Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. Ž. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11-443/2014 pagal ieškovo J. P. Ž. ieškinį atsakovei J. S., trečiajam asmeniui J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo atstovė prašė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, užduodant tam tikrus klausimus, kurie tiesiogiai susiję su šios bylos esme. Tokį ieškovo atstovės prašymą suponavo byloje keliamų materialinio pobūdžio reikalavimų esmė bei Kauno apygardos teismo (šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo inter alia vykdančio administracinę žemesniųjų teismų priežiūrą bei tikrinančio sprendimų ir nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą) dar 2013 m. spalio 29 d. nutartis (2S-1968-657/2013), kuria buvo panaikinta iš esmės (bent jau galutinio rezultato prasme) tapati Šakių rajono apylinkės teismo nutartis kaip ir šiame atskirajame skunde ginčijama. Tokiu būdu teismas ignoravo, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas (toliau - ir LR CPK), ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir LR CK), tiek aukštesnės instancijos teismo, įsiteisėjusios nutarties, nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kurios Šakių rajono apylinkės teismui yra privalomos.Skundžiamoje Šakių rajono apylinkės tesimo nutartyje iš esmės nėra pasisakoma dėl ieškovo atstovės prašymo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, o išimtinai kreipiamas dėmesys į ieškovo galimybę sudaryti atstovavimo sutartį ir cituojamos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10-44/2014 priimtos nutartys. Nors Kauno apygardos teismas aiškiai ir akivaizdžiai pasisakė dėl tokių teismo veiksmų, tačiau teismas jas ignoravo. LR CPK 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės bylos nagrinėjimo vientisumo principas. Teisės doktrina, aiškindama šią normą, nurodo, kad teismas pradėtą nagrinėti bylą privalo nagrinėti tol, kol ji bus baigta. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti, teismas neturi teisės nagrinėti kitas bylas. Civilinės bylos Nr. 2-11-443/2014 ir Nr. 2-10-44/2014 nėra sujungtos, jose nėra galutinių ir įsiteisėjusių sprendimų dėl bylos esmės (LR CPK 182 str. 2 d., 279 str. 1 ir 4 d.) kuriuos būtų galima vertinti kaip prejudicinius faktus. Vien aplinkybė, jog ieškovas ginčija dvi dovanojimo sutartis, skirtingose bylose, nėra ir negali būti kaip argumentas, kodėl teismas netenkina tam tikrų bylos šalių prašymų, o visą dėmesį kreipia į kitą civilinę bylą. Todėl teismas nepasisakydamas dėl prašymų skirti psichiatrinę teismo ekspertizę ir argumentuodamas tik kitos civilinės bylos nutartimi dėl ekspertizės, šiurkščiai pažeidė LR CPK 16 str. 1 d. imperatyvą, jog teismui nagrinėjant vieną civilinę bylą draudžiama nagrinėti kitas ir ignoravo šioje byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 2S-1968-657/2013.LR CPK 164 straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Ieškovo paieška nėra paskelbta, ekspertizė šioje byloje nėra paskirta, krašto apsaugos dalinyje, kuriame yra paskelbta karinė padėtis jis irgi akivaizdžiai netarnauja. Taigi teismas bylą sustabdyti galėjo tik vadovaudamasis LR CPK 164 str. 4 d. CPK pateikiamas fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra numerus clausus. Tai reiškia, jog teismas turi teisę sustabdyti bylą ir kitais atvejais, kurie nėra nurodyti minėto 164 str. 1-3 d.. Tačiau tai nereiškia, jog teismas gali šia savo diskrecija naudotis bet kaip. Teismas visais atvejai turi įtikinamai ir argumentuotai (CPK 268 str.) pagrįsti, jog nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai išnagrinėti bylą bei tai, kad toks veiksmas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų. Tačiau kaip minėta, teismas labiau nagrinėjo kitą civilinę bylą (Nr. 2-10-44/2014), o ne civilinę bylą Nr. 2-11-443/2014 kurioje priimta skundžiama nutartis ir teikiamas atskirasis skundas. Teismas nepagrindė bylos sustabdymo būtinumo ir tokiu būdu akivaizdžiai vilkina bylą bei pažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų teises (LR Konstitucijos 30 straipsnis, LR CPK 5 str.).Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis iš esmės pirmos instancijos teismui paliko tik vieną galimybę - skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismas turi diskreciją galutinai suformuluoti ekspertams pateikiamus klausimus, tačiau jei jis tam tikrus klausimus atmeta, privalo tai daryti motyvuotai (LR CPK 212 str. 1 d., 213 str.). Tačiau teismas ignoruodamas bylos esmę ir aukštesnės instancijos teismo nutartį (motyvuodamas vien tuo, kad panašioje byloje egzistuoja priešinga nutartis) nei tenkino prašymą dėl ekspertizės, nei papildė ar patikslino ekspertams skirtų klausimų pobūdį, nei įtikinamai argumentavo kodėl taip nedaro. Įsiteisėjus 2013 m. spalio 29 d. nutarčiai, kurioje teigiama, jog <...> byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sutartį su advokate sudarė asmuo, kuris teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir yra įtrauktas į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą <...>, teismas negalėjo vėl veikti priešingai. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. 24 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra išaiškinęs, jog <...> Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose <...>. <...> Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. <..> Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs<...> Paminėta LR KT jurisprudencija leidžia pagrįstai teigti, jog Šakių rajono apylinkės teismas spręsdamas prašymą dėl ekspertizės privalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1968-657/2013 suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis ir neveikti ex officio. Siame kontekste paminėtina ir tai, jog bylą nagrinėjančiam Šakių rajono apylinkės teismo teisėjui buvo reikštas nušalinimas (LR CPK 66 str.), kadangi ne viena šio teisėjo nutartis, pareiškus atskiruosius skundus, buvo jo paties arba apeliacinės instancijos teismo panaikintos. Tokie veiksmai ieškovo atstovių nuomone, leido pagrįstai suabejoti teisėjo nešališkumu (subjektyviąja prasme).Visuma paminėtų argumentų, bei LR CPK 16, 164 str. pažeidimai lemia, jog 2014 m. vasario 3 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, bei apeliacinės instancijos teismo naikintina. LR CPK 329 str. yra numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Bylos sustabdymas tol, kol bus išspręsti procesiniai klausimai visai kitoje civilinėje byloje yra būtent ta prielaida, kuri lemia, jog klausimas dėl ekspertizės išspręstas neteisingai, ko pasėkoje galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. LR CPK 337 str. numato, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Taigi šioje byloje nėra būtinybės vėl perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teismas pats gali ištaisyti teisės taikymo ir aiškinimo klaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nei nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu, nei nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą ir tokiu atveju, kai pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.), tačiau ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju teismas sustabdė bylą CPK 164 str. 4 p. numatytu pagrindu iki kitoje civilinėje byloje bus atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios tikslas atsakyti į teismo iškeltus klausimus: 1) ar ieškovas 2013-02-15 sudarydamas atstovavimo sutartį su advokate suprato savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti?, 2) ar sudarydamas sutartį jis sirgo kokia nors psichine liga?, 3) ar pagal savo sveikatos būklę jis gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, pareikšti savo nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo? Apskųstosios nutarties motyvuose teismas nurodė, jog neatlikus ekspertizės, neįmanoma nustatyti, ar pareiškimą nėra padavęs neveiksnus asmuo ir, ar nėra CPK 296 str. 1 d. 2 p. numatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

Pažymėtina, kad veiksnumas yra ne medicininė, o teisinė asmens savybė, todėl psichikos liga yra tik medicininė prielaida pripažinti asmenį neveiksniu. Psichikos liga sergantis asmuo neveiksniu laikomas tik įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti jį neveiksniu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir yra įtrauktas į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą (CK 2.11¹ str.). Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Byla dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu nėra iškelta. Todėl, kitoje byloje paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, priklausomai nuo ekspertų atsakymų į teismo iškeltus klausimus, galės būti tik prielaida CPK 463 str. 1 d. nurodytiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimu dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu, tačiau negalės būti pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, nes remiantis šiuo pagrindu pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, kai ieškinį pareiškė neveiksnus, o ne proceso metu veiksnumo netekęs asmuo. Teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, tokio asmens iškeltą bylą būtų privaloma sustabdyti CPK 163 str. 2 p. numatytu pagrindu iki bus paskirtas neveiksnaus fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (CPK 166 str. 1 d. 1 p.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą iki kitoje civilinėje byloje bus atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą, todėl apskųstoji Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo, panaikinus nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, ekspertams užduodant klausimus, kuriuos ieškovo atstovė pateikė 2014 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje, nes toks klausimas apskųstąja pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nebuvo spręstas (CPK 290 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.