Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2783-486/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2025-06-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-377-927/2025Nutartis · 2025-08-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. T-1024-486/2025Nutartis · 2025-09-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-06-20
Bylos Nr.
e1-2783-486/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19509-2025-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2783-486/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19509-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav., Lietuva, šeimyninė padėtis (duomenys neskelbtini), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, 2,20 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš apklaustos įtariamąją M. B. parodymų matyti, kad ji prisipažino visiškai ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. ji su R. atvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini) į butą, pas draugą. Išgėrė apie 0,5 l. degtinės 40 laipsnių stiprumo. Ji susipyko su R., kadangi automobilyje ,,VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jai priklausantys asmeniniai daiktai ji norėjo juos paimti ir paėmė raktą. Apie tai, kad paėmė raktą kaip ir R.žinojo, nes leido paimti jai daiktus, tačiau jis nežinojo, kad ji automobiliu ,,VW Jetta“ važiuos, tai padarė savavališkai be leidimo. Automobilis ,,VW Jetta“, stovėjo (duomenys neskelbtini) parkavimo aikštelėje, netoli (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo į kurį ji atvažiavo. Apie (duomenys neskelbtini) val. po to kai vartojo alkoholio apie valandą, ji atsisėdo už vairo, pavažiavo apie 50 metrų iki vidinio kiemo. Ji pamena, kad ji supainiojo pavarą priekinę su galine, dėl to, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ir dėl to ji (duomenys neskelbtini) kieme įsirėmė, nežymiai atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį. Kai įvyko atsitrenkimas į kitą automobilį, ji nuėjo į butą kuriame lankėsi, ir pasakė R., nes jam priklauso automobilis, kad atsitrenkė kieme į kitą mašiną. Kai atvyko policija ji iš karto prisipažino, kad ji vairavo ,,VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad yra išgėrusi. Sutiko tikrintis blaivumą, pasakė savo duomenis. Sutinka su neblaivumo nustatymo akte surašytais neblaivumo parodymais, kadangi pasirašė protokolą. Tada policija nustatė, kad automobilio numeriai yra ne tie, o kiti. Apie kitus valstybinius numerius nieko nežino, kokie tiksliai numeriai irgi nežino, sužinojo tik iš pareigūnų. Ji tik pamena, kad tikrai ,,VW Jetta“ valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivi ji savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl savo veikos labai gailisi. Po to įvykio ji alkoholio nevartoja, ieško darbo. Kadangi jos finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, ji neprieštarauja, kad jai būtų pritaikytas areštas su atidėjimu, kad nebūtų baudos.

Iš apklaustos liudytoja R. P. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jai būnant ofise, matė, kaip vidiniame namo kieme lėtai riedėjo automobilis sidabrinės spalvos ,,VW Jetta“, valst. Nr. Tuo metu su vairuotoju M. B. ruošė prekes išvežimui, kai išgirdo, vidiniame namo kieme smūgį. Kartu su M. B. išėjo į lauką ir pastebėjo, kad ,,VW Jetta“ atsitrenkęs į kitą automobilį. M. B. nuėjo prie automobilio ,,VW“ ir pastebėjo, kad jį vairuoja moteris, kuri pasirodė neblaivi. Apie (duomenys neskelbtini) val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Matė kaip ,,VW“ automobilį vairavusi moteris buvo atsidariusi duris, atrodė neblaivi. Automobilį vairavusi moteris automobilyje buvo viena.

Iš apklausto liudytoju M. S. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vidiniame kieme automobilis ,,VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovintį automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad neblaivi vairuotoja. Atvykus pasitiko pranešėja R. P., ir paaiškino, kad maždaug prieš 10 min., matė, kad iš išvaizdos neblaivi panelė, vairuodama automobilį ,,Volkswagen Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kieme stovintį ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos į (duomenys neskelbtini). Bendraujant su pranešėja, minėta pasišalinusi vairuotoja sugrįžo. Kaip paaiškėjo, tai buvo M. B.,ji iškart prisipažino, kad vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, neturi teisės vairuoti, yra neblaivi nuo alkoholio, kaip teigė, prieš maždaug 30 min. išgėrė 300 ml. degtinės. (duomenys neskelbtini) val. buvo nustatytas 2.25 prom. girtumas; antruoju pūtimu (duomenys neskelbtini) val. – 2.20 prom. girtumas. Vėliau paaiškėjo, kad valstybiniai numeriai, kurie buvo uždėti ant jos vairuojamo automobilio, priklausė kitai transporto priemonei. Tikrieji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo automobilio bagažinėje.

Iš apklausto liudytoju R. J. parodymų matyti, kad yra mažosios bendrijos (toliau – ir MB) ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonei priklauso automobilis ,,VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ,,VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilių parkavimo aikštelėje adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis niekam automobiliu naudotis neleido, automobilis ten tiesiog stovėjo priparkuotas iš anksčiau, apie pora dienų, automobilio raktų jis niekam nebuvo palikęs. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis atėjo pas draugą A. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šventė A. gimtadienį. Kompanija vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, jis praktiškai nevartoja alkoholio, išgėrė gal 2-3 stikliukus ir viskas. Gėrė arbatą, kavą. A. bute, švenčiant gimtadienį buvo daug žmonių. Taip pat minėtame gimtadienyje buvo jam pažįstama mergina M. Apie (duomenys neskelbtini) val., būnant pas A. bute, atėjo M. ir pasakė, kad netyčia sudaužė jo automobilį ,,VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padavė jam automobilio raktelius, tada jis iškarto nusileido į kiemą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur pamatė, kad jo automobilis ,,VW Jetta“ įsirėmęs į kitą automobilį ,,VW Golf“. Policijos pareigūnai jam sako ne tie numeriai, tada jis pasižiūrėjo, kad ,,VW Jetta“ automobilyje prisuktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo prisukti ir iš priekio ir iš galo, jo tikri automobilio numeriai (duomenys neskelbtini) buvo įdėti į automobilio bagažinę. Iš kur valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nežino, tai tikrai ne jo. Matė, kad M. buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas.

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis ,,VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),VIN: (duomenys neskelbtini), kuris yra įsirėmęs į kitą automobilį ,,VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92392566289, skambu io prad ia_ (duomenys neskelbtini) 13_16_53)". Atidarius įrašą jo data (duomenys neskelbtini) 13:16:50. Skambinantysis: ,,Sakykit prašau policiją galima būtų, čia moteris įvažiavo į automobilį, jinai neadekvati kažkokia yra. Skambinantysis: Ne, ne mano, kažkokio žmogaus, bet jinai, ta prasme iškrašptėm iš mašinos, kad neišvažiuotų. Operatorė: Tai įtariat neblaivi ji ar tiesiog nu..? Skambinantysis: Nu nežinau, jinai nenormaliai tiesiog elgiasi. Įvažiavo, po to kažkaip keistai ir bumt į mašiną. Po to čia kažką prikavojo iš tos mašinos. Mes ją iškrapštėm iš tos mašinos, nes mes nežinom ar ji išgėrus. Bet kokiu atveju ji įsirėmė į kitą mašiną.“

Iš (duomenys neskelbtini) kūno kameros įrašo apžiūros matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrima vienas vaizdo įrašas ,,PSS- (duomenys neskelbtini) -133042UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau – ir Pareigūnas1). Vaizdas pradedamas fiksuoti prie tarnybinio automobilio. Automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia daugiabučio, matoma moteris (ikiteisminiame tyrime atpažįstama kaip M. B.) – kaštoninės spalvos, surištais plaukais, dėvinti tamsiai pilkus marškinėlius, šviesiai mėlynus šortus. Pastaroji pasakoja, kad susipyko su Ž. Moteris teigia, kad alkoholį vartojo prieš trisdešimt minučių, vairuotojo pažymėjimo neturi. Pastaroji tvirtina, kad vairavo automobilį tyčia, kadangi ją vadina šliucha. Pareigūnas1 pildo asmens duomenis. Pareigūnas1 tikrina M. B. blaivumą. Moteris teigia, kad prieš dešimt minučių, vairuodama automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Priduria, kad vartojo ,,Absolut“ degtinę. Moteriai nustatytas 2.25 promilių girtumas. M. B. atsisėda į tarnybinį automobilį. Automobilių stovėjimo aikštelės viduryje stovi sidabrinės spalvos ,,Volkswagen“ automobilis (valst. nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia automobiliio stovi vyras (toliau – ir vyras1) – itin trumpais, šviesiais plaukais, dėvintis šviesiai pilką palaidinę, tamsiai pilkas kelnes. Vyras1 teigia, kad minėtas automobilis priklauso jam, tačiau valstybiniai numeriai nėra jo. Netoliese stovi dar du vyrai. Pareigūnas1 pildo vyrų asmens duomenis. Vyras1 sako, kad įvykio metu jo nebuvo minėtame automobilyje. Vyras (toliau – ir vyras2) – tamsiai rudais, trumpais plaukais, dėvintis tamsiai mėlynus marškinėlius, juodus šortus. Vyras2 pareigūnui1 pasakoja, kad vyras1 miegojo. Tuo metu vyras2 vyko į parduotuvę su ,,taxi“. Grįžę pastarieji nerado minėto automobilio, jis stovėjo kitoje vietoje. Pažadintas vyras1 nesuprato, kas vyksta. Pareigūnas1 užeina į vienos iš įmonių vidų. Prie stalo sėdinti moteris (toliau – moteris1) – trumpais, šviesiais plaukais, dėvinti šviesiai pilką palaidinę. Moteris teigia, kad išėjusi į automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė, kad iš minėto ,,Vokswagen“ automobilio, vairuotojo vietos, išlipo minėta M. B., kuri bandė važiuoti. Šalia moters1 sėdinti moteris (toliau – ir moteris2) – trumpais, gelsvais plaukais, dėvinti rudą palaidinę, teigia, kad minėtame automobilyje M. B. buvo viena. Pareigūnas1 grįžta prie tarnybinio automobilio. Prie minėto automobilio ateina moteris (toliau – moteris3) – ilgais, šviesiais plaukais, dėvinti juodais rėmeliais akinius, žydrą suknelę, juodas šlepetes. Moteris teigia esanti ,,Volkswagen Golf“ automobilio (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Pareigūnas1 pildo asmens duomenis. M. B. teigia nieko nežinanti apie pakeistus minėto ,,Volkswagen“ automobilio numerius. Pareigūnas1 fotografuoja minėtus automobilius. Matoma, kad abiejų automobilių priekiai liečiasi. Pareigūnas1 antrą kartą tikrina M. B. blaivumą. Moteriai nustatytas 2.20 promilių girtumas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Iš (duomenys neskelbtini) Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. B., pirmo tikrinimo metu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas.

Iš 2024 m. gruodžio 13 d. Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0672 patikros sertifikato matyti, kad jis galioja iki 2025 m. birželio 12 d.

Iš VĮ „Regitra“ registro išrašo matyti, kad automobilio ,,VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra juridinis asmuo MB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš VĮ ,,EMPREKIS“ pažymos matyti, kad automobilio ,,VW Jetta“, 2016 m., 92KW vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 7 413,00 Eur.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Be M. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, 2,20 promilių neblaivumą, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus M. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę M. B. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją M. B. – neregistruota Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebausta, neteista, duomenų byloje apie psichiatrinį gydymą nėra. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. B. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad vairavo transporto priemonę vidiniame namo kieme būdama neblaivi, mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajai arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

1. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu įpareigoti M. B. dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per vienerius metus, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

M. B. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jai paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad M. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)). Taigi „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso juridiniam asmeniui MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kaltinamosios vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. B. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojusi alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad automobilio, „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)), vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 7 413 Eur.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios M. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 7 413 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai ir nevaržo M. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 (trisdešimtiems) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

1. dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu įpareigoti M. B. dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per vienerius metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsniu, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš jos konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 413 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus trylika eurų) į valstybės biudžetą.

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. B., kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį ji privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius tel. +37067288430, +37067294080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

5) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (7 413 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801). Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

6) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti nuteistajai, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski