- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- I-260-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R.S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2018 m. liepos 15 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. 3 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 su 12-14 nuteistųjų neužtikrinant minimalaus gyvenamosios patalpos ploto, be to, dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamosios patalpos grindys buvo išpuvusios, linoleumas išplyšęs, po juo knibždėjo tarakonai, sienos ir lubos aptrupėję, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl nuolat būdavo didelė drėgmė, kadangi žiemą radiatoriai šildo silpnai, patalpos temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, apšvietimas buvo silpnas, todėl nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Pastatas, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, buvo senas, jo konstrukcijose yra asbesto. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą – didžiulį psichologinį sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje ir 2016 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas į 3 būrio 31 brigadą, 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų. Nuo 2018 m. birželio 12 d. – į 3 būrio 31 brigadą 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų. Minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose ploto norma pažeista nebuvo. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Be to, ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nurodė, kad nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Laikantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų būti blogo kvapo ar atsirasti pelėsis. Jei patalpose buvo pelėsis, reiškia pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio ar drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.
Nurodė, kad pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Ūkio skyrius iš pareiškėjo skundų dėl per mažo apšvietimo negavo. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas su skundais dėl šalčio į Ūkio skyrių nesikreipė. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Patalpose, kuriose kenkėjų nepastebėta, darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose, pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pareiškėjas su skundais, kad atlikus kenkėjų naikinimą jų vis tiek yra į Ūkio skyrių nesikreipė.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl patiriamo orumo pažeminimo, streso, depresijos, dvasinių išgyvenimų, bendravimo sumažėjimo, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas į sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl akių ašarojimo bei paraudimo kreipėsi du kartus, į gydytoją psichiatrą kreipėsi 7 kartus, iš jų kelis kartus dėl nemigos, taip pat du kartus dėl padidėjusio jautrumo ir dirglumo. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atliko laisvės atėmimo bausmę 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 15 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 1-o sektoriaus 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,32 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 15, 18, 19-20). Pareiškėjas teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 periodiškai gyveno 12-14 nuteistųjų. Ginčo dėl gyvenamųjų patalpų ploto, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nėra. Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 61-2330, kurioje nurodytas įrengtų miegamųjų vietų skaičius pareiškėjo gyvenamose patalpose, taip pat nurodyta, jog pataisos įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie tai, kiek kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo miegamųjų vietų per tam tikrą laikotarpį, todėl informacija apie miegamų vietų skaičių pateikiama pažymos surašymo dienai (b. l. 18).
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 periodiškai gyveno 12-14 nuteistųjų, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei atsakovas nurodo, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo laikotarpiu gyveno pataisos įstaigos gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, o informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, pripažįstama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje, t. y. šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir pripažįstamas minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimas (žr. 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatuotina, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog jam atliekant bausmę 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose gyveno 12-14 žmonių. Taigi, gyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 plotui esant 35,62 kv. m (b. l. 19) ir jose gyvenant 12-14 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 2,54 kv. m iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto, atitinkamai vienam asmeniui trūko nuo 0,13 kv. m iki 0,56 kv. m gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint Pravieniškių PN-AK aukščiau įvardintose gyvenamosiose patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pažymėtina, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą D. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 457 dienas Pravieniškių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą S. ir D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, sienos, lubos ir grindys blogos būklės, nebuvo ventiliacijos, todėl nuolat buvo didelė drėgmė, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra žiemos metu, apšvietimas buvo silpnas.
Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 88-479 (b. l. 19-20) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Nagrinėjamame kontekste būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. 88-479 taip pat nurodyta, kad įstaigoje avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose, užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.
Pažymėtina, kad pareiškėjui laikymo Pravieniškių PN-AK metu nesiskundus dėl pelėsio veisimosi, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, apšvietimas silpno apšvietimo, teismo vertinimu, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės. Todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio veisimosi, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, silpno apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ Nr. 76-203 (b. l. 21-24). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Į bylą pateikti Darbų atlikimo aktai ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi (b. l. 25-29). Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Be to, teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie parazitų buvimą būtų informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų (tarakonų) buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas skundžia, kad Pravieniškių PN-AK pastato, kuriame gyveno, konstrukcijose buvo asbesto. Į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 88-479 patvirtina, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b. l. 19-20). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas į gydytoją psichiatrą yra kreipęsis dėl nemigos, padidėjusio jautrumo bei dirglumo, tai, teismo vertinimu galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos (b. l. 12, 16), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2434-492/2017), kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 3199 Eur suma.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R.S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti R.S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3199 Eur (tris tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.