- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- AS-63-633-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02105-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl protokolo ir jo pakeitimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas) komisijos 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolą Nr. 1EP-62 ir jo 2010 m. rugpjūčio 5 d. pakeitimą dalyje dėl priskaičiuotos 99 379,72 Lt žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui ir dėl Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės (forma 066/a-LK) grafos „Lovadienių“ skaičiaus pildymo.
Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2010 m. gegužės 13 d. pradėjo ir 2010 m. gegužės 24 d. baigė patikrinimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims, kuriems suteiktos paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Tikrintas paslaugų teikimas dėl II lygio endogeninių psichikos sutrikimų. Pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-41 ir 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-101 (nauja redakcija) patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis (toliau ? TLK), kontrolės tvarkos aprašą (III skirsnis), po patikrinimo pažymos parengimo, pastabų pateikimo ir jų aptarimo dalyvaujant jo ir atsakovo atstovams, atsakovas 2010 m. birželio 14 d. parengė ekspertizės protokolą Nr. 1EP-62, kuriuo patvirtino patikrinimo rezultatus ? tariamai jo padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei nurodė, kad neteisingai pildomos išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės. Atsakovas, gavęs iš teismo skundą, sudarė komisiją ir inicijavo ginčo sprendimą. Komisija išnagrinėjusi skundą ir pateiktą medžiagą, 2010 m. rugpjūčio 5 d. nusprendė pakeisti 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolo Nr. 1EP‑62 7.2.2 punktą. 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolo 7.2.2. punkte, pakeistame 2010 m. rugpjūčio 5 d., atsakovas nurodo, kad 54 pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir kartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių trukmė neatitiko nustatytųjų reikalavimų ir buvo apmokėta iš privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtino 4.18 punkto nuostatas pagal pridedamą lentelę. Žala sumažinta iki 99 379,72 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, jog nei viename teisės akte nėra nurodyta, kad hospitalizacijos ir rehospitalizacijų lovadienių skaičius yra sumuojamas. Atsakovas, neturėdamas teisės aiškinti Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, teigia, kad už vieno paciento gydymą per hospitalizaciją ir visas rehospitalizacijas bendroje sumoje negali būti mokama iš PSDF biudžeto daugiau nei už 52 lovadienius. Manė, kad neteisėtas atsakovo reikalavimas susumavus visas gydymo trukmes apmokėjimui teikti sąskaitas tik už 52 lovadienius pažeidžia jo teises bei pacientų teises ir teisėtus interesus, asmens sveikatos priežiūros esmę. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, įdiegta informacine sistema „Sveidra“, tačiau praktikoje esantys TLK sistemos trūkumai neleidžia įvesti pirmos hospitalizacijos perskaičiavimo duomenų. Pirmosios hospitalizacijos apmokama normatyvinė trukmė yra 52 dienos. Kadangi esant rehospitalizacijai gydymo įstaiga privalo perskaičiuoti pirmosios hospitalizacijos apmokėjimą, formos Nr. 066/a‑LK 3-io skyriaus 5-oje grafoje (lovadienių skaičius) gydymo įstaiga nurodo apmokamų lovadienių skaičių. Faktinį lovadienių skaičių automatiškai apskaičiuoja programa „Sveidra“ ir pažymi minėtos formos 4-os dalies 3-iame punkte. Dėl to, kad nėra galimybės duomenis keisti ar teikti papildomus tikslinančius duomenis informacinėje sistemoje „Sveidra“ ir nėra nustatytos ataskaitos formos, kurią reikėtų pildyti atliekant perskaičiavimą dėl pirmosios hospitalizacijos, gydymo įstaigos kaltės nėra. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas tariamai žalai paskaičiuoti pateikė patikslintą lentelę, kurioje nurodyti 54 pacientų gydimosi atvejai. Tačiau skiriasi pirmosios lentelės ir antrosios (sudarytos po skundo nagrinėjimo komisijoje) lentelės tikrinimo duomenys pagal tas pačias ligos istorijas, taikytos skirtingos metodikos perskaičiuojant I ir II hospitalizacijų apmokėjimą. Tai įrodo atsakovo šališkumą ir nepagrįstą, skirtingą kiekvieno komisijos nario taikomą skaičiavimą. Be to, atsakovas nedeklaravo nešališkumo ekspertizės protokole, nors tą numato Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 1K‑101 dėl kontrolės aprašo. Kadangi atsakovo pateikta pirmoji lentelė neatspindėjo pirmosios hospitalizacijos lovadienių perskaičiavimo, tik automatiškai buvo nurodomas faktinis lovadienių skaičius, o skirtumas tarp pateiktos apmokėti sąskaitos už 52 lovadienius iki perskaičiavimo įvardijamas tariama žala, patikslintoje lentelėje atsakovas įvedė naują grafą „Faktinis lovadienių skaičius“, tačiau vis tiek priskaičiuoja tariamą žalą. Pažymėjo, kad ekspertizės protokolas ir jo pakeitimas surašytas formaliai, be motyvų, tik išvardinti teisės aktai, nenurodant ir nesiekiant tariamų klaidų, pažeidimų užkardymo ateityje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl ekspertizės protokolo dalies panaikinimo.
Teismas pažymėjo, jog teisę paduoti skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str.). Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2010 m. gegužės 13 d. – 2010 m. gegužės 24 d. atliko patikrinimą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims, kuriems suteiktos paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų ir surašė 2010 m. gegužės 24 d. patikrinimo pažymą Nr. VP-56/V ir 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolą Nr. 1EP-62. Skundžiamame akte nurodyta, kad pareiškėjas iki 2010 m. liepos 14 d. turi grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą – 148 739,48 Lt. Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriui rekomenduota išieškoti iš pareiškėjo neteisėtai panaudotas PSDF biudžeto lėšas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėjas jų negrąžins iki 2010 m. liepos 14 d. ir informuoti pareiškėjo steigėją apie šio patikrinimo metu rastus pažeidimus. Vėliau 2010 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas pakeitė 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 7.2.2 punktą ir išdėstė jį taip: „54 (penkiasdešimt keturiems) pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir pakartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių trukmė neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtinto 4.18 punkto nuostatas (pridedama lentelė). Žala PSDF biudžetui 131 267,16 Lt. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 punktu (žala išieškoma už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 24 d.), žala PSDF biudžetui 99 379,72 Lt“. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė yra pasirašęs sutartį su atsakovu Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Iš ginčo dalyko matyti, kad ginčas tarp VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos kilo būtent iš 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 10-09 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė S. K. patvirtino, kad yra ginčijamas žalos dydis. Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 34 straipsnio 1 dalies 10 dalimi, Sutarties 9.1 punktu. Išanalizavęs skundžiamą atsakovo ekspertizės protokolą, teismas pažymėjo, kad jis buvo priimtas laikantis sutarties sąlygų, t. y., nepavykus pasiekti taikaus ginčo išsprendimo, skundžiamu aktu, rekomenduota Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriui išieškoti iš pareiškėjo neteisėtai panaudotas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėjas jų negrąžins iki 2010 m. liepos 14 d. ir informuoti pareiškėjo steigėją apie šio patikrinimo metu rastus pažeidimus. Teismo nuomone, iš šių teisės aktų normų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad skundžiamas aktas (ekspertizės protokolas) yra rekomendacinio pobūdžio, nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, jame konstatuojama žala, nurodyti teisės aktų pažeidimai, jis nėra privalomas pareiškėjui. Teisinius santykius, kylančius iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, reglamentuoja civilinės teisės normos. Teismo nuomone, atsakovas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, dėl žalos išieškojimo iš pareiškėjo privalės kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, todėl skundžiamas aktas nepažeidžia pareiškėjo teisių ar saugomų interesų. Pažymėjo, kad pasirašytoje sutartyje tarp pareiškėjo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos visi ginčai, kurie kilo iš sutarties turėtų būti sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu, o nesusitarus ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 9.1 p.). Vadinasi, ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu. Kadangi, teismo manymu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos skundžiamas aktas (ekspertizės protokolas) yra rekomendacinio pobūdžio, nėra privalomas pareiškėjui, nesukelia teisinių pasekmių, o tarp pareiškėjo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų vykdymo yra civilinio pobūdžio ginčas, jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ginčas yra kilęs tarp valstybės įstaigų, todėl byla nagrinėtina administraciniame teisme.
2. Ekspertizės protokolas turi individualų pobūdį, pažeidžia pareiškėjo teises ir sukelia jam neigiamas teisines pasekmes.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodo, kad teismas netinkamai traktavo tarp šalių kylančius teisinius santykius. Pažymi, kad Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-339-08).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą sutinka su atskirojo skundo dalimi, jog tarp šalių susiklostę santykiai yra administraciniai ir spręstini administraciniame teisme.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo prašymą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, o apeliacinės instancijos teismui išspręsti klausimą iš esmės.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus pritaria atskirųjų skundų argumentams dėl bylos teismingumo, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu. Šis punktas numato, jog teismas bylą nutraukia, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties vykdymo, o skundžiami aktai pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių, yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolu Nr. 1EP-62 konstatuota, jog VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 57 pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir pakartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių trukmė neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtinto 4.18 punkto nuostatas. Žala PSDF biudžetui 176 765,10 Lt. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 punktu (žala išieškoma už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 24 d.), žala PSDF biudžetui 148 739,48 Lt (7.2.2 p.). Ekspertizės protokolo 7.2.3 punkte nustatyta, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, pildydama Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės (forma 066/a-LK) grafą „Lovadienių skaičius“, pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ patvirtintų formos Nr. 066/a-LK metodinių rekomendacijų III dalies 5 punkto bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 10-09 punkto 4.1.1 reikalavimus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 9 punkte numatyta, jog VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė iki 2010 m. liepos 14 d. turi grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervesdama 148 739,48 Lt (I tomas, b. l. 7 – 8). Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2010 m. rugpjūčio 5 d. 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 pakeitimu 2010 m. birželio 14 d. ekspertizės protokolo Nr. 1EP-62 7.2.2 punktą pakeitė ir nurodė, jog VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 54 pacientams, gydytiems dėl endogeninių psichikos sutrikimų, pirmųjų ir pakartotinių hospitalizacijų normatyvinių gydymo profilių trukmė neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtinto 4.18 punkto nuostatas. Žala PSDF biudžetui 131 267,16 Lt. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 punktu (žala išieškoma už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 24 d.), žala PSDF biudžetui 99 379,72 Lt (I tomas, b. l. 78).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32 ir 33 straipsniuose įtvirtintas Teritorinių ligonių kasų statusas bei apibrėžtos minėtos institucijos funkcijos. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4, 33 ir 34 straipsnius teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas. Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta Teritorinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Teismo nuomone, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 taip pat pažymėjo, kad teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos teritorinės ligonių kasos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas.
Įvertinus paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo sutarties sąlygų vykdymo yra civilinio pobūdžio ginčas, yra nepagrįsta. Darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant minėtą viešojo administravimo veiklą, teritorinės ligonių kasos reikalavimas iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 9 p.) yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, o toks sprendimas pirmiausia vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Taigi toks ginčas priskintinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atskirojo skundo reikalavimas išspręsti ginčą iš esmės netenkintinas, nes apeliacinės instancijos teismas a priori neturi pagrindo nagrinėti ginčą iš esmės, kol jo dar nėra išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės atskirąjį skundą tenkinti, atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.