryti (1 t., b. l. 177); 2008-04-11 vykusio pokalbio metu Š. K. nurodo, kad jau davė nurodymus pervesti dalį pinigų į V. M. sąskaitą. Kalbama apie „5“, kaip ir ankstesniais kartais (1 t., b. l. 177–178); 2008-05-25 vykusio pokalbio ir 2008-08-26 vykusio pokalbio metu V. M. prašo grąžinti dalį pinigų. Š. K. pripažįsta, kad yra skolingas (1 t., b. l. 178–180). Būtent šiais įrodymais nustatyta, kad V. M. ir Š. K. pakankamai intensyviai bendravo paskolų suteikimo ir jų grąžinimo klausimais, V. M. Š. K. buvo paskolinęs dar ir 30 000 litų, Š. K. patvirtino, kad yra skolingas V. M., ir būtent jie sprendė skolos grąžinimo klausimus. Šie įrodymai paneigia ir kitą apeliacinio skundo argumentą, kad 30 000 litų pinigų sumą Š. K., apelianto paprašytas, paskolino V. M., ir kad ši skola V. M. buvo grąžinta tais pačiais kalendoriniais metais, todėl nebuvo jokio pagrindo šią sumą nurodyti metinėje deklaracijoje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme duotų liudytojo V. M. parodymų, jis aiškino, kad V. M. prašymu jis žodiniu susitarimu Š. K. 2007 m. spalio mėnesį buvo paskolinęs 30 000 litų, kuriuos Š. K. jam grąžino tų pačių metų gruodžio mėnesį. Liudytoju apeliacinės instancijos teisme apklaustas Š. K. taip pat tvirtino, kad 30 000 litų jam paskolino V. M.. Tačiau apeliacinės instancijos teismui tikėti šiais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, nėra pagrindo. Operatyvinių veiksmų protokolai paneigia ir nuteistojo V. M. teiginį, kad paskolą Š. K. suteikė ir jo motina I. M., kadangi nė viename pokalbyje nėra jokių užuominų apie I. M..

Apygardos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. SI-1, kadangi abejoti šios išvados objektyvumu nebuvo pagrindo, juolab, kad ją patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi specialistė. Šio rašytinio įrodymo patikimumo nepaneigia nei nuteistojo V. M. parodymai, nei kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma ir tai, kad apygardos teismas, grįsdamas apelianto kaltę padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą, nepagrįstai rėmėsi tarp V. M. ir J. G. vykusio telefoninio pokalbio turiniu, kadangi šis telefoninis pokalbis teisiamajame posėdyje nebuvo ištirtas, taip pat nebuvo apklausta J. M. (G.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apygardos teismas šių telefoninių pokalbių turinį išdėstė nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, ištyrė pagarsindamas bylos medžiagą (17 t., b.l. 89), tačiau pateikdamas motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės jų nevertino. Šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra pagrįstas neleistinais įrodymais.

Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. M. patikslino turto deklaraciją, pagal deklaracijos patikslinimą bei naujai atlikto specialisto tyrimo išvadas teisingai sumažino kaltinimo apimtį ir pagrįstai sprendė, kad šis kaltinimo apimties sumažinimas nekeičia pačios veikos kvalifikavimo. Vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal 2004-07-13 BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją.

Dėl nuteistojo V. R. ir juridinio asmens UAB „V.“ nuteisimo už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį)

Apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčijama V. R. ir UAB „V.“ kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau nesutinkama su tam tikromis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios detalizuotos apeliaciniuose skunduose.

Apeliantų teigimu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog V. M. name statybinius darbus atlikę asmenys nelegaliai dirbo įmonėje „V.“, ir kad jiems už tai buvo sumokėtas neoficialus darbo užmokestis. Nors nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde neigia tą aplinkybę, kad nuosprendyje nurodytiems asmenims buvo sumokėtas neoficialus darbo užmokestis, tačiau iš jo paties teisme duotų parodymų matyti, kad jis pripažino, jog kai kurie darbuotojai gaudavo ir neoficialius atlyginimus, nesutiko tik su kaltinime nurodytomis sumomis (17 t., b. l. 85). Be to, teisme jis kategoriškai pripažino, jog M. L. sumokėjo neoficialų atlyginimą (17 t., b. l. 84 antra pusė). Taigi, apeliantas prašo iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip neįrodytą pašalinti ir tą aplinkybę, kurią jis pats pripažino, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Šia nuteistojo V. R. teisme duotų parodymų dalimi apygardos teismas pagrįstai rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. R. ir UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apygardos teismas iš paties V. R., nuteistojo V. M. bei liudytojų UAB „V.“ dirbusių ir remonto darbus name (duomenys neskelbtini) atlikusių asmenų A. D., R. V. parodymų nustatė, kad V. R. UAB „V.“ lėšomis (darbo jėga, medžiagomis, darbo įrankiais) atliko namo adresu (duomenys neskelbtini), remonto ir įrengimo darbus, dėl kurių atlikimo nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis. Bendrovė apmokėjo įvairių statybinių medžiagų, panaudotų to namo įrengimui, įgijimą iš bendrovių „D.“ projektai, UAB „F.“, „O.“. UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje buvo nurodoma, kad šie darbai bei medžiagos panaudotos kituose objektuose.

Apygardos teismas tinkamai įvertino liudytojais apklaustų buvusių UAB „V.“ darbuotojų R. U., R. U., E. F., V. F., R. V., V. K., V. M., R. N., R. Š. parodymus, iš kurių matyti, kad jie patvirtino gavę K. Š. užrašuose nurodyto dydžio atlyginimus grynaisiais. Be to, teisminio nagrinėjimo metu pats V. R. pripažino tą aplinkybę, kad, darbuotojams paprašius, pinigus perduodavo ir jis pats, ir K. Š..

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. nesutinka su apygardos teismo išvada, kad pagal individualios veiklos pažymėjimus dirbę statybininkai UAB „V.“ dirbo nelegaliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią aplinkybę jis ginčijo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas šį V. R. teiginį atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad jį paneigia liudytojų A. D., R. V., V. K., V. M. parodymai. Šie liudytojai patvirtino, kad būtent V. R. ar kiti bendrovės įgalioti asmenys nurodydavo darbus ir juos kontroliavo (mokėjo atlygį pagal atliktus darbus). Minėtos aplinkybės paneigia ir nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentą, kad V. M. name statybinius darbus atlikusių asmenų darbą prižiūrėjo ir koordinavo ne jis ar K. Š., o pats V. M., kuris su darbininkais derino atliekamų darbų apimtį, kainą ir kokybę.

Be minėtų liudytojų parodymų apygardos teismas, spręsdamas nuteistojo V. R. ir UAB „V.“ kaltės klausimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, įvertino ir tai, kad UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo įregistruota jokių sutarčių dėl rangos su individualią veiklą ar pagal patentą dirbančiais asmenimis. Aplinkybę, kad UAB „V.“ dirbo asmenys, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apygardos teismas grindė ir operatyvinių priemonių pagalba užfiksuotais telefoniniais pokalbiais tarp V. R. ir D. B., R. M., I. M., M. L.. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, jog realiai tarp visų kaltinime nurodytų asmenų ir UAB „V.“ buvo darbo santykiai, kadangi jiems buvo parūpinta darbo vieta, jie buvo aprūpinti darbo įrankiais, jiems buvo nurodoma, kokius darbus reikia atlikti, jie dirbo su bendrovės medžiagomis; darbuotojams, kurie buvo oficialiai įdarbinti bendrovėje, tik dalis atlyginimo buvo mokama neoficialiai, o asmenims, kurie formaliai buvo išsipirkę patentus ar registravę individualią veiklą, tokia forma buvo mokamas visas atlyginimas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. teigia, kad specialistė R. P., atlikdama tyrimą, neįvertino visų UAB „V.“ finansinių dokumentų, todėl ši specialisto išvada Nr. 5-5/38 negali būti pripažįstama patikimu įrodymu. Apeliantas nenurodo, kokie konkrečiai finansiniai dokumentai tyrimo metu nebuvo specialistės įvertinti, be to, argumentuotai bei objektyviais duomenimis nepaneigia minėtoje specialisto išvadoje pateiktų paskaičiavimų bei išvadų, todėl šis abstraktus apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, apeliantas V. R. teigia, kad ši specialisto išvada nesutampa su UAB „V.“ atstovo pateikta konsultacine išvada, šiose specialistų išvadose esančių prieštaravimų nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai rėmėsi būtent minėta specialisto išvada Nr. 5-5/38, bet ne UAB „V.“ atstovo konsultacine išvada. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad nuteisto juridinio asmens UAB „V.“ atstovas yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, be to, ši išvada nepaneigia specialisto išvados Nr. 5-5/38, kuri buvo atlikta palyginus ir įvertinus liudytojų parodymus bei tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, tai yra atlikus žymiai platesnės apimties tyrimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog įrodyta, kad į UAB „V.” apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos operacijos neįvyko arba įvyko ne taip, kaip jose nurodyta – UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 12 587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM; UAB „D.” projektai 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM; UAB „O.” 2007-12-27, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 21 272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-02-04, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 1949,15 ir 350,85 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-03-12, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM; UAB „F.” 2008-09-25, serija (duomenys neskelbtini), kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt PVM. Šiose sąskaitose nurodytus darbus ir medžiagas panaudojus ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, neteisėtai į PVM apskaitą įtraukė 9495,86 Lt PVM bei įtraukė 52 754,73 Lt į 2007–2008 metų sąnaudas, kurios buvo panaudotos ne UAB „V.” pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o įrengiant L. R. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Taip pat įrodyta, kad V. R. ir pagal jo nurodymą UAB „V.” darbuotojas K. Š. bendrovės darbuotojams mokėjo papildomai neoficialų darbo užmokestį, šio užmokesčio nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, taip pat nedeklaravo dalies išmokėto darbo užmokesčio bei išskaičiuotų mokesčių nuo šių neapskaitytų sumų, o būtent: nesudarė darbo sutarčių su R. V., dirbusiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 24452,42 Lt darbo užmokesčio; su V. J., dirbusiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 5500 Lt darbo užmokesčio; su A. D., dirbusiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 4860 Lt darbo užmokesčio; su M. L., dirbusia nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. spalio mėn. 8 d., ir šiuo laikotarpiu jai sumokėjo 2400 Lt darbo užmokesčio. Be to, A. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 361,46 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. N. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 375,72 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, E. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 15275 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. 2008 m.08 m.uo im.nebuvo panaudotos,o aktądvokato orderiu serija LAT Nr.505250, kuriame pavedama A.Martinkevičiui ginti UAB "XXXXXXsumokėjo 13 325,20 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. K. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 47 529,49 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. mokėjo neoficialų, neapskaitytą darbo užmokestį, sumokėjo 39 880,59 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, iš šio darbo užmokesčio 209 585,86 Lt nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą. Taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o išmokant neapskaitytą darbo užmokestį be pateisinamųjų dokumentų, buvo pažeisti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimai, pagal kuriuos pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas.

Visas minėtas veikas V. R. atliko, veikdamas įmonės vardu, įmonės naudai ir interesais, jis tuo metu vadovavo UAB „V.“ ir pagal 2003-04-29 UAB „V.“ įstatus bei pagal 2003-12-11 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. buvo atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Bendrovė apmokėjo už statybines medžiagas, panaudotas namo (duomenys neskelbtini), įrengimui. UAB „V.“, namui (duomenys neskelbtini) panaudotas medžiagas nurašydama kaip panaudotas kituose (oficialiuose) objektuose, didino sąnaudas bei padidino į PVM ataskaitą įtraukiamas sumas, o darbuotojams mokėdama papildomą neoficialų atlyginimą ir mokėdama atlyginimą oficialiai neįdarbintiems darbuotojams, išvengė privalomų mokesčių. Byloje nustatyta, kad iš viso 2007–2008 metais UAB „V.” apgaulingai tvarkant apskaitą buvo nesumokėta į biudžetą 143 947,98 Lt mokesčių, iš jų:

10 049,86 Lt pelno mokesčio (2007 m. – 6872,44 Lt; 2008 m. – 3177,42 Lt);10 558,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2007 m. – 82 46,93 Lt; 2008 m. – 2311,56 Lt);51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio (2007 m. – 18 844,92 Lt; 2008 m. – 32 858,31 Lt);71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (2007 m. – 24 043,02 Lt; 2008 m. – 47 174,20 Lt);419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą (2007 m. – 141,55 Lt; 2008 m. – 277,63 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pastarosios faktinės aplinkybės yra nustatytos teisingai, šalinti jas iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip neįrodytas nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde tiesiogiai neginčija jam paskirtos bausmės, tačiau jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme, prašydamas V. M. išteisinti, dar prašė įvertinti ir tai, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento bei (duomenys neskelbtini) mero yra charakterizuojamas teigiamai, baudžiamoji atsakomybė V. M. taikoma praėjus daugiau nei septyneriems metams po nusikalstamų veikų padarymo. Nurodęs šias aplinkybes, gynėjas pateikė alternatyvų prašymą sušvelninti nuteistajam paskirtąją bausmę.

Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., atsižvelgė į tai, kad jis padarė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, dvi veikos – apysunkių ir keturios veikos – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Įvertino ir teigiamą nuteistojo charakteristiką, taip pat tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs, nuo nusikalstamų veikų nuosprendžio priėmimo metu buvo praėję daugiau nei treji metai. Be paminėtų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad nenustatyta nei V. M. atsakomybę dėl jo apeliaciniame skunde ginčijamų nusikalstamų veikų lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, kurias įvertinti skiriant bausmę nuteistajam teismą įpareigoja įstatymas, ir teisingai V. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, skyrė įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už kitas nusikalstamas veikas skyrė bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Iš bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apygardos teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję daug laiko, ir į tai atsižvelgė nustatydamas bausmės, skiriamos už kiekvieną iš V. M. inkriminuotų nusikaltimų, dydį – mažesnį nei už atitinkamą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytas konkrečios bausmės vidurkis. Nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme akcentuotos aplinkybės, kad nuo V. M. padarytų nusikalstamų veikų šiuo metu yra praėję dar daugiau laiko, (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento bei (duomenys neskelbtini) miesto mero V. M. yra charakterizuojamas teigiamai, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu sumažinti V. M. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų paskirtąją bausmę. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 5 dalimi, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu V. M. nėjo tų pareigų, kurias užėmė nusikalstamų veikų padarymo metu, o taip pat į tai, kad, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas praranda aktualumą, V. M. pagrįstai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ir bauda. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. tiek už kiekvieną nusikaltimą paskirta, tiek ir galutinė subendrinta bausmės yra teisingos ir tinkamos įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, todėl jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistajam V. R. ir nuteistam juridiniam asmeniui UAB „V.“ paskirtų bausmių

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę – baudą, sutrumpinti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų. Atitinkamai nuteisto juridinio asmens atstovai apeliaciniame skunde prašo sušvelninti UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – baudą arba pakeisti baudos sumokėjimo terminą, nustatant jį 36 mėnesiams.

Iš nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę V. R., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti tyčia. Be šių aplinkybių įvertino ir tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat tai, kad V. R. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis V. R. neginčija jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšies - baudos, tik prašo nustatyti mažesnį jos dydį, atsižvelgus į tai, kad jis nuo 2008 metų daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, anksčiau teistas ar administracine tvarka baustas nebuvo, yra charakterizuojamas teigiamai, šeimos materialinė padėtis yra sunki - jis yra tik 50 procentų darbingas, išlaiko savo neįgalų sūnų bei sveikatos problemų turinčią sutuoktinę. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis V. R. nuo 2012-01-20 iki 2013-01-19 buvo nustatytas 50 procentų darbingumas (17 t., b. l. 6), jo sūnui M. R. nuo 2011-01-27 iki 2013-01-26 buvo nustatytas 40 procentų darbingumas (17 t., b. l. 13), 2008-12-02 medicininis pažymėjimas Nr. 1713 (17 t., b.l. 16) patvirtina, kad jo žmonai G. R. 2008 metais buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija. Tačiau naujų objektyvių duomenų apie esamą nuteistojo darbingumo lygį, šeimos materialinę padėtį, šeimos narių pablogėjusią sveikatos būklę ar pan., kurie galėtų būti vertinami kaip pagrindas mažinti nuteistajam V. R. paskirtos baudos dydį, apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų nuteistąjį V. R. charakterizuojančių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad V. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - bauda, kurios dydis yra mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Apygardos teismas, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikė visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įst. red.) paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėjo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 MGL dydžio baudą. Nuteistajam V. R. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Bausmių bendrinimo būdo pasirinkimas ir taikymas yra nuosprendį priėmusio teismo prerogatyva, be to, galutinės subendrintos bausmės dydžio apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija, pripažindama, kad bausmė nuteistajam V. R. paskirta nepažeidžiant Baudžiamojo įstatymo reikalavimų, detaliau dėl to nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teigiamos nuteistojo V. R. charakteristikos, dalinio darbingumo, taip pat jo sūnaus ir žmonos sveikatos būklės, nesudaro pagrindo mažinti nuteistajam V. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį, o taip pat ir sutrumpinti jam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų.

Nuteisto juridinio asmens UAB „V.“ atstovų apeliacinis skundas dėl per griežtos bausmės UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrimo grindžiamas tuo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai neįvertino tai, kad ši įmonė yra nedidelė, ateityje bus sprendžiamas klausimas dėl šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Be to, šio juridinio asmens atstovas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad UAB „V.“ finansinė padėtis yra sunki, iš bendrovės Pelno ir nuostolių ataskaitų matyti, kad jos vykdytinos prievolės ir įsipareigojimai sudaro ženkliai didesnę sumą nei pajamų ir turto dalis, paskirta 39 000 litų bauda prives bendrovę prie bankroto. Iš byloje esančių UAB „V.“ 2012-07-31 Pelno (nuostolių) ataskaitos bei 2012-07-31 šios įmonės balanso (18 t., b. l. 59-60) teisėjų kolegija neturi galimybės spręsti apie dabartinę UAB „V.“ finansinę padėtį. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ateityje bus sprendžiamas klausimas dėl šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu mažinti skundžiamu nuosprendžiu UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį nuo 300 (39 000 litų, 11 295 eurų) MGL iki 100 MGL (13 000 litų, 3765 eurų), kaip to apeliacinės instancijos teisme prašė UAB „V.“ atstovas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, iš jų ir tai, kad UAB „V.“ yra nedidelė įmonė, daro išvadą, kad juridiniam asmeniui UAB „V.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - bauda, kurios dydis yra žymiai mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį ir labiau artimas minimumui, numatytam Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 4 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, pagal kurią juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda), yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Mažinti paskirtos baudos dydį, kaip to apeliacinės instancijos teisme prašė juridinio asmens UAB „V.“ atstovas, nėra įstatyminio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatytas 12 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtąją bausmę, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas šiai prievolei įvykdyti. Nustatyti didesnį baudos sumokėjimo terminą, tai yra 30 mėnesių, kaip to apeliacinės instancijos teisme prašė juridinio asmens UAB „V.“ atstovas, teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ginčija nuteistasis V. M., teigdamas, kad apygardos teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi beveik visą 74 254,73 Lt sumą, kurią buvo pasiskolinęs iš V. R. vadovaujamos įmonės „V.“, jis yra atlyginęs. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš V. R. priėmė 74 254,73 Lt dydžio kyšį (paslaugomis, statybinėmis medžiagomis ir apmokant sąskaitas). Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas grindžiamas kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-632/2004, 2K-70/2005, tačiau apeliaciniame skunde nurodyti bylų pavyzdžiai šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi jose nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo šios bylos aplinkybių. Šioje byloje nėra pareikštas UAB „V.“ civilinis ieškinys, kurį visą ar jo dalį V. M. būtų atlyginęs.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame baudžiamajame įstatyme yra nustatyta teismo pareiga konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Tokia nusikalstama nauda gali būti ne tik kaip bet kokio pavidalo turto įgijimas, bet ir kaip turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas (išlaidų sutaupymas). Nusikalstamų veikų, numatytų BK XXXIII skyriuje, dalykas – kyšis – suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas, inter alia turtinės paslaugos, pavyzdžiui, nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt. Nusikalstamos veikos dalykas kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis BK 72 straipsnyje expressis verbis nenurodytas, todėl gali būti konfiskuojamas, jeigu atitinka kitų šiame straipsnyje nurodytų konfiskuotino turto rūšių požymius.

Iš byloje esančios 2011-09-05 specialisto išvados „Dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-5/74 matyti, kad L. R. ir V. M. 2009 metų gruodžio mėnesį į UAB „V.“ atsiskaitomąją sąskaitą banke iš viso įnešė 63 839,39 Lt už įrenginius ir medžiagas, panaudotas įrenginėjant namą adresu: (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovei „V.“ padarytas nuostolis sumažėjo ir yra 10 466,15 Lt. Tačiau UAB „V.“ nustatyto dydžio nuostolį patyrė dėl savo nusikalstamų veiksmų, o V. M., priimdamas kyšį (paslaugomis, statybinėmis medžiagomis ir apmokant sąskaitas), iš V. R. įgijo turto už 74 254,73 Lt. Šis materialus turtas yra V. M. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris ir turi būti konfiskuojamas. Taigi, BK 72 straipsnio reikalavimai nagrinėjamu atveju nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. M., V. R. ir UAB „V.“ atstovų apeliacinius skundus atmesti.