- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- A-1490-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01469-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- R. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. 3 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 su 12–14 nuteistųjų neužtikrinant minimalaus gyvenamosios patalpos ploto, be to, dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamosios patalpos grindys buvo išpuvusios, linoleumas – išplyšęs, po juo buvo tarakonų, sienos ir lubos – aptrupėję, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl nuolat būdavo didelė drėgmė, kadangi žiemą radiatoriai šildo silpnai. Patalpos temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, apšvietimas buvo silpnas, todėl nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Pastatas, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, buvo senas, jo konstrukcijose yra asbesto. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą – didžiulį psichologinį sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 8–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, jog dienotvarkės numatytu laiku – nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. – nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Be to, ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nurodė, kad nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų būti blogo kvapo ar atsirasti pelėsis. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio ar drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Nurodė, kad pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis normas. Ūkio skyrius iš pareiškėjo skundų dėl per mažo apšvietimo negavo. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas su skundais dėl šalčio į Ūkio skyrių nesikreipė. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, bet įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose, pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pareiškėjas su skundais, kad atlikus kenkėjų naikinimą jų vis tiek yra, į Ūkio skyrių nesikreipė. Pareiškėjas į sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl akių ašarojimo bei paraudimo kreipėsi du kartus, į gydytoją (duomenys neskelbtini) kreipėsi 7 kartus, iš jų kelis kartus dėl (duomenys neskelbtini), taip pat du kartus dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 199 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 61–67).
6. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. ir 11¹.2. punktais. Pastebėta, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.
7. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atliko laisvės atėmimo bausmę 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 15 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 1-o sektoriaus 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,32 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų. Pareiškėjas teigė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 periodiškai gyveno 12–14 nuteistųjų. Ginčo dėl gyvenamųjų patalpų ploto nebuvo. Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 61-2330, kurioje nurodytas įrengtų miegamųjų vietų skaičius pareiškėjo gyvenamose patalpose, taip pat nurodyta, jog pataisos įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie tai, kiek kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo miegamųjų vietų per tam tikrą laikotarpį, todėl informacija apie miegamų vietų skaičių pateikiama pažymos surašymo dienai.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog gyvenamosiose patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 periodiškai gyveno 12–14 nuteistųjų, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, jei atsakovas nurodo, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo laikotarpiu gyveno pataisos įstaigos gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, o informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, pripažįstama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje, t. y. šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir pripažįstamas minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimas.
9. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog jam atliekant bausmę 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose gyveno 12–14 žmonių. Taigi, gyvenamųjų patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 plotui esant 35,62 kv. m ir jose gyvenant 12–14 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 2,54 kv. m iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto, atitinkamai vienam asmeniui trūko nuo 0,13 kv. m iki 0,56 kv. m gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint Pravieniškių PN-AK aukščiau įvardintose gyvenamosiose patalpose.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 457 dienas Pravieniškių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmesti. Teismas konstatavo, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).
11. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 88-479 patvirtino, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Nagrinėjamame kontekste pažymėta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. 88-479 taip pat nurodyta, kad įstaigoje avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose, užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui laikymo Pravieniškių PN-AK metu nesiskundus dėl pelėsio veisimosi, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, silpno apšvietimo, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės. Todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio veisimosi, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, silpno apšvietimo, atmesti.
13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, teismas atsižvelgė į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ Nr. 76-203. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Į bylą pateikti Darbų atlikimo aktai ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai patvirtino, jog sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi. Rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Pažymėta, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Be to, teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie parazitų buvimą būtų informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų (tarakonų) buvimo laikyti nepagrįstais ir atmesti (ABTĮ 56 str.).
14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK pastato, kuriame gyveno, konstrukcijose buvo asbesto, teismas pažymėjo, jog į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 88-479 patvirtina, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuoti.
15. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas išanalizavo reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas į gydytoją (duomenys neskelbtini) yra kreipęsis dėl (duomenys neskelbtini), tai, teismo vertinimu galėjo nulemti netinkamos kalinimo sąlygos. Atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri įvertinta 3 199 Eur suma.
III.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista R. S. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti (b. l. 74–77).
Atsiliepimas
17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus.
18. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Atsakovas pažymi, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.
19. Atsakovas taip pat pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspinti faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi.
20. Atsakovas pažymi, jog teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksniai yra pakankamai intensyvūs. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. neužtikrinimu, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus: konstatavo, kad pareiškėjui 457 dienas Pravieniškių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m, o kitus pareiškėjo argumentus (dėl pelėsio, sienų, lubų ir grindų būklės, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos temperatūros, apšvietimo, parazitų, asbesto naudojimo) atmetė. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 3 199 Eur.
23. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pažeidimus dėl ploto normos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija.
24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu gyvenamojo ploto normos pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pareiškėjo teiginiais, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose gyveno 12–14 žmonių, kurių atsakovas nepaneigė, konstatavo, kad šiose patalpose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui teko nuo 2,54 kv. m iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto). Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. (457 dienas) Pravieniškių PN-AK pažeidė Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, neužtikrindami pareiškėjui minėto ploto, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).
27. Iš pateiktos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019). Todėl Pravieniškių PN-AK nepateikus duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikoma gyvenamosiose patalpose, bei nepaneigus pareiškėjo konkrečiai nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, minimalų vienam asmeniui šiose patalpose tekusį plotą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo patalpų plotą padalindamas iš pareiškėjo nurodyto jose buvusių lovų skaičiaus. Atsakovo apeliacinio skundo bendro pobūdžio teiginiai, kad nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas niekaip nemotyvavo tavo teiginio, kad nekaupia duomenų, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai būtų galima nustatyti, kiek konkrečiu laikotarpiu nuteistųjų buvo laikoma, o juo labiau – koks miegamųjų vietų skaičius buvo įrengtas konkrečioje bendrabučio tipo patalpoje, kadangi tokie duomenys kitose tokio pobūdžio bylose yra pateikiami.
28. Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), tuo atveju jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Todėl atsakovo argumentai, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo įstaigos rėžimo pobūdį ir suteikiamą pakankamą judėjimo laisvę viso pataisos namų lokalinio sektoriaus teritorijoje, dėl ko teisės pažeidimas esą laikytinas minimaliu, atmestini kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1795-556/2019).
29. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
30. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).
32. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 3 199 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.