- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2920-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18780-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bright Energy“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus suinteresuoto asmens (ieškovo) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright Energy“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į akcijas, akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir akcijų pardavimo bendrovei sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ieškovo A. S. nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bright Energy“ akcijų; pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „Bright Energy“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „Bright Energy“ pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 12 dalį; pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „Bright Energy“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus; priteisė ieškovo A. S. naudai iš atsakovės UAB „Bright Energy“ 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „Bright Energy“ 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020, atsakovės UAB „Bright energy“ ir trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus tenkino; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „Bright energy“ 7 940 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. S. trečiajam asmeniui A. B. 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą paliko galioti; priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės UAB „Bright energy“ ir trečiojo asmens A. B. po 1 118,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja R. B. 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020. Taip pat prašė sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
5. Pareiškėja nurodė, kad jos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra prima facie pagrįstas, kadangi ji kartu su sutuoktiniu A. B., turėdama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų UAB „Bright energy“ akcijų, apskritai nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o teismai savo sprendimais tuo pačiu nusprendė ir dėl pareiškėjos, kaip vertybinių popierių savininkės, materialiųjų teisių, sumažindami šio turto apimtį.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad nesustabdžius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, kiltų poreikis taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą; be to, tokio atgręžimo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar sąlygojamas naujų teisminių ginčų. Iki kol bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas, UAB „Bright energy“ būtų valdoma 2 akcininkų: ieškovo, kurio akcininko teisės yra kvestionuojamos šiuo proceso atnaujinimu, ir trečiojo asmens A. B.. Dėl nurodyto susidarytų situacija, kai bendrovės valdyme ir jos veiklos sprendimų priėmime dalyvautų akcininkas, kurio teisė būti akcininku yra ginčijama. Pareiškėjos teigimu, tokio asmens akcininko teisių įgyvendinimas per visą laiką iki kol būtų nagrinėjama proceso atnaujinimo byla, jo dalyvavimas bendrovės veikloje (tuo atveju jei proceso atnaujinimo byloje būtų priimtas priešingas teismo sprendimas), ne tik reikštų neteisėtus veiksmus, bet ir sąlygotų nepagrįstą bendrovės veiklos konfidencialios ir kitos svarbios informacijos atskleidimą visiškai su bendrove nesusijusiam asmeniui, kuris, be kita ko, valdydamas ir turėdamas savo žinioje tam tikrą bendrovės veiklos informaciją, ją galės be jokių apribojimų pateikti bendrovės konkurentams. Šiuo atveju tokia grėsmė jau egzistuoja, kadangi ieškovas glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės konkurentės UAB „Energosistemos“, su kuria bylinėjamasi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-2598-435/2021, atstovais, veikia priešingai UAB „Bright energy“ interesams, t. y. ieškovas duomenis ir informaciją, kiek ji naudinga UAB „Energosistemos“, perduoda pastarajai bendrovei. Todėl akivaizdu, kad tokiais ieškovo veiksmais bus padaryta didžiulė žala bendrovei. Be to, visi veiksmai ar sprendimai, kurie būtų priimti akcininkų susirinkime ne pagal ieškovo poziciją, būtų ieškovo skundžiami teismui, kas reiškia, jog nesustabdžius teismų sprendimų vykdymo, būtų užprogramuojami nauji teisminiai ginčai, patiriamos bylinėjimosi išlaidos, ir iš esmės trukdoma bendrovės normalios veiklos vykdymui darant žalą bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – sustabdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (pareiškėjos prašymo).
8. Teisme 2021 m. rugsėjo 23 d. gautas suinteresuoto asmens (ieškovo) A. S. atskirasis skundas dėl teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuriame ieškovas prašo panaikinti minėtą teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos R. B. prašymą dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo atmesti.
Šalies argumentai
9. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo nei vienos iš būtinųjų sąlygų sprendimų vykdymo sustabdymui – tikėtino prašymo pagrįstumo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo negalimumo. Pareiškėja žinojo apie civilinės bylos Nr. e2-923-631/2020 nagrinėjimą, kadangi ji atsiimdavo teismo siųstus procesinius dokumentus, skirtus jos sutuoktiniui A. B., todėl pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Be to, pareiškėja dirba buhaltere A. B. vadovaujamoje UAB „Bright energy“; atlikdavo pavedimus įmonės vardu teisininkams už suteiktas teisines paslaugas nurodytoje civilinėje byloje, todėl ji negalėjo nežinoti apie teisminį ginčą.
10. Ieškovo teigimu, civilinė byla buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau teismai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – be kita ko, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nenustatė. Teismai procesiniais sprendimais nurodytoje civilinėje byloje nenusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akcijoms esant bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip akcininko sutuoktinė, ir neturėjo būti traukiama į bylos nagrinėjimą.
11. Ieškovas nurodė, kad neegzistuoja ir antroji būtina sąlyga sprendimų vykdymo sustabdymui, kadangi po proceso atnaujinimo priėmus ir kitokį sprendimą, sprendimo vykdymo atgręžimas nebūtų apsunkintas (galėtų būti keičiami įrašai Juridinių asmenų registre). Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos aplinkybės, jog iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo gali pasikeisti UAB „Bright energy“ finansinė padėtis; įmonė vedama prie nemokumo būsenos, o skundžiama nutartis užkerta kelią ieškovui dalyvauti įmonės veikloje, priimti verslo sprendimus, gauti duomenis ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi su ieškovo A. S. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties sutiko ir jį tenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos R. B. prašymas dėl teismų procesinių sprendimų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, vykdymo sustabdymo ir išsprendė klausimą iš esmės - prašymo dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo netenkino.
13. Teismas pažymėjo, kad prašymo atnaujinti procesą pateikimas teismui pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (nutarties, įsakymo) vykdymo (CPK 372 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo tik nustatęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Pažymėjo, kad proceso atnaujinimo stadijoje byla jau yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiu bei privalomu teismo sprendimu, todėl prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti ne tik grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių bus apsunkinta būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė tuo atveju, jeigu procesas bus atnaujintas, bet ir pakankamai realų tikėtinumą, jog prašymas atnaujinti procesą bus patenkintas ir byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama pagal prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.
14. Teismas preliminariai įvertino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį prašymo pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėja įrodinės prašyme nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, taip pat įvertinęs suinteresuoto asmens (ieškovo) kartu su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimo bei atskiruoju skundu pateiktus paaiškinimus ir jų priedus, sprendė, kad pareiškėja neįrodė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymo prima facie (tikėtinai) pagrįstumo. Teismas nurodė, kad abejonių kelia pareiškėjos sužinojimo/turėjimo sužinoti apie savo galimą teisių pažeidimą momentas, nuo kurio priklauso ir CPK 368 straipsnyje įtvirtinto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimas. Pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja priimdavo jos sutuoktiniui adresuotus dokumentus (tarp jų ir siųstus nurodytoje civilinėje byloje), laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2021 m. birželio 18 d. buvo UAB „Bright energy“ darbuotoja, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja apie bylą, kurios procesą prašo atnaujinti, sužinojo gerokai iki pareiškėjos nurodomos kasacinio teismo nutarties priėmimo.
15. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nesustabdžius sprendimo (nutarties) vykdymo nepasunkės teismo sprendimo įvykdymas, vertinamas ne teismo nutarties atnaujinti procesą vykdymas, o teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo galimybė (CPK 373 straipsnis), jei, išnagrinėjus bylą atnaujintame procese, tektų atgręžti sprendimo vykdymą (CPK 760 straipsnis). Nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama užtikrinti, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymas (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Pritarė ieškovo pozicijai, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog po proceso atnaujinimo priėmus ir kitokį sprendimą, sprendimo vykdymo atgręžimas būtų apsunkintas/neįmanomas, apsiribodama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie galimai atsirasiantį pagrindą naujiems ginčams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
16. Apeliantė (pareiškėja) R. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
16.1. teismas išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą pažeisdamas pareiškėjos procesines teises, kadangi skundžiama nutartis priimta atskirojo skundo gavimo dieną, nesuteikiant pareiškėjai galimybės išreikšti savo poziciją dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai tokia teisė turėjo būti suteikta;
16.2. teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prašymas prima facie nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vertindamas tuos pačius įrodymus ir procesinius dokumentus išreiškė visiškai priešingą poziciją dėl prima facie pagrįstumo, nei kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje. Toks priešingas tų pačių įrodymų ir aplinkybių vertinimas pagrindžia aplinkybę, jog teismas atliko ne preliminarų vertinimą, tačiau perėjo į įrodinėjimo procesą ir pradėjo vertinti pareiškėjos ir ieškovo argumentų įrodomąją vertę;
16.3. pagal teismų praktikoje nuosekliai plėtojamą prima facie doktriną, akivaizdaus pagrįstumo sąlyga nėra būtina reikalavimo prima facie pagrįstumui, priešingai, būtina sąlyga yra akivaizdaus nepagrįstumo nebuvimas. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, akivaizdžiai pagrindžiančių prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą. Teismas, vertindamas preliminarų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, turėjo apsiriboti tik pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis ir pateikiamais įrodymais, bet pradėti įrodymų vertinimo stadiją, vertindamas ieškovo pateiktus argumentus apie darbo santykius ar procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjos sutuoktiniui;
Atsiliepimas
16.4. skundžiama nutartimi teismas iš esmės išsprendė kitoje proceso atnaujinimo stadijoje spręstinus klausimus. Neturėdamas atsiliepimų į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismas išsprendė pareiškėjos prašymą dalyje dėl proceso termino praleidimo. Skundžiamos nutarties nepanaikinimas sudaro pagrindą vertinti, jog dėl skundžiamoje nutartyje išreikštos aiškios teismo pozicijos vieno iš spręstinų klausimų nebetikslinga nagrinėti. Tokia aplinkybė taip pat suponuoja pagrindą abejoti teismo šališkumu;
16.5. vertindamas sprendimo vykdymo atgręžimo apsunkinimo aplinkybę teismas taip pat skundžiamoje nutartyje laikėsi priešingos pozicijos nei kad 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl teismų sprendimų vykdymo sustabdymo detaliai atskleista ir įrodymais apgrįsta, jog egzistuoja reali grėsmė kilti teisminiams ginčams dėl bendrovės valdymo, sutrikdyti atsakovo veiklą ir padaryti jam žalos. Akivaizdu, jog ieškovui realizuojant savo kaip akcininko teises, tektų keisti atitinkamus valdymo sprendimus, o kai kurie veiksmai objektyviai negalėtų būti atitaisomi. Taigi egzistuoja akivaizdi grėsmė teismo sprendimo įvykdymo atgręžimui, atgrčžimo apsunkinimui ar net negalimumui, dėl ko būtina stabdyti teismo procesinių sprendimų vykdymą;
16.6. teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundžiama tik nutarties dalis dėl prašymo dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo netenkinimo. Dėl nurodytos tokios apskundimo galimybės teismo nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo net negali būti apskųsta. Pareiškėja su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi panaikinus teismo sprendimų vykdymo sustabdymą, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėja turi teisę skųsti visas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, todėl skundžiama nutartimi skundas teikiamas dėl visos 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties.
17. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) A. B. atsiliepime su apeliantės (pareiškėjos) atskiruoju skundu sutinka, prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
17.1. teismo abejonė, ar pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleisdama 3 mėn. termino, nepatenka į ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tik nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės sprendžiamas tokio prašymo pagrįstumas, todėl teismas neteisingai atliko pareiškėjos pareiškimo dėl proceso atnaujinimo prima facie vertinimą, išėjo už tokio prašymo nagrinėjimo ribų, dar iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo iš esmės, pateikė savo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, dėl ko priėmė neteisėtą išvadą, sąlygojusią neteisėtos nutarties priėmimą. Vertindamas, ar pareiškėja nepraleido 3 mėn. termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, skundžiamoje nutartyje teismas kartu išsprendė iš esmės ir pareiškėjos pareiškimo dalį;
17.2. nesuprantama skundžiamoje nutartyje išreikšta pasikeitusi lyginant su priimta 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismo pozicija dėl sprendimo vykdymo atgręžimo grėsmės ir konkrečių kliūčių. Todėl nemotyvuota ir neargumentuota teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta;
17.3. būdamas UAB „Bright energy“ vadovu šiuo metu įžvelgia sprendimo vykdymo atgręžimo grėsmę. Ieškovas A. S., vadovaudamasis skundžiama nutartimi, 2021-09-27 pateikė bendrovei paraišką dėl neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo, o darbotvarkėje vienas iš svarstytinų klausimų – trečiojo asmens A. B. atleidimas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Tokiu būdu ieškovas akivaizdžiai siekia perimti bendrovės valdymą ir užkirsti kelią jam nepalankių sprendimų priėmimui veiklos klausimais, priimti sprendimą ir dėl dividendų paskyrimo ir išsimokėjimo. Priėmus skundžiamą nutartį iki sprendimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, bendrovės status quo padėtis nebebus užtikrinta, todėl sukuriami nauji teisminiai ginčai, bendrovė patirs papildomus nuostolius.
18. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. S. atsiliepime prašo: 1) pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:
18.1. pareiškėja nepagrįstai remiasi jos pažeistų procesinių teisių, nesuteikiant galimybės atsikirsti į pateiktą atskirąjį skundą, argumentu. Procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato teismo pareigos prašyti kitos šalies pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą prieš sutinkant su atskiruoju skundu. Teismas pat sprendžia, ar atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir kitos šalies nuomonė teismui nėra privaloma. Be to, pareiškėjai suteikta teisė apskųsti priimtą nutartį, ką pareiškėja ir padarė;
18.2. ieškovas savo atskirajame skunde dėl teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties pateikė išsamius paaiškinimus, pagrindė juos byloje esančiais objektyviais rašytiniais įrodymais bei teismų praktika, sudarančiais pagrindą teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra prima facie nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neperžengė preliminaraus prašymo pagrįstumo vertinimo ribų, kadangi įstatymų leidėjas įpareigojo teismą, tenkinant prašymą dėl sprendimų vykdymo sustabdymo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) įvertinti reikalavimo tikėtiną pagrįstumą;
18.3. prašymai, kuriuose suformuluotas aiškus faktinis bei teisinis pagrindas ir kurie atitinka formalius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, vien dėl šių aplinkybių nepripažįstami kaip prima facie pagrįstais. Konstatavus prima facie nepagrįstumą, negalima suvaržyti asmenų teisių ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o šiuo atveju - sprendimų vykdymo sustabdymą. Teismo konstatuotas prima facie nepagrįstumas nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjos teisės pažeistos ar kad teismas jau turi aiškią poziciją dėl būsimo teismo sprendimo;
18.4. palaiko savo atskirajame skunde bei atsiliepime į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti;
18.5. nesustabdžius sprendimų vykdymo tokie sprendimai kaip vadovo keitimas ar dividendų grąžinimas nebūtų apsunkintas ar neįmanomas, kadangi naujas vadovas būtų perregistruojamas Juridinių asmenų registre, o nepagrįstai gautus dividendus ieškovas grąžintų. Taip pat galima atlikti ir kitus Juridinių asmenų registre registruotinus veiksmus. Be to, ieškovas siekia skaidrios ir pelningos bendrovės veiklos, o šiuo metu ji nėra užtikrinama;
18.6. skundžiama nutartis priimta sutinkant su ieškovo atskiruoju skundu dėl 2021 m. rugsėjo 14 d. panaikinimo ir teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, išsprendė klausimą iš esmės, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl sprendimų vykdymo sustabdymo. Pagal teismų praktiką gali būti skundžiama tik nutarties dalis, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, o galimybė skųsti nutarties dalį, kuria teismas įgyvendino CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę pačiam pasinaikinti savo nutartį, nenumatyta;
19. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) UAB „Bright energy“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties tenkinti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
19.1. pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo prima facie, nukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos. Skundžiamoje nutartyje teismas vertino, ar pareiškėjos prašymas yra akivaizdžiai pagrįstas, nors turėjo atlikti priešingą vertinimą ir nustatyti, ar near aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos prašymas galėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjos prašymas grindžiamas faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl tokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos prašymas galėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, nėra;
19.2. priimdamas skundžiamą nutartį teismas akivaizdžiai peržengė prašymo prima facie pagrįstumo vertinimo ribas ir pateikė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, t. y. iš esmės išsprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pagal teisinį reglamentavimą iki nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės teismas turi patikrinti tik tai, ar pareiškėja prašyme yra nurodžiusi aplinkybes, jog nėra praleistas trijų mėn. kreipimosi į teismą terminas bei pateiktas paaiškinimas dėl termino skaičiavimo, o ar prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus nurodyto termino, teismas ištiria ir įvertina tik iš esmės išnagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą teismo posėdyje;
19.3. nutartis priimta ne tik peržengus prašymo prima facie vertinimo ribas, bet ir paneigus pareiškėjos teisę būti išklausytai ir išimtinai įvertinus tik ieškovo tikrovės neatitinkančius samprotavimus. Teismas skundžiamoje nutartyje be kita ko rėmėsi ieškovo prašyme dėl nuostolių atlyginimo nurodytais argumentais, kai tuo tarpu pareiškėjai teismo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti nebuvo pasibaigęs ir atsiliepimas nebuvo pateiktas, be to, skundžiamą nutartį teismas priėmė atskirojo skundo gavimo dieną;
19.4. sprendimų vykdymo sustabdymas yra būtinas siekiant išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą, kuris iš esmės būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Nesustabdžius sprendimų vykdymo susidarytų situacija, kuomet bendrovės valdyme ir jos veiklos sprendimų priėmime dalyvautų akcininkas, kurio teisė būti akcininku yra ginčijama. Ieškovo atliekami veiksmai patvirtina jo veikimą priešingai bendrovės interesams, aplinkybę, jog ieškovas nėra suinteresuotas bendrovės veikla, o priešingai, siekia į bendrovės veiklą įnešti destrukciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
21. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, pasinaikino nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones - sprendimų vykdymo sustabdymą, ir netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Apeliantė visų pirma atskirąjį skundą tuo, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs suinteresuoto asmens (ieškovo) atskirąjį skundą ir su juo sutikęs pats panaikino savo priimtą 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria buvo pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, nesuteikdamas apeliantei galimybės pasisakyti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
24. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali sutikti su atskiruoju skundu ir pats panaikinti skundžiamą nutartį. Nors apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir tik tuomet įgyvendinti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teismo teisę, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės motyvu nesutinka. Pažymėtina, kad proceso teisės normos neįtvirtina teismo pareigos tokiu atveju nustatyti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo (ieškovas), teismas tokiu atveju pats sprendžia dėl atskirojo skundo motyvų ir vertina, ar atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Kita vertus, nutarties, kuria sutinkama su atskiruoju skundu, kontrolė vykdoma suteikiant teisę tokią nutartį apskųsti apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi neapribota apeliantei teisė teikti atskirąjį skundą, ir kaip matyti, apeliantė šia teise pasinaudojo. Aplinkybė, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė tą pačią dieną, kuomet gavo atskirąjį skundą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantės procesinės teisės buvo pažeistos. Priešingai, teismui CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta teisė sutikti su atskiruoju skundu ir panaikinti skundžiamą nutartį per trijų darbo dienų terminą, todėl teismas, nepažeisdamas šioje proceso normoje įtvirtinto termino ir priėmė skundžiamą nutartį. Tai, kad apylinkės teismas nepasinaudojo maksimaliu trijų dienų terminu, priešingai nei įrodinėja apeliantė, negali būti laikoma apeliantės procesinių teisų pažeidimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams dėl jos procesinių teisių pažeidimo ir sprendžia, jog skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (CPK 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730-781/2019).
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Nepaisant to, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes, taikant abu institutus, gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pvz., preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2014).
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, prašė sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, tačiau gavęs suinteresuoto asmens (ieškovo) atskirąjį skundą su juo sutiko ir panaikino 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Skundžiamoje nutartyje visų pirma rėmėsi argumentu, jog pareiškėja neįrodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymas yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Apeliantė su tokia išvada nesutinka, remdamasi tuo, kad akivaizdaus pagrįstumo sąlyga nėra būtina reikalavimo prima facie pagrįstumui, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą, vertino ne prima facie, tačiau atliko įrodymų vertinimą, ką turėjo padaryti nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė ir tik teise (įstatymais) grindžiama procesinė priemonė, antraip būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims ir jo vykdytinumo principas (CPK 18 straipsnis).
29. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų pirma turi būti prima facie (preliminariai) įvertinti pareikšti reikalavimai. Nors esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šioje proceso stadijoje byla jau yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiu bei privalomu teismo sprendimu, todėl pareiškėjas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje proceso stadijoje, turi pagrįsti ne tik grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių bus apsunkinta būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė tuo atveju, jeigu procesas bus atnaujintas, bet ir pakankamai realų tikėtinumą, jog prašymas atnaujinti procesą bus patenkintas ir byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama pagal prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Tokią išvadą patvirtina ir jau minėta CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog skundžiama nutartimi pradėta įrodymų vertinimo stadija. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog iš tiesų teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, nurodė abejonių keliantį pareiškėjos sužinojimo momentą, kuris turi teisinės reikšmės pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminui. Tačiau kita vertus, matyti, jog teismas dėl abejonių keliančio pareiškėjos sužinojimo momento aplinkybės pasisakė abstrakčiai, išsamiai ir detaliai nevertindamas esančių įrodymų bei šalių argumentų. Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantė, toks teismo vertinimas nelaikytinas nei dalies pareiškėjos prašymo išsprendimu, nei įrodymų vertinimo stadija.
31. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams dėl prima facie nepagrįstumo Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2021 m. spalio 22 d. nutartimi jo netenkino (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eA2-30320-1099/2021). Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirasis skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, šiuo aspektu aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, kt.). Taigi pareiškėjai nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo preliminarų pagrįstumą – negalima.
32. Kaip jau nustatyta, šioje byloje nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – prima facie pagrįstumo. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Todėl teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei antrosios sąlygos - sprendimo vykdymo atgręžimo apsunkinimo aplinkybės netaikius sprendimų vykdymo sustabdymo (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas, bei kitų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir bylos baigčiai.
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sutikus su atskiruoju skundu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis, ir atsisakyta tenkinti prašymą dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) prašo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (ieškovas) patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-30320-1099/2021 paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas dėl šių bylinėjimosi išlaidų nesprendė, nurodydamas, kad jų priteisimo klausimą turėtų spręsti apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą (nutarties 56 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę situaciją vertina, kad yra pagrindas išspręsti suinteresuoto asmens (ieškovo) nepriteistų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirojo skundo parengimą klausimą šia nutartimi.
35. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens (ieškovo) patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Teismas taip pat nenustatė, jog bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į kilusio ginčo sudėtingumą, būtų nepagrįstai didelės. Todėl suinteresuotam asmeniui (ieškovui) priteistina iš apeliantės (pareiškėjos) 726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. B. suinteresuotam asmeniui A. S. 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.