Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-766-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
2S-766-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-35931-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-766-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-35931-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundus dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas (skolininkas) K. L. 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. spalio 29 d. skundais dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmus. Pareiškėjas nesutinka su antstolio 2010 m. spalio 18 d. raštu Nr. 32-1252/2007 dėl lėšų pervedimo ir 2019 m. spalio 21 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo dėl iš pareiškėjo išieškotų lėšų. Pareiškėjas nurodo, jog antstolis neteisėtai nuskaitė lėšas, kurios jam priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir išmokėtos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Antstolio nuskaitytų lėšų dydis viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus ir antstolio 2019 m. kovo 6 d. patvarkyme Nr. S-3.5-19-2058 nurodytus dydžius. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis nuo 2007 m. dirbo tiek laisvėje, tiek periodiškai laisvės atėmimo vietose ir 2-jų metų išieškojimo senatis yra suėjusi. Pareiškėjas prašo taikyti ieškinio senatį ir grąžinti išieškotas lėšas į depozitinę (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą.

2. Antstolis 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. 32-1252/2007 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė vykdomąją bylą su pareiškėjo skundais teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdant išieškojimą iš K. L. pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 1132151-1/2007, buvo išieškota 114,74 Eur, kuriuos pervedė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kaip žalos atlyginimą, atsiradusį dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. 2019 m. rugsėjo 20 d. minėta pinigų suma buvo paskirstyta. 2019 m. spalio 21 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašė pareiškėjo skundų netenkinti. Nurodė, kad nutarimas vykdymui buvo perduotas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad 2-jų metų vykdymo laikotarpiu antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl baudos išieškojimo. Pareiškėjas žinojo apie pareigą sumokėti jam paskirtas baudas ir galėjo jas sumokėti gera valia. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo K. L. skundus dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

4.1. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1132151-1/2007 dėl 5,79 Eur (20 Lt) baudos išieškojimo iš K. L. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai antstoliui buvo pateiktas 2007 m. spalio 18 d. ir 2007 m. spalio 22 d. priimtas vykdyti. Taigi ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimų pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo;

4.2. nors pagal teismui pateiktus duomenis nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. antstolis neatliko naujų užklausų pareiškėjo turtinei padėčiai nustatyti, šiais laikotarpiais faktiškai buvo taikomos priverstinės vykdymo priemonės pareiškėjo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Šiais laikotarpiais pareiškėjo vardu atidarytoms banko sąskaitoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolio buvo taikomas areštas 2007 m. lapkričio 14 d. patvarkymų pagrindu, taip pat 2016 m. vasario 18 d. patvarkymo pagrindu buvo taikomas areštas skolininko lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) pataisų namų sąskaitoje. Areštai buvo panaikinti tik 2019 m. spalio 30 d. pareiškėjui skolą pilnai apmokėjus. Taigi antstolio taikomos priverstinio vykdymo priemonės buvo pakankamos, siekiant užtikrinti skolos išieškojimą iš pareiškėjo. Tuo labiau, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie šiais laikotarpiais jo galimai turėtą turtą, į kurį nukreipus išieškojimą, skola vykdomojoje byloje būtų faktiškai išieškota, taip pat įrodymų apie tai, jog apie tokio turto egzistavimą jis informavo antstolį (CPK 640 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pats pareiškėjas ilgą laiką su antstoliu nebendradarbiavo, nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį išieškomos sumos (CPK 178 straipsnis);

Šalies argumentai

4.3. pareiškėjas prašymą taikyti vykdymo senatį antstoliui pateikė tik tuomet, kuomet vykdomasis dokumentas antstolio buvo priverstinai įvykdytas. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis skaičiuotina tik iki jo vykdymo pradžios. Tai aiškiai yra nurodyta tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 2 dalyje, kurio analogiją pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant BK 96 straipsnio nuostatas pagal analogiją administracinių teisės pažeidimų bylose, pabrėžiant, kad nutarimo vykdymo metu vykdymo senaties terminas neskaičiuojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04, 2005 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-507-05);

4.4. nuo 2018 m. spalio 1 d. įstatymas riboja išieškojimo nukreipimą į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas (CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau pareiškėjui priklausiusios piniginės lėšos, skirtos neturtinei žalai atlyginti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (pareiškėjo turtinė teisė), antstolio neturėjo būti prilygintos CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms piniginėms lėšoms. Piniginės lėšos buvo antstolio areštuotos ir priverstinai išieškotos ne pagal pareiškėjo nurodomą (duomenys neskelbtini) pataisos namams pateiktą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-3.5-19-2058, o pagal Teisingumo ministerijai pateiktą antstolio patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5-19-2059. Abu šie patvarkymai antstolio buvo priimti 2019 m. kovo 6 d., kuomet Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), reglamentuodama išieškojimą iš turtinių teisių, tarp jų reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, numatė antstoliui pareigą reikalauti trečiąjį asmenį skolininkui priklausančias lėšas pervesti tiesiogiai į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne į skolininko sąskaitą, tikslu vėliau vykdyti iš jos išieškojimą CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 749 straipsnio 3 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) 8 punktas);

4.5. pareiškėjo skunduose nurodomi išskaitų dydžiai pagal CPK 736 straipsnį taikomi tik skolininko gaunamam darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms bei daviniams: grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, autorinį atlyginimą už literatūros, mokslo ar meno kūrinius ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, moksleivių, studentų, doktorantų stipendijoms, sumoms, gaunamoms atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimams loterijose, konkursuose, varžybose, dividendams, pensijoms (CPK 737 straipsnis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas nėra skolininko darbo užmokestis. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3601-362/2019, kurioje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas, konstatuota, jog netinkamos kalinimo sąlygos (galimai prastos higienos sąlygos kamerose, perteklinis judėjimo ribojimas) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties pareiškėjo naudai šiuo sprendimu priteista 350 Eur suma negali būti prilyginta lėšoms, susijusioms su sveikatos sužalojimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Pareiškėjas K. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą, taikyti senaties terminą bei įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui priklausančius pinigus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. išieškojimas iš lėšų, kurios pareiškėjui priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, yra neteisėtas. CPK 737 straipsnyje aiškiai nurodyta, iš kokių lėšų negalima išieškoti;

5.2. antstolis išieškojo 100 proc. sumos, nepaisydamas CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto reglamentavimo;

5.3. antstolis vykdomojoje byloje nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. neatliko jokių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti senatį.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti nepraleisdamas įstatymais nustatyto termino, todėl laikytina, kad senaties terminas nėra praleistas;

6.2. CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo skolininko vengimą sumokėti baudas, o taip pat trukdymą išieškoti jam paskirtas baudas.

7. Antstolis Darius Stakeliūnas atsiliepimo į K. L. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

Dėl išieškojimo senaties

9. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK administracinės nuobaudos – baudos, išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo klausimai.

10. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. ANK 5 straipsnio 4 dalies pagrindu kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – taip pat ir ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

11. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

12. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas: antstoliui Dariui Stakeliūnui 2007 m. spalio 18 d. buvo pateiktas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1132151-1/2007 dėl 5,79 Eur (20 Lt) baudos išieškojimo iš K. L. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, kuris 2007 m. spalio 22 d. antstolio patvarkymu priimtas vykdyti (v. b. l. 31, 2);

13. Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Apeliantas nurodo, jog antstolis vykdomojoje byloje nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. neatliko jokių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti senatį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

14. Iš vykdomosios bylos Nr. 0032/07/01252 medžiagos nustatyta, jog vykdomojoje byloje nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. antstolis, ieškodamas pareiškėjo turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, nesant tarp atliekamų procesinių veiksmų ilgesnio nei 2 metų laikotarpio, teikė užklausas Gyventojų registro tarnybai: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. l. 5-6), 2009 m. spalio 28 d. (v. b. l. 34), VSDFV: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. viršelio spaudas), Ginklų registrui: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. viršelio spaudas); kredito įstaigoms: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. viršelio spaudas, v. b. l. 11-14); 2008 m. kovo 18 d. (v. b. l. 26), VSDFV: 2008 m. kovo 18 d. (v. b. l. 25-26), 2011 m. rugpjūčio 12 d. (v. b. l. 35-36), Juridinių asmenų registrui: 2012 m. gruodžio 3 d. (v. b. l. 41-48), Ginklų registrui: 2012 m. gruodžio 3 d. (v. b. viršelio spaudas). Šiuo laikotarpiu antstolis priėmė patvarkymus dėl lėšų pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose arešto – 2007 m. lapkričio 14 d. (v. b. l. 16, 19, 21, 23), 2011 m. rugsėjo 2 d. (v. b. l. 38-39), taip pat patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo skolininko darbovietei (v. b. l. 32). 2016 m. vasario 17 d. antstolis teikė užklausas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui (v. b. l. 49), VSDFV (v. b. l. 50), pakartotinai Juridinių asmenų registrui, Ginklų registrui, kredito įstaigoms ir kt. (v. b. viršelio spaudai). Nustatęs, kad skolininkas aplieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisų namuose, antstolis 2016 m. vasario 18 d. atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą (v. b. l. 51), priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 52), patvarkymą dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 53), patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 54), bei patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto (v. b. l. 55). 2016 m. lapkričio 2 d. antstolio priimti patvarkymai ir skolos ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas buvo persiųsti Teisingumo ministerijai elektroniniu paštu (v. b. l. 57-58). 2019 m. vasario 26 d. antstolis atliko pakartotines užklausas Gyventojų registre (v. b. l. 59), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre (v. b. l. 60), VSDFV (v. b. l. 61), 2019 m. kovo 1 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 62), 2019 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-3.5-19-2060 (v. b. l. 63), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-3.5-19-2056 (v. b. l. 64), patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-3.5-19-2058, patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5.-19-2059 (v. b. l. 66).

15. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, jog antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, iš karto ėmėsi išieškojimo veiksmų ir sistemiškai šiuos veiksmus atliko per visą išieškojimo procesą. Matyti, jog nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjo vardu atidarytoms banko sąskaitoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolio buvo taikomas areštas 2007 m. lapkričio 14 d. patvarkymų pagrindu, taip pat 2016 m. vasario 18 d. patvarkymo pagrindu buvo taikomas areštas skolininko lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) pataisų namų sąskaitoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios antstolio taikomos priverstinio vykdymo priemonės apelianto ginčijamu laikotarpiu buvo pakankamos, siekiant užtikrinti skolos išieškojimą iš pareiškėjo.

16. Konkrečiu atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą bei faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą, kurios dydis 5,79 Eur. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo pareiškėjo vengimą įvykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Vien pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu, tai yra, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Visos apelianto nurodytos priežastys iš esmės yra nulemtos paties skolininko elgesio ir per se nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtos nuobaudos. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neturi ar neturėjo pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti 5,79 Eur baudos.

Dėl išieškojimo iš lėšų, kurios skolininkui priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas

17. Apeliantas teigia, jog antstolio nuskaitytų lėšų dydis viršija įstatyme įtvirtintus išskaitų dydžius, prašo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir grąžinti antstolio areštuotas ir nurašytas lėšas, kurios jam buvo priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

18. CPK išskiria išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, tvarką (CPK 688 straipsnis) ir išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką (CPK 733 straipsnis).

19. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat, ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 739 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima ir kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje gautinos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktas nurodo, jog negalima išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

21. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5.-19-2059 (v. b. l. 66) antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo Teisingumo ministerijos sąskaitoje esančią skolininkui priklausančią 57,37 Eur sumą (pinigines lėšas, skirtas atlyginti žalą už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje, priteistas iš valstybės), kurią sudaro 5,79 Eur skola ir 51,58 Eur vykdymo išlaidos. Šios lėšos antstolio patvarkymo priėmimo metu nebuvo pervestos į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą apelianto asmeninę sąskaitą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pažeistas CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

22. Nors savo esme pareiškėjo gautinas neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti prilyginamas CPK 737 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sumoms, gaunamoms dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios išvados konkrečiu atveju padaryti negalima. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3601-362/2019, kurioje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas, konstatuota, jog netinkamos kalinimo sąlygos (galimai prastos higienos sąlygos kamerose, perteklinis judėjimo ribojimas) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Dėl šios priežasties, pareiškėjo naudai šiuo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas negali būti prilygintas lėšoms, susijusioms su sveikatos sužalojimu.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į iš valstybės gautiną pinigų sumą, skirtą neturtinės žalos atlyginimui, ir priimdamas 2019 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5.-19-2059 CPK normų nepažeidė.

24. Pažymėtina, jog 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-19-2058 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų antstolis nukreipė išieškojimą į periodiškai gaunamas pinigines lėšas, kurių išieškojimo tvarką nustato CPK 733 straipsnis. Šiuo patvarkymu antstolis pareikalavo skolininko darbovietę – (duomenys neskelbtini) pataisos namus, išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei reikalavimų sumos kiekvieną mėnesį 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – taip pat ir MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 65), nepažeisdamas CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžių.

25. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2019 m. gegužės 13 d. antstolio buvo įskaityta ir 2019 m. gegužės 23 d. paskirstyta išieškota 14,57 Eur suma, skirta vykdymo išlaidoms (v. b. l. 71). 2019 m. rugpjūčio 1-5 d. įskaityta ir 2019 m. rugsėjo 20 d. paskirtstyta 114,74 Eur suma, iš kurios 5,79 Eur skirti skolai padengti, 30,25 Eur skirti vykdymo išlaidoms padengti, ir 78,70 Eur suma grąžinta apeliantui į jo asmeninę sąskaitą (v. b. l. 73, 75, 80). Išieškojęs skolą ir vykdymo išlaidas antstolis 2019 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomąją bylą užbaigė (v. b. l. 77).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, neturi pagrindo pripažinti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė išieškojimą iš skolininko reglamentuojančias proceso teisės normas. Vertintina, jog antstolis teisingai paskirstė išieškotas lėšas, o atlikęs šiuos veiksmus, teisėtai priėmė 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

27. Be to, pažymėtina, jog pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju visi 2019 m. kovo 6 d. antstolio priimti patvarkymai ir 2019 m. kovo 1 d. skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas pareiškėjui buvo įteikti 2019 m. kovo 19 d. (v. b. l. 70). Pareiškėjas šių patvarkymų CPK nustatytu terminu neskundė ir skundus dėl antstolio veiksmų, jose dėstydamas argumentus, susijusius su antstolio atliktais priverstinio vykdymo veiksmais, pateikė tik antstoliui išieškojus skolą ir vykdymo išlaidas bei 2019 m. spalio 21 d. priėmus patvarkymą Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (t. y. išnykus skundų dėl antstolio veiksmų dalykui). CPK nustatytos antstolio veiksmų apskundimo tvarkos privalo laikytis visi vykdymo proceso dalyviai, taigi pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę skųsti antstolio veiksmus.

28. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė