Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Ž. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę - M., atsakovui - Š..

Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui Ž. Š. gimė duktė M. Š.. (duomenys neskelbtini) šalys susituokė, tačiau po santuokos gyveno kartu tik tris mėnesius. Atsakovas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, pripratino gerti ir ieškovę, todėl 2018-07-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-984/2018 ieškovei ir atsakovui buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia, priteistas po 200 Eur išlaikymas dukrai. 2017 m. balandžio mėn. ieškovė išvažiavo dirbti į Angliją. Į Lietuvą grįžo gyventi 2019 m. balandžio mėn. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Jie gyvena atskirai ir nebendrauja nuo 2017 m. Atsakovas Anglijoje turi kitą moterį, ieškovė taip pat turi draugą, su kuriuo kartu gyvena. Šalių santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma. Jie jokio bendro ūkio neturi ir netvarko. Prašo neskirti termino susitaikyti, tai prieštarautų jų interesams. Gyvendami santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų jokio nekilnojamojo, registruotino turto ir namų apyvokos daiktų neįsigijo, todėl neturi ko dalintis. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, negauna jokių pajamų. Ieškovė yra skolinga 6821,26 Eur pagal tris vykdomąsias bylas antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje: 57,92 Eur išieškotojui Lietuvos valstybei, 589,70 Eur „Sodros“ Vilniaus skyriui, 5901,61 Eur dukters išlaikymui ir 272,03 Eur antstolei V. Leskevičienei. Ar atsakovas turi kreditorių, ieškovė nežino, taip pat nežino apie atsakovo turtą ir pajamas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gvidas Armanavičius prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į šalyje įvestą karantiną.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Ž. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolingas 753,25 Eur PSD įmokų ir 1,43 Eur palūkanų, E. Š. įsiskolinimo neturi. Prašo pripažinti atsakovo Ž. Š. minėtą įsiskolinimą asmenine atsakovo prievole, kitus ieškinyje nurodytus klausimus spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti šio trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo (b. l. 5) matyti, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus bylos medžiagą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi šeima. Atsakovas santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neginčijo, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė teismui pateikė, kaip nurodė, atsakovo 2020-10-08 teismui rašyto rašto kopiją, kurioje sakoma, kad atsakovas sutinka nutraukti santuoką, pretenzijų neturi (b. l. 59). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.). Susiklosčius šioms aplinkybėms, šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti santuokos nutraukimo padarinius.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Iš atsakovo duomenų apie jo turtą negauta. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šalys Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 14). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, gautais iš Kelių transporto priemonių registro, šalys neturi jų vardu registruotų transporto priemonių. Kitų duomenų apie šalių turimą turtą byloje nėra. Tokiu atveju laikytina, kad dalintino turto nėra.

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-l86/2010, asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius. Nustatyta, kad atsakovas turi skolas valstybei, susijusias su paskirta bauda bei mokestine nepriemoka (b. l. 21-22, 26-27). Ieškovės atžvilgiu antstolės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos, kuriose išieškomas priteistas išlaikymas vaikui, skolos valstybei ir vykdymo išlaidos (b. l. 17). Nurodytos šalių prievolės yra jų asmeninės prievolės.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad šalys turi bendrą vaiką M. Š. (b. l. 10). 2018-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu abiejų tėvų valdžia vaiko atžvilgiu neterminuotai apribota, priteistas išlaikymas vaikui (b. l. 6-9). Tokiu atveju santuokos nutraukimo byloje nepilnamečio vaiko išlaikymo, auklėjimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvais klausimai nesprendžiami.

Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 str. 4 d.).

CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę „M.“, atsakovui – „Š.“, o atsakovas nuomonės dėl pavardžių nepareiškė. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė „M.“, atsakovui – „Š.“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-07-20 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-1790-7675 buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas. Byloje pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis. Byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir susidarė 304 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 42). Be to, teismas patyrė 8,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, minėtos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – M., atsakovui palikti pavardę – Š..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti valstybei iš Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur (šimto eurų 0 ct) žyminį mokestį, 8,49 Eur (aštuonių eurų 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.