- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- I1-1572-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02682-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.23Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 27 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK), 3 būrio 1, 2 ir 3 gyvenamosiose patalpose, kuriose dirbtinis dieninis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą ir nustatė tik 32–38 lx apšvietą. Apšvietimas buvo vykdomas kaitrinėmis lemputėmis. Bendro naudojimo patalpose apšvietimas buvo dar blogesnis. Dėl blogos apšvietos nuolat skaudėdavo akis, nebuvo įmanoma rašyti, skaityti ar užsiimti kitokia veikla, atsirasdavo akių nuovargis, perštėjimas, gausus ašarojimas, buvo slogi emocinė būsena, mieguistumas, apimdavo apatija, atsirasdavo ilgalaikiai galvos skausmai. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į gydytoją terapeutą, dėl silpstančios regos, akių skausmo ir perštėjimo, gydytojas skirdavo medikamentinį gydymą.
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 14–18) nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai gadina iš laužo valstybinį turtą – niokoja šviestuvus, daužo lemputes, sugadina elektros instaliaciją. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos (tinkamo apšvietimo neužtikrinimas) nesikreipė. Pareiškėjas į įstaigoje dirbančius gydytojus dėl akių perštėjimo, ašarojimo kreipėsi du kartus iš karto po atvykimo – 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 25 d. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nenurodo kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies, administracinė byla dalyje nutrauktina.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. neužtikrinant tinkamo apšvietimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-260-554/2019 pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir priėmė 2019 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1490-624/2020 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (TIS Liteko duomenys). Taigi, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatuoja, kad administracinėje byloje Nr. I-260-554/2019 pareiškėjas be kita ko kėlė ginčą dėl netinkamo apšvietimo gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d., t. y. analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamo apšvietimo) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d., nutrauktina. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Administracinę bylą dalyje nutraukus bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2017 m. kovo 13 d., teismas vertins pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. bei nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-256 matyti, kad 2019 m. sausio 15 d. Pravieniškių PN-AK buvo atlikta operatyvioji sveikatos saugos kontrolė, kurios metu nustatytas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas. Nustatyta kad 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 35±9 lx, o 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 36±6 lx (b. l. 21–34). Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-9678 „Dėl nurodyme pateiktų trūkumų pašalinimo“ informavo, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 3 būrio 31 brigados 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose nustatyti Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimai yra pašalinti: sudėtos naujos liuminescencinės lempos (b. l. 21–22). Tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. birželio 3 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-4060 matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d. buvo atlikta operatyvioji sveikatos saugos kontrolė. Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad nepašalinti Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimai, kadangi nustatyta, kad 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 44±13 lx, o 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 35±61 lx (b. l. 36–45). 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-21900 „Dėl nurodyme pateiktų trūkumų pašalinimo“ Pravieniškių PN-AK vėl informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyrių, kad Pravieniškių PN-AK 3 būrio 31 brigados 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimai yra pašalinti – sumontuoti nauji liuminescencinių lempų šviestuvai (b. l. 35). Tačiau nesant byloje objektyvių įrodymų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų) apie Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimų pašalinimą, konstatuotina, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 31 brigadoje nuo 2018 m. liepos 16 d. 2019 m. sausio 7 d. ir nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 15, 19) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas gyvenamosiose patalpose, kurių apšvietimas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 56 str.).
Nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. bei nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. liepos 4 d. pareiškėjas buvo kalinamas 41, 32 ir 33 brigadose (b. l. 15, 19). Duomenų apie netinkamą apšvietimą, apie pareiškėjo kreipimąsi dėl galimai netinkamo apšvietimo šiose brigadose į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamo apšvietimo nuolat skaudėdavo galvą, akis, buvo slogi emocinė būsena, mieguistumas, apimdavo apatija, nusilpo regėjimas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 73(1)-784 (b. l. 46) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos (tinkamo apšvietimo neužtikrinimas), nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 2 d. pažymos Nr. PPV-PPN-AK(I)-3 matyti, jog pareiškėjas dėl akių perštėjimo ir ašarojimo kreipėsi tik 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 25 d. (b. l. 47). Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas dėl akių problemų į gydytojus nesikreipė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog netinkamas apšvietimas pakenkė pareiškėjo regėjimui. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neužtikrinimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
administracinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d., nutraukti.
Pripažinti, kad nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 7 d. ir nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo pažeista R. S. (R. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.