Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2016-03-01, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2.12 promilės) girtumas, prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, pajudėjęs iš parkavimo vietos atsitrenkė į kitą automobilį. Apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

M. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinė nuobauda M. Š. paskirta už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Nustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas teisingai ir pagrįstai paskyrė jam minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra priskiriamas grubiausiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, sukeliantiems didelę grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, todėl atvejai, kai už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Apygardos teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Byloje pateikti duomenys apie pažeidėją ir jo šeimos narius – M. Š. charakteristika, jo vaikų gimimo liudijimų kopijos, medicininė pažyma apie A. Š. (tėvo) sveikatą, kreditavimo sutartis, suteikė teismui informacijos apie pažeidėjo asmenybę, šeiminę jo padėtį, tačiau tai nėra tie duomenys, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad yra išimtinių aplinkybių visuma, dėl ko reikėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti ar skirti pažeidėjui mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Sprendžiant dėl galimumo taikyti asmeniui ATPK 30¹ straipsnį vertinami ne tik pažeidėją charakterizuojantys duomenys, bet atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobūdį. Apelianto padarytas teisės pažeidimas priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą. Jis pats pripažino kaltę padarius šį pažeidimą, veikos kvalifikavimo neginčija.

Prašymą sušvelninti paskirtą nuobaudą apeliantas grindžia tuo, kad negalėdamas vairuoti automobilio ji praras geresnę galimybę susirasti darbą ir galimybę pasirūpinti šeimos nariais. Buvusio darbdavio jis kaip darbuotojas ir asmuo charakterizuojamas teigiamai, tačiau nuo šių metų toje bendrovėje jau nedirba. Jokių duomenų, dėl kokių priežasčių išėjo iš darbo, nepateikta, tačiau iš Darbo biržos pažymos matyti, kad nuo 2016-01-11 jis jau yra registruotas kaip neturintis darbo. Kaip matyti iš aptartų duomenų, M. Š. ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, nesiėmė visų reikiamų priemonių turėti darbą.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Tuo pačiu, įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) ir ja siekiama prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Tai, kad M. Š. skirta nuobauda sukels tam tikrus neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant pažeidėjui nuobaudą, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymas įpareigoja teismą įvertinti. M. Š. paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą palikti nepakeistą ir M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.