Šiaulių apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas,

perduotas teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Č. laikotarpiu nuo 2022-08-19 iki 2022-08-28, tiksliai nenustatytomis dienomis ir laiku, gyvendamas mamos I. Č. bute adresu: (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė poodines kraujosruvas kairiame petyje, krūtinėje dešinėje IV šonkaulio aukštyje, krūtinės kairėje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinės šlaunies išorinio-priekinio paviršių viršutiniame trečdalyje, dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešiniame kelyje, dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje, taip pat padarė poodines kraujosruvas kaktos-dešinio momens srityje, kairiame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelio-užausio- paausio srityje, dešinio peties-žasto srityje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės-žasto srityje, kairiame žaste, dešinės klubinės srities priekinėje pažasties linijoje, dešinės šlaunies išoriniame-užpakaliniame paviršiuje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies priekinio-išorinio paviršių apatiniame trečdalyje, kairės blauzdos viduriniame-apatiniame trečdaliuose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniame momenyje, intraodines kraujosruvas kairiame antakyje, t. y., mušdamas nukentėjusiąją, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – mamos I. Č. – sveikatą;

1.2. be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2022-08-29 iki 2022-09-03, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai, panaudodamas fizinį smurtą, vertė savo mamą I. Č. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, t. y., nurodytu laikotarpiu būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, rankraščiu surašė kreipimus į bankus dėl paskolos gavimo bei panaudodamas fizinį smurtą: stumdydamas nukentėjusiąją, suduodamas rankomis ir kojomis jai į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas dešiniame apatiniame voke, dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, krūtinės dešinėje VI šonkaulio aukštyje, dešinės klubinės srities užpakalinėje pažasties linijoje, dešinės klubinės srities vidurio pažasties linijoje, dešinės blauzdos priekiniame-užpakaliniame-vidiniame paviršiuose, kairės šlaunies viršutiniame-viduriniame trečdalyje, kairiame kelyje, kairės blauzdos apatiniame trečdalyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, taip pat padarė odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame viršutiniame voke, kairiame apatiniame voke, dešiniame skruoste, kairėje alkūnėje, taip pat padarė kairio V piršto artimojo pirštakaulio lūžį, dėl to jai kontaktuojant ir su kietais bukais daiktais, t. y., stumdydamas ir mušdamas nukentėjusiąją, nežymiai sutrikdė, o dėl kairio V piršto artimojo pirštakaulio lūžio nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – mamos I. Č. – sveikatą, taip panaudojo fizinį smurtą bei vertė I. Č. eiti į bankus ir prašyti suteikti ne mažesnę kaip 10 000 eurų paskolą įkeičiant jos butą, o pinigus perduoti jam.

2. M. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl motinos sužalojimo visiškai pripažino, tačiau neigė, kad prievartavo jos turtą. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pakankamai lėšų padaryti pakartotinę mamos sveikatos diagnozę neturėjo, tai dėl piršto lūžio abejoja, nors smurtas kelnių diržu buvo. Dėl turto prievartavimo, tai pagal administracinę teiseną, kiek žino, turtas nėra I. Č.. Dėl paveldėjimo jis turės teisę į butą, nes jis buvo tėvo. Turto neprievartavo, tas raštelis buvo parašytas pokalbio metu be smurto. Mamą išvijo iš namų, bet vydamas pasakė, kad grįžtų namo su kuo nors iš artimųjų. Su mama dar gyveno, mamai padėdavo, padarė namuose remontus. Ji nusprendė jam padėti, bet gauna invalidumą, ne viską iš karto supranta ir šiek tiek nėra prisitaikiusi prie šios besivystančios visuomenės. Ji sutiko dengti jo padarytas skolas už praeityje įvykusius nusikaltimus – telefoninius sukčiavimus, į kuriuos jį įvėlė tam tikros nusikalstamos grupuotės. Tas raštelis dar buvo parašytas iki to. Mama ir telefoną tokiomis pačiomis aplinkybėmis, savo valia buvo paėmusi jam. Tuo rašteliu turto prievartavimo nebuvo, nes tai neobjektyvu. Taip, smurtas buvo, nes iš aplinkinių žmonių prisižiūrėjo, kad buvo įlįsta į jo giminės nuotraukų albumą, mieste yra tam tikri žmonės prisifotografavę ir jis atsakymo į šiuos klausimus nežino. Kiti žmonės paaiškino, kad iš jo kažkur vagia pinigus. Treti žmonės dar kitaip iš tokių aplinkybių, miesto gyventojų, kilo buitinis konfliktas, bet konflikto metu buvo rašytas raštelis ir tetai, kad būtų paaiškinta. Dėl smurto dienų gali paaiškinti, kad tai nebuvo periodinis smurtas. Jis tik parodė, kad kažkas labai neteisingai tyčiojasi, kad jį kažkas tampytų už vadelių ir griautų jam gyvenimą, įsukinėtų į finansines machinacijas dar jauną, o paskui, kad ateitų ir kaip niekur nieko pasakytų tėvo draugai. Šiandien jie ganėtinai žinomi žmonės, bet jų nevardins. Tai buvo smurtas, mama buvo išprašyta iš namų ganėtinai grubiomis aplinkybėmis, nes galvojo, kad galbūt iš mamos giminės kažkas elgiasi neteisingai, bet nebuvo pasakyta, kad: „negrįžk be pinigų, be nieko“. Tetai asmeniškai rašė ir mama turi prisiminti, kad ji ėjo pas tetą su tuo raštu, ir teta atsakė, kad ji nieko nežino. Visi nieko nežino, bet internete, „(duomenys neskelbtini)“ pas jį aiškiai nurodyti žmonės, mieste įvykusios žmogžudystės ir visa kita. Tai jam turėjo įtakos, nes jis pažįsta statutinius darbuotojus, kurį laiką dirbo su (duomenys neskelbtini). Visa tai susikrovė emociškai, jis pratrūko, neišlaikė psichologiškai, nes šeimos nariai turi turėti tam tikros atsakomybės prieš savo sūnų. Taip susiklostė visa situacija, bet turto neprievartavo. Surašyti sužalojimai kaltinamajame akte, tai 9 dienų laikotarpio – negali būti. Jis daugiau šaukė ant mamos, kad jam paaiškintų. Tada jis buvo neblaivus. Rankomis, kojomis galbūt sudavė. Atsimena, kad tikrai su diržu sudavė, nors gal nenormalu, bet ir jį taip auklėjo. Tuos smūgius sudavė, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Neliepė mamai eiti į banką. Ji pati nuėjo, savo valia, nes reikėjo padėti savo sūnui dėl finansinių sunkumų. Nesvarbu, ką moka kriminalinė žvalgyba. Svarbu, kas yra padaryta. Reikėjo atlyginti žalas už telefoninių sukčių veiką, nes buvo įveltas nepilnametis. Mama, kaip šeimos narys, turėjo ir tuo metu nešti atsakomybę, ir dabar. Jam buvo finansinė problema ir sunku plėtoti ir tęsti savo giminę į priekį, tėvo kraujo liniją. Tie teistumai dėl vagysčių, tai dėkoja draugams, kurie jį įvėlė. Ateis laikas – tai išbrauks, nes, jo giliu įsitikinimu, tai yra koordinuota kitų, gal net statutinių, valstybės atstovų. 2018 m., kai įspyrė B., tai taip, su N. V., kur buvo įtariamas dėl S. G. žmogžudystės. Nemano, kad mama turėjo atlyginti žalą, bet ji, kaip šeimos narys, turėjo jam padėti, bent jau paaiškinti, nes ji taip pat yra kai kuriose nuotraukose. Jam dabar (duomenys neskelbtini) m. Kiekvienas šeimos narys įsipareigoja vienas kitam padėti iki grabo lentos, jei yra tikra giminė ir šeima. Dėl 10 000 eurų paskolos įkeičiant butą – buvo bendru sutarimu. Po tėvo mirties buto dalies atsisakė. Bet kuriuo atveju pretenduoja į palikimą. Dabar butas priklauso mamai. Į bankus mama ėjo viena. Ji žino, kur eiti į banką, nes ji visur nueina. Raštelį surašė jis. Mama paprašė ir surašė. Mama sakė, kad nesupranta, kaip veikia bankų sistema, ir paprašė parašyti, kaip tai turi atrodyti. Suvokia, kad mamai pajamos „neneš“, tai jis parašė raštelius bendru sutarimu, ką tai reiškia, kad įkeičiant butą, bet ne su smurtu, ne prievarta. Kai rašė raštelį, mama viską suprato. Kai mama grįžo iš banko, jai nieko nesuteikė. Nežino, kuriame banke buvo. Po to, kai buvo nesuteikta, jis parašė tetai A. R., ji taip pat su tuo rašteliu nuėjo, bet niekas nekreipė dėmesio, niekam niekas neįdomu, niekas nieko nežino. Prieš rašant raštelį smurto nebuvo, tai buvo po to. Paskui skambino sesei, klausė, ką visa tai reiškia, tai pasakė: „tau vaidenasi, čia ne taip“. Po to dar sykį grįžo namo girtas ir paėmė diržą ir grubiai išmetė mamą pro duris. Buvo parašęs du raštelius. Vieną rašė mamai bendru sutarimu, kur ji ėjo į banką, o kitą, kai grįžo iš banko ir bankas nedavė, parašė tetai. Nėjo su mama į banką, kai pamatė, kas vyksta mieste, kad yra išžudytų mergaičių, prie elektros tinklų kampo, kita išmesta iš trečio aukšto kilime, dar kažkas. Ta informacija jis disponavo internete ir nėjo iš namų. Tą smurtą panaudojo todėl, kad nė vienas negirdi, kad niekas neatsakinėjo į normalius giminės esminius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

20. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, tinkamai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas savo šeimos nariui.

Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje.

21. BK 181 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. To paties BK straipsnio 2 dalyje nustatyti veiką kvalifikuojantys požymiai, t. y. kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą. Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. Vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę.???

22. Teisiamojo posėdžio metu M. Č. teigė, kad savo mamą jis tik mušė, pinigų iš jos neprievartavo, tačiau pripažino, kad raštelį surašė jis ir įsitikinęs, kad mama jam skolinga. Nukentėjusioji I. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. neliepė eiti jai į bankus, ji pati sugalvojo, už ką ją mušė – nežino, tačiau raštelį dėl paskolos surašė M. sakydamas, kad ji yra skolinga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. Č. nurodė, kad M. Č. surašė lapelį, su kuriuo ji ėjo į keletą bankų prašyti paskolos, tačiau daugiausia jai buvo atsisakyta duoti, o grįžus iš vieno banko, kur buvo nurodyta galima paskolos suma 400 Eur, M. ją sumušė sakydamas, kad tai ne pinigai. Nukentėjusioji I. Č. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai paskolos nereikėjo, jau ir taip moka didelę paskolą už telefoną, kurį paėmė M. Č.. Šioje byloje iš esmės vertinami objektyvūs duomenys: raštelis, surašytas M. Č., bei objektyviai atlikti veiksmai: nukentėjusiosios ėjimas į bankus, M. Č. tikslingas smurto panaudojimas, kadangi subjektyvių duomenų gauti nėra galimybės, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir M. Č. sveikatos būklę baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu. Iš ekspertizės aktų matyti, kad nukentėjusioji I. Č. gali suvokti prieš ją atliktų veiksmų pobūdį ir gali duoti parodymus apie aptariamu laikotarpiu įvykių pagrindines faktines aplinkybes, bet nesugeba vertinti reikšmingų bylai aplinkybių, o M. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų ir šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir jų valdyti. Nukentėjusioji tvirtino, kad M. Č. teigė, jog ji yra skolinga M., tokius M. Č. tvirtinimus apie giminės skolą nurodė ir liudytojos A. R. bei S. Č. (buvusi A.). Darytina išvada, kad M. Č. manė, jog nukentėjusioji jam yra skolinga, todėl surašė raštelį, kurio pagrindu nukentėjusioji ėjo į bankus prašydama paskolos. Objektyviai paskolą galėjo gauti tik nukentėjusioji, kadangi M. Č. niekur nedirbo ir negaudavo pajamų bei neturėjo jokio turto. Siejant byloje esančius objektyvius duomenis tarpusavyje matyti, kad nukentėjusiajai jokio reikalingumo imti sau asmeniškai paskolos nebuvo, ji ėjo į bankus, kadangi M. teigė, jog ji yra jam skolinga, o parnešus iš vieno iš bankų – (duomenys neskelbtini) atsakymą, kad gali jai suteikti tik 400 Eur paskolą, prieš ją M. Č. panaudojo smurtą, nurodydamas, kad tai ne pinigai. Teismo medicinos ekspertas T. Š. teisiamojo posėdžio metu atribojo padarytų sužalojimų laiką, patvirtindamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, padarytus laikotarpiu nuo 2022-08-29 iki 2022- 09- 03, ir visumos šių duomenų pakanka konstatuoti, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusiąją I. Č. reikalaujant iš jos pinigų. Nors M. Č. teigė, kad jam nukentėjusioji skolinga, tačiau teismas nenustatė, kad jis turėjo bent kokį teisinį pagrindą reikalauti iš nukentėjusiosios perduoti jam savo turtą ir reikalavimas nėra kilęs iš teisės reguliuojamų santykių.

23. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, tinkamai kvalifikuota kaip turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą.

24. Kaltinime buvo nurodoma, kad M. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką panaudodamas psichologinį smurtą: baugindamas ir šiurkščiai elgdamasis nukentėjusiosios I. Č. atžvilgiu, tačiau toliau išdėstomas tik fizinio smurto panaudojimas, nedetalizuojant psichologinio smurto. BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. Šiuo atveju psichologinis smurtas nėra atskirai išskirtas, inkriminuojant jis patektų į kitokios psichinės prievartos sudėtį, tačiau tai turi būti aiškiai išdėstyta, kad teisme būtų galimybė patvirtinti ar paneigti inkriminuotą objektyvųjį veiksmą. Kadangi nustatyta, jog M. Č. prieš nukentėjusiąją I. Č. panaudojo fizinį smurtą, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai baimę, ir panaudotas smurtas visuomet yra šiukštus elgesys, todėl papildomai tokių objektyvių veiksmų, nenustačius ir nenurodant šių veiksmų kitokių padarymo aplinkybių nei kad fizinio smurto metu, papildomai inkriminuoti nereikia, todėl iš nustatytos uždrausto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo šalintinos nurodomos aplinkybės: psichologinis smurtas, pasireiškęs bauginimu ir šiurkščiu elgesiu. Šių aplinkybių pašalinimas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikacijos pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nekeičia.

Nepakaltinamumas.

25. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

26. 2024 m. gegužės 16 d. – birželio 6 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-18/2024 nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (nuo 2022-08-19 iki 2022-09-03) M. Č. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino išvadą, jog M. Č. įvykio metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu ir jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo, valdyti savo veiksmų.

27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, požymius, M. Č. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; t. y. buvo nepakaltinamas.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

28. BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

29. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, BPK 403 straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

30. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo psichiatrų ekspertų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 133- 942/2020).

31. Vadovaudamasis BK 98 straipsnio 4 dalimi, stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

32. Nagrinėjamoje byloje atlikta teismo psichiatrine, teismo psichologine ekspertize nustatyta, kad M. Č. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir jų valdyti, dėl savo psichikos būsenos negali atlikti bausmės ir M. Č. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)).

33. Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino savo išvadą, nurodė, kad M. Č. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui teisme, jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo ir M. Č. dėl savo psichikos būsenos negali atlikti bausmės, todėl jam rekomenduoja priverstinį gydymą. Atsižvelgiant į jo ligos pobūdį siūlomas priverstinis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

34. Specialistai ekspertizės akte, taip pat ekspertė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu M. Č. reikia skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)).

35. Teismo nuomone, vertinant M. Č. pavojingumą, atsižvelgtina į nustatytas padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios yra smurtinio pobūdžio, į tai, kad yra duomenų, jog po šių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo M. Č. galimai padarė dar kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, tarp kurių yra ir smurtinė veika, vertinant ekspertės paaiškinimą, kad M. Č. yra socialiai pavojingas, jo psichikos būklė kelia realią grėsmę aplinkiniams asmenims, tikslinga skirti M. Č. priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)).

36. Teismas išaiškina, kad, vadovaudamasis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taip pat jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Civilinis ieškinys.

37. (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti160,02 Eur už nukentėjusiajai I. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 107–113).

38. Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

39. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje teisės teorijoje yra žinoma, kad nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų – subjekto, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Asmuo, pripažintas padaręs įstatymo uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenos, nėra kaltinamasis byloje, todėl ir žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

40. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

41. Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

a. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymas: 2024-07-19 Nr. APD-2024-07337 (t. 4, b. l. 110–113), kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. Č. 636,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. Č., ir 2024-07-22 Nr. APD-2024-07283 (t. 4, b. l. 114–117), kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. Č. 774,58 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą M. Č..

b. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

c. M. Č. gynėjas skirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, tačiau, atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę ir nustačius, kad M. Č. veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, konstatuojama, kad M. Č. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Taip pat M. Č. atžvilgiu šioje byloje priimama nutartis skirti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones, jis nėra kaltinamasis byloje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. Č. ir nukentėjusiajai I. Č. netenkinami.

Kiti klausimai.

42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

a. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2022-09-21 S. Č. (buvusi A.) pateiktas raštelis, kuris yra voke prie bylos 3 tomo galinio viršelio vidinės pusės, ir DVD su I. Č. rentgenograma, esanti voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, paliktini saugoti prie bylos.

43. Kardomosios priemonės.

37.1 . 2022-09-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Berniūnaitės nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Č. (2 t., b. l. 75–76) ir 2022-11-24 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės D. V. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 113–118) paliktinos nepakeistos iki nutarties įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi taikyti M. Č. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).

Procesinės prievartos priemonės M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atidavimo į specialią įstaigą (duomenys neskelbtini) terminą pratęsti iki nutarties skirti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Č. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. Č. ir nukentėjusiajai I. Č. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2022-09-21 S. Č. (buvusios A.) pateiktą raštelį, kuris yra voke prie bylos 3 tomo galinio viršelio vidinės pusės, ir DVD su I. Č. rentgenograma, esančia voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.