Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-651-513/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
2A-651-513/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
AB SEB bankui
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-651-513/2014

Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05183-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.11.1; 63.2; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 0460618011147/52 nutraukimą neteisėtu, sumažinti kredito sutarties Nr. 0460618011147/52 bendrosios dalies 4.5. punkte nustatytą delspinigių dydį nuo 0,1 procento iki 0,02 procento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-07-01 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 140 000 Lt kreditas, skirtas dviejų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito grąžinimo terminas – 2043-06-31, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka – atsakovui įkeistas už kreditą įsigytas butas. Atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio 163 346, 82 Lt išieškojimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-28 tenkino kreditorės AB „SEB“ banko pareiškimą ir nutarė išieškoti kreditorės naudai iš kredito gavėjo A. V. 163 346,82 Lt įsiskolinimą ir už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą hipotekos lakštu daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ieškovas turi galimybes vykdyti kredito sutartį, tačiau atsakovas atsisako su juo bendradarbiauti, atnaujinti sutarties vykdymą ir susitarti dėl įsiskolinimo padengimo per protingą terminą. Paaiškino, kad nors atsakovas tvirtina, jog ieškovas ilgą laikotarpį piktybiškai nevykdė kredito sutarties sąlygų, tačiau laikinų finansinių sunkumų ieškovui iškilo dėl to, kad jam, kaip darbuotojui, tam tikrą laikotarpį buvo neišmokėtas darbo užmokestis. Negaudamas pajamų, ieškovas atitinkamai negalėjo laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, bet prievolę visada siekė ir šiuo metu siekia įvykdyti. Tvirtino, jog jo finansinė padėtis šiuo metu yra pagerėjusi ir jis nori toliau vykdyti kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimo terminas, numatytas sutartyje, yra ilgas (37 m.), atsakovas neturi pagrindo manyti, kad sutartis nebus įvykdyta vien dėl jos trumpalaikio pažeidimo. Dėl nedidelio kredito sutarties pažeidimo laikotarpio ieškovui apskaičiuotos neproporcingai didelės netesybos. Argumentavo, kad, atsižvelgiant į kredito sutarties specifiką ir galimas sunkias sutarties nutraukimo pasekmes vartotojui, bankui turėtų būti suteikiama teisė nutraukti sutartį ne bet kokiais sutartyje nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais, įskaitant ir neaiškiai ar nepakankamai apibrėžtus, bet tik dėl esminių šios sutarties pažeidimų. Nurodė, kad bendra ieškovo skola bankui yra 163 346,82 Lt, iš kurių 13 497, 05 Lt sudaro delspinigiai. Tokio dydžio skolą iš ieškovo nutarė išieškoti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6273-144/2012, kurioje visiškai nebuvo vertinamas nei prašomų priteisti delspinigių dydis, nei laikotarpis, už kurį delspinigiai apskaičiuoti. Ieškovas prašo pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, sumažinti sutarties 4.5. punkte nustatytą delspinigių dydį nuo 0,1 procento iki 0,02 procento.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-18 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas ieškovui net 12 kartų ieškovo nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini) Klaipėda; (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., siuntė įspėjimus dėl kredito sąlygų nevykdymo, kredito sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos dydžio. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas bankui būtų teikęs pasiūlymą-prašymą paskolą restruktūrizuoti ar jos nenutraukti dėl jo nurodytų priežasčių, sprendė, kad labiau tikėtina, kad ieškovas nesistengė sutarties vykdyti sutartomis sąlygomis (CPK 197, 200 straipsniai). Taigi pagal kredito sutartį atsakovas apskaičiavo, kad ieškovas liko nesumokėjęs 135 091,83 Lt gauto kredito, 14 757,94 Lt palūkanų ir 13 497,05 Lt sutartinių delspinigių, iš viso 163 346,82 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6273-144 nutarė išieškoti kreditorei AB SEB bankui iš skolininko ir įkeisto daikto savininko A. V. susidariusį įsiskolinimą: už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). LITEKO duomenimis, ši teismo nutartis apskųsta nebuvo, todėl pradėta vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas visais įmanomais būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Nors ieškovas nuo 2009 metų pavasario nustatytais terminais nemokėjo sutartų įmokų, t. y. pažeidė sutartyje numatytus mokėjimo terminus ir sumas, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, priešingai, kaip minėta, net daug kartų raštais informavo ieškovą apie susidariusius įsiskolinimus bei ragino sumokėti skolas ir taip išvengti sutarties nutraukimo. Kredito sutartis vienašališkai nutraukta tik 2012-03-01, nors ieškovas ir toliau visiškai nemokėjo įsiskolinimo, atsakovas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto ieškovui priklausančio turto į teismą kreipėsi tik 2012-08-24. Teismas padarė išvadas, kad ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės. Atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą kaip vartotoją nutraukdamas sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo sumažinti sutartines netesybas, nustatęs, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas priverstine tvarka reikalavo pasirašyti kredito sutartį, ir teismas tokių faktinių aplinkybių byloje nenustatė. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas pripažino, kad atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo vienašališką sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, ar ieškovo padarytas pažeidimas yra esminis pagal CK 6.217 str. 2 d., neturi teisinės reikšmės, kadangi vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje. Teismas neatsižvelgė į tai, ar vertinant atsakovo veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumą reikia remtis bendraisiais CK 6.217 straipsnyje numatytais esminio sutarties pažeidimo pagrindais, ar kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, turėjo remtis būtent įstatyme numatytais pagrindais. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012. Įvertinus kiekvieną iš CK 6.217 str. 2 d. numatytų sąlygų nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog ieškovas iš esmės pažeidė kredito sutartį, nes ieškovas, pasirašydamas kredito sutartį su banku, nenumatė, kad jį ištiks finansiniai sunkumai ir jis nebegalės vykdyti įsipareigojimų tinkamai ir laiku. Tokie finansiniai sunkumai atsirado ne dėl ieškovo tyčios ar neatsargumo, o dėl objektyvių priežasčių – jo darbdavės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bankrutavo. Atsakovas nevertino ieškovo galimybės šiuo metu bei ateityje toliau vykdyti prievolę. Ieškovas prievolę pažeidė ne dėl savo kaltės ir visada siekė prievolę įvykdyti, tačiau sutartis pažeista dėl objektyvių priežasčių, kurių ieškovas negalėjo išvengti ir kontroliuoti. Šios priežastys šiuo metu yra išnykusios ir ieškovas gali vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir per protingą terminą padengti įsiskolinimą. Iš varžytinių parduodamas butas yra ieškovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, todėl pardavus butą kils neigiamų pasekmių. Nesumažindamas netesybų teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, kaip vartotojas, yra silpnesnė kreditavimo sutarties šalis. Sutartis parengta pagal atsakovo standartines sąlygas, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybės nei derėtis, nei jų pakeisti. Teigia, kad netesybų sąlygų atsakovas su ieškovu nederino. Ieškovo apskaičiuoti delspinigiai sudaro beveik dešimtadalį suteiktos kredito sumos. Mano, kad netesybų sumažinimas iki 0,02 procento būtų protingas ir atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog įmokų nemokėjimas (neva jas ieškovas norėjo bankui mokėti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių to negalėjo atlikti) šiuo atveju nėra esminis sutarties pažeidimas. Apeliantas pripažįsta, kad pareigos mokėti įmokas nevykdė. Tokia pareiga ieškovui numatyta sutarties 4.1 punkte. Įmokas ieškovas turėjo mokėti pagal nustatytą grafiką. Eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.881 str., 6.874 str. 2 d.). Atkreipia dėmesį, kad apeliantas teigdamas, jog atsakovas turėjo vertinti nemokėjimo priežastis, jas aiškintis, domėtis, ar ieškovas turi galimybę dabar vykdyti prievolę, pats neatliko jokių veiksmų, t. y. nesikreipė į atsakovą dėl sprendimo būdo jo finansiniams sunkumams spręsti, o tiesiog nusprendė nebevykdyti įsipareigojimų bankui vienašališkai. Pažymi, kad kredito sutartis nutraukta 2012-03-21 ir tuo metu bankas, negaudamas to, ko tikėjosi pagal sutartį daugiau nei 900 dienų, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad apeliantas įvykdys sutartinius įsipareigojimus. Po sutarties nutraukimo apeliantas neteikė bankui duomenų, jog turi galimybę mokėti, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gali įmokas mokėti ir šiuo metu. Apeliantas prievolės vykdymą pažeidinėjo nuo 2009 m., visiškai nevykdė nuo 2011-03-04. Ilgalaikės paskolos tikslas – nuolatinis periodinis paskolos grąžinimas, ir tai ieškovas buvo įsipareigojęs vykdyti. Apeliantas elgėsi pasyviai, t. y. turėdamas finansinių sunkumų nesikreipė į banką, o bankas, ilgą laiką siekęs išsaugoti sutartinius santykius, jau nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad apeliantas vykdys prievoles pagal sutartį. Prievolių nevykdymo toleravimas, atsakovo nuomone, tik didina apelianto ir banko nuostolius, todėl sutarties nutraukimas ir įsipareigojimų tenkinimas iš įkeisto turto nėra neproporcingi nuostoliai apeliantui. Nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl delspinigių sumažinimo. Nurodo, kad kreditavimo sutartimi šalys (ieškovas ir atsakovas) susitarė dėl delspinigių dydžio. Duomenų, jog ieškovą atsakovas privertė pasirašyti sutartį, byloje nepateikta. Be to, nėra duomenų, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galimą spręsti dėl sutartų delspinigių dydžio sumažinimo bei paneigti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Taip pat spręstina, ar pagrįstas apelianto reikalavimas sumažinti kredito sutartimi nustatytą delspinigių dydį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2006-07-01 pasirašė kredito sutartį Nr. 0460618011147/52, kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 140 000 Lt kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito grąžinimui užtikrinti įsigytas turtas buvo įkeistas bankui, turtas dėl prievolės nevykdymo 2012-04-17 nutartimi areštuotas (b. l. 7–13). Ieškovui 12 (dvylika) kartų ieškovo nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., siųsti įspėjimai dėl kredito sąlygų nevykdymo, kredito sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos dydžio (b. l. 27–38, 40–46). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6273-144 nutarė išieškoti kreditorei AB SEB bankui iš skolininko ir įkeisto daikto savininko A. V. susidariusį įsiskolinimą – už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13).

CK 6.217 str. 5 d. numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tarp šalių 2006-07-01 sudarytoje kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2. punkte numatyta sąlyga, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal kredito sutarties 5.2. punktą esminiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1.–4.10. punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, t. y. kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra išimtis iš favor contractus principo. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 str. 5 d.). Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos kreditavimo sutarties 5.2 punkte yra nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtomis šalių susitarimo nuostatomis, nes jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, ir pagrįstai pripažino vienašališką 2006-07-01 sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimą teisėtu. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB, bylos Nr. Nr. 3K-7-306/2012). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes sutarties pažeidimai (įmokų nemokėjimas bankui), kaip matyti iš bylos duomenų, prasidėję 2009 metais, trunka jau pakankamai ilgą laikotarpį.

Apelianto argumentai, jog dabar jis jau yra finansiškai pasirengęs vykdyti sutartį, laikytini nepagrįstais, nes įrodymų, tai patvirtinančių, apeliantas byloje nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Apelianto argumentai dėl delspinigių dydžio mažinimo taip pat nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakovas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, jei netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė ex officio mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Ginčo atveju, įvertinusi ginčo pobūdį (vartojimo kredito teisiniai santykiai), kredito sutarties pažeidimo pobūdį (kreditorius (bankas) skolininko (apelianto) buvo iš esmės ignoruojamas, nes nemokėdamas įmokų pagal sutartį, skolininkas kreditoriui tokio savo elgesio priežasčių nenurodė, į jam siųstus laiškus nereagavo), prievolės sumą ir apskaičiuotų delspinigių pagal sutartį santykį, atsižvelgdama į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog kredito sutartimi šalių sutartas delspinigių dydis yra neprotingas ir / ar akivaizdžiai per didelis. Be to, kritiškai vertinama tai, kad tik šią bylą nagrinėjant teisme ieškovas ėmėsi ginčyti dar 2006-07-01 sudarytos kredito sutarties nuostatą dėl delspinigių dydžio. Duomenų, jog kredito sutarties ieškovas neturėjo ir / ar skiriasi jo bei kitos sutarties šalies – banko turimos 2006-07-01 kredito sutarties turinys, byloje nenustatyta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadoms dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl reikalavimo sumažinti delspinigių dydį, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes jo apeliacinis skundas yra atmetamas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajTeisėjai Jolanta GailevičienėAlvydas Žerlauskas