- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-753-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos tiekimas“
- Atsakovas
- S. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovams S. M. ir S. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 18 146,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, kad atsakovų S. M. ir S. M. valdomame objekte, esančiame Duomenys neskelbtini., rasta slapta kabelio atšaka įvadiniame kabelyje, kuri prijungta per sujungimo gnybtą ir nutiesta į objekto katilinę, kur rastas elektrodinis katilas namo šildymui, kuriam buvo tiekiama elektros energija be apskaitos, t. y. neteisėtai. 2016 m. spalio 27 d. ieškovė surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11004010 (toliau – Aktas). Aktas buvo svarstomas specialioje ieškovės sudarytoje Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijoje (toliau – Komisija). 2017 m. sausio 5 d., įvertinus visas akto surašymo aplinkybes, nuspręsta suvartotos elektros energijos perskaičiavimą atlikti vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 132.13 punktu už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (už trejus metus), t. y. pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekį per parą, lentelę. Komisijos posėdyje buvo patvirtintas apskaičiuotos žalos dydis – 18 146,11 Eur. Atsakovai apie apskaičiuotą žalos dydį buvo informuoti raštu, tačiau iki šiol padarytos žalos ieškovei neatlygino.
2. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko sumokėti 489,36 Eur žalos atlyginimą. Atsakovai neginčijo neteisėto elektros naudojimo fakto, tačiau nesutiko su apskaičiuotu žalos dydžiu. Argumentavo, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo žalos dydį nurodydama per didelį šildymo katilo galingumą, per ilgą šio katilo naudojimo trukmę. Atsakovų namuose buvo įrengtas Rusijos įmonės „Galan“ elektrinis šildymo katilas „Geizer“, kurio galia 9 kW, o ne 16,225 kW, kaip nurodyta elektros energijos suvartojimo apskaičiavimo lentelėje. Vien dėl šios priežasties žalos dydis mažintinas beveik dvigubai. Patikrinimo metu ieškovės darbuotojai netinkamai atliko pareigas fiksuodami pas atsakovus veikiančius elektros energijos imtuvus, t. y. tinkamai nefiksavo, koks šildymo katilas buvo naudojamas. Ieškovės darbuotojai nurodė, kad yra „savadarbis elektrodinis katilas“, nors atsakovas S. M. patikrinimo metu nurodė, kad tai nėra savadarbis katilas. Šildymo katilo instrukcijos viršelio kopija patvirtina, jog įsigytas katilas „Geizer“ yra 9 kW galios, katilo pagaminimo data – 2016 m. gegužės 30 d. Pateiktas katilo pirkimo čekis, iš kurio matyti, kad atsakovai katilą įsigijo 2016 m. birželio 17 d. už 15 500 rublių. Šią informaciją ieškovės darbuotojai privalėjo fiksuoti patikrinimo metu, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiavo žalą nuo 2013 m. spalio 28 d. Šildymo katilas buvo įsigytas 2016 m. birželio 17 d., sumontuotas 2016 m. vasarą ir pradėtas naudoti šildymui tik 2016 m. rudenį, t. y. iki patikrinimo šildymo katilas buvo naudotas tik apie 1 mėn., o ne trejus metus, kaip apskaičiavo ieškovė. Neteisėtas elektros įvadas buvo sumontuotas 2016 m. vasaros pabaigoje. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 1 priedu, kuriame numatytas Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičius per parą, darytina išvada, kad šildymo katilas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. sunaudojo ne 7286 kWh elektros energijos, o 3996 kWh (444 x 9). Prie šio skaičiaus pridėjus 82 kWh elektros energijos, kurią sunaudojo cirkuliacinis siurblys, gaunama bendra neteisėtai sunaudotos elektros energijos 4078 kWh suma, atitinkanti 489,36 Eur (4078 x 0,12).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų S. M. ir S. M. ieškovei 489,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir po 5,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovui S. M. iš ieškovės priteisė 583,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovai naudojosi Rusijoje pagamintu „Geizer“ tipo elektrodiniu katilu, ir pažymėjo, jog šioje byloje svarbu nustatyti, kokio galingumo elektrodinį katilą atsakovai savavališkai buvo prisijungę prie elektros tinklų.
5. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovė patvirtino, jog pažeidimo fiksavimo metu bei pakartotinio patikrinimo metu elektros srovė buvo matuojama srovės matavimo replėmis ,,m?3030 Nr. 14001964“, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šis elektros matavimo prietaisas abiejų patikrinimo metu būtų buvęs sertifikuotas, nepateikė. Pažymėjo, kad nesertifikuoto prietaiso naudojimas aiškinantis teisės pažeidimo aplinkybes bei skaičiuojant žalos dydį sukelia abejonių nustatytais matavimo rezultatais, todėl ieškovės veiksmus nustatant neteisėtai prijungtų elektros prietaisų galingumą nesertifikuotais prietaisais vertino kaip neobjektyvius bei šališkus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė pasinaudoti specialistų (ekspertų) pagalba dėl ginčo katilo galingumo nustatymo, taip pat nepateikė teismui elektrodinio katilo apžiūros protokolo, kuriame būtų fiksuoti elektrodinio katilo detalių matmenys.
6. Įvertinęs atsakovo S. M., liudytojų R. M. ir M. P. paaiškinimus ir atsižvelgęs į informacinėje lentelėje, pritvirtintoje ant ginčo katilo korpuso, esančius charakterizuojančius duomenis, atmetė ieškovės argumentus, jog ginčo katilo galingumas buvo didesnis nei 9 kW ir atitiko 15 kW galingumo „Geizer“ tipo elektrodinį katilą. Ieškovės argumentus, jog katilas atitiko 15 kW galingumo „Geizer“ tipo elektrodinį katilą, kadangi atsakovai buvo sumontavę didelės varžos automatinius saugiklius, teismas vertino kaip prielaidas.
7. Taip pat atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovai Rusijoje pagaminto „Geizer“ tipo elektrodinio katilo 9 kW galingumą padidino. Teismo vertinimu, byloje pateikti ieškovės elektroniniai susirašinėjimai su įmonės ,,Galan“ atstovais Lietuvoje nepatvirtina šių nurodytų aplinkybių. Byloje nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atlikti kokie nors ginčo katilo pakeitimai, kuriais būtų padidintas jo galingumas.
8. Nurodė, kad atsakovai pateikė katilo instrukcijos viršelio kopiją, kuri patvirtina, jog įsigytas katilas „Geizer“ yra 9 kW galios, katilo pagaminimo data – 2016 m. gegužės 30 d.; taip pat pateikė katilo pirkimo čekį, kuriame nurodyta katilo įsigijo data – 2016 m. birželio 17 d., suma – 15 500 rublių. Pažymėjo, kad nurodyta pirkimo suma rubliais apytiksliai atitinka tokio elektrodinio katilo vertę. Įvertinęs šiuos įrodymus padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovų rašytiniuose dokumentuose nurodytų minėtų faktinių aplinkybių.
9. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė savo argumentams pagrįsti nesinaudojo specialistų (ekspertų) paslaugomis, siekdama nustatyti ginčo katilo korpuso apgadinimų atsiradimo aplinkybes ir jų atsiradimo laikotarpį. Pažymėjo, jog iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės teismui spręsti apie elektrodinio katilo pagaminimo laikotarpį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2015 m. lapkričio 17 d. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko tarnybinį pranešimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovų pateikti įrodymai yra akivaizdžiai neatitinkantys jų pačių teiginių, jog elektros energija neteisėtai buvo gaunama 1 mėn. iki pažeidimo užfiksavimo 2016 m. spalio 27 d.
10.2. Gaisro metu kietojo kuro katilo sugadinimo faktas negalėjo būti užfiksuotas, kadangi jo objekte nebuvo. Kaip paaiškino Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas A. A., objekte buvo eksploatuojamas ir naudojamas patalpoms šildyti ne kietojo kuro katilas, o būtent elektrinis šildymo katilas.
10.3. Aplinkybę, jog katilas buvo naudojamas ilgiau, nei įrodinėjo atsakovai, patvirtina katilo būklė – apgadintas, apsioksidavęs korpusas, nusilupę dažai.
10.4. Teismas nepagrįstai nevertino 2015 m. lapkričio 17 d. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta informacija patvirtina, jog atsakovų namas elektra buvo šildomas daug anksčiau, nei jie nurodo. Todėl, esant įrodytai būtent šiai aplinkybei (elektrinio katilo naudojimo ir prieš gaisrą), nustatant pažeidimo tęstinumą ir žalos apskaičiavimo laikotarpį, iš esmės netenka prasmės įrodinėjimas, kada įsigytas ir pradėtas naudoti katilas „Geizer-9“.
10.5. Kaip gaisro kilimo priežastis nurodomas gedimas elektros instaliacijoje (trumpasis jungimas) leidžia daryti išvadą, jog elektros energija buvo vartojama nesaugiai, galbūt keičiant prietaisų galingumą, nenaudojant tinkamų saugiklių (automato), lygiai taip pat kaip ir pažeidimo nustatymo metu.
10.4. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog slapta atšaka buvo įrengta vėliau. Atsižvelgiant į tai, nei pateikti šildymo katilo įsigijimo dokumentai, nei gaisro kilimo data negali būti laikomi žalos skaičiavimo laikotarpio atskaitos tašku.
10.5. Pagal pažeidimo metu užfiksuotas sroves šildymo katilo galingumas atitinka ne 9 kW, o 15 kW galios šildymo katilo parametrus. 9 kW galingumo šildymo katilui (ar bet kokiam tokios galios elektros prietaisui) pagal elektrosaugos reikalavimus, taip pat ir tokių šildymo katilų gamintojų oficialių atstovų Lietuvoje teigimu, turėtų būti montuojami 16A automatiniai apsaugos jungikliai, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovai buvo sumontavę 25A automatinį apsaugos jungiklį.
10.6. Atsižvelgiant į tai, kad naudojamas prietaisas yra trifazis ir tokiam prietaisui įprastai naudojamos trys fazinės srovės, kaip ir buvo nustatyta pirmojo patikrinimo metu, darytina pagrįsta išvada, kad matuojant sroves pakartotinai tai nebuvo normalus šio šildymo katilo darbo režimas (nesant vienos fazės), todėl jo galingumas atitinkamai negali būti 9 kW, nes 9,347 kW šildymo katilo momentinė galia antro patikrinimo metu užfiksuota veikiant tik dviem (A ir B) iš trijų fazėms.
10.7. Ieškovės byloje pateikti šildymo katilų „Galan“ gamintojų oficialių atstovų Lietuvoje paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, kad tokio katilo galingumą yra galimybė keisti.
10.8. Byloje aptariamų srovės matavimo replių metrologinės patikros sertifikato ieškovei nepavyko rasti, todėl teismui jo pateikti negalėjo, tačiau 2017 m. gruodžio 21 d. šio matavimo prietaiso metrologinė patikra buvo atlikta ir nustatyta, kad prietaisas tinkamas naudojimui.
11. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Aplinkybė, jog ieškovė siekia prisiteisti žalos, padarytos 2015–2016 metais, atlyginimą, patvirtina jos nesąžiningumą, kadangi dėl 2015 m. lapkričio 17 d. kilusio gaisro namas buvo atstatinėjamas, negyvenamas ir nešildomas.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su telefoniniu pokalbio metu gauta informacija iš Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyr. specialisto A. A., vertintinos kritiškai, kadangi šio pakalbio turinys jokia forma į bylą nėra pateiktas.
11.3. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko tarnybinis pranešimas taip pat nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad namas buvo šildomas elektra iki gaisro kilimo, nes byloje yra kitų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę.
11.4. Ieškovė apeliaciniame skunde manipuliuoja aplinkybėmis apie elektros instaliacijos gedimus ir netinkamą laidų sujungimą. Šiuo atveju painiojami du dalykai – netvarkinga elektros instaliacija, dėl kurios kilo gaisras ir kuri buvo sumontuota namo palėpėje, ir neteisėtai prijungtas elektrinis šildymo įrenginys, kurį rado ieškovės darbuotojai praėjus metams po gaisro ir kuris buvo namo rūsyje.
11.5. Priešingai, nei teigiama skunde, teismui buvo pateiktos katilo eksploatavimo instrukcijos kopijos, kurios paneigia ieškovės prielaidas apie elektrinio katilo naudojimą iki gaisro kilimo.
11.6. Aplinkybė, jog atsakovas buvo sumontavęs 25A automatinį apsaugos jungiklį, neteikia pagrindo išvadai, kad šildymo katilas yra ne 9, o 15 kW galingumo. Naudojant elektros prietaisus nedraudžiama susimontuoti galingesnius automatinius apsaugos jungiklius.
11.7. Ieškovė neturi naudotų matavimo prietaisų metrologinės patikros, todėl vadovautis metrologiškai nepatikrintų matavimo prietaisų (replių) rodmenimis nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojai telefonu nufotografavo šildymo katilo nugarinėje dalyje esančią gamyklinę etiketę, kurioje parašyta, kad katilo galingumas yra 9 kW. Jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, paneigiančių gamyklinius parametrus, į bylą nepateikta.
11.8. Bylos duomenimis, R. M. nurodė, kad katilo ilgis 36 cm. Atsakovai į bylą pateikė elektrinių katilų „Galan“ instrukcijos ištrauką, iš kurios matyti, kad katilo „Geizer 9“ ilgis yra 360 mm, o „Geizer 15“ – 410 mm. Taigi, patys ieškovės darbuotojai nustatė objektyvius matmenis, gamyklines etiketes, iš kurių darytina išvada, jog atsakovų naudoto katilo galingumas yra 9 kW.
11.9. Ieškovė nepagrįstai remiasi tariamų katilų gamintojų atstovų Lietuvoje elektroniniuose laiškuose nurodytais paaiškinimais. Tai nėra leistini įrodymai, kadangi šie asmenys nebuvo apklausti teisme, taip pat jie nėra patvirtinę nė vieno savo paaiškinimo parašu, nėra pateikta jokių duomenų apie elektroninius laiškus rašiusių asmenų kvalifikaciją, žinias, išsilavinimą. Pastebėtina, jog šie asmenys patvirtino, kad jie nėra oficialūs gamintojo „Galan“ atstovai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Apeliantė prašo prie bylos pridėti naują įrodymą – 2015 m. lapkričio 17 d. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko tarnybinį pranešimą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Nagrinėjamu atveju prašomą prie bylos pridėti įrodymą atsisakytina priimti, kadangi jis yra byloje (1 t., b. l. 162).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir dėl ginčo katilo eksploatacijos laikotarpio, ir dėl jo galingumo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
18. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
19. Apeliantė skunde akcentuoja, jog pažeidimo fiksavimo momentu 2016 m. spalio 27 d. specialiu tam skirtu prietaisu – srovės matavimo replėmis – pamatavus slaptai prijungtus elektros įrenginius, kuriais buvo tiekiama elektros energija elektrodiniam šildymo katilui, nustatytos fazinės srovės A-21, 74A/233V, B-23, 01A/233V, C-24,89A/233V, kas atitinka 16,225 kW galią. Apeliantės teigimu, tai, kad ginčo katilo galia yra ne 9 kW, kaip įrodinėja atsakovai, patvirtina ir aplinkybė, jog 9 kW galingumo šildymo katilui turėtų būti montuojami 16A automatiniai apsaugos jungikliai, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovai buvo sumontavę 25A automatinį apsaugos jungiklį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei vadovaudamasi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, susijusia su įrodymų vertinimu, šiuos skundo argumentus vertina kritiškai.
20. Konkrečios matavimo priemonės atitiktis teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus jos patikrą, kuri apima tyrimą, ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad matavimo priemonėms, naudojamoms nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas – valdymo ir kontrolės veiksmų sistema, kuria siekiama teisingų matavimo rezultatų (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: pirma, matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; antra, matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); trečia, kiti veiksmai, nustatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); už matavimo priemonių, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, metrologinį patvirtinimą atsakingi tokias priemones rinkai patiekiantys, įrengiantys ir naudojantys juridiniai bei fiziniai asmenys (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Taigi, Metrologijos įstatymo normos nenustato jokios išimties, jog matavimo priemonės, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, gali būti naudojamos ir tiekiamos rinkai be matavimo priemonės metrologinio patvirtinimo, kurį sudaro matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas bei matavimo priemonės patikra.
21. Bylos duomenimis, ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 27 d. pažeidimo fiksavimo metu bei 2016 m. gruodžio 5 d. pakartotinio patikrinimo metu elektros srovė buvo matuojama srovės matavimo replėmis ,,m?3030 Nr. 14001964“. Byloje nėra ginčo, jog minėtų srovės matavimo replių metrologinė patikra atlikta tik 2017 m. gruodžio 12 d. (2 t., b. l. 3). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, jog 2017 m. gruodžio 21 d. atlikta metrologinė patikra leidžia konstatuoti, jog šios replės veikė tinkamai ir 2016 m. spalio 27 d., prieštarauja anksčiau nurodytoms Metrologijos įstatymo normoms. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesertifikuoto prietaiso naudojimas aiškinantis teisės pažeidimo aplinkybes bei skaičiuojant žalos dydį kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės nustatytų matavimo rezultatų. Pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės argumentai, jog pakartotinio tikrinimo metu, tikėtina, buvo atjungta viena iš trijų fazių, todėl pakartotinio tikrinimo metu gauti rezultatai skyrėsi nuo užfiksuotųjų pirminio patikrinimo metu.
22. Ieškovė teigia, jog 2016 m. gruodžio 5 d. pakartotinai užfiksuotos fazės A-20, 04A/233V, B-19,95A/233V, C-0,13A/233V, kas atitinka 9,347 kW galingumą, tačiau A ir B fazės fiksuotos analogiškų srovių, kaip ir pirmojo patikrinimo metu, o viena iš trijų fazių (C) tikrinimo metu neturėjo srovės (tikėtina, prieš pakartotinį patikrinimą buvo atjungta). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį ieškovės teiginį, t. y. nėra duomenų, jog ieškovės darbuotojai, atlikę pakartotinį ginčo katilo srovių matavimą, patikrino ir nustatė, jog trečia (C) fazė buvo išjungta. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė, teigdama, jog srovė, tikėtina, buvo atjungta. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus ir argumentus, jog atsakovų naudoto katilo galingumas buvo pakeistas jį padidinant.
23. Ieškovė pateikė į bylą šildymo katilų „Galan“ gamintojų oficialių atstovų Lietuvoje paaiškinimus, kad yra galimybių tokio katilo galingumą keisti. Iš pateiktų susirašinėjimų nustatyta, kad šildymo katilų „Galan“ gamintojų atstovai teigia, jog vienas iš būdų padidinti atsakovų naudojamo katilo galingumą – į šilumnešį įmaišyti paprastos druskos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant byloje įrodymų apie tokiu būdu padidintą atsakovų naudojamo katilo galingumą, t. y. nesant duomenų, jog ieškovės darbuotojai, atlikę patikrinimus, nustatė, jog į atsakovų naudojamo katilo šilumnešį buvo įmaišyta paprastos druskos, šie argumentai vertintini kaip prielaidos. Apeliacinės instancijos teismas kaip prielaidas vertina ir ieškovės argumentus, jog katilo galingumo padidinimą patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovų naudojamas automatas C25 3F (25A) yra skirtas, pritaikytas bei komplektuojamas su 15 kW, o ne su 9 kW katilu.
24. Bylos duomenimis, atsakovas teismui paaiškino supratęs, kad jo savavališkai sumontuoti automatiniai saugikliai užtikrins nelegaliai prijungtų elektros prietaisų veikimą ir užtikrins saugą dėl galimo elektros gedimo bei gaisro. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai – energetikos inžinieriai patvirtino, jog atsakovų didesnės varžos automatinių saugiklių sumontavimas kėlė pavojų saugiai elektros prietaisų eksploatacijai, tačiau 9 kW elektrodinis katilas veikė ir atliko savo funkcijas.
25. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė pasinaudoti specialistų (ekspertų) pagalba dėl ginčo katilo galingumo nustatymo, nors tokią galimybę bylos nagrinėjimo metu turėjo.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų pakanka teismui įsitikinti, jog atsakovai nesinaudojo galingesniu nei 9 kW elektrodiniu katilu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su elektrodinio katilo naudojimo laikotarpiu.
27. Šioje byloje atsakovai įrodinėjo, jog šildymo katilas buvo įsigytas 2016 m. birželio 17 d., sumontuotas 2016 m. vasarą ir pradėtas naudoti šildymui tik 2016 m. rudenį, t. y. iki patikrinimo šildymo katilas buvo naudotas tik apie 1 mėnesį. Atsakovai pateikė katilo instrukcijos viršelio kopiją, kurioje nurodyta, jog katilas „Geizer“ yra 9 kW galios, katilo pagaminimo data – 2016 m. gegužės 30 d.; taip pat pateikė katilo pirkimo čekį, kuriame nurodyta katilo įsigijimo data – 2016 m. birželio 17 d., suma – 15 500 rublių. Atsakovų teigimu, iki minėto elektrodinio katilo įsigijimo namas buvo šildomas kietojo kuro katilu, šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2017 m. liepos 3 d. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pažymą dėl kilusio gaisro Nr. 1-16-54, kurioje nurodyta, jog „2015 m. lapkričio 17 d. kilo gaisras S. M. priklausančiame gyvenamajame name, adresu Duomenys neskelbtini Įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota, kad minėtu adresu esančiame gyvenamajame name, gaisro metu, buvo sugadintas kieto kuro centrinio šildymo katilas“ (1 t., b. l. 79). Teisėjų kolegija, įvertinusi ir išanalizavusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovų argumentais, jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog katilą „Geizer“ (9 kW galios, pagaminimo data – 2016 m. gegužės 30 d.) atsakovai įsigijo 2016 m. birželio 17 d., tačiau atmeta kaip neįrodytus argumentus, jog iki minėto katilo įsigijimo namas buvo šildomas kietojo kuro katilu.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateikta pažyma, kurioje Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas T. T. nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota, jog buvo sugadintas kietojo kuro katilas, nėra pakankama išvadai, jog atsakovams priklausantis namas buvo šildomas būtent kietojo kuro katilu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėta pažyma parengta civilinės bylos nagrinėjimo metu ir atsakovo prašymu. Taip pat sutiktina su ieškovės pastebėjimu, jog ši pažyma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog namas buvo šildomas kietojo kuro katilu. Minėta, kad T. T. nurodė, jog nebuvo užfiksuota, kad buvo sugadintas kietojo kuro katilas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog kietojo kuro katilas apskritai egzistavo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog atsakovams priklausančiame name kietojo kuro katilo nebuvo, todėl ir negalėjo būti užfiksuotas jo sugadinimas. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdymo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas vidaus tarnybos majoras A. A., surašęs 2015 m. lapkričio 17 d. tarnybinį pranešimą dėl gaisro, pažymėjo, jog pastatas buvo šildomas elektriniu įrenginiu, dūmtraukis neeksploatuojamas. Iš 2015 m. lapkričio 17 d. akto dėl kilusio gaisro, kurį surašė A. A., nenustatyta, kad būtų buvęs paminėtas kietojo kuro katilas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių spręsti apie kietojo kuro katilo naudojimą atsakovams priklausančiame name, darytina labiau tikėtina išvada, jog name buvo eksploatuojamas ir naudojamas patalpų šildymui ne kietojo kuro katilas, o būtent elektrinis šildymo katilas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog iki katilo „Geizer“ įsigijimo atsakovai namo patalpų šildymui naudojo didesnio galingumo katilą, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog iki gaisro atsakovams priklausantis namas buvo šildomas 9 kW galingumo elektrodiniu katilu.
29. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 132.13 punkte numatyta, kad kai nustatoma, kai siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.), arba elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 132.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).
30. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 17 d. gaisro metu sudegė atsakovams priklausančio namo stogo konstrukcijos, apdegė medinė pertvarka, apsilydė pastogėje buvusi elektros instaliacija, aprūko pirmas aukštas, visas turtas sulietas vandeniu, sudegė pastogėje buvę įvairūs ūkio apyvokos daiktai. Iš į bylą pateiktų nuotraukų spręstina, kad po kilusio gaisro namas nebuvo tinkamas gyventi, todėl sutiktina su atsakovų argumentais, jog tai leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. (gaisro) iki 2016 m. birželio 17 d. (naujo katilo įsigijimo) pastatas nebuvo šildomas elektrodiniu katilu.
31. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, elektrodinio šildymo katilo veikimas skaičiuotinas nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (iki gaisro) ir nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. spalio 27 d.
32. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 1 priedas numato buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičių per parą. Šioje lentelėje prie patalpų šildymo nuo gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. imtinai yra nurodytas 0 valandų prietaiso veikimas per parą. Rugsėjo mėn. priskirtos 4 val. per parą, spalio mėn. – 12 val., nuo lapkričio iki vasario – 14 val., kovo mėn. – 12 val., o balandžio mėn. – 8 val. per parą.
33. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. katilo šildymo laikas – 65 dienos, 902 val. Padauginus šias valandas iš 9 kW, gaunama 8 118 kWh. Prie šių kilovatvalandžių pridėjus 94 kWh elektros energijos, kurią sunaudojo cirkuliacinis siurblys, gaunama bendra neteisėtai sunaudotos elektros energijos 8 212 kWh suma, atitinkanti 985,44 Eur (8 212 x 0,12). Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. katilo šildymo laikas – 2 784 val. Padauginus šias valandas iš 9 kW gaunama 25 056 kWh. Prie šių kilovatvalandžių pridėjus 348 kWh elektros energijos, kurią sunaudojo cirkuliacinis siurblys, gaunama bendra neteisėtai sunaudotos elektros energijos 25 404 kWh suma, atitinkanti 3 048,48 Eur (25 404 x 0,12). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. katilo šildymo laikas – 2158 val. Padauginus šias valandas iš 9 kW, gaunama 19 422 kWh. Prie šių kilovatvalandžių pridėjus 348 kWh elektros energijos, kurią sunaudojo cirkuliacinis siurblys, gaunama bendra neteisėtai sunaudotos elektros energijos 19 770 kWh suma, atitinkanti 2 372,40 Eur (19 770 x 0,12). Laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. neskaičiuojamas, kadangi tuo metu namas nebuvo eksploatuojamas. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. katilo šildymo laikas – 444 val. Padauginus šias valandas iš 9 kW, gaunama 3 996 kWh. Prie šių kilovatvalandžių pridėjus 82 kWh elektros energijos, kurią sunaudojo cirkuliacinis siurblys, gaunama bendra neteisėtai sunaudotos elektros energijos 4 078 kWh suma, atitinkanti 489,36 Eur (4 078 x 0,12). Bendra neteisėtai sunaudota elektros energija sudaro 57 464 kWh, atitinka 6 895,68 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su elektrodinio šildymo katilo naudojimu laikotarpiu, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
36. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 18 146,11 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia 6 895,68 Eur, tai yra patenkina ieškinį 38 proc.
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 423 Eur išlaidų. Atsakovas S. M. pateikė įrodymus apie turėtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į patenkinto ieškinio proporcijas, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei iš atsakovų po 80,37 Eur (160,74 Eur / 2) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 372 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 408 Eur. Atsakovas S. M. pateikė įrodymus apie turėtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Atsižvelgiant į patenkinto apeliacinio skundo proporcijas ieškovei iš atsakovų priteistina po 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (155,04 Eur / 2). Atsakovui iš ieškovės priteistina 186 Eur bylinėjimosi išlaidų.
39. Iš viso ieškovei iš atsakovų priteistina po 157,89 Eur (80,37 Eur + 77,52 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 558,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį pakeisti.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos energijos tiekimas“, įmonės kodas 303383884, 6 895,68 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 895,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2017 m. kovo 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir po 157,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos tiekimas“, įmonės kodas 303383884, priteisti 558,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.