- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- T-365-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34273-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2660-1170/2022 T. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 29 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 14 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 9 d. patikslinta pažyma dėl išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam T. M., atlyginimo. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam T. M. advokatas J. V. P. teikė antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo teisme metu. Bendra išlaidų suma – 186,34 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas kaltinamajam T. M. buvo pripažintas būtinu, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės savarankiškai susirasti gynėją buvo apribotos (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Jį bylos nagrinėjimo teisme metu gynė advokatas J. V. P.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1- 2660- 1170/2022 gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo T. M., bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Šios pastarajam tenkančios teisės jis pats negalėjo tinkamai realizuoti tiek dėl to, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo teisme metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tiek dėl sunkios materialinės padėties – pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu nedirbo, atliko laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant T. M., nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniais, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 9 d. teikimo Nr. APD-2023-02508 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.