- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-215-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08657-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moveda“
- Ieškovas
- I. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Moveda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Moveda“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-19494-962/2023 pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moveda“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-19494-962/2023, kuriuo ieškovo I. V. (toliau – ir ieškovas) ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moveda“ (toliau – ir atsakovė) 4 000 Eur sumokėtą avansą, 4 000 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 335 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas atsakovės UAB „Moveda“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad dėl bendro vasaros atostogų laikotarpio ir tuo metu atsakingo už EPP dokumentų tikrinimą asmens atostogų, atsakovė laiku nesužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir reiškiamus finansinius reikalavimus. Atsakovės direktorius ir asmuo tikrinantis EPP dokumentus pagal išsilavinimą nėra teisininkai. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Nors ieškovas siuntė elektroninius laiškus atsakovei, atsakovei susisiekus su ieškovu telefonu, nepavykdavo vesti konstruktyvių derybų, kadangi pasigirsdavo kaltinimai ir grasinimai. Nagrinėjamu atveju šalių bendradarbiavimo pareiga yra aktuali, kadangi atsakovei paaiškinus susiklosčiusią situaciją dėl iki šiol nepakeistų patalpų naudojimo paskirties iš administracinės į gyvenamąją, ieškovas turėjo ne ieškoti būdų preliminariosios sutarties nutraukimui, bet jos tęstinumui užtikrinti. Šiuo metu atsakovė yra išsprendusi didžiąją dalį pagrindinės sutarties sudarymui trukdžiusių kliūčių ir yra pasirengusi tolesniam sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau ieškovo neracionali, kaltinimais pagrįsta pozicija neleidžia šalims tęsti bendradarbiavimo. Atsakovė vykdė preliminariąją sutartį, bendravo su ieškovu ir teikė galimus situacijos sprendimo būdus bei siūlė kompromisus. Tai lemia, kad preliminariosios sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas ir ieškovas neturi pagrindo reikalauti sprendimu už akių priteistų sumų.
Šalies argumentai
4. Ieškovas su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis ištisus metus, turintis ne vieną darbuotoją, todėl paaiškinimas, jog buvo vasara ir nebuvo asmens atsakingo už gaunamų dokumentų tikrinimą, direktorius nėra teisininkas, nėra pateisinama priežastis sprendimo peržiūrėjimui. Teismo pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo aiškiai nurodomas terminas atsiliepimo pateikimui, jo turinys, nepateikimo pasekmės. Atsakovės teiginiai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nepagrįsti. Pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovė, vykdydama paskirties keitimą, įsipareigojo parduoti butą, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, suformuotą iš Pastato patalpos (patalpų), pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. kadastrinių matavimų duomenis UAB „Inventora“ sudarytame plane, 5 aukšte, pažymėtą Nr. 504, kurio preliminarus plotas, preliminariosios sutarties sudarymo metu yra 29 kv. m; administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. gruodžio 1 d., iki šio termino atsakovė, jai priklausančiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėjo suformuoti atskirą butą, kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą, pakeičiant paskirtį iš administracinės į gyvenamosios paskirties, tačiau atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, todėl pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė vengė kontaktų, į pasiūlymus ir raginimus susitikti nereagavo. Suėjus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui (2022 m. gruodžio 1 d.), preliminarioji sutartis pasibaigė. Nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo. Atsakovė atsisakė grąžinti sumokėtą 4 000 Eur avansą ir sumokėti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Moveda“ pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas tokį sprendimą priėmė nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios aplinkybės, t. y., nei to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nei to, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
7. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos atsiliepimo nepateikimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis – teisinių žinių neturėjimas ar atostogų metas yra visiškai nuo paties asmens priklausanti aplinkybė, kuri neturėtų sukelti neigiamų pasekmių kitiems asmenimis. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti), esant aktyviai atsakovės paskyrai, laikomi įteiktais 2023 m. rugpjūčio 15 d., per elektroninių paslaugų portalą (EPP) (CPK 118 straipsnis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl nėra abejonių, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo formalią teisę, ieškovui prašant, priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigiama, kad atsakovė niekaip nevilkino ir nepiktnaudžiauja procesu, o sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į teisininkus, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, kad atsakovės į bylą pateikta atstovavimo sutartis sudaryta 2023 m. kovo 9 d. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytą savo pareigą pasirūpinti parduodamų patalpų paskirties pakeitimu ir buto kaip atskiro turtinio vieneto suformavimu, įteisinimu ir įregistravimu viešame registre tam, kad jis galėtų būti tinkamai perleistas ieškovui, t. y. kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Nors sprendimas už akių surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 286 straipsnis), pati procesinio sprendimo forma neleidžia spręsti, jog civilinės bylos esmė neatskleista. Teismas sprendė, kad nesant duomenų apie sprendimo už akių nesuderinamumą su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, tai laikytina pagrįsta priemone proceso koncentruotumo principui įgyvendinti ir naikinti sprendimą už akių nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Moveda“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad dėl bendro vasaros atostogų laikotarpio ir tuo metu atsakingo už EPP dokumentų tikrinimą asmens atostogų, atsakovė laiku nesužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą. Visus klausimus kuruoja atsakovės direktorius ir asmuo tikrinantis EPP dokumentus, kurie pagal išsilavinimą nėra teisininkai, todėl nepalankiai susiklosčius aplinkybėms nepavyko tinkamai sureaguoti į ieškovo pateiktus procesinius dokumentus bei laiku pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Tai neturėtų būti laikoma atsakovės pasyvumu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismas vien dėl to neturėtų formaliai užkirsti kelio į teisingą teismo procesą.
1.2. Teismas nepagrįstai ignoravo tarp šalių susiklosčiusį santykį. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Nors ieškovas siuntė elektroninius laiškus atsakovei, atsakovei susisiekus su ieškovu telefonu, nepavykdavo vesti konstruktyvių derybų, kadangi pasigirsdavo kaltinimai ir grasinimai. Teismas netinkamai taikė CPK normas reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą ir jas aiškinančią teismų praktiką bei pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, todėl nutartis naikintina.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas I. V. prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas, negali būti pripažintos pateisinamomis. Atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis ištisus metus, turintis ne vieną darbuotoją, todėl paaiškinimas, jog vasarą buvo atostogų metas ir nebuvo asmens atsakingo už gaunamų dokumentų tikrinimą ir tai, kad direktorius nėra teisininkas, nėra pateisinama priežastis sprendimo peržiūrėjimui.
2.2. Teismo siųstame pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo aiškiai nurodomas terminas per kurį privaloma pateikti atsiliepimą. Pranešime taip pat nurodoma, jog be pateisinamos priežasties, per nurodytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas esant ieškovo prašymui gali priimti sprendimą už akių. Pranešime išaiškintos teisės ir pareigos bei nurodytos galimybės ir būdai teikti teismui dokumentus bei prašymus. Tam, kad suprastum teismo pranešimo turinį specialių žinių ir teisinio išsilavinimo nereikia.
2.3. Atsakovės tvirtinimas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės yra nepagrįstas. Atsakovė iki pagrindinės sutarties sudarymo termino nepakeitė patalpų paskirties iš administracinės į gyvenamąją, nesuformavo buto kaip atskiro turtinio vieneto ir jo neįregistravo viešame registre. Atsakovė preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų sutartu terminu neįvykdė, todėl pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Ne ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, tačiau atsakovė vengė kontaktų su ieškovu. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad teismas neįvertino to, kad dėl bendro vasaros atostogų laikotarpio ir tuo metu atsakingo už EPP dokumentų tikrinimą asmens atostogų, atsakovė laiku nesužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą bei laiku nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Be to, atsakovės pareiškime išdėstyti argumentai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo
15. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
16. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
17. CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.
18. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK 117–132 straipsniuose, taip pat Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraše.
19. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
20. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).
21. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
22. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).
23. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) apeliantei 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo išsiųsti per EPP sistemą, todėl laikytini įteiktais 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y. kitą darbo dieną, einančią po procesinių dokumentų išsiuntimo dienos (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino to, kad dėl bendro vasaros atostogų laikotarpio ir tuo metu atsakingo už EPP dokumentų tikrinimą asmens atostogų, atsakovė laiku nesužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą bei laiku nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog įmonės vadovas ir (ar) darbuotojas atsakingas už EPP dokumentų tikrinimą buvo kasmetinėse atostogose, neeliminuoja fakto, kad apeliantei apie iškeltą civilinę bylą turėjo būti žinoma. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad jos LITEKO VEP paskyra aktyvi. Atsakovės vadovas, aktyvuodamas savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Atsakovės vadovas, kaip paslaugų vartotojas, turi pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.1, 9.2 punktai). Paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą. Atsakovės UAB „Moveda“ vadovas G. L. nepateikė duomenų, kad jis atliko nurodytus veiksmus. Atsakovės UAB „Moveda“ vadovas G. L., turėdamas aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jo paskyrą. Be to, teismui išsiuntus dokumentus į LITEKO VEP paskyrą, paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei elektroniniu paštu, kurį paslaugų gavėjas nurodė, sukurdamas paskyrą. Taigi, šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, apeliantė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl konstatuotina, jog buvo pagrindas jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
24. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
25. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
26. Bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti grindžiamas tokiais įrodymais, kurie kelią abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Nors ieškovas siuntė elektroninius laiškus atsakovei, atsakovei susisiekus su ieškovu telefonu, nepavykdavo vesti konstruktyvių derybų, kadangi pasigirsdavo kaltinimai ir grasinimai. Apeliantė minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytą savo pareigą pasirūpinti parduodamų patalpų paskirties pakeitimu ir buto kaip atskiro turtinio vieneto suformavimu, įteisinimu ir įregistravimu viešame registre tam, kad jis galėtų būti tinkamai perleistas ieškovui, t. y. kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nėra. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nei atskirajame skunde, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.