Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4072-945/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pikunda“, E. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 340,98 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. Lenkijoje dėl atsakovo E. J., vairavusio atsakovei UAB „Pikunda“ priklausančią transporto priemonę Scania R 124 LA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl, Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjus draudimo išmoką, ieškovui teko pareiga atlyginti žalą. Atlygintos žalos sumai ieškovas reiškia atgręžtinį reikalavimą solidariai transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Atsakovas E. J. įvykio metu nebuvo atsakovės UAB „Pikunda“ darbuotojas, todėl ieškovas turi tiesioginio reikalavimo teisę jo atžvilgiu. Atsakovas E. J. ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, tačiau akcentavo, kad jį su UAB „Pikunda“ siejo darbo santykiai. Tai, jog darbdavys tinkamai neįformino darbo santykių, kad pateikė atsakovui negaliojantį draudimo liudijimą, nesuteikia ieškovui teisės reikšti reikalavimą tiesiogiai darbo funkcijas vykdžiusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Pikunda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 677,99 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (677,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminio mokesčio, 58,50 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 70,21 Eur ieškovo atstovo kelionės išlaidų atlyginimo.Teismas ieškinį atsakovo E. J. atžvilgiu atmetė, priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui E. J. 1 758,86 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ir 40,85 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad pagrindinis ginčas byloje kilo dėl ieškovo pasirinkto civilinės atsakomybės subjekto. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad ginčo įvykio metu UAB „Pikunda“ priklausančią transporto priemonę atsakovas E. J. vairavo kaip šios bendrovės darbuotojas. Atsakovas savo poziciją, jog dirbo UAB „Pikunda“ ir eismo įvykį padarė vykdydamas darbo funkcijas, nuosekliai patvirtino teikdamas parodymus kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. balandžio 11 d., 2012 m. liepos 5 d. (prijungta baudžiamoji byla Nr. 52-1-00206-12; b. l. 12 – 13, 17 – 18, 112 – 114), t. y. dar tada, kai civilinė byla jo atžvilgiu nebuvo iškelta ir jis negalėjo turėti objektyvaus pagrindo teikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Šios pozicijos atsakovas nuosekliai laikėsi ir teikdamas paaiškinimus šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas į bylą pateikė tachografo korteles, kuriose fiksuotas naudojimosi transporto priemone faktas. Ikiteisminio tyrimo metu pateikti sąskaitos išrašai patvirtino faktą, jog atsakovui lėšas pervesdavo D. Š., kuri dirbo UAB „Pikunda“ vadybininke ir su kuria atsakovas bendravo su darbo santykiais susijusiais klausimais. Aplinkybę, jog atsakovas dirbo UAB „Pikunda“ tolimųjų reisų vairuotoju, apie metus laiko vežė krovinius, dažniausiai į Vokietiją, patvirtino D. Š., kuri buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2015 m. kovo 17 d. posėdyje. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai atskleidžia faktinių darbo santykių faktą, jog į bylą surinkti duomenys kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti būtent atsakovo E. J. nurodytą poziciją, jog ginčo įvykio metu UAB „Pikunda“ priklausančią transporto priemonę jis vairavo kaip šios bendrovės darbuotojas. Teismas sprendė, jog ieškovas neturi tiesioginio reikalavimo teisės E. J. atžvilgiu, todėl ieškinio reikalavimus tenkino tik UAB „Pikunda“ atžvilgiu.Atmetęs ieškinio reikalavimus atsakovo E. J. atžvilgiu, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė jo turėtas išlaidas 1 758,86 Eur, įvertinęs atliktų veiksmų apimtį, taip pat faktą, jog atsakovo argumentai, kurių pagrindu ieškinys atmestas, buvo nuosekliai nurodomi nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, kas leido daryti išvadą, jog ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su išlaidų atsiradimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui E. J. priteista 1 799,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su bylinėjimosi išlaidų atsiradimu. Patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos besąlygiškai, o tik konstatavus atitinkamos šalies netinkamų procesinių veiksmų buvimą. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį ir E. J., bei tęsdamas bylinėjimosi procesą, atliko netinkamus procesinius veiksmus. Priešingai, konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, kurie nulėmė šios bylos iškėlimą ir ilgai trukusį bylinėjimosi procesą. Ieškovė negalėjo žinoti, kad atsakovas E. J. eismo įvykio metu nelegaliai dirbo UAB „Pikunda“. Šis faktas nustatytas tik prie nagrinėjamos bylos prijungus baudžiamąją bylą Nr. 52-1-00206-12. Tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2015 m. kovo 17 d. vykusiame teisme posėdyje buvo apklausta liudytoja D. Š., kuri davė parodymus dėl E. J. veiklos UAB „Pikunda“. E. J., nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, pateikė tik savo gynybinę versiją, tačiau ją pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tinkami įrodymai buvo renkami visos bylos nagrinėjimo metu. Todėl ieškovui nebuvo jokio teisinio pagrindo anksčiau įtikėti E. J. gynybine versija bei atsisakyti jam pareikšto ieškinio. Todėl tik skundžiamame Kauno apylinkės teismo sprendime nustačius, jog E. J. nelegaliai dirbo UAB „Pikunda“, šioje civilinėje byloje E. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo negali būti priteistos. Atsiliepime į ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atsakovas E. J., atstovaujamas advokato Daliaus Mecelicos, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Apeliantas yra juridinis asmuo, veikiantis transporto priemonių draudimo sferoje, turintis teisminės patirties, todėl galėjo įvertinti iš kokių asmenų jis gali reikalauti priteisti regreso tvarka atlygintus nuostolius. Jau nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo atsakovas E. J. elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nuo pat ginčo pradžios atsakovas nurodė ieškovui visas žinomas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir ieškovo neklaidino. Jau pačiuose pirmuose procesiniuose dokumentuose jis nurodė teisiškai svarbias aplinkybes, kad jis buvo tik samdomas asmuo, neturėjo jokių sutartinių santykių su kitu atsakovu, t. y. UAB „Pikunda“. Tuo tarpu ieškovas elgėsi tik formaliai, nesiekdamas įvertinti šią teisiškai svarbią aplinkybę, kad tik darbdavys turi pareigą įforminti teisinius santykius su darbuotoju, pranešdamas Sodrai. Ieškovas kreipėsi į teismą turėdamas duomenis, kad eismo įvykį patyrusi transporto priemonė, kuri buvo neapdrausta, priklausė juridiniam asmeniui. Apeliantas kreipėsi į teismą neturėdamas jokių įrodymų apie tai, kad atsakovui E. J. būtų tekusi kokiu nors teisėtu pagrindu pareiga apdrausti vairuotą transporto priemonę. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu jau turėdamas informaciją apie tai, kad E. J. ir atsakovą UAB „Pikunda“ siejo nelegalus darbas, tačiau nepatikrinęs šios aplinkybės, ieškovas pats nusprendė, veikdamas savo rizika, patraukti E. J. atsakovu. Tai reiškia, kad pats ieškovas prisiėmė ir visą riziką dėl pasekmių, kurios turėjo kilti ir kilo E. J. įrodžius teisiškai svarbią nurodytą aplinkybę. Ieškovas nepasinaudojo CPK numatyta teise atsisakyti ieškinio reikalavimo atsakovo E. J. atžvilgiu, nors jau kasacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nurodė, kad byloje yra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl nelegalaus darbo egzistavimo. Be to, ieškovas nesąžiningai siekia, kad atsakovo E. J. bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš atsakovo UAB „Pikunda“, nors akivaizdu, kad bendrovė neturi jokio turto, dėl ko, atsakovo E. J. bylinėjimosi išlaidos liktų neatlygintos. Nagrinėjamas ginčas buvo sudėtingas. Nagrinėjant ginčą pirmą kartą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą. Tik kasacinės instancijos teismas panaikino abiejų instancijų teismų sprendimus ir perdavė nagrinėti ginčą pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, kad šio ginčo nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovo E. J. kaltės, o todėl, kad šis ginčas buvo sudėtingas, kurio tinkamai neišnagrinėjo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas. Ieškovo atstovas laikėsi nuomonės, kad nelegalaus darbo egzistavimas apskritai nėra teisiškai reikšmingas. Tai reiškia, kad ieškovo nepripažinimas faktų apie tai, kad buvo nelegalus darbas ir šios aplinkybės ginčijimas iš dalies nulėmė ilgą bylinėjimosi laiką. Be to, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau atsakovo atstovo pateikta medžiaga patvirtino nelegalaus darbo faktą, o baudžiamosios bylos medžiaga nepapildė jokiomis naujomis aplinkybėmis. Ši medžiaga buvo reikalinga, kadangi liudytoja Š. taip ir neatvyko į teismo posėdį, o kasacinės instancijos teismas buvo nurodęs teismui įvertinti šios liudytojos parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Ieškovas, būdamas profesionalas šioje srityje, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų patikrintos E. J. nurodytos aplinkybes, nors tokias galimybes draudimo bendrovės turi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje kilo ginčas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalies, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovo E. J., kurio atžvilgiu ieškinys atmestas, naudai priteista 1 758,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir neįvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio ir atsiliepimo į jį padavimą, įvertinus ieškinio atsisakymo priežastis. Priešingas klausimo sprendimas pažeistų asmens lygybės prieš įstatymą principą.Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad atsakovo E. J. elgesys visos bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, t. y., kad yra šio atsakovo kaltė ir jam atsiranda atsakomybė dėl proceso.Kaip rodo bylos eiga, kad nuo pat ginčo pradžios atsakovas E. J. nurodė ieškovui visas žinomas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir ieškovo neklaidino. Jau pačiuose pirmuose procesiniuose dokumentuose jis nurodė teisiškai svarbias aplinkybes, kad jis buvo tik samdomas asmuo, neturėjo jokių sutartinių santykių su atsakovu UAB „Pikunda“. Atsakovas savo poziciją, jog dirbo UAB „Pikunda“ ir eismo įvykį padarė vykdydamas darbo funkcijas, nuosekliai patvirtino teikdamas parodymus kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. balandžio 11 d., 2012 m. liepos 5 d. (prijungta baudžiamoji byla Nr. 52-1-00206-12; b. l. 12 – 13, 17 – 18, 112 – 114), t. y. dar tada, kai civilinė byla jo atžvilgiu nebuvo iškelta ir jis negalėjo turėti objektyvaus pagrindo teikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Šios pozicijos atsakovas nuosekliai laikėsi ir teikdamas paaiškinimus šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas į bylą pateikė tachografo korteles, kuriose fiksuotas naudojimosi transporto priemone faktas (t. 1, b. l. 136–137). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nukrypti nuo minėtame straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nenustačius, jog atsakovo E. J. procesinis elgesys buvo netinkamas.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su išlaidų atsiradimu, nes atsakovo argumentai, kurių pagrindu ieškinys atmestas, buvo nuosekliai nurodomi nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Ieškovas nepasinaudojo CPK numatyta teise atsisakyti ieškinio reikalavimo atsakovo E. J. atžvilgiu, nors jau kasacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nurodė, kad byloje yra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl nelegalaus darbo egzistavimo. Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, veikiantis transporto priemonių draudimo sferoje, turintis teisminės patirties, todėl galėjo įvertinti iš kokių asmenų jis gali reikalauti priteisti regreso tvarka atlygintus nuostolius. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais argumentais ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.