Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-21 · Byla Nr. Ik-1467-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-1467-426/2012Sprendimas · 2012-05-21Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-01-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
Ik-1467-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02105-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Rosita Patackienė
Pareiškėjas
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
Atsakovas
Vilniaus teritorinei ligonių kasai
Trečiasis asmuo
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Stasė Kazlauskienė
Administracinė byla Nr. I-1467-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-02105-2010-4) Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Nijolei Petrauskienei, Jurgitai Stankūnaitei ir advokatei Stasei Kazlauskienei, atsakovo atstovui Donatui Paruliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (tretieji suinteresuoti asmenys Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) pateiktame skunde prašo panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK) 2010-06-14 ekspertizės protokolą Nr. 1EP-62 ir jo 2010-08-05 pakeitimą dalyje dėl priskaičiuotos 99 379,72 Lt žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetui ir dėl Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės (forma 066/a-LK) grafos „Lovadienių“ skaičiaus pildymo (t. I, b. l. 1–5, 93–96)

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad atsakovė 2010-05-13 pradėjo ir 2010-05-24 baigė patikrinimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims, kuriems suteiktos paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Tikrintas paslaugų teikimas dėl II lygio endogeninių psichikos sutrikimų. Pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006-03-26 įsakymu Nr. 1K-41 ir 2010-05-25 įsakymu Nr. 1K-101 (nauja redakcija) patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašą, po patikrinimo pažymos parengimo, pastabų pateikimo ir jų aptarimo dalyvaujant jo ir atsakovės atstovams, atsakovė 2010-06-14 parengė ekspertizės protokolą Nr. 1EP-62. Juo patvirtino patikrinimo rezultatus ? tariamai Ligoninės padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Nurodė, kad neteisingai pildomos išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės. Atsakovė, gavusi iš teismo skundą, sudarė komisiją ir inicijavo ginčo sprendimą. Komisija, išnagrinėjusi skundą ir pateiktą medžiagą, 2010-08-05 nusprendė pakeisti 2010-06-14 ekspertizės protokolo Nr. 1EP‑62 7.2.2 p. Nurodė, kad 54 pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir kartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių trukmė neatitiko nustatytųjų reikalavimų ir buvo apmokėta iš Fondo biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998-06- 18 įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtino 4.18 p. nuostatas. Žala sumažinta iki 99 379,72 Lt.

Pareiškėja nurodo, kad nei viename teisės akte nėra nustatyta, jog hospitalizacijos ir rehospitalizacijų lovadienių skaičius yra sumuojamas. Atsakovė, neturėdama teisės aiškinti Sveikatos apsaugos ministro įsakymų, teigia, kad už vieno paciento gydymą per hospitalizaciją ir visas rehospitalizacijas bendroje sumoje negali būti mokama iš Fondo biudžeto daugiau nei už 52 lovadienius. Tačiau toks reikalavimas, t. y. susumavus visas gydymo trukmes apmokėjimui teikti sąskaitas tik už 52 lovadienius, neteisėtas, nes pažeidžia pareiškėjos bei pacientų teises ir teisėtus interesus, asmens sveikatos priežiūros esmę.

Taip pat pažymėjo, kad vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, įdiegta informacine sistema „Sveidra“, tačiau praktikoje esantys teritorinės ligonių kasos sistemos trūkumai neleidžia įvesti pirmos hospitalizacijos perskaičiavimo duomenų. Pirmosios hospitalizacijos apmokama normatyvinė trukmė yra 52 dienos. Esant rehospitalizacijai gydymo įstaiga privalo perskaičiuoti pirmosios hospitalizacijos apmokėjimą, formos Nr. 066/a‑LK 3-io skyriaus 5-oje grafoje (lovadienių skaičius) gydymo įstaiga nurodo apmokamų lovadienių skaičių. Faktinį lovadienių skaičių automatiškai apskaičiuoja programa „Sveidra“ ir pažymi minėtoje formoje. Dėl to, kad nėra galimybės duomenis keisti ar teikti papildomus tikslinančius duomenis informacinėje sistemoje „Sveidra“ ir nėra nustatytos ataskaitos formos, kurią reikėtų pildyti atliekant perskaičiavimą dėl pirmosios hospitalizacijos, gydymo įstaigos kaltės nėra. Nurodė, kad atsakovė tariamai žalai paskaičiuoti pateikė patikslintą lentelę, kurioje analizuoti 54 pacientų gydymo atvejai. Nustatyta, jog skiriasi pirmos ir antros (sudarytos po skundo nagrinėjimo komisijoje) lentelių tikrinimo duomenys pagal tas pačias ligos istorijas, perskaičiuojant I ir II hospitalizacijų apmokėjimą taikytos skirtingos metodikos. Tai įrodo atsakovo šališkumą ir nepagrįstą, skirtingą kiekvieno komisijos nario taikomą skaičiavimą. Be to, atsakovė nedeklaravo nešališkumo ekspertizės protokole, nors tą numato Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010-05-25 įsakymas Nr. 1K‑101. Atsakovės pateikta pirmoji lentelė neatspindėjo pirmosios hospitalizacijos lovadienių perskaičiavimo, tik automatiškai buvo nurodomas faktinis lovadienių skaičius. Skirtumas tarp pateiktos apmokėti sąskaitos už 52 lovadienius iki perskaičiavimo įvardijamas tariama žala. Patikslintoje lentelėje atsakovė įvedė naują grafą „Faktinis lovadienių skaičius“, tačiau vis tiek priskaičiavo tariamą žalą. Pažymėjo, kad ekspertizės protokolas ir jo pakeitimas surašytas formaliai, be motyvų, tik išvardinti teisės aktai, nenurodant ir nesiekiant tariamų klaidų, pažeidimų užkardymo ateityje.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus TLK teismui pateiktuose atsiliepimuose prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 54–57, 114–115). Paaiškino, kad pareiškėja nesilaikė įstatymu nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. dėl ginčo nesikreipė į Vilniaus TLK Taikinimo komisiją, o šiuo metu jau negalima tokia teise pasinaudoti, nes pasibaigęs kreipimosi terminas, todėl byla turi būti nutraukta. Pažymėjo, kad pareiškėja neteisingai traktuoja apmokėjimo tvarką už pirminę hospitalizaciją ir pakartotines hospitalizacijas (rehospitalizacijas), teigdama, kad už kiekvieną hospitalizaciją, net jei ji yra pakartotinė per 90 dienų, po pirmosios normatyvinė gydymo trukmė yra skaičiuojama iš naujo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-06-18 įsakymu Nr. 329 (toliau – ir Apmokėjimo tvarka), 4.18 p. nurodyta taisyklė, kuri neleidžia viršyti bendros pirmosios ir pakartotinės (90 dienų laikotarpio) hospitalizacijos normatyvinės gydymo profilio trukmės. Pakartotinės hospitalizacijos išlaidos apmokamos tik už likusius normatyvinės gydymo trukmės lovadienius, perskaičiavus abiejų lovadienių faktinę trukmę. Pacientui sumuojamos ne visos gydymo trukmės, o tik pakartotinės hospitalizacijos per 90 dienų po pirmosios hospitalizacijos. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmosios hospitalizacijos, pakartotinės hospitalizacijos per šį laikotarpį netraktuojamos kaip pirma hospitalizacija. Pareiškėja pakartotines hospitalizacijas praėjus daugiau nei 90 dienų po pirminės hospitalizacijos (tačiau mažiau kaip 90 dienų po pakartotinės hospitalizacijos) netinkamai įformindavo įvesdama į informacinę sistemą „Sveidra“ rehospitalizacijos kodą 2459 ar 2461, vietoje pirminės hospitalizacijos (kodai 2458 ir 2460). Vilniaus TLK protokolo Nr. 1EP-62 pakeitime ištaisytos padarytos klaidos ir perskaičiuojant tokios rehospitalizacijos traktuotos kaip pirmines hospitalizacijos, dėl ko sumažėjo nustatyta žala Fondo biudžetui. Dėl pacientų, kurie jau išnaudojo normatyvinę gydymo trukmę, gydymo problemų neturėtų kilti, nes nustatyta normatyvinė gydymo trukmė yra žymiai ilgesnė nei faktinė vidutinė gydymo trukmė atitinkamuose gydymo profiliuose. Gydymo įstaiga dažnai gauna didesnę sumą už gydytą pacientą nei reali gydymo kaina, nes pacientui neišbuvus visos normatyvinės gydymo trukmės vis tiek sumokama visa bazinio profilio kaina. Išanalizavus informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis, paaiškėjo, kad pareiškėjos gydytų asmenų su kodais 2458, 2459, 2460 ir 2461 nuo 2009-05-01 iki 2010-04-30 vidutinė vieno asmens hospitalizavimo trukmė 36,57 dienos. Todėl pati gydymo įstaiga turi prisiimti atsakomybę dėl pacientui teikiamų paslaugų kokybės ir garantuoti tinkamą sveikatos priežiūrą.

Nurodė, kad atlikus kontrolę, 2010-05-24 buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. 1VP-56/V. Prie pažymos pridėtoje lentelėje Nr. 1 surašyti 57 gydymo epizodai su galima žala Fondo biudžetui pagal kiekvieną pacientą atskirai. 2010-06-14 įvyko ekspertų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjos atstovai. Posėdžio metu pareiškėja nenurodė, kad pridėtoje lentelėje yra aritmetinių klaidų, dėl to prie protokolo pridėtoje lentelėje su paskaičiavimais įrašytos tos pačios sumos kaip ir prie patikrinimo pažymos pridėtoje lentelėje. Apie tai, kad šioje lentelėje buvo patikrinimo klaidos, pareiškėja turėjo galimybę pasisakyti tiek iki ekspertų komisijos posėdžio, tiek jo metu.

Vilniaus TLK apie padarytas techninio pobūdžio klaidas, kurios turėjo įtakos bendrai nustatytos žalos Fondo biudžeto sumai, sužinojo iš gauto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl šių ir galimai kitų klaidų peržiūrėjimo Vilniaus TLK direktorius 2010-07-30 įsakymu Nr. 1K-41 sudarė naują ekspertų komisiją pakartotinei ekspertizei atlikti ir galimiems neatitikimams pašalinti. Naujai sudaryta komisija perskaičiavo žalos Fondo biudžetui dydį, atsižvelgdama į pareiškėjos pastabas dėl besidubliuojančių įrašų ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją dėl pakartotinių hospitalizacijų praėjus 90 dienų nuo pirminės hospitalizacijos. Perskaičiavusi hospitalizacijas ekspertų komisija surašė ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 pakeitimą, o įvertinus padarytas klaidas, Fondo biudžetui padaryta žala buvo patikslinta.

Atsakovė taip pat patvirtino, kad informacinėje sistemoje „Sveidra“ nėra galimybės duomenis keisti ar teikti papildomus tikslinančius duomenis, nes nėra nustatytos ataskaitos formos, kurią reikėtų pildyti atliekant perskaičiavimą dėl pirmosios hospitalizacijos. Formos Nr. 066/a-LK „Išvykusio iš stacionaro asmens statistinė kortelė“ pildymo metodinės rekomendacijos yra patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymu Nr. 687. Forma pritaikyta visų stacionarinių paslaugų apskaitai, todėl pildant formą psichiatrijos paslaugoms, kurioms taikoma specifinė lovadienių perskaičiavimo taisyklė, susiduriama su techninėmis problemomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinė sistema „Sveidra“ neleidžia taisyti anksčiau įvestų duomenų, todėl pirmosios hospitalizacijos duomenys lieka nepakeisti. Siekiant pritaikyti minėtą lovadienių perskaičiavimo taisyklę, pildant formą rehospitalizacijos atveju įrašoma, kiek lovadienių pacientas faktiškai buvo gydytas, ir įrašoma faktiškai mokėtina suma už perskaičiuotus lovadienius. Kadangi pareiškėja perskaičiavimo taisyklę traktavo kitaip, nei Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir TLK, patikrinimo metu minėti neatitikimai buvo fiksuoti. Patikrinimo pažymoje Vilniaus TLK tai konstatavo kaip formalią (nepadariusią žalos PSDF biudžetui) klaidą. Visi Vilniaus TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus darbuotojai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas, o ekspertų komisijos nariai nešališkumo deklaracijas pasirašo, kai yra paskiriami į šias komisijas. Nešališkumo deklaracijos yra pasirašomos vieną kartą, o ne kiekvienai kontrolės procedūrai atskirai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismui pateiktuose atsiliepimuose (t. I, b. 1. 81–84, 108–109) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja nesilaikė įstatymu nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. dėl ginčo nesikreipė į Vilniaus TLK Taikinimo komisiją, o šiuo metu jau negalima tokia teise pasinaudoti, nes pasibaigęs kreipimosi terminas. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, atsižvelgiant į tai teismas turėtų bylą nutraukti.

Apmokėjimo tvarkos 4.9 p. nustato apmokėjimo už gydymą stacionare principą, kai mokama bazinė kaina už gydymo profilį (suteiktą paslaugą). Tai yra apmokėjimo už profilį modelis – kai mokama bazinė profilio kaina, nepriklausomai nuo lovadienių, kuriuos pacientas buvo gydomas ligoninėje, skaičiaus. Taikant šį modelį siekiama ekonominėmis priemonėmis užtikrinti, kad pacientui būtų suteikta reikiama paslauga, neskatinant paslaugos teikėjo gydyti pacientą stacionare kuo daugiau lovadienių. Apmokėjimo tvarkos 4.17 ir 4.20 p. nustatytas apmokėjimo už faktinį lovadienių skaičių modelis, kai mokama už kiekvieną gydymo įstaigoje praleistą lovadienį. Šis apmokėjimo modelis naudojamas tų paslaugų išlaidoms apmokėti Fondo biudžeto lėšomis, kai paciento gydymo stacionare trukmė yra reglamentuota kitais teisės aktais. Apmokėjimo tvarkos 4.18 p. nustatytas mišrus apmokėjimo modelis. Siekiant užtikrinti efektyvų psichikos liga sergančio paciento gydymą ir racionalų Fondo biudžeto lėšų naudojimą minėtame punkte nustatyta lovadienių perskaičiavimo taisyklė, skatinanti tuos paslaugų teikėjus, kurie pirmojo gydymo stacionare metu pasiekia optimalų gydymo efektą ir paciento per 90 dienų nereikia pakartotinai gydyti stacionare. Šiais atvejais gydymo įstaiga gauna visą profilio bazinę kainą nepriklausomai nuo to, kiek lovadienių pacientas faktiškai buvo gydomas. Jeigu faktinis lovadienių skaičius buvo mažesnis, negu normatyvas, tai įstaiga „premijuojama“, paliekant jai apmokėjimą už „neišnaudotus“ normatyvinius lovadienius. Jeigu pacientas pakartotinai per 90 dienų buvo hospitalizuotas (jeigu pirmosios hospitalizacijos metu nebuvo pakankamai stabilizuota jo psichikos būklė), gydymo įstaigai taikoma mažiau palanki lovadienių perskaičiavimo taisyklė. Tai reiškia, kad už pirmąją ir antrąją hospitalizaciją mokama pagal faktinį lovadienių skaičių, ir jų abiejų lovadienių suma negali viršyti normatyvinės trukmės, t. y. pakartotinė hospitalizaciją per 90 dienų vertinama kaip pirmosios hospitalizacijos „tąsa“.

Stacionarinių gydymo profilių vidutinė normatyvinė lovadienių trukmė nustatyta Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis, ir Bazinių kainų sąrašu, patvirtintu Sveikatos apsaugos ministro 2008-05-16 įsakymu Nr. V-466. Minėto sąrašo 156, 158, 160, 162 eilutėse (rehospitalizacijos profiliai) nenurodoma normatyvinė gydymo trukmė, nes teikiant apmokėjimui rehospitalizacijos profilius, lovadieniai turi būti apskaičiuojami pagal minėtą taisyklę. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ne kartą atsakinėjo į teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų paklausimus, kaip teisingai teikti apmokėjimui stacionarinių psichiatrijos paslaugų išlaidas, ir pozicija šiuo klausimu nesikeitė.

Pareiškėja klaidingai pritaikė Apmokėjimo tvarkos 4.18 p. nuostatas teikdama apmokėjimui iš Fondo biudžeto stacionarinių psichiatrijos paslaugų išlaidas, nes tik pirmosios hospitalizacijos metu gautą apmokėjimą už pilną normatyvą perskaičiuodavo už faktinę gydymo trukmę. Antrosios hospitalizacijos atveju pareiškėja nepagrįstai teikdavo apmokėjimui išlaidas už visus faktiškai ligoninėje praleistus lovadienius. Dėl klaidingai traktuojamos lovadienių perskaičiavimo taisyklės, kai kuriais pakartotinės hospitalizacijos (nepakankamai efektyvaus gydymo) atvejais pareiškėja už abi hospitalizacijas teikė apmokėjimui didesnį, negu yra normatyvinis, lovadienių skaičių. Tais atvejais, kai paciento nereikia pakartotinai hospitalizuoti, paslaugos teikėjas negali gauti Fondo biudžeto lėšų daugiau, negu nustatyta bazinė kaina už normatyvinę gydymo trukmę. Taip pat patvirtino atsakovės poziciją dėl išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės (forma 066/a-LK) pildymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus TLK ir Ligoninė 200-02-27 pasirašė sutartį Nr. 10-09 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ (t. I, b. l. 38–41). Šios sutarties 4.1.1 p. nustatyta, kad Ligoninė įsipareigoja teikti sutartyje numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti jų prieinamumą, tinkamumą ir kokybę, pildyti medicininę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka. 7.1 p. sakoma, jei dėl įstaigos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų padaroma žala Fondo biudžetui, įstaiga privalo ją atlyginti (grąžinti į Fondo biudžetą nepagrįstai gautas Fondo lėšas). Fondo biudžetui padaryta žala, atlikus tikrinimą, nustatoma Vilniaus TLK ekspertizės protokolu.

Vilniaus TLK, atlikusi pareiškėjos patikrinimą, 2010-06-14 surašė ekspertizės protokolą Nr. 1EP-62 (t. I, b. l. 7–8), kurio 7 p. užfiksuotos tikrinant nustatytos aplinkybės: Ligoninėje 57 pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir pakartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių gydymo trukmė neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo apmokėta iš Fondo biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.18 p. nuostatas. Žala Fondo biudžetui - 176 765,10 Lt. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 p. (žala išieškoma nuo 2009-05-24), žala Fondo biudžetui 148 739,48 Lt (7.2.2 p.); Ligoninė, pildydama Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės (forma 066/a-LK) grafą „Lovadienių skaičius“, pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ patvirtintų formos Nr. 066/a-LK metodinių rekomendacijų III dalies 5 p. bei Vilniaus TLK ir Ligoninės 2009-02-27 sutarties Nr. 10-09 4.1.1 p. reikalavimus (7.2.3 p.). Šio protokolo 8 p. nurodoma, kad Fondo biudžetui yra padaryta 148 739,48 Lt žala, o 9 p. nustatytas įpareigojimas iki 2010-07-14 grąžinti Fondo biudžetui padarytą žalą, pervedant minėtą sumą į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą.

Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo 10 p. nurodomos rekomendacijos Vilniaus TLK direktoriui dėl lėšų išieškojimo, o 11 p. Ligoninė įpareigojama griežtai vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ bei Vilniaus TLK ir Ligoninės sutarties nuostatomis.

Vilniaus TLK 2010-08-05 priėmė 2010-06-14 ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 pakeitimą, kuriuo šio protokolo 7.2.2 p. pakeistas išdėstant jį taip: Ligoninėje 54 pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir pakartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių trukmė neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo apmokėta iš Fondo biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtinto 4.18 p. nuostatas; žala Fondo biudžetui 131 267,16 Lt; vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 p. (žala išieškoma už laikotarpį nuo 2009-05-24), Fondo biudžetui padaryta žala - 99 379,72 Lt (t. I, b. l. 78).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartyje (adm. b. Nr. AS63-633/2011) pažymėta, kad teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl padraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, todėl jos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausiai yra vertintini pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad teritorinės ligonių kasos reikalavimas asmens sveikatos priežiūrų įstaigoms atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 9 p.) yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, toks sprendimas vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, o kilusio ginčo sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 (pakeisto 2010-08-05), kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš ginčijamo Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 (pakeisto 2010-08-05) matyti, kad Ligoninei formuluojami įpareigojimai yra nustatyti šio protokolo 9 p. (iki 2011-07-14 grąžinti Fondo biudžetui 148 739, 48 Lt padarytą žalą) ir 11 p. (įpareigojimas griežtai vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ bei Vilniaus TLK ir Ligoninės sutarties nuostatomis).

Dėl Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo (pakeisto 2010-08-05) 9 p. nurodymų Ligoninei iki 2011-07-14 grąžinti Fondo biudžetui 148 739, 48 Lt padarytą žalą pagrįstumo bei teisėtumo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d., individualiame administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Šios normos tinkamas įgyvendinimas viešojo administravimo veikloje ne tik sukuria prielaidas viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamam įgyvendinimui priimant teisėtą sprendimą, bet ir yra pagrindas subjektui, kuriam aktas taikomas, suprasti jam nustatytus įpareigojimus ir juos tinkamai įvykdyti. Priešingu atveju viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti laikomas teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas adm. b. Nr. A62-3506/2011, 2005-11-17 nutartis Nr. A1-930/2005). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Įpareigojimu nurodyti esminius argumentus, faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, pateikti teisinį pagrindimą, kuriuo remiantis priimamas asmens teisinę padėtį įtakojantis sprendimas, siekiama teisėtumo principo viešajame administravime užtikrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-994/2008).

Kaip minėta, Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolas (pakeisto 2010-08-05) laikytinas viešojo administravimo aktu, todėl nenuginčijus (neginčijant) jo teisėtumo ir pagrįstumo, protokole formuluojami reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi. Ekspertizės protokolo teisinė reikšmė suponuoja ir tai, kad jame turi būti tiksliai nurodyta reikalavimų apimtis (mastas), t. y. Fondui dėl galimai neteisėtų Ligoninės veiksmų padaryta žala turi būti grindžiama tiksliais, aiškiais, detaliais apskaičiavimais, o pareiškėjai adresuojamas privalomasis nurodymas šią žalą atlyginti turi būti pagrįstas objektyviai nustatytais faktais.

Kaip minėta, Vilniaus TLK 2010-08-05 ekspertizės protokolo 2010-06-14 Nr. 1EP-62 pakeitimu buvo pakeistas pirminio ekspertizės protokolo 7.2.2 p. Nurodyta, jog Fondui padarytos ir pagal Sveikatos įstaigų priežiūros įstatymo 59 str. 3 d. išieškotinos iš Ligoninės žalos dydis yra 99 379,72 Lt, t. y. iš esmės buvo pakeista konstatuojamoji sprendimo dalis, kurioje išvardinamos ekspertizės metu nustatytos aplinkybės. Tačiau, kaip minėta, Ligoninei tiesiogines pasekmes sukelia Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 (pakeisto 2010-08-05) 9 p., kuriuo pareiškėja įpareigojama iki 2010-07-14 grąžinti Fondo biudžetui 148 739, 48 Lt padarytą žalą, ir šioje dalyje ginčijamas sprendimas nebuvo keičiamas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamame Vilniaus TLK 2010-08-05 ekspertizės protokole 2010-06-14 Nr. 1EP-62 (pakeistame 2010-08-05) pareiškėjai formuluojami privalomieji įpareigojimai – iki 2011-07-14 grąžinti Fondo biudžetui 148 739, 48 Lt padarytą žalą – savo mastu prieštarauja to paties protokolo 7.2.2 p. nurodytoms ir atsakovės nustatytoms faktinėm aplinkybėm (apskaičiuota 99 379,22 Lt Fondui padarytos žala), todėl ginčijamas sprendimas šioje dalyje nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Be to, vertinant Vilniaus TLK pirminėje žalos Fondo biudžetui apskaičiavimo lentelėje pateiktus duomenis pažymėtina, kad jie yra grindžiami 57 pozicijomis (t. 1, b. l. 9–18). Tuo tarpu Vilniaus TLK 2010-08-05 ekspertizės protokolo 2010-06-14 Nr. 1EP-62 pakeitimas yra grindžiamas naujai sudarytoje lentelėje pateiktais apskaičiavimais iš 54 pozicijų (t. I, b. l. 58–66). Lyginant 2010-08-05 sudarytoje lentelėse pateiktus apskaičiavimus, kurie laikytini skundžiamo sprendimo sudėtine dalimi, matyti, kad visos atskirose pozicijose nurodytos sumos yra perskaičiuotos ir nesutampa su pirminėje lentelėje apskaičiuotomis sumomis. Nors atsakovė atsiliepime teismui patvirtino, kad Fondui padaryta žala buvo perskaičiuota dėl padarytų skaičiavimo klaidų, kodėl, patikslinus apskaičiavimus, pašalintos 3 pozicijos, buvusios pirminiuose apskaičiavimuose, nenurodė.

Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokole Nr. 1EP-62 (pakeistame 2010-08-05) nurodoma, kad, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d. nuostatomis, žala yra išieškoma už laikotarpį nuo 2009-05-24.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo, išskyrus pagal nurodytą šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.

Iš Fondui padarytos žalos lentelėje (t. I, b. l. 58–66) pateiktų duomenų analizės matyti, kad pozicijose Nr. 8, 11, 14, 37, 39, 40, 43 nurodyti laikotarpiai pilnai nepatenka į nuo 2009-05-24 skaičiuotiną laikotarpį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiose pozicijose nurodytos sumos į Fondui padarytos žalos patikslintus apskaičiavimus yra įtrauktos nepagrįstai.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 (pakeisto 2010-08-05) 7.2.2 p. nustatytos aplinkybės (faktinis ginčijamo sprendimo pagrindas), jog nuo 2009-05-24 Fondo biudžetui padaryta ir išieškotina 99 379,72 Lt žala, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina išvada, kad Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolas Nr. 1EP-62 (pakeisto 2010-08-05) toje dalyje, kurioje Ligoninei nustatytas reikalavimas atlyginti 99 379,72 Lt žalą (9p.), pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Iš pareiškėjos skunde teismui išdėstytų motyvų bei argumentų matyti, kad šalys skirtingai aiškina Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4.18 p. nuostatas. Tačiau teismui konstatavus, kad Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokole Nr. 1EP-62 (pakeisto2010-08-05) nurodyta Fondui padaryta žala yra grindžiama netiksliais (neobjektyviais) apskaičiavimais, įpareigojimai Ligoninei atlyginti žalą savo mastu prieštarauja pačiame sprendime nurodytoms aplinkybėm ir dėl to sprendimas šioje dalyje naikintinas, tiek atsakovės, tiek pareiškėjos nurodytų motyvų, susijusių su Tvarkos 4.18 p. nuostatų aiškinimu, nagrinėjimas ir vertinimas yra teisiškai nereikšmingas.

Dėl Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo (pakeisto 2010-08-05) 11 p. pareiškėjai formuluojamo nurodymo stacionaro asmens statistines korteles pildyti griežtai vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ nuostatomis

Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai ir juose formuluojami reikalavimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški ir formuluojami taip, kad subjektai, kuriems jie adresuojami, šiuos sprendimus galėtų įvykdyti.

Iš Ligoninės teismui pateiktame skunde bei atsakovės atsiliepime išdėstytų motyvų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog, pildant išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės grafą „Lovadienių skaičius“, įrašai turi būti atliekami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ patvirtintos formos Nr. 066/a-LK rekomendacijomis.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad pacientų lovadienių žymėjimas ne visiškai atitiko Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 reikalavimų dėl naudojamos įdiegtos informacinės sistemos „Sveidra“ trūkumų, nes šioje sistemoje nenumatytas duomenų keitimas, kai pacientas 90 dienų laikotarpyje yra rehospitalizuojamas.

Atsakovė atsiliepime teismui patvirtino, kad VLK informacinė sistema „Sveidra“ neleidžia taisyti anksčiau įrašytų duomenų esant pakartotinei hospitalizacijai. Pildant formą psichiatrijos paslaugoms, kurioms taikoma specifinė lovadienių perskaičiavimo taisyklė, susiduriama su techninio pobūdžio problemomis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Vilniaus TLK 2010-06-14 ekspertizės protokolo (pakeisto 2010-08-05) 11 p. formuluojamas reikalavimas dėl stacionaro asmens statistinių kortelių pildymo negali būti Ligoninės tinkamai įvykdytas dėl įdiegtos informacinės sistemos „Sveidra“ trūkumų, todėl minėtame punkte nurodytas įpareigojimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d., nelaikytinas pagrįstu ir yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2010-06-14 ekspertizės protokolą Nr.1EP-62 (pakeistą 2010-08-05).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėRosita Patackienė