- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 1N-248-150/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00409-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- V. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria patenkintas nuteistojo V. M. prašymas dėl jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 225 straipsnio 2 dalį – 3 metams atimta teisė dirbti vadovaujantį ir materialiai atsakingą darbą Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje bei viešosiose įstaigose, BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio bauda, BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (pažymos apie atlyginimą suklastojimas) – 20 MGL dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Frostus“ sąskaitos suklastojimas) – 25 MGL dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (IĮ „Plieninė sklendė“ sąskaitos suklastojimas) – 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams su 50 MGL dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2–3 dalimis, iš V. M. konfiskuota televizorius „Samsung“ ir turto už 74 154,73 Lt, taip pat priteista valstybei 71 843 Lt nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo V. M. ir nuteistojo UAB „Valresta“ atstovų kasaciniai skundai atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. gautas nuteistojo V. M. prašymas atidėti jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtą laivės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistasis V. M. grindė pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, t. y. prašė taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, šeimą, augina 4 vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, charakterizuojamas teigiamai, netrukdė procesui nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tėvas miręs, o motina gauna labai mažą pensiją, jam ir šeimos nariams diagnozuotos sveikatos problemos, todėl jis, būdamas vienintelis darbingas ir didesnes, nei minimalias, pajamas gaunantis asmuo, privalo rūpintis artimųjų gerove. Nuteistasis taip pat prašė įvertinti pakankamai ilgą proceso trukmę, t. y. kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko 7 metus, per kuriuos jis sąžiningai dirbo, rūpinosi šeima, nepadarė jokių pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, nuteistasis V. M. manė, kad realios bausmės skyrimas neteko prasmės, o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepime į nuteistojo V. M. prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo prašė tokį nuteistojo prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi minėtą nuteistojo V. M. prašymą patenkino.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad viena iš V. M. veikų, dėl kurios padarymo jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. (klaidingai nurodyta 2013 m. vasario 15 d.) nuosprendžiu, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, kitos apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, byloje nėra V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl J. G. (M.) darbo užmokesčio pažymos klastojimo jis prisipažino padaręs šią veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad V. M. anksčiau neteistas, apibūdinamas išskirtinai teigiamai, aktyviai dalyvauja miesto visuomeninėje veikloje, jam įteikti net 6 padėkos raštai, augina 4 vaikus, iš kurių vienas mažametis. Žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad vykdant 21 476,69 Eur vertės turto konfiskavimą, V. M. bendradarbiavo su antstoliu, operatyviai teikė reikiamus dokumentus, nesudarė jokių kliūčių atlikti vykdymo veiksmus, dirba, naujų teisės pažeidimų nepadarė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, taip pat papildomai įvertinęs baudžiamojo proceso trukmę, kad nuo nuteistojo V. M. veikų padarymo (2007–2008 metai) praėjo daug laiko, nuteistasis turi valstybei sumokėti 71 843 Lt nesumokėto GPM, apygardos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, nustatant nuteistajam V. M. įpareigojimą tęsti darbą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šalies argumentai
Prokuroras, nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nuteistojo V. M. prašymą atidėti bausmės vykdymą atmesti. Prokuroras teigia, kad iš esmės į visas aplinkybes, į kurias prašė atsižvelgti nuteistasis V. M. prašyme dėl bausmės vykdymo atidėjimo, buvo atsižvelgta individualizuojant ir paskiriant nuteistajam bausmę. Anot prokuroro, pagal formuojamą teismų praktiką tai, kad dauguma aplinkybių jau buvo įvertintos asmeniui parenkant tam tikros bausmės rūšį ir dydį, sudaro pagrindą prašymą atidėti bausmės vykdymą atmesti. Prokuroro nuomone, aptariamu atveju be pagrindo teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. M. yra nuteistas už 7 veikų padarymą, nusikalstamos veikos buvo vykdomos ilgą laiką, jis veikė tiesiogine tyčia, reikalavo įvairių paslaugų, priėmė kyšį, kurio vertė didesnė nei 250 MGL, dėl jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymo lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, išskyrus dėl J. G. (M.) darbo užmokesčio pažymos klastojimo. Todėl prokuroras daro išvadą, kad prieš nuteistąjį V. M. negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, nes nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Prokuroras pastebi, kad tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismai konstatavo, jog V. M. paskirta bausmė yra teisinga. Prokuroras, remdamasis teismų formuojama praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais dėl teisės normų galiojimo, mano, kad BK 75 straipsnis neturi atgalinio veikimo galios, jis negali būti taikomas asmenims, nuteistiems iki šio teisės normos pakeitimo priėmimo, nes tokiu atveju reiktų priimti naują teismo baigiamąjį aktą. Taigi ir dėl to, pasak prokuroro, prieš nuteistąjį V. M. BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o jo prašymas atmestinas.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas netenkintinas.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis nenaikintina. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BK 75 straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis).
Įstatymo leidėjo 2015 m. kovo 19 d. priimtu įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, priešingai nei mano prokuroras, pripažintinos nuteistų už sunkaus nusikaltimo padarymą teisinę padėtį lengvinančiomis bei turinčiomis grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).
Nesutiktina ir su prokuroro skundo argumentais, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas, būtų pakeista priimto įsiteisėjusiojo teismo nuosprendžio esmė. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, tiek bausmės vykdymo procese. Kasacinės instancijos teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas prašymas taikyti BK 75 straipsnį, toks prašymas gali būti nagrinėjamas pagal Lietuvos BPK 362¹ straipsnį (kaip ir nagrinėjamu atveju) (kasacinė nutartis Nr. 2K-293-697/2015). Pastebėtina, kad iš esmės analogišką poziciją teismas išdėstė ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas nuteistojo V. M. ir nuteistojo UAB „Valresta“ atstovų kasacinius skundus (kasacinė nutartis Nr. 2K-387-677/2015).
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės ekonomiškumo principus. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas – teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė klausimą dėl galimybės nuteistajam V. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra visos įstatymo leidėjo nustatytos sąlygos, įtvirtintos BK 75 straipsnyje. Viena iš nuteistojo V. M. veikų, dėl kurios padarymo jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 225 straipsnio 3 dalis), kitos apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Be to, šiuo teismo baigiamuoju aktu V. M. nuteistas galutine subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (17 t., b. l. 127-157).
Prokuroras taip pat yra neteisus, teigdamas, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai dauguma aplinkybių jau buvo įvertintos asmeniui parenkant tam tikros bausmės rūšį ir dydį, sudaro pagrindą prašymą atidėti bausmės vykdymą atmesti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sprendžia tik teismas, individualiai įvertindamas konkrečias byloje nustatytas tam tikras aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo V. M. padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad aptariamu atveju bylos duomenys sudarė prielaidas susiformuoti apygardos teismo vidiniam įsitikinimui, jog V. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors V. M. nuteistas už 7 nusikaltimų padarymą, tačiau jo padarytos veikos nėra smurtinio pobūdžio. Nuteistasis anksčiau nėra teistas, per 7 metų laikotarpį, t. y. nuo veikų, už kurių padarymą jis nuteistas, nepadarė jokių naujų priešingų teisei veikų, vykdant turto konfiskavimą, bendradarbiavo su antstoliu, nesudarė jokių kliūčių atlikti vykdymo veiksmus. Tokios aplinkybės gana pozityviai apibūdina nuteistąjį ir leidžia teigti, kad jis suvokia savo neteisėtų veiksmų pasekmes, rodo jo norą atsakyti už padarytus nusikaltimus, jis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Be to, bylos duomenimis, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, išlaikytinių, dirba, yra aktyvus visuomenės veikėjas, itin teigiamai apibūdinamas Panevėžio miesto mero ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, už visuomeninę veiklą jam yra ne kartą įteikti padėkos raštai. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo V. M. turimus teigiamus socialinius ryšius. Tuo tarpu, bausmė nėra kerštas. Kita vertus, V. M., būnant laisvėje ir dirbant, bus sudarytos realios galimybės atlyginti valstybei padarytą ir teismo nuosprendžiu priteistą žalą – 71 843 Lt (20 807,17 Eur) nesumokėto GPM. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prieš nuteistąjį V. M. taikė BK 75 straipsnį ir jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigodamas nuteistąjį tęsti darbą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Todėl prokuroro skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis nenaikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.