Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Be Investor“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4563-650/2016 išnagrinėjus bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens D. L. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo fizinio asmens bankroto byloje, kurioje suinteresuoti asmenys – kreditoriai AB DNB bankas, S. L., UAB „Be Investor“, R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas iškėlė bankroto bylą fiziniam asmeniui D. L., bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, teismo nutartimi patvirtinti fizinio asmens D. L. kreditorių finansiniai reikalavimai ir nustatytas 60 dienų terminas patikslinti D. L. mokumo atkūrimo planą ir teikti jo patikslintą projektą pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkime.

2. Bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ 2016-10-05 pateikė prašymą patvirtinti D. L. mokumo atkūrimo planą, pateikdamas bankrutuojančio fizinio asmens D. L. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, fizinio asmens mokumo atkūrimo planą patvirtintą 2016-10-04 kreditorių susirinkime ir bankroto administratoriaus išvadą dėl D. L. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių. Bankroto administratoriaus išvadoje nurodyta, kad planas parengtas tinkamai ir detaliai trijų metų laikotarpiui, jo turinys atitinka visus LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir gali būti realiai įgyvendintas, dėl to bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas.

3. Kreditorius UAB „Be Investor“ 2016-10-07 pateikė skundą, kuriuo prašė išreikalauti iš bankroto administratoriaus duomenis pagrindžiančius kreditoriaus R. K. balsavimo tikrumą, siekiant jį autorizuoti, o jų nepateikus – panaikinti 2016-10-04 D. L. kreditorių susirinkimo protokolą kaip nepagrįstą. Kreditorius abejoja kreditoriaus R. K. realiu dalyvavimu balsavime, nes šis asmuo nebuvo grįžęs į Lietuvą. Kreditorius UAB „Be Investor“ klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo balsavo prieš, bei pateikė dėl to pastabas, tačiau bankroto administratorius išreiškė subjektyvią nuomonę, nors pastabas turėjo įtraukti į protokolą. Be to, bankrutuojančio asmens pajamos nepagrįstai mažos, o asmeniniams ir administravimo išlaidoms skirtos lėšos nepagrįstai didelės. Kreditorius taip pat nesutinka, kad kreditoriams skiriamas lėšas sudaro ir išmokos D. L. nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kreditoriaus teigimu, administravimo išlaidų sąmata yra neadekvačiai didelė lyginant su administratoriaus atliekamomis funkcijomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Be Investor“ skundą atmetė. Tenkino bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens D. L. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Patvirtino bankrutuojančio asmens D. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo trejų metų laikotarpiui planą, kuriam pritarta 2016 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkime.

5. D. L. bankroto administratorius teismui pateikė duomenis, kad visi kreditoriai susirinkime balsavo raštu ir iš anksto, kreditorius R. K. elektroniniu paštu pateikė pasirašytą ir nuskanuotą balsavimo raštu biuletenį, todėl konstatavęs, kad kreditoriaus R. K. išankstinis balsavimas raštu yra pagrįstas rašytiniais duomenimis atmetė kreditoriaus UAB „Be Investor“ skundą dėl kreditorių susirinkimo protokolo nepagrįstumo.

6. Pastabos, kurios buvo gautos su UAB „Be Investor“ balsavimo raštu biuleteniu, buvo pridėtos prie 2016-10-04 protokolo ir pateiktos kiekvienam iš kreditorių, todėl nėra pagrindo teigi, kad nebuvo sudaryta galimybė kitiems kreditoriams ir bankrutuoti siekiančiam asmeniui susipažinti su šiomis pastabomis. Teismas sprendė, kad plano projektas buvo teiktas ir svarstomas laikantis teisės aktų reikalavimų, jis iš esmės atitinka FABĮ 7 straipsnyje numatytus planui keliamus reikalavimus, FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių ar kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo nenustatyta, dėl to prašymą tenkintino ir patvirtino bankrutuojančio D. L. kreditorių reikalavimų ir asmens mokumo atkūrimo planą. Teismas kritiškai vertino ir atmetė kreditoriaus UAB „Be Investor“ deklaratyvius teiginius dėl skolininko galimybių gauti daug didesnį darbo užmokestį, dėl nesutikimo, kad kreditoriams skiriamas lėšas sudarytų ir išmokos D. L. nepilnamečių vaikų išlaikymui, dėl vertinimo, kad administravimo išlaidų sąmata yra neadekvačiai didelė, lyginant su administratoriaus atliekamomis funkcijomis. Įvertinęs plano 7 dalyje nurodytas planuojamas administravimo išlaidų sumas, teismas laikė, jog jos iš esmės atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nelaikytinos per didelėmis. Iš pateikto fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano 12 dalies teismas nustatė, kad D. L. pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, iš esmės atitinkantį įstatymo reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu kreditoriaus UAB „Be Investor“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir 2016-10-04 D. L. kreditorių susirinkimo protokolą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantas kvestionuoja 2016-10-04 kreditorių susirinkimo balsavimo procedūrą nurodydamas, kad lemiamą balsų persvarą turinčio kreditoriaus R. K. balsavimas nėra pagrįstas ryšio priemonėmis ir bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad šio kreditoriaus balsavimas buvo tinkamas. Pažymi, kad bankroto administratoriaus pateiktas el. susirašinėjimo išrašas neatspindi tai, kad balsavo būtent R. K., be to, nepateikta įrodymų, kad el. pašto adresas priklauso R. K.. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių ryšį tarp OAO „TB?M“ ir R. K., kad ši įmonė turi teisę siųsti pranešimus R. K. vardu. Todėl apelianto nuomone, teismas neįsigilino į ginčo esmę, o nesant įrodymų dėl balsavimo priskyrimo R. K., priėmė nepagrįstą nutartį.

7.2. Teismas iš esmės visiškai nepasisakė dėl argumentų susijusių su bankrutuojančio asmens pajamomis, kreditoriams skiriamų lėšų dyžiu ir administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumu, nors šie klausimai yra esminiai siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų plano tvirtinimo.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skirti baudą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. UAB „Be Investor“ atskirasis skundas pagrįstas tik abejonėmis, nes apeliantas nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo motyvus, nenurodė teisinio nutarties negaliojimo pagrindimo. Bankroto administratoriaus nuomone, kreditorius UAB „Be Investor teikdamas nepagrįstus skundus siekia vilkinti fizinio asmens bankroto procesą, atitolina D. L. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pradžią, kas pažeidžia kitų kreditorių teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

11. Byloje nustatyta, kad 2016-10-04 įvykusiame D. L. kreditorių antrajame kreditorių susirinkime dalyvavo visi kreditoriai: UAB „Be Investor“ (39 827,08 Eur, 49,12 proc.), AB DNB bankas (34 874,70 Eur, 43,02 proc,) ir R. K. (6 371, 64 Eur, 7,86 proc.). Už pritarimą D. L. mokumo atkūrimo planui balsavo kreditoriai AB DNB bankas ir R. K., kurių teismo patvirtintų reikalavimų sumą vertine išraiška sudaro 50,88 proc., todėl pritartina teismo išvadai, kad 2016-10-04 vykusio kreditorių susirinkimo metu visais klausimais pritarta procentine kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos išraiškos dauguma.

12. Apeliantas įsitikinęs, kad lemiamą balsų persvarą turinčio kreditoriaus R. K. balsavimas nėra pagrįstas ryšio priemonėmis ir bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad šio kreditoriaus balsavimas buvo tinkamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atskirasis skundas pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis, nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atskirojo skundo argumentus. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas nepaneigė bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų dėl kreditoriaus R. K. balsavimo tinkamumo, tai yra neįrodė, kad balsavimo biuletenius raštu pateikė ne R. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad visi kreditoriai 2016-10-04 susirinkime balsvo iš anksto raštu. Kreditorius R. K. pateikė pasirašytą ir nuskenuotą balsavimo raštu biuletenį 2016-09-15 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ 2016-10-14 gavo laišką iš Rusijos miesto Tverė, kuriame buvo kreditoriaus R. K. balsavimo raštu biuletenio originalas (2 t., 184–186 b. l.). Taigi, apeliantui nepaneigus kreditoriaus R. K. balsavimo ryšio priemonėmis pagrįstumo, nurodoma aplinkybė dėl OAO „TB?M“ siuntimo R. K. vardu, lieka neaktuali. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus R. K. išankstinis balsavimas raštu yra pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl kreditorius UAB „Be Investor“ neįrodė kreditorių susirinkimo protokolo nepagrįstumo.

14. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl argumentų susijusių su bankrutuojančio asmens pajamomis, kreditoriams skiriamų lėšų dyžiu ir administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumo. Apelianto teigimu, D. L. gaunamos pajamos, atsižvelgiant į užimamas pareigas, yra neadekvačiai mažos, be to, nesutinka, kad į kreditoriams skiriamas lėšas kreditoriniams reikalavimams tenkinti patenka ir išmokos D. L. nepilnamečių vaikų išlaikymui.

15. Visų pirma, apeliantas teiginių dėl skolininko galimybių gauti daug didesnį darbo užmokestį, jokiais įrodymais nepagrindė. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad apelianto pastabos dėl mokumo atkūrimo plano trūkumų pridėtos prie 2016-10-04 protokolo ir pateiktos kiekvienam iš kreditorių. Taigi, byloje nėra duomenų, kad likę kreditoriai su šioms pastabomis yra nesusipažinę, ar joms pritarę. Trečia, mokumo atkūrimo plano 12 punkte yra nurodyta, kad kreditorių reikalavimams tenkinti skirstoma suma yra 239,72 Eur, išlaikymas nepilnamečiams vaikams tenkinamas pirma eile, todėl antra eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, kas atitinka ir neprieštarauja FABĮ 29 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo motyvus ir pateiktą mokumo atkūrimo planą sprendžia, kad kreditoriaus UAB „Be Investor“ nusutikimo su mokumo atkūrimo planu argumentai nėra esminiai dėl kurių nėra įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, o nurodytų mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimas abejonių jų realumu nekelia.

16. Bylos duomenimis kreditorius UAB „Be Investor“ iš esmės nesutinka kreditorių pritartai bankroto administravimo išlaidų sąmatai nurodydamas, kad administratoriui yra skiriama 22,78 Eur per mėnesį, o kreditoriams tik 7,72 Eur, tai neatitinka planuojamų atlikti darbų apimties ir pažeidžia lygiateisiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės. FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugybę bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas vertino plano 7 dalyje nurodytas planuojamas administravimo išlaidų sumas, pripažino, jog jos iš esmės atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nelaikė jų didelėmis. Pažymėtina, kad administravimo išlaidos per visą bankroto laikotarpį neviršija FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyto galimo maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad numatytos bankroto administravimo išlaidos yra per didėlės, ar neatitinka įstatymo reikalavimus ir pažeidžia kreditorių interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir jos keitimas išimtinai yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos vykdymas yra kontroliuojamas kreditorių, todėl administratorius neturi galimybės nepagrįstai naudoti administravimo išlaidas (FABĮ 22 str. 1, 2, 5 d., 26 str.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo D. L. pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, todėl jis patvirtintinas teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir, nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.